Civilinė byla Nr. 2-2086-1070/2020
Teisminio proceso Nr.2-69-3-07859-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 13 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,
sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei,
nedalyvaujant ieškovės, atsakovių atstovams ir trečiajam asmeniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Saga servisas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „T. B.“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saga servisas“ ir UAB „T. B.“ 8227,95 Eur, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 b. t. 3-5 l.)
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 23 d. Vokietijoje dėl trečiojo asmens D. B., vairavusio transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jos prikabintą priekabą SCHMITZ S01 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Trečiasis asmuo D. B. buvo samdomas atsakovės UAB „T. B.“, ir minėtas eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovė UAB „Saga servisas“ buvo transporto priemonės SCHMITZ S01 I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3, 8 dalių nuostatas. Atsižvelgdama į tai, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Vokietijos, nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui, t. y. Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, reikalavimą dėl 8227,95 Eur sumokėjimo. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 8227,95 Eur. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį ieškovas kreipėsi į atsakoves pretenzijomis, reikalaudamas grąžinti jo sumokėtus 8227,95 Eur, tačiau atsakovės nesumokėjo ieškovo reikalaujamos sumos. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas papildomai nurodo, kad atsakovėms pareikštas reikalavimas yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykio metu patirtą žalą (2 b. t. 32-34, 75, 76, 118, 119 l.). Nepaisant to, kad nei Biurui, nei Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui tokia pareiga nenustatyta, atsakovės buvo informuotos apie Vokietijoje vykstantį 2017 m. lapkričio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, t. y. joms buvo sudarytos galimybės ir dalyvauti minėtame procese, ir teikti savo paaiškinimus. Bet atsakovės nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamos operatyviai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes bei atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Atsakovė UAB „T. B.“ tik nuomojosi byloje minėtą puspriekabę, todėl įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo padariniai tenka transporto priemonės savininkui ar atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui. Eismo įvykio metu nebuvo drausta ir transporto priemonė I. I. nuomone, byloje turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, t. y. TPCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis. Atsakovės nepateikė teismui motyvų, susijusių su užsienio teisės taikymu.
3. Atsakovė UAB „Saga servisas“ padavė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį (1 b. t. 129, 130 l.). Nurodo, kad pagal nuomos sutartį puspriekabė „SCHMITZ“ buvo išnuomota atsakovei UAB „T. B.“, kuri ir turėjo apdrausti šią transporto priemonę. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad šioje byloje reikalaujamos atlyginti žalos dydis neatitinka nukentėjusiai transporto priemonei padarytų pažeidimų (2 b. t. 97, 98 l.). Eismo įvykio deklaracijoje nurodytas žalos dydis yra žymiai mažesnis nei reikalaujamas atlyginti šioje byloje. Transporto priemonės ekspertizės, kurios pagrindu tariamai išmokėtas žalos atlyginimas ir dėl kurios atlikimo transporto priemonės savininkas kreipėsi tik 2018 m. balandžio 17 d., t. y. praėjus beveik pusei metų po eismo įvykio, pastabose pažymėta, kad ant automobilio matomi apgadinimai, kurie visų pirma nėra siejami su draudiminiu įvykiu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, kad ekspertizės metu nustatyti transporto priemonės pažeidimai atsirado ne eismo įvykio metu, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B. padavė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo išspręsti ieškinį teismo nuožiūra (1 b. t. 122 l.). Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „T. B.“. Abiejų transporto priemonių savininkė yra UAB „T. B.“, būtent ši bendrovė yra atsakinga už draudimo sutarties sudarymą ir turi pareigą padengti visus nuostolius.
5. Atsakovės UAB „Saga servisas“ atstovė R. K. bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu prašė atmesti ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „Saga servisas“, ir priteisti žalos atlyginimą tik iš atsakovės UAB „T. B.“. Atstovės teigimu, būtent atsakovė UAB „T. B.“ buvo įpareigota Nuomos sutartimi sudaryti puspriekabės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Be to, ieškinyje prašoma priteisti žala yra neadekvati, nustatyta tuo metu, kai po įvykio praėjo ilgas laikotarpis.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B. 2019 m. spalio 14 d. teismo posėdyje prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad jis eismo įvykio metu ir šiuo metu dirba UAB „T. B.“. Trečiojo asmens paaiškinimais, UAB „T. B.“ yra informuota apie šį procesą. Eismo įvykio metu (t. y. 2017 m. lapkritį) trečiojo asmens vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju draudimu, jis perdavė visus dokumentus policijos pareigūnui. Trečiasis asmuo patvirtino, kad byloje pateiktos nuotraukos tų transporto priemonių, kurios dalyvavo eismo įvykyje. D. B. paaiškinimais, žala kitam automobiliui buvo padaryta tuomet, kai jis suko ir kliudė puspriekabe stovinčią gatvėje transporto priemonę.
7. Į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2, 4 dalys, 1751 straipsnio 10 dalis). Byloje gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (2 b. t. 122 l.). Atsakovė UAB „Saga servisas“ pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant 2019 m. lapkričio 5 d.). Teismas baigė nagrinėti bylą iš esmės, nedalyvaujant proceso dalyviams (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. 2017 m. lapkričio 23 d. 14:57 val. Vokietijoje, Braunšveige, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės UAB „T. B.“ darbuotojo D. B. vairuojamas vilkikas SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ S01 I, valst. Nr. HK (duomenys neskelbtini), sukdamas dešinėn priekaba atsitrenkė į pastatytą lengvąjį automobilį „Ford“ Kuga, valst. Nr. PE-LA (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 9, 85-92 l.). Susidūrimo metu buvo įlenkta automobilio „Ford“ kairioji pusė ir galinės durys 96-117 cm aukštyje, padarytas įbrėžimas ant galinių durų kairėje 75 cm aukštyje, nuplėšta rankena nuo kairiųjų galinių durų. Eismo įvykio metu trečiojo asmens D. B. vairuotos transporto priemonės nebuvo draustos (2 b. t. 93, 114 l.).
9. 2017 m. lapkričio 23 d. atsakovė UAB „Saga servisas“ buvo puspriekabės SCHMITZ S01 I, valst. Nr. HK (duomenys neskelbtini), valdytoja pagal lizingo sutartį, sudarytą su UAB „Luminor lizingas“ (1 b. t. 10; 2 b. t. 77 l.), o atsakovė UAB „T. B.?“ buvo vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė (1 b. t. 87, 88 l.). 2017 m. sausio 16 d. tarp atsakovių buvo sudaryta puspriekabės SCHMITZ S01 I, valst. Nr. HK (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau – ir Nuomos sutartis, 1 b. t. 131, 132 l.), pagal kurią atsakovė UAB „S. S.“ perdavė UAB „T. B.“ naudotis minėtą puspriekabę, o atsakovė UAB „T. B.“ įsipareigojo mokėti 450 Eur su PVM mokestį (Nuomos sutarties 1, 4 punktai). Nuomos sutartyje šalys susitarė, kad klientas (t. y. atsakovė UAB „T. B.“) turi apdrausti transporto priemonę (puspriekabę SCHMITZ) civilinės atsakomybės draudimu (Nuomos sutarties 2.2.4 punktas).
10. Iš 2017 m. gruodžio 10 d. išduotos Braunšveigo policijos inspekcijos pažymos (kurioje nurodyta, kad posūkio metu transporto priemonė SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiąja priekabos puse kliudė pastatytą lengvąjį automobilį ir jį apgadino; atsižvelgiant į bendras aplinkybes, SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo vietoje įspėtas žodžiu) matyti, kad eismo įvykį sukėlė atsakovės UAB „T. B.“ darbuotojo vairuotos transporto priemonės (vilkikas „SCANIA“ su puspriekabe „SCHMITZ“). Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo D. B., duodamas parodymus 2019 m. spalio 14 d. teismo posėdyje (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 4 min. 23 sek. iki 9 min. 18 sek.).
11. Eismo įvykio deklaracijoje, surašytoje 2017 m. gruodžio 10 d., nurodytas automobiliui „Ford“ padarytos žalos dydis – 5000 Eur. 2018 m. sausio 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovas pranešė atsakovei UAB „Saga servisas“, kad jis administruoja žalą dėl 2017 m. lapkričio 23 d. įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonė SCHMITZ S01 I, valst. Nr. HK800. Ieškovas prašė atsakovės pateikti jam vairuotojo paaiškinimą dėl minėto eismo įvykio, nurodęs, kad priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas nedalyvaujant atsakovei (2 b. t. 26 l.). 2018 m. kovo 19 d. pranešimu atsakovė UAB „Saga servisas“ informavo ieškovą, kad jai priklausančią puspriekabę SCHMITZ S01 I, valst. Nr. HK(duomenys neskelbtini) , ji išnuomojo atsakovei UAB „T. B.“, kuri ir yra atsakinga už tos transporto priemonės eksploatavimą, remontą ir draudimus (2 b. t. 28 l.).
12. Ieškovas, gavęs atsakovės UAB „Saga servisas“ pranešimą, 2018 m. kovo 11 d. raštu kreipėsi į atsakovę UAB „T. B.“, pateikdama analogišką prašymą kaip ir atsakovei UAB „Saga servisas“ (žr. sprendimo 11 punktą, 2 b. t. 29 l.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „T. B.“ pateikė ieškovui jo prašytą informaciją.
13. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginamos žalos 2018 m. balandžio 20 d. ekspertizės, atliktos Vokietijos Automobilių ekspertų biuro, akto duomenimis ant automobilio „Ford“ buvo matomi apgadinimai, kurie nesusiję su draudiminiu įvykiu, matomi ant priekinių durų kairėje, galinių durų kairėje ir subraižymai ant galinio buferio; priekinių durų kairėje dažymas buvo atidėtas dėl greta esančių dalių dažymo; galinių durų kairėje remontas padidintų vertę iki maždaug 100 Eur su PVM, galinis buferis neįtrauktas į sąmatą (1 b. t. 43, 44 l.). Ekspertų paskaičiuota automobilio „Ford“ remonto vertė – 7385,34 su PVM (1 b. t. 19-30, 35-80 l.). Ekspertizės akte nurodyta, kad, eksperto nuomone, informacija apie žalos kilmę ir nustatyta automobiliui žala sutampa ir pagrįsta. Po smūgio ant automobilio kairės pusės matomas nubrozdinimas. Sugadintos galinės durys kairėje ir galinis kairysis šonas. Subraižytos vairuotojo durys, buferis ir galinis žibintas. Apžiūrėjus ir patikrinus automobilį, be nurodytų apgadinimų kita žala nebuvo nustatyta; automobilis nebuvo išmontuotas ir išmatuotas. Žalos apimtį įrodo ne tik jos aprašymas, bet ir pridėtos nuotraukos; žalos apimtis išsamiai aprašyta sąmatoje. Pagal metus ir ridą matomi automobilio naudojimo pėdsakai. Po eismo įvykio automobilis galėjo važiuoti, bet jis neatitiko būklės, kad pagal Kelių teismo taisykles galėtų dalyvauti kelių eisme. Paskaičiuotas remonto išlaidas sudarė 3069 Eur darbo užmokestis, 843,70 Eur už dažymą, 2183,47 Eur už atsargines detales, 110 Eur papildomų išlaidų (automobilio transportavimas), 1179,17 Eur PVM. Ekspertizėje taip pat paminėta, kad sąmatoje nurodytos nesugadintų detalių dažymo pozicijos, šiuo atveju vairuotojo durys kairėje. Papildomas dažymas reikalingas tam, kad būtų pasiektas nepriekaištingas remonto rezultatas, nes be papildomo dažymo remontuota sritis bus matoma net ir ne automobilių specialistams, o tai sąlygos techninį nuvertėjimą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad kompiuterio parengtoje sąmatoje nurodytos remonto išlaidos ir eksperto siūlomas remonto būdas užtikrina ekonomišką remontą, atsižvelgiant į technines sąlygas ir saugumo reikalavimus. Atliktos ekspertizės vertė – 941,86 Eur (1 b. t. 51. 52 l.).
14. Nukentėjusiam nuo 2017 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio Vokietijoje asmeniui, t. y. automobilio „Ford“ savininkui buvo pervesta 7097,83 Eur suma, kurią sudarė 5630,97 Eur remonto išlaidos be PVM, 941,86 Eur išlaidos už ekspertizę, 500 Eur už automobilio nuvertėjimą, 25 Eur bendros išlaidos (vienkartinis mokestis pagal vokiečių teisę ir praktiką už bylos vedimą, duomenų rinkimą, kuris yra kompensuojamas vadovaujantis Vokietijos teismine praktika) (1 b. t. 33, 34 l.; 2 b. t. 35, 36, 58-65 l.).
15. Atlyginus nukentėjusiajam asmeniui padarytą eismo įvykio metu žalą, Vokietijos nacionalinis draudikų biuras kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas sumokėti 8227,95 Eur, t. y. 7097,83 Eur kompensaciją nukentėjusiajam, 65,45 Eur išorės išlaidas (29,75 Eur už policijos ataskaitą pagal 2017 m. gruodžio 11 d. išrašytą sąskaitą ir 35,70 Eur Vokietijos nacionalinio draudiko biuro įgalioto agento AVUS turėtos žalos vertinimo išlaidos) bei 1064,67 Eur administravimo mokestį (15 proc. nuo 7097,83 Eur sumos pagal Biurų Tarybos 37-oje generalinėje asamblėjoje priimtą sprendimą) (1 b. t. 13-16, 31, 32, 93, 94; 2 b. t. 35, 36 l.). Ieškovas pervedė Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 8227,95 Eur 2018 m. rugpjūčio 13 d. pavedimu (1 b. t. 108 l.) bei kreipėsi į atsakoves dėl Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui pervestų lėšų grąžinimo 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir 2018 m. spalio 4 d. pretenzijomis (1 b. t. 109-112 l.). Atsakovės nesumokėjo ieškovui pretenzijose nurodytos sumos.
16. Byloje iš esmės nėra ginčijama tai, kad vilkikas SCANIA, priklausantis atsakovei UAB „T. B.“, ir puspriekabė SCHMITZ, valdyta UAB „Saga servisas“ lizingo sutarties pagrindu, bei naudota atsakovės UAB „T. B.“ nuomos sutarties pagrindu, dalyvavo 2017 m. lapkričio 23 d. eismo įvykyje, kurio metu buvo sugadintas lengvasis automobilis „Ford“. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atlygintos žalos dydžio bei civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą subjekto. Todėl toliau teismas pasisako dėl ginčijamų aplinkybių ir jų vertinimo.
Dėl asmenų, turinčių pareigą atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas, susijusias su žalos atlyginimu nukentėjusiam asmeniui
17. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Biuras moka išmoką šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 3 dalis).
18. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
19. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad TPVCAPDĮ 16, 17 straipsniuose iš esmės nustatytos taikytinos teisės taisyklės, kuriomis Biuras atlygina žalą pagal eismo įvykio vietos privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Nurodytos nuostatos koreliuoja su 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsniu, pagal kurį nesutartinei prievolei taikoma šalies, kurioje atsirado žala, teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-701/2017, 30 punktas).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ, teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-701/2017, 32 punktas).
22. Vadovaujantis Vokietijos kelių eismo įstatymo (Straßenverkehrsgesetz, StVG) 7 straipsnio 1 dalimi, jeigu žalos padaroma eksploatuojant transporto priemonę ar su ja susietą priekabą, šią žalą nukentėjusiam asmeniui atlygina transporto priemonės ar priekabos valdytojas. Vokietijos privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) 1 straipsnyje įtvirtinta transporto priemonės ir priekabos valdytojo pareiga apdrausti savo, savininko ir vairuotojo civilinę atsakomybę (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-14-254/2019).
23. Pagal Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. IV ZR 279/08 išaiškinimą, velkančioji transporto priemonė ir priekaba negali sudaryti savarankiškų atsakomybės vienetų, nes abiejų transporto priemonių vairuotojas jas susieja į vieną junginį, kuriam negali būti priskiriamos skirtingos atsakomybės kvotos. Vokietijoje įvykus eismo įvykiui, kai žalą sukelia velkančiosios transporto priemonės ir priekabos junginys, velkančiosios transporto priemonės ir priekabos valdytojų atsakomybė yra bendra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-701/2017, 36 punktas).
24. Šioje byloje nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui „Ford“, įvyko Vokietijoje, todėl nustatant subjektus, kurie turi grąžinti ieškovui jo išmokėtas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumas, turi būti vadovaujamasi Vokietijos teisės aktais (žr. sprendimo 17, 18, 20 punktus).
25. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus (t. y. Vokietijos Kelių eismo taisyklių ištrauką), iš kurių matyti, kad pagal Vokietijos teisę vairuotojas privalo kiekvieną kartą prieš pradedamas važiuoti patikrinti, ar yra būtina važiuoti, kai kitomis transporto priemonėmis tikslas negali būti pasiektas (2 b. t. 66-69 l.). Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo pažeidė šias taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui „Ford“. Neteisėtus transporto priemonių „SCANIA“ ir puspriekabės „SCHMITZ“ vairuotojo D. B. veiksmus patvirtina ir tai, kad eismo įvykio deklaracijoje buvo nurodyta, jog būtent D. B. buvo skirtas žodinis įspėjimas. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. B. patvirtino, kad žala automobiliui „Ford“ buvo padaryta dėl jo veiksmų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė „Ford“, pagal Vokietijos teisę buvo atsakingas atsakovės UAB „T. B.“ vairuotojas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
26. Vokietijos policijos pareigūno surašytoje eismo įvykio deklaracijoje pateikti duomenys apie transporto priemonių, kurias vairuojant buvo padaryta žala, savininkus, nurodant, kad atsakovė UAB „T. B.“ yra vilkiko „SCANIA“ savininkė, o UAB „Saga servisas“ – puspriekabės savininkė (sprendimo 9 punktas). Byloje esančiais duomenimis, įvykio metu atsakovė UAB „Saga servisas“ nebuvo puspriekabės savininkė, Lietuvoje ji buvo registruota kaip puspriekabės valdytoja. Byloje nėra ir atsakovės nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė UAB „T. B.“ kada nors buvo įregistruota kaip puspriekabės valdytoja Nuomos sutarties pagrindu. Teismui pasiūlius atsakovei UAB „Saga servisas“ pateikti į bylą puspriekabės „SCHMITZ“ lizingo sutarties kopiją (2 b. t. 101, 102 l.), ši sutartis nebuvo pateikta. Tačiau, teismo vertinimu, ji buvo reikšminga šioje byloje, kadangi, manytina, joje buvo įtvirtintos sąlygos dėl atsakovės UAB „Saga servisas“ puspriekabės valdymo teisės apimties bei dėl transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo. Atsakovei UAB „Saga servisas“ nepateikus į bylą lizingo sutarties, teismas tokius atsakovės veiksmus vertina jos nenaudai ir sprendžia, kad atsakovė UAB „Saga servisas“ neįrodė, jog teisėtai, laikantis CK 6.568 straipsnio 3 dalies, perleido atsakovei UAB „T. B.“ puspriekabės „SCHMITZ“ naudojimo (valdymo) teisę bei pareigą sudaryti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
27. Byloje esant duomenims, kad eismo įvykio metu transporto priemonių „SCANIA“ ir „SCHMITZ“ teisėtos valdytojos buvo abi dvi atsakovės, laikytina, kad jos abi turėjo pareigą pagal Vokietijos teisę apdrausti vairuotojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (žr. sprendimo 22 punktą). Nustačius, kad žala transporto priemonei „Ford“ buvo padaryta atsakovių nepadraustu velkančiosios transporto priemonės ir priekabos junginiu, konstatuojama, jog pagal Vokietijos teisę abiejų atsakovių (transporto priemonių valdytojų) atsakomybė yra bendra, t. y. solidari (sprendimo 23 punktas). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovių solidariai (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis).
Dėl regreso tvarka prašomos atlyginti žalos dydžio
28. Kaip minėta, pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalį Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingų subjektų, jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.
29. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir Vokietijos biuras „G. K. e. V.“ 2003 m. liepos 1 d. sudarė sutartį, pagal kurią įsipareigojo laikytis 2002 m. gegužės 3 d. biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų bei II skirsnio neprivalomųjų nuostatų (1 b. t. 11, 12 l.). 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimo dėl Direktyvos 72/166 EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, priede nacionaliniai draudikų biurai susitarė, kad tarpusavio santykiuose įsipareigoja laikytis 2002 m. gegužės 30 d. Biurų tarybos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų bei, kai taikoma, II ir III skirsnių neprivalomųjų nuostatų (1 b. t. 97, 98 l.).
30. Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnyje nustatyta, kad kai biuras sureguliuoja visas žalas, susijusias su ta pačia autoavarija, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paskutinio nukentėjusiam asmeniui sumokėto mokėjimo dienos jis faksu ar elektroniniu paštu siunčia žalią kortą išdavusiam biuro nariui arba, prireikus, atitinkamam biurui prašymą atlyginti išlaidas, nurodydamas: 1.1. nukentėjusiųjų asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; 1.2. kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (1 b. t. 98-106).
31. Biurų tarybos vidaus nuostatų 10 straipsnyje įtvirtinta, kad biurai, kuriems taikomos šio skirsnio nuostatos, abipusiškai garantuoja atlyginti visas pagal šiuos nuostatus mokėtinas sumas, susijusias su bet kokia autoavarija, į kurią pateko transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra tos valstybės teritorijoje, kurioje veikia kiekvienas iš tų biurų, nesvarbu, ar transporto priemonė apdrausta, ar ne.
32. Atsakovė UAB „Saga servisas“ ginčijo Vokietijos nacionalinio draudikų biuro atlygintą nukentėjusiam asmeniui žalos dydį, nurodydama, kad žala buvo nustatyta ne iš karto bet praėjus beveik pusmečiui nuo eismo įvykio, nuotraukos buvo padarytos taip pat praėjus pusmečiui, ekspertizės akte nurodyta, kad ant automobilio buvo matomi ir apgadinimai, kurie nebuvo padaryti eismo įvykio metu.
33. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad transporto priemonei „Ford“ padarytos žalos dydį nustatė Vokietijos Automobilių ekspertų biuras, atlikęs ekspertizę pagal Vokietijoje galiojančius teisės aktus, nustatančius žalą, atlyginamą pagal civilinės atsakomybės taisykles. Atsakovė UAB „Saga servisas“ nenurodė teismui motyvų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad Vokietijos Automobilių ekspertų biuro atlikta ekspertizė netinkamas transporto priemonei „Ford“ padarytos žalos dydžio įrodymas. Atsakovei išreiškus abejonę dėl transporto priemonei „Ford“ sukeltos žalos dydžio, ieškovas pateikė į bylą nuotraukas, padarytas eismo įvykio dieną (2 b. t. 37-57). Trečiasis asmuo D. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo pateiktos į bylą nuotraukos buvo padarytos būtent įvykio vietoje, jose pavaizduotos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Palyginus nuotraukas, padarytas iš karto po eismo įvykio (2 b. t. 37-57), ir tas, kurios buvo padarytos ekspertizės metu (2 b. t. 19-30 l.), nenustatyta, kad juose pavaizduoti transporto priemonės „Ford“ sugadinimai skiriasi. Vertinant Vokietijos Automobilių ekspertų biuro išvadas dėl kitų su eismo įvykiu nesusijusių automobilio apgadinimų, reikšminga tai, kad ekspertai nurodė, jog šių sugadinimų pataisymo išlaidos neįtrauktos į žalos, padarytos 2017 m. lapkričio 23 d., sąmatą bei tai, kad nukentėjusiajam atlygintos mažesnės nei ekspertizės akte nurodytos automobilio remonto išlaidos (sprendimo 13, 14 punktai).
34. Teismas, vertindamas atsakovės UAB „Saga servisas“ motyvus dėl transporto priemonei „Ford“ padarytos žalos netinkamo nustatymo, atsižvelgia ir į tai, kad atsakovės, būdamos informuotos apie eismo įvykį netrukus po jo, t. y. 2017 m. gruodžio mėn., neišreiškė noro dalyvauti žalos nustatymo procese, nors turėjo tokią teisę. Todėl teismas, nesant pateiktiems į bylą įrodymams, paneigiantiems Vokietijoje atliktos ekspertizės akto išvadas, konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu automobiliui „Ford“ padarytos žalos dydis nustatytas tinkamai (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
35. Teismas, vadovaudamasis Vokietijos ir Lietuvos nacionalinių draudikų biurų sudaryta sutartimi, Vidaus nuostatų normomis, daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 1130,12 Eur, susijusių su mokesčių institucijoms, dalyvavusioms žalos administravimo procese, mokėjimu bei žalos administravimu (sprendimo 15, 29-31 punktai). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo sumokėtos Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui išmokos dydžiu, įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, visumą, konstatuoja, kad ieškovas apmokėjo tas Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išlaidas, kurias turėjo pareigą apmokėti pagal tarp biurų galiojančius susitarimus ir teisės aktus.
36. Teismas, nustatęs, kad abi atsakovės yra atsakingos dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių nesudarymo, kad suma, sumokėta Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ir jos administravimo, dydis buvo paskaičiuota ir sumokėta, laikantis teisės aktų reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys turi būti patenkintas visiškai. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalimi, CK 6.210 straipsniu, iš atsakovių ieškovui solidariai regreso tvarka priteisiama 8227,95 Eur, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
37. Patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 276,72 Eur, priteisiama 553,44 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (247 Eur žyminio mokesčio ir 306,44 Eur vertimo išlaidų, 1 b. t. 6, 113, 114; 2 b. t. 78, 79 l.)
38. CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovių priteisiama 34,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo (1 b. t. 2 l.; 2 b. t. 2 l.), t. y. po 17,41 Eur iš kiekvienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniu, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti ieškovės asociacijos Lietuvos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „T. B.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Saga servisas“.
Priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „T. B.“, juridinio asmens kodas 304355293, ir uždarosios akcinės bendrovės „Saga servisas“, juridinio asmens kodas 302521072, ieškovei asociacijai Lietuvos transporto priemonių draudiko biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 8227,95 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt septynis Eur 95 ct), 6 (šešis) proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (8227,95 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 13 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T. B.“, juridinio asmens kodas 304355293, ieškovei asociacijai Lietuvos transporto priemonių draudiko biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 276,72 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saga servisas“, juridinio asmens kodas 302521072, ieškovei asociacijai Lietuvos transporto priemonių draudiko biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 276,72 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T. B.“, juridinio asmens kodas 304355293, 17,41 Eur (septyniolikos Eur 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saga servisas“, juridinio asmens kodas 302521072, valstybei 17,41 Eur (septyniolikos Eur 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
Valstybei priteistas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį. Mokėjimus valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Svetlana Panina