Civilinė byla Nr. e2S-2065-863/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10777-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės šalių nepilnametės dukros G. K. išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iš atsakovės 544 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. liepos 20 d.; priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove kartu kaip šeima gyveno nuo 2005 m., santuokos nebuvo sudarę, susilaukė dukters G. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 6 d. atsakovė paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą vyrą; nuo to laiko vaiko išlaikymui 2023 m. liepos mėnesį sumokėjo 134 Eur į vaiko sąskaitą. Dukra liko gyventi su ieškovu, todėl prašo su juo nustatyti jos gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovė yra darbinga, bet dabartinė jos darbovietė ir gaunamos pajamos ieškovui nežinomos. Pats nedirba, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, gauna netekto darbingumo pensiją ir vienišo žmogaus išmoką, viso per mėnesį apie 297,06 Eur. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovo paskaičiavimais, apytiksliai per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 610,60 Eur suma. Prašo iš atsakovės priteisti tokią pinigų sumą kas mėnesį, kurios užtektų patenkinti bent minimaliems vaiko poreikiams, t. y. po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris atskaičius minėtą 134 Eur atsakovės skirtą sumą, sudaro 544 Eur.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo, pinigus pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. K., mokamą po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, pinigus pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei paskyrė ieškovą nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
3.1. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti, jog šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
3.2. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Nurodė, jog spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotą orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, taip pat pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas išmokas vaikui.
3.3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius (po 317 Eur iš kiekvieno tėvo), pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokama išmoka vaikui yra 85,75 Eur. Teismas vertino, kad ieškovo prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis beveik lygus minėtam orientaciniam išlaikymo dydžiui, kuris tenka kiekvienam iš tėvų, ir sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė (apeliantė) R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį pakeisti ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
4.1. Nurodo, kad asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), tačiau jokių pajamų iš šio turto negauna, patiria tik išlaidas jam išlaikyti. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos realias pajamas kas mėnesį sudaro tik bedarbio išmoka, jokių kitų pajamų neturi. Atsižvelgiant į tai, ji neturi jokių realių, objektyvių, ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių vykdyti teismo nutartį, bet pagal savo galimybes, atsižvelgiant į vaiko poreikius, savo gaunamas pajamas, turtinę padėtį, ji teikia išlaikymą vaikui, papildomai yra sumokėjusi 100 Eur.
4.2. Pažymi, kad šalių nepilnametė dukra nuo vasaros pradžios gyvena pas savo krikšto tėvus, yra prižiūrima, jų išlaikoma; ieškovas jokio išlaikymo nuo to momento vaikui neteikia ir jo neremia. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo išskirtinai vadovautis orientaciniu kriterijumi, nes ieškovas nepateikė faktinių duomenų, įrodymų apie vaiko būtiniausius minimalius poreikius, nenurodė, ar gauna valstybės išmoką vaikui. Be to, pats ieškovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, negali teikti analogiško ar jau bent panašaus dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui.
5. Ieškovas V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji geranoriškai teikia išlaikymą dukrai. Gyvendama su vaiku skyrium, ji nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. gavo universalią išmoką vaikui 85,75 Eur ir papildomą išmoką vaikui 50,47 Eur, viso 272,44 Eur, iš kurių 100 Eur pervedė į vaiko sąskaitą. Tokiu būdu atsakovė ne tik neteikė išlaikymo vaikui, bet ir negrąžino 172,44 Eur vaikui skirtos išmokos. Mano, kad atsakovės siūlomas 100 Eur per mėnesį laikino išlaikymo vaikui dydis neatitinka vaiko interesų, nes negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovei 2023 m. gegužės 6 d. išvykus gyventi atskirai nuo ieškovo, vaikas liko gyventi su tėvu (ieškovu). Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo to laiko neprisideda prie vaiko išlaikymo, vaikui yra pervedusi 134 Eur. Ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui iš atsakovės priteisimo, ir kartu paprašius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (priteisti iš atsakovės 275 Eur dydžio kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą vaikui), teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė pagrįstu, siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas išlaikymas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Aptariamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė ir yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
10. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
11. Apeliantė, prašydama pakeisti skundžiamą nutartį, iš esmės nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, nurodydama, kad sutiktų dukrai mokėti po 100 Eur kas mėnesį, tokią savo poziciją grįsdama neva sunkia savo materialine padėtimi, gaunant tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, be kita ko nurodžiusi, kad išlaikymą vaikui teikia, yra papildomai sumokėjusi 100 Eur, kartu kritiškai vertindama teismo poziciją vadovautis orientaciniu kriterijumi, ieškovui nepateikus įrodymų apie vaiko būtiniausius minimalius poreikius. Visgi, su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).
13. Atsižvelgiant į byloje turimus duomenis, paminėtą teismų praktiką, manytina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, pagrįstai rėmėsi orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi (skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, buvo 633 Eur), priteisiant vaikui išlaikymą jo bent jau būtiniesiems poreikiams patenkinti. Bylos nagrinėjimo metu privalo būti užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai maistui, būstui, higienai, sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma, įvertinus minimalios mėnesinės algos dydį, valstybės mokamą išmoką vaikui, atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, o apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovas nepateikė faktinių duomenų, įrodymų apie vaiko būtiniausius minimalius poreikius, kaip jau aukščiau minėta, bus išsamiai tiriamos ir vertinamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
14. Kitokiai išvadai aukščiau aptartų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo ir apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos finansinės padėties. Nors apeliantė akcentavo, kad turi tik nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), tačiau pajamų iš to negauna ir patiria tik išlaidas jo išlaikymui, pati nedirba ir gauna tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau vien šios aplinkybės dar nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nėra pajėgi teikti priteisto laikino išlaikymo vaiko būtiniems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje dar nėra atskleista reali atsakovės turtinė padėtis, pavyzdžiui nėra pateikta duomenų apie santaupas ar lėšas bankų sąskaitose, ir kt. Atsakovė akcentuoja darbo pajamų nebuvimą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių egzistuojant tam tikras kliūtis jai dirbti, byloje taip pat nėra, šiuo aspektu atkreipiant dėmesį, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir privalo dėti pastangas, kad užtikrintų savo kaip motinos pareigos prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdymą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė ir nurodė, kad teikia išlaikymą savo vaikui, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta. Kartu pažymėtina, kad visas paminėtas aplinkybes, susijusias su bylos šalių, taigi ir atsakovės realia turtine padėtimi ir realiomis pajamomis teismas išsamiai įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl šių aspektų apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinas išlaikymas priteisiamas tik laikinai, iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir, išsamiai įvertinęs visus įrodymus, be kita ko išspręs klausimą dėl nepilnamečiam vaikui būtino ir jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį atitinkančio išlaikymo dydžio.
16. Dėl kitų apeliantės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl šalių vaiko gyvenimo (svečiavimosi) pas krikšto tėvus, ieškovo finansinių galimybių teikti išlaikymą vaikui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tai neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
atsakovės R. M. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Kristina Lysionok