Civilinė byla Nr. 2-915-1079/2019

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01103-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovei  B. Š., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2013 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-823-874/2013 priteistą išlaikymą šalių nepilnametėms dukroms R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), J. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), padidinant jį nuo 57,92 Eur iki 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2013 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas penkiems jo nepilnamečiams vaikams po 200,00 Lt (57,92 Eur) kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės. Viena iš dukterų D. V. jau yra sulaukusi pilnametystės.  Šiuo metu priteistas išlaikymo dydis nepilnametėms dukroms yra nepakankamas, nes per penkerius metus dukterys išaugo, padidėjo jų poreikiai. Dukra J. V. eina aštuonioliktus metus, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena bendrabutyje, kitos dukterys tebelanko bendrojo lavinimo mokyklas. R. V. serga epilepsija, gydymui reikalingos papildomos išlaidos. Ieškovė paskutinius metus neturėjo nuolatinio darbo ir pajamų, daugiau nei metus registruota užimtumo tarnyboje, gauna išmokas vaikui po 59 Eur, tačiau jų nepakanka išaugusiems vaikų poreikiams tenkinti. Jos turtinė padėtis neleidžia teikti tokio paties dydžio išlaikymo, kurio prašo iš atsakovo.

Atsakovas A. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo atidėti ieškovės prašymo dėl jų bendrų vaikų išlaikymo padidinimo nagrinėjimą neribotam laikui, kol pagerės atsakovo finansinė padėtis. Nurodė, kad jis skolingas Vaikų išlaikymo fondui, jo turimas nekilnojamasis turtas – butas yra netinkamas gyventi, todėl dabar jis gyvena pas savo mamą. Kito  registruotino turto neturi.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą padidinti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams – R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), J. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas yra dirbantis, vaikams priteisto išlaikymo reguliariai neteikė, todėl ieškovė kreipėsi į antstolį ir Vaikų išlaikymo fondą. Ieškovė viena stengiasi užtikrinti augančių vaikų poreikius, jos šeima niekada nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeima gyvena socialiniame būste, namuose sąlygos vaikams augti geros, yra visi vaikų poreikius atitinkantys baldai ir reikmenys (b. l. 37).

Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė ir nurodė, kad prieš penkerius metus iš atsakovo vaikams buvo priteistas išlaikymas po 57,92 Eur, tačiau vaikai paaugo, jų poreikiai pakito, todėl prašo padidinti jiems priteisto išlaikymo dydį. Išlaikymo atsakovas reguliariai neteikė, todėl vaikų išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas, o šiuo metu SODRA. Jei gaudavo išlaikymo sumą iš atsakovo, tuomet pranešdavo institucijoms ir jos nemokėdavo. Kartu su ja gyvena keturi atsakovo nepilnamečiai vaikai ir viena pilnametė bei dar vienas ne atsakovo nepilnametis vaikas. Vienam vaikui per mėnesį maistui išleidžia apie 100 Eur, drabužiams ir avalynei 70 Eur. Taip pat reikia pirkti mokymo priemones, per metus kiekviena mergaitė važiuoja į tris ekskursijas. Gauna kompensaciją mokyklinėms prekėms dviem vaikams po 56 Eur, bet šių pinigų nepakanka. Per mėnesi išleidžia vaikų telefonų sąskaitų papildymui po 3 Eur. Be to, viena dukra serga epilepsija, ją reikia vežti pas gydytojus, kiekvieną mėnesį vaistams papildomai išleidžia apie 20 Eur. Vyresnioji dukra mokosi Šiauliuose, gyvena bendrabutyje. Už bendrabutį dukrai nuskaičiuoja nuo stipendijos, tačiau ji dukrai per savaitę duoda 15 Eur ir dar už 20 Eur savaitei nuperka maistą. Už būstą mokesčių sumoka apie 150 Eur, gyvena septyniese. Nuo 2019 m. kovo mėnesio siųsta užimtumo tarnybos mokytis konditerijos, gauna stipendiją. Galvoja dirbti kepyklėlėse ir gauti minimalų darbo užmokestį. Anksčiau gaudavo socialinę pašalpą apie 400 Eur, yra dirbusi lauko darbus pas ūkininką, taip pat UAB „Joniškio duonoje“. Paskaičiavo, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 300 Eur, tikisi, kad susiradusi darbą galės skirti kiekvienam vaikui po 150 Eur, nes vaikus išlaikyti jai dabar padeda mama. Atsakovas papildomai dukroms jokių pinigų neduoda. Jis vaikams rašė, kad dirba Škotijoje, prieš tai dirbo Vokietijoje, Londone. Antstoliams jis skolos nebeturi.

Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal teisinį reguliavimą galima kreiptis į teismą dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo, jei pasikeičia šalių turtinė padėtis arba padidėja vaikų poreikiai. 2013 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas atsakovo nepilnamečiams vaikams beveik po 58 Eur kiekvienam, tačiau nuo to laiko praėjo beveik šešeri metai, todėl išaugo vaikų poreikiai maitinimui, higienai, sveikatos apsaugos prekėms, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui. Iš atsakovo priteisto išlaikymo nebepakanka, juo labiau, kad jis pareigos teikti vaikams išlaikymą tinkami nevykdė. Prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur kiekvienam vaikui. Ši suma, atsižvelgiant į teismų praktiką, nėra per didelė. Šiuo metu ieškovė analogiškos sumos teikti negali, nes neturi nuolatinio darbo. Galima nukrypti nuo lygių dalių principo, nes ieškovė daug daugiau prisideda prie vaikų auginimo ir auklėjimo. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir pakeisti priteistą išlaikymą vaikams, priteisiant iš atsakovo po 150 Eur per mėnesį dukterų išlaikymui.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas į posėdį įteiktas tinkamai – kartu su juo gyvenančiam asmeniui (b. l. 82) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. V. yra nepilnamečių R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 4-5). 2013 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu nutarta išieškoti išlaikymą iš atsakovo A. V. jo dukterų R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. liepos 8 d. iki vaikų pilnametystės (b. l. 9-10). J. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) I kurse Vizualinės reklamos gamintojo specialybės dieniniame skyriuje pagal bendrojo lavinimo ir formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti (b. l. 11, 42). R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 9 klasėje (b. l. 43). A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 7 klasėje (b. l. 44). R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 5 klasėje (b. l. 45). Iš 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. vasario 27 d. medicininių dokumentų išrašų matyti, kad R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. diagnozuota židininė epilepsija (G40.00), skirtas medikamentinis gydymas, 2017 m. rugsėjo 13 d. nustatytas specifinis tarimo sutrikimas (F80.0), 2018 m. vasario 27 d. nustatytas mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas (F81.3) (b. l. 6-8). Iš 2017 m. gruodžio 19 d. pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo matyti, kad R. V. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, specifiniai mokymosi sutrikimai, negalia dėl lėtinių neurologinių sutrikimų (b. l. 56). Ieškovės skaičiavimu, kiekvienos dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma yra 300 Eur. Ji per mėnesį kiekvienam vaikui išleidžia 100 Eur maistui, 70 Eur rūbams ir avalynei, 3 Eur telefono sąskaitų papildymui, reikalinga pirkti mokymo, higienos priemones, vaistus, vitaminus, leisti vaikus į ekskursijas (b. l. 54) ir kt. Iš pateiktų sąskaitų bei banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė per mėnesį komunalinių mokesčių, už socialinio būsto nuomą, už nešiojamą kompiuterį, mobilaus ryšio paslaugas sumoka iš viso apie 150 Eur (b. l. 57-65). Iš teismui pateiktų kvitų matyti, kad ieškovė 2019 m. sausio mėnesį maistui išleido 272,13 Eur, vaistams – 36,38 Eur, rūbams ir higienos prekėms – 20,49 Eur, mokymosi priemonėms – 29,25 Eur (b. l. 66-70). Užimtumo tarnybos darbo ieškančio asmens atmintinė patvirtina, jog ieškovė B. Š. nuo 2017 m. kovo 3 d. yra registruota užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 50). Ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. sausio 22 d. dėl padikaulio lūžio ir kelių sričių nudegimo buvo nedarbinga (b. l. 51-53). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matyti, kad ieškovei nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo mokama vaiko išlaikymo išmoka po 61 Eur kiekvienam vaikui (b. l. 16-18). Ieškovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. patvirtina, kad ieškovė iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos gaudavo kintančią socialinę pašalpą apie 400 Eur, išmoką vaikui 271,32 Eur, gavo vienkartinę 171,00 Eur paramą mokinio reikmenims įsigyti, iš antstolės, atsakovo motinos, paties atsakovo ar jo darbovietės epizodiškai buvo pervedamos lėšos, skirtos vaikų išlaikymui (b. l. 12-15). Byloje nėra duomenų apie ieškovės privalomai registruotiną nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2019 m. sausio 25 d. dirbo pagal terminuotą darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) ir gaudavo kintantį darbo užmokestį, artimą minimaliam – apie 420,00 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 30-31, 33, 83-84). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3052 Eur (b. l. 27-29). Savo vardu registruotų transporto priemonių atsakovas neturi (b. l. 85). Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų apie atsakovo neveiksnumą ar ribotą veiksnumą (b. l. 71).          

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaikų poreikiais bei vienai iš mergaičių diagnozuota liga. Teismas sutinka, kad praėjus beveik 6 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, dukroms tapus paauglėmis bei vienai jų diagnozavus sveikatos problemas, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovė išdėstė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad pati šiuo metu prašomo išlaikymo kiekvienam vaikui skirti negali, todėl atsakovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį.

Pažymėtina, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti keturis atsakovo nepilnamečius vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti šiek tiek mažesnis.

Ieškovė prašo padidinti vaikams išlaikymą iki 150,00 Eur kiekvienam. Teismas nurodo, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė su šešiais vaikais gyvena socialiniame būste, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, kaip pati nurodė, šiuo metu mokosi konditerės specialybės. Ieškovė iki šiol pastovaus darbo neturėjo, dirbdavo tik padienius darbus, gaudavo socialinę pašalpą, išmokas vaikams, vaiko išlaikymo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei epizodiškai buvo pervedamas vaikams skirtas išlaikymas iš atsakovo. Vienas iš šešių, kartu su ieškove gyvenančių vaikų yra pilnametis, vienas vaikas yra kito vyro, kurio išlaikymui vaiko tėvas kiekvieną mėnesį taip pat perveda 60 Eur. Tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu dirbo pagal terminuotą darbo sutartį, gavo darbo užmokestį, tačiau priteistą išlaikymą teikė epizodiškai. Atsakovas nuosavybės teise yra įgijęs nedidelės vertės 2 kambarių butą su priklausiniais. Byloje nėra duomenų, susijusių su atsakovo geranorišku rūpinimusi nepilnametėmis dukromis, aktyviu dalyvavimu jų ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikio ir atostogų praleidimu kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes uždirbti didesnes pinigines lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Vien ta aplinkybė, kad šalis negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Teismui atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog atsakovas turi ieškoti galimybių gauti papildomų pajamų, taip pat dėti maksimalias pastangas teikti dukroms didesnį išlaikymą. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Šioje byloje aktualus CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo, amžiaus bei kitų. Taigi CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Konkretus išlaikymo dydis nustatomas kiekvienam vaikui ir priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių poreikių ir jo tėvų galimybių teikti išlaikymą.

Nagrinėjamu atveju jauniausiai šalių dukrai R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), diagnozuota židininė epilepsija bei kiti sveikatos sutrikimai, skirtas medikamentinis gydymas, ją reikia papildomai vežti pas gydytojus, pirkti vaistus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kitos dukterys yra vyresnės, o teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, todėl vertintina, kad vyresnių mergaičių poreikiai nėra mažesni už jauniausios šalių dukters, ir visoms mergaitėms, atsižvelgiant į tėvų galimybes teikti išlaikymą, nustatytinas vienodas bent minimalius jų poreikius patenkinantis išlaikymo dydis.   

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaikų išaugusius poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir 2013 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas šalių nepilnametėms dukroms išlaikymo dydis nuo 57,92 Eur padidintinas iki 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. gruodžio 10 d. iki dukterų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė B. Š. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti R. V., A. V., J. V. ir R. V. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo A. V. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei vadovaujantis 2018 m. lapkričio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-3301-20457 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 19-20).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 25 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-1928 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 153,79 Eur advokato užmokestis (b. l. 86). Patenkinus 56,56 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 86,98 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 9,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 5,10 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-823-874/2013 priteistą išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukterų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki dukterų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukterų R. V., A. V., J. V. ir R. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2013 m. liepos 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-823-874/2013 iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukterų R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur iki dukrų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,10 Eur (penkis eurus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.  

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,98 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 98 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                      Sigita Rozgaitė