Civilinė
byla Nr. 2A-575-302/2010
Procesinio sprendimo kategorijos
11.9.10.8.; 15.3.2.; 44.2.4.2.; 114.11.; 116.1
(S)
VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010
m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir
pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos teisėjų Henricho
Jaglinskio ir Dalios Višinskienės,
kolegijos
posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pagal atsakovo valstybės
įmonės „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“
apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio
4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal
ieškovo P. O. ieškinį atsakovui valstybės įmonei
„Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neturtinės
žalos atlyginimo, prašymą dėl taikos sutartie patvirtinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė:
Ieškovas P. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-4, 90-92)
prašydamas: 1) pripažinti 2009-03-03
prožektorių pakeitimo pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 1E-44 neteisėtu ir negaliojančiu ab
initio (nuo jo sudarymo
momento), šio akto pagrindu atliktą 1996 m. gruodžio 2 d. darbo
sutarties Nr. 360 nutraukimą neteisėtu bei grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą, priteisiant
iš atsakovo VĮ "Tarptautinis Vilniaus oro uostas" vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės
pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo
dienos; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo P. O. naudai 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad nuo 1996 m. gruodžio 2 d. dirbo elektros
ūkio tarnybos viršininku nuo 1977-07-18. Darbo sutartis generalinio
direktoriaus T. V. 2009-03-27 įsakymu Nr. 2P-131 nuo
2009-03-30 buvo nutraukta Darbo
kodekso 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t.y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Ieškovo manymu, iš darbo jis yra atleistas neteisėtai ir nepagrįstai. Todėl, remiantis DK 297 str. 3 d., jis turėtų būti grąžintas į pirmesnį
darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos
laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atsakovas, neturėdamas
rimtų priežasčių atleisti ieškovo iš darbo bei vengdamas išeitinių kompensacijų, visų kolegų akivaizdoje pažemino ieškovą,
nes buvo atleistas už „galimai padarytą" vagystę, sukčiavimą, turto
pasisavinimą ar išvaistymą, nors jis visą
savo darbinį gyvenimą, sukauptas žinias, patirtį atidavė įmonei, dėl to ieškovas yra įskaudintas, patyrė didelį dvasinį
sukrėtimą, dėl ko buvo priverstas kreiptis į gydytojus, o kreipusis į darbo
biržą, buvo nurodyta, kad atleidus iš darbo aukščiau nurodytu pagrindu, neturi
teisės gauti jokios kompensacijos, taip pat esant tokiai darbuotojų pasiūlai - turi labai menkas galimybes
įsidarbinti. Taigi atsakovo veiksmai neigiamai paveikė ir jo reputaciją, todėl
prašė atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.
Atsakovas VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ su
ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas iš
darbo buvo atleistas 2009-03-27 įsakymu Nr. 2P-31 už šiurkštų darbo drausmės
pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Atsakovas ieškovo
atleidimą iš darbo grindė tuo, kad pastarasis, pasirašydamas trumpalaikio turto
nurašymo aktą, neteisingai ir tyčia nurodė, jog vasario mėnesį ekonominei
naudai gauti jau sunaudotas turto nurašymo
akte nurodytas turtas, nors jo dalis net nebuvo pradėta eksploatuoti. Vadinasi
dalis prožektorių nebuvo pakeisti naujais, nors dokumentuose užfiksuota
priešingai. Visa tai rodo, kad ieškovas
kartu su kitais darbuotojais pasikėsino pasisavinti jiems patikėtą atsakovo
turtą. Atsakovo manymu, ieškovas siekė pasisavinti naują švietimo įrangą
niekieno nekliudomas, nesant jokių kliūčių išnešti ją iš oro uosto teritorijos.
Taip buvo siekta padaryti žalos atsakovui, sumažinant jo materialaus turto apimtį. Veika, kurios požymiai
nustatyti ieškovo veiksmuose, nebuvo baigta, kadangi atsakovas išaiškino
pradėtą vykdyti pažeidimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokiuose
ieškovo veiksmuose buvo turto iššvaistymo (BK 184 straipsnio 1 dalis) požymių,
kadangi nauji prožektoriai, įgyti iš atsakovo lėšų, tapo beverčiais. Šios
aplinkybės patvirtina, kad ieškovo veiksmuose nustatyti turto pasisavinimo ir
išvaistymo sudėties požymiai, todėl jo atleidimas iš darbo pagal DK 235
straipsnio 2 dalies 7 punktą yra teisėtas. Be to, nurašius ieškovui į sąnaudas
prožektorius, kurie net nebuvo pradėti naudoti, pripažintina, jog jo veiksmuose
buvo ir savivaliavimo požymių.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4
d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino atsakovo VĮ „Tarptautinis
Vilniaus oro uostas“ 1996 m. gruodžio 2 d. Darbo sutarties Nr. 360 nutraukimą
su ieškovu P. O. neteisėtu. Panaikino 2009 m. kovo 30 d.
VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus įsakymą Nr.
2P-131, kurio pagrindu ieškovas P. O. pagal Darbo kodekso
136 straipsnio 3 dalies 2 punktą atleistas iš darbo. Negrąžino P.
O. į darbą. Ieškovo P. O. 1996 m. gruodžio 2 d. Darbo
sutartį Nr. 360 su atsakovu VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ laikė
nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisė ieškovui P. O. iš atsakovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ 45
154,86 Lt dydžio išeitinę išmoką. Priteisė ieškovui P. O. iš
atsakovo VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ vidutinį darbo užmokestį
(7525,81 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y.
2009-03-30 iki teismo sprendimo
įsigaliojimo dienos. Priteistas sumas nurodė neatskaičius įstatymų nustatytų
mokesčių. Priteisė ieškovui P. O. iš atsakovo VĮ
„Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ 5 000,00 Lt dydžio neturtinę žalą. Ieškinį
dalyje dėl 2009-03-03 Prožektorių
pakeitimo pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 1E-44 pripažinimo neteisėtu ir
negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovo veiksmai, pasirašant 2009-02-27
ir 2009-03-03 aktus, buvo neteisėti, tokiu būdu jie neatitiko Darbo kodekso 228
str., Elektros ūkio nuostatų ir Atsargų apskaitos taisyklių keliamų
reikalavimų, dėl ko buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Teismas
konstatavo, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, nes 2009-02-27 ir
2009-03-03 aktų pasirašymas nėra pripažintinas teisėtu ieškovo elgesiu, tačiau sprendė,
kad atsakovas netinkamai įvertino jį kaip šiurkštų. Ieškovo darbo drausmės
pažeidimas, iš dalies nulemtas ir darbdavio pareigų darbuotojui nevykdymo, be
to, šis pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, todėl negali būti pripažintas
teisėtu pagrindu atleisti darbuotoją iš darbo pagal Darbo kodekso 136
straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Esant
nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.
Nors ieškovas prašė, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į pirmesnį
darbą, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad ieškovas
negali būti grąžintas į ankstesnį darbą, nes jam gali būti sudarytos
nepalankios sąlygos dirbti.
Teismas
ieškinio reikalavimą dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad
atsakovas neteisėtai atleido ieškovą iš darbo Darbo kodekso136 straipsnio 3 dalies 2 punkto
pagrindu, todėl, teismo manymu, neteisėti
darbdavio veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą,
pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo
ateitimi. Kadangi ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso
235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, t.y. už veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo,
turto pasisavinimo arba išvaistymo požymių, todėl neabejotina, kad nukentėjo ieškovo kaip
darbuotojo reputacija, juolab, kad pastarasis atsakovo įmonėje buvo išdirbęs
daugiau kaip 30 metų. Drausminių nuobaudų per visą savo darbo laiką neturėjo. Teismas
sprendė, kad prašoma priteisti 30 000 Lt dydžio neturtinė žala yra neprotingai
didelė, todėl įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgęs į
kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo
darbo bylose, prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 5000 Lt.
Atsakovas VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ apeliaciniu
skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą
– ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas,
konstatavęs, kad ieškovas P. O. padarė darbo drausmės
pažeidimą, nes jo veiksmai neatitiko Darbo kodekso 228 straipsnio, Elektros
ūkio nuostatų ir Atsargų apskaitos taisyklių keliamų reikalavimų, nepagrįstai
ir neteisėtai tokio pažeidimo nepriskyrė prie šiurkščių darbo drausmės
pažeidimų, nors ieškovas žinojo ir suprato, kad atlieka teisei priešingus
veiksmus.
Apeliantas nurodo, kad teismas, analizuodamas ieškovo kaltę
ir nurodydamas, kad 2009-02-27
dienos ir 2009-03-03 dienos aktų pasirašymas savaime nepatvirtina fakto, jog
ieškovas atliko veiką turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba
iššvaistymo požymių, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, įtvirtintas Civilinio
proceso kodekso 185
str., neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė
neteisingas išvadas. Pasak apelianto, sistemiškai
su Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktu turi būti taikoma Baudžiamojo
kodekso 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto pasisavinimo sudėties
samprata, atskleidžianti turto pasisavinimo požymius. Ieškovas siekė padaryti
žalos atsakovui sumažinant jo materialaus turto apimtį, todėl ieškovo
veiksmuose yra pasikėsinimo padaryti turto pasisavinimą požymių. Nors ieškovas
nepripažino, kad turėjo tikslą pasisavinti prožektorius, tačiau byloje esančių
įrodymų visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą esant ieškovo tyčiai
pasisavinti atsakovo turtą.
Ieškovas kaip asmuo, ėjęs
vadovaujančias elektros ūkio skyriaus pareigas, sąmoningai pasirašydamas
oficialius tikrovės neatitinkančius dokumentus ir būdamas tiesiogiai atsakingas
už elektros energijos šaltinius, šviesos signalinius įrenginius, tinkamą jų
sumontavimą, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir pagal Darbo kodekso 235
straipsnio 11 punktą, kadangi ne tik dokumentuose parašu patvirtino
informacijos teisingumą (nors prožektoriai faktiškai nebuvo sumontuoti), bet
tokiu būdu neužtikrino nepertraukiamo oro uosto perono apšvietimo nakties metu,
kaip to reikalauja specialieji reikalavimai, ir prarado atsakovo pasitikėjimą.
Apeliantas nurodo, kad ta
aplinkybė, kad atsakovas netiksliai nurodė ieškovo atleidimo pagrindą, savaime
nesudaro pagrindo jo atleidimą pripažinti neteisėtu, nustačius šiurkštų darbo
pažeidimą ieškovo veiksmuose, tik kitaip aiškinant ir traktuojant tas pačias
faktines aplinkybes, kurioms esant ieškovas buvo atleistas iš darbo
(pavyzdžiui, Vilniaus apygardos 2009-01-05 dienos nutartis civ. byloje Nr.
2A-1186-611/2008).
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad
vertinant, ar darbo pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, svarbu tai, jog
atsakovui žala nebuvo padaryta, nes pasinaudojimo pareigomis, siekiant gauti
neteisėtų pajamų, šiurkštus teisės pažeidimas yra ir tuomet, kai teisės
pažeidėjas nepasiekia tikslo ir nebūtina nustatyti ar darbdavys patyrė realios
žalos ar ne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama,
jog tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima
kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią
turtinę žalą. Darbdavys gali tiesiog netekti pasitikėjimo šiurkščiai darbo
pareigas ar darbo tvarką pažeidusiu darbuotoju (LAT 2008-02-26 dienos nutartis
Nr. 3k-3-125/2008). Tačiau teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamos vienodos teismų praktikos.
Apeliantas nurodo, kad teismas, remdamasis
liudytojų parodymais vertindamas aplinkybes, kuriomis buvo padarytas
pažeidimas, turėjo juos vertinti visapusiškai. Teismas neteisingai interpretavo
liudytojos L.J. B. parodymus
padarydamas išvadą, kad atsakovo
įmonėje buvo susiklosčiusi neapibrėžta situacija: atsakovo teigimu darbai
turėjo būti padaryti laiku, o pagal finansų skyrių — nesant patvirtinto investicinio plano, jokie
reikalavimai darbuotojams negalėjo būti keliami. Apeliantas atkreipia dėmesį,
kad ieškovas buvo atleistas iš darbo ne už šviestuvų sumontavimą laiku, bet
pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų. Liudytojų V. Š. ir S.
T. parodymai negali būti vertinami, kaip
objektyvūs, kadangi jie kartu su ieškovu pasirašė 2009-02-27 aktą žinodami, kad
šviestuvai nėra sumontuoti, taigi darytina išvada, kad bendrininkavo atliekant
darbo drausmės pažeidimą.
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis
priteisti ieškovui neturtinę žalą nurodydamas, kad ieškovas atliko šiurkštų
darbo drausmės pažeidimą ir atleidimas iš darbo buvo adekvati poveikio priemonė
teisės pažeidėjui. Taigi darytina išvada, kad nors ieškovas ir patyrė neigiamus
pergyvenimus, tai dėl to nėra atsakovo, kaip darbdavio kaltės. Vien neturtinės
teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos
padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą
būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos -neteisėti veiksmai, priežastinis
ryšys, kaltė ir žala (LAT 2008-09-15 dienos nutartis civ. byloje Nr.
2A-431/2008, LAT 2006-01-04 nutartis, civ. bylos Nr. 3K-3-10/2006). Tačiau
pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar yra priežastinis ryšys tarp
atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo
apeliacinį skundą atmesti.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka metu šalys
sudarė taikos sutartį, kurią prašo
tvirtinti.
Prašymas tenkintinas.
Taikos sutartis tvirtintina. Ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms
įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Šalys turi teisę sudaryti taikos
sutartį (Civilinio
proceso kodekso 42 str.) Šalims Civilinio proceso kodekso 243 str. 5 p.
turinys bei Civilinio
proceso kodekso 140 str. 3 d. numatytos bylos nutraukimo pasekmės yra
žinomos. Byla nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 5 p.).
Atsakovui Valstybei įmonei Tarptautiniiam Vilniaus oro uostui grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio
mokesčio už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d.). Atsakovas
sumokėjo 1730,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 192). Taikos sutartimi šalys sutarė,
kad atsakovas padengs bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos susijusios
su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi pirmos instancijos teismas tokių
išlaidų turėjo 24,10 Lt, o apeliacinės instancijos teismas – 5,80 Lt, viso
29,90 Lt, todėl šia suma mažintina atsakovui grąžintina žyminio mokesčio suma
iš valstybės, ir priteistina (1 297,50 Lt – 29,90 Lt =) 1 267,60 Lt.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
n
u t a r ė:
Vilniaus
miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti.
Patvirtinti šią taikos sutartį:
„P. O. , asmens kodas (duomenys
neskelbtini) gyvenantis L. Giros g. 123-24,
LT-06307 Vilnius, (toliau tekste - Ieškovas) ir Valstybės įmonė TARPTAUTINIS
VILNAUS ORO UOSTAS, juridinio asmens kodas 120864074, registruotos buveinės
adresas: Rodūnios kelias 10A, 02189 Vilnius (toliau tekste - Atsakovas),
Ieškovas ir Atsakovas, toliau bendrai vadinami Šalimis, Vilniaus apygardos teisme
nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-575-302/2010 pagal Ieškovo ieškinį
Atsakovui dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vadovaudamiesi LR CPK 42 str. 1 d.,
140 str. 3 d., 231 str. 2 d., 293 str. 1 d. 5 p. ir 294 str. 2 d., sudarėme šią
taikos sutartį (toliau tekste - Taikos sutartis):
1. Šalys susitaria pakeisti Ieškovo ir
Atsakovo 1996 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties Nr. 360 pasibaigimo pagrindą,
nustatant, jog Šalių darbo sutartis yra nutraukta 2009 m. kovo 30 d. pagal
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnį „Darbo sutarties nutraukimas
šalių susitarimu". Atsakovas padaro reikiamus pakeičiančiuosius įrašus
Šalių darbo sutartyje ir kituose su Atsakovo atleidimu iš darbo susijusiuose
dokumentuose bei praneša apie atleidimo pagrindo pasikeitimą „Sodrai".
2. Atsakovas per tris darbo dienas nuo teismo
nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo sumoka Ieškovui
60 206,48 Lt (šešiasdešimt tūkstančių dviejų šimtų šešių litų ir 48 centų)
dydžio kompensaciją. Išmokėdamas
šiame punkte nurodytą kompensaciją, Atsakovas iš jos išskaičiuoja ir įgaliotoms
institucijoms sumoka Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus nuo darbo
užmokesčio privalomus mokesčius bei įmokas.
3. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m.
lapkričio 4 d. sprendimu priteista, skubiam vykdymui nukreipta ir Atsakovo
Ieškovui sumokėta 7525,81 Lt suma, iš jos atskaičius privalomus mokėti
mokesčius bei įmokas, bei su jos išieškojimu patirtos ir išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos
lieka Ieškovui.
4. Ieškovas atsisako nuo visų likusių savo
reikalavimų, t.y. pripažinti 2009-03-03 prožektorių pakeitimo pripažinimo
tinkamu naudoti aktą Nr. 1E-44 neteisėtu ir negaliojančiu, pripažinti 1996 m.
gruodžio 2 d. darbo sutarties Nr. 360 nutraukimą neteisėtu bei grąžinti Ieškovą
į pirmesnį darbą, priteisti iš Atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo
sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš Atsakovo 30 000 Lt patirtai neturtinei
žalai atlyginti.
5. Šalys neatlygina viena kitai turėtų išlaidų
advokato pagalbai apmokėti.
6. Išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) apmoka Atsakovas.
7. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms
žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės,
nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 ir 294
straipsniuose bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje.“
Civilinę
bylą nutraukti.
Grąžinti atsakovui Valstybei
įmonei Tarptautinis Vilniaus oro uostas 1 267,60
Lt žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.
Kolegijos
pirmininkė
Romualda Janovičienė
Kolegijos
teisėjai Henrichas
Jaglinskis
Dalia
Višinskienė