Baudžiamoji byla Nr. e1-1196-1208/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46980-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 4.6.2.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 20 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį –60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė, 2019 m. liepos 1 d. bausmę atliko;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

G. T. (toliau – ir G. T.) (duomenys neskelbtini),  bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia ranka ne mažiau tris kartus sudavė nukentėjusiajai S. T. į veidą, po to, fotelyje sėdinčiai  S. T. ne  mažiau  tris  kartus spyrė į  kairį  šoną, padarydamas  odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko-skruosto srityje, odos nubrozdinimus juosmens kairėje  pusėje,  taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai šeimos  narei - sutuoktinei S. T., sukėlė fizinį skausmą ir  padarė  nežymų sveikatos sutrikdymą.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad S. T. yra jo žmona. (duomenys neskelbtini) atsikėlęs ryte jis vienas nuėjo pas kaimynę vardu O., pavardės nežino. Kai jis išėjo iš namų, tuo metu jo žmona miegojo. Po 10 val. jis iš kaimynės nuėjo į parduotuvę ir nusipirko vieną butelį degtinės ir butelį šampano. Jis su alkoholiniais gėrimais grįžo pas tą pačią kaimynę. Su kaimyne gėrė alkoholinius gėrimus, jis gėrė degtinę, o kaimynė gėrė šampaną. Apie 12 val. jis išėjo iš kaimynės namų, nuėjo į (duomenys neskelbtini). Mieste nuėjo į parduotuvę, nusipirko dar vieną butelį degtinės, kurį nusinešė pas savo pažįstamą vardu Rolandas. Su pažįstamu išgėrė abu kartu jo atsineštą degtinę. Apie 14 val. 15 min. jis grįžo į savo namus. Jam grįžus, namuose žmonos S. T. nebuvo. Suprato, kad S. yra išėjusi pas kaimynę vardu L., pavardės nežino. Tada ir jis nuėjo pas kaimynę L.. Jam atėjus, pas L. buvo jo žmona S.. Tada jis moterims pasakė, kad jos eitų pas jį į namus, o jis eina į parduotuvę. Jis nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar vieną butelį degtinės. Apie 15 val. jis grįžo į namus. Jam grįžus, namuose buvo grįžusi žmona, dar buvo atėjusi ir kaimynė L.. L. trumpai pas juos pabuvo. Grįžęs į namus, jis vienas gėrė savo nusipirktą degtinę. Su juo nei žmona, nei kaimynė negėrė. Nuo išgerto didelio alkoholio kiekio, kas toliau vyko jis neatsimena. Pamena tai, kad kambaryje prie stalo, kai jis gėrė degtinę, dar kalbėjo, o po to kas vyko nepamena, tik pamena tai, kad jį policijos pareigūnai išbudino ir jis gulėjo lovoje. Jis visiškai nepamena, kas tarp jo ir žmonos S. T. įvyko. Visiškai nepamena jų vykusio konflikto. Tačiau sutinka, kad (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, jis būdamas neblaivus, įvykio metu, tyčia ranka ne mažiau tris kartus sudavė savo žmonai S. T. į veidą, po to, fotelyje sėdinčiai S. T. ne mažiau tris kartus spyrė į kairį šoną ir sutinka su tuo, kad jis savo fiziniais veiksmais S. T. padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko-skruosto srityje, odos nubrozdinimus juosmens kairėje pusėje, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai savo žmonai S. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikrai jis daug išgėrė alkoholinių gėrimų ir dėl išgerto didelio kiekio degtinės, jis apsvaigo, dėl to tarp jo ir  žmonos įvyko šis konfliktas, ir dėl išgerto didelio kiekio konflikto aplinkybių visiškai nepamena. Dėl to labai pergyvena ir gailisi. Jis (duomenys neskelbtini)  smurtavo prieš savo žmoną S. T., dėl to jis yra teistas. Nuo to laiko jis prieš savo žmoną rankos nekėlė. O dabar jis per daug išgėrė alkoholio ir dėl išgerto alkoholio įvyko šis konfliktas tarp jo ir žmonos. Jis tą dieną kartu su S. alkoholio negėrė, kur S. gėrė alkoholinius gėrimus jis nežino. Kai grįžo į namus S. buvo neblaivi. Mano, kad tiek ji, tiek ir jis buvo neblaivūs, vienas kitam žodžiais nenusileido ir jis būdamas įsiutęs ir sudavė S. smūgius į veidą ir į kairį jos šoną. Labai dėl to pergyvena. Jam buvo nustatytas 2,87 promilių girtumas. Kai jį pareigūnai iš lovos prikėlė, tai ant savo žmonos po jos dešine akimi matė kraujosruvą. Suprato, kad ši kraujosruva atsirado nuo jo fizinių veiksmų, bet tikrai neatsimena kaip jis savo žmonai sudavė smūgius.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios S. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad G. T. yra jos sutuoktinis. Ji kartu su G. T. santuokoje  gyvena apie 30 metų ir abu kartu veda bendrą šeimyninį gyvenimą. Abu kartu gyvena jiems abiem skirtame socialiniame bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)  ryte, apie 10 val. jai atsikėlus, pamatė, kad jos sutuoktinio G. T. namuose nėra. Dienos metu pas ją atėjo kaimynė su kuria dviese išgėrė butelį degtinės. Kaimynė po pietų išėjo į namus. Po pietų, tikslaus laiko gerai ir nežino, galėjo būti apie 16 val., į namus sugrįžo neblaivus G. T.. Ji kartu su savo sutuoktiniu abu kartu alkoholio namuose nevartojo. Tiek G., tiek ir ji buvo neblaivūs. G. T. būdamas neblaivus pradėjo prie jos kabinėtis, jam viskas buvo negerai. Pradėjo prie jos kabinėtis dėl buitinių dalykų. To žodinio konflikto metu, kambaryje, ji lyg tais kažką savo sutuoktiniui pasakė ir tada G. T., tyčia rankomis pradėjo ją mušti. Jis jai ne mažiau tris kartus ranka, nežino ar kumščiu ar delnu, sudavė smūgius į veidą, pataikydamas jai į dešinę akį, į nosį. Ji tuo metu savo abejomis rankomis dengėsi savo veidą ir kai jai G. T. rankomis smūgiavo į veidą, jis jai tuo pačiu pataikė ir jos abi rankas. Po suduoto smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jo suduoti smūgiai buvo stiprūs, ji juto fizinį skausmą savo veide, nosyje. Ji tuo metu kambaryje buvo prie fotelio ir po to ji atsisėdo į fotelį. Jai atsisėdus į fotelį, G. T. nenurimo, ir jis jai sėdinčiai fotelyje, tyčia ne mažiau tris kartus spyrė į jos kairę kūno pusę, pataikydamas į kairį šoną. To konflikto metu ji buvo išsigandusi, verkė, šaukė, kad G. T. jos nemuštų, kad jai skauda. Tačiau po to  G. T. pats nurimo. Jai iš nosie bėgo kraujas. Tuo metu pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai. Ji policijos pareigūnų nekvietė. Suprato, kad pareigūnus iškvietė kaimynai, bet kurie nežino. Tuo metu kai G. T. prieš ją smurtavo, tai kambaryje nieko nebuvo ir niekas nematė kaip G. T. ją mušė. Atvykus policijos pareigūnams, jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivus. Medikų pagalba jai nebuvo reikalinga, ji jos atsisakė. Atvykus pareigūnams, tuo metu dėl G. T. fizinių veiksmų prie jos dešinės akies buvo atsiradęs patinimas, kraujosruva, ir pareigūnai matė, kad jai iš nosies buvo bėgęs kraujas. Prie jos dešinės akies yra kraujosruva, jos nosis patinusi. Jaučia skausmą kairiajame šone, bet kraujosruvos ant kairio šono nėra. Taip pat jaučia fizinį skausmą savo abejose rankose. Rankose  skausmas atsirado kaip dengėsi savo veidą, bandydamas apsaugoti savo veidą nuo stiprių smūgių. Tai ne pirmas kartas, kai G. T. prie ją smurtauja, buvo dėl to atliekami ikiteisminiai tyrimai. Paskutiniu metu G. T. buvo aprimęs, o dabar ir vėl jis prieš ją pakėlė ranką. Ji G. T. bijo. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad šalia jos gyvena kaimynai S. ir G. T.. (duomenys neskelbtini)  ji su savo dviem mažamečiais vaikais išvažiavo į sodybą. (duomenys neskelbtini), tikslių minučių neįsidėmėjo, ji su savo nepilnamečiais vaikais grįžo į namus. Jai automobiliu grįžus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, tuo metu pamatė kaip prie gatvės atvažiavo taksi automobilis ir iš jo išlipo kaimynas G. T.. Ji su G. T. pasisveikino, dar su juo trumpai pakalbėjo ir pokalbio metu jis ją pasikvietė užeiti pas jį į namus ir tuo pačiu jam papasakoti kaip sekėsi jai gimtadienį, kuriame ji savaitgalį buvo. Jai kalbant su G. T., ji matė, kad jis yra neblaivus, tačiau jis jai neatrodė, kad nesiorientuoja aplinkoje. Tada ji grįžo į namus su vaikais, pasidėjo namuose daiktus ir nuėjo pas kaimynus T.. Ji pas kaimynus nusinešė iš gimtadienio vaišių. Jai atėjus į T. butą, kambaryje buvo S. T. ir G. T.. Tuo metu ji nepastebėjo, kad S. T. būtų buvusi neblaivi. Prie jos akių S. alkoholio nevartojo. Taip pat nepastebėjo, kad ant S. veido būtų kokie nors sužalojimai. Taip pat jai atėjus, prie jos akių S. su savo vyru G. tarpusavyje nekonfliktavo. Ji pas T. namuose jiems papasakojo kaip jai sekėsi gimtadienyje, dar jiems vaišių davė. Kai ji buvo pas T. bute, tai ji pati nepastebėjo, kad G. prie jos akių būtų gėręs alkoholinių gėrimų, taip pat ir S. prie jos akių alkoholio nevartojo. Ji pas T. bute pabuvo tikrai neilgai, kažkur ne daugiau kaip iki pusvalandžio. Prie jos akių T. tarpusavyje nesipyko, nekonfliktavo, taip pat kai ji iš jų buto išėjo, tai jie tarpusavyje irgi nekonfliktavo. Jai išėjus iš T. buto, ji nuėjo į savo butą. Jai būnant savo bute, jokio triukšmo sklindančio iš T. buto ji negirdėjo. Po kurio laiko, tikslaus laiko nežino, nes nežiūrėjo į laikrodį, ji iš savo buto išėjo į koridorių ir koridoriuje sutiko rūkančią S. T.. S. T. jai pasakė, kad G. išsivežė policija. Ji pasiteiravo, kas nutiko, dar pasakė, kad nieko negirdėjo, nei kai policija atvažiavo. Ji tuo metu maudė vaikus, todėl mano ir negirdėjo kas vyko pas T. bute. S. T. jai pasakė, kad G. ją sumušė. Pas S. nesiteiravo, kaip ją G. mušė, o ji pati jai irgi nieko nesakė. Tik matė po S. T. akimi buvo kraujosruva, po kuria akimi neužfiksavo. Pati S.  neverkė, susijaudinusi nebuvo, nesiskundė, kad jai kažką skauda. Ji tik pasakė, kad G. policija išvežė ir kad G. ją sumušė.

Alytaus apskrities vyriausiojo  policijos  komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus  tyrėjos Virginijos Vilkaitės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje kilus žodiniam konfliktui neblaivus G. T., alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, tyčia rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių savo neblaiviai sutuoktinei S. T., alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, į veido sritį, tai yra nosį, dėl ko pradėjo iš nosies bėgti kraujas, prie dešinės akies atsirado patinimas, kraujosruva, taip pat sėdinčiai fotelyje kelis kartus koja spyrė į kairį šoną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini)  apžiūrėta įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini)  (b. l. 16-18, 21-27).

Alytaus apskrities vyriausiojo  policijos  komisariato Prienų rajono  policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos  Virginijos Vilkaitės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo -  S. T., kuriai užfiksuoti sužalojimai -  kraujosruva (mėlynė) veide, patinusi nosis ir  prie dešinės akies bei kairys šonas. Nustatyta, kad S. T. ir G. T. įvykio metu buvo neblaivūs. S. T. paaiškino, kad neblaivus vyras rankomis ją mušė, kiek smūgių sudavė negali pasakyti, neskaičiavo, sudavė į veido sritį tai yra nosį, dėl ko iš nosies bėgo kraujas, taip pat prie dešinės akies yra patinimas ir kraujosruva, bei sėdinčiai fotelyje spyrė koja į kairį šoną, dėl ko jaučia fizinį skausmą, kiek kartų spyrė negali pasakyti. Smurtu įtariamas asmuo G. T. paaiškino, kad nieko žmonai nedarė, sutuoktinės nemušė, nežino dėl ko jai bėga kraujas, dėl ko kvietė policiją.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso failas BPC skambučio įrašas (ID 95469490932, skambučio pradžia 2024-12-01 16_06_08). Nustatyta, kad pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: (duomenys neskelbtini), BPCID=95469490932, pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Įraše užfiksuota, kad skambina moteris, prisistačiusi S. T., kuri nurodė, kad  adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė vyras.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. T. nustatyta: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko-skruosto srityje odos nubrozdinimas juosmens kairėje pusėje. Sužalojimai  padaryti  kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra (duomenys neskelbtini). Sužalojimai griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelią skausmą.

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina G. T. pareikštą kaltinimą, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo žmona, tyčia ranka ne mažiau tris kartus sudavė nukentėjusiajai S. T. į veidą, po to, fotelyje sėdinčiai  S. T. ne  mažiau  tris  kartus spyrė į  kairį  šoną, padarydamas  odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko-skruosto srityje, odos nubrozdinimus juosmens kairėje  pusėje,  taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai šeimos  narei - sutuoktinei S. T., sukėlė fizinį skausmą ir  padarė  nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusiosios parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis bei kitais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo sutuoktiniai, kartu gyveno.

Esant pirmiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad G. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas. 

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. 

Nukentėjusioji informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad nereikš ieškinio dėl žalos atlyginimo.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusioji pretenzijų neturi. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba. Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Kaltinamasis anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogiškas veikas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka.  

Nepaisant to, kad yra nemažai neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau teismas, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes, taip pat tai, kad nukentėjusioji neturi kaltinamajam pretenzijų, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, sprendžia, jog bausmės paskirčiai pasiekti turėtų pakakti laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje, t. y. 9 mėnesiai, įpareigojant: visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); bei visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).  Šios priemonės visumoje suteiks kaltinamajam realią galimybę taisytis bei pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – žmoną – jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti bausmės vykdymo laikotarpiu.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyviosios priežiūros. 

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. T. buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)  (viena diena), vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, G. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, G. T. įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždrausti visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 722 straipsniu, įpareigoti G. T. per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai G. T. buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini)  iki (duomenys neskelbtini) (viena diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. T., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                    Agneta Bulakė