Civilinė byla Nr. e2-983-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00170-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.1.9.5 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl sandorių pripažinimo nesudarytais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, trečiasis asmuo A. J.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai G. G. ir I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė:

1.1.       pripažinti nesudarytomis jų su atsakovu V. J. pasirašytų: 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos ir novacijos sutarties dalį dėl 18 000 Eur; 2017 m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties dalį dėl 5 000 Eur; 2018 m. sausio 19 d. paskolos sutarties (su 2018 m. gegužės 4 d. pakeitimu) dalį dėl 40 000 Eur; 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutarties dalį dėl 7 200 Eur;

1.2.       pripažinti pasibaigusiomis: 2016 m. gruodžio 23 d. hipotekos sutarties dalį, kuria užtikrintas 18 000 Eur paskolos grąžinimas; 2017 m. lapkričio 27 d. hipotekos sutartie dalį, kuria užtikrintas 5 000 Eur paskolos gražinimas; 2018 m. sausio 19 d. hipotekos sutarties (su 2018 m. gegužės 4 d. pakeitimu) dalį, kuria užtikrintas 40 000 Eur paskolos grąžinimas; 2018 m. vasario 14 d. hipotekos sutarties dalį, kuria užtikrintas 7 200 Eur paskolos grąžinimas;

1.3.       pripažinti negaliojančiomis: 2019 m. sausio 9 d. vykdomojo įrašo dalį dėl 18 000 Eur pagrindinės skolos išieškojimo; 2019 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo dalį dėl 5 000 Eur pagrindinės skolos išieškojimo; 2019 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo dalį dėl 40 000 Eur pagrindinės skolos išieškojimo; 2019 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo dalį dėl 7 200 Eur pagrindinės skolos išieškojimo;  

1.4.       priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytus 70 200 Eur.

2.       Atsakovas V. J. teismui pateikė 2022 m. birželio 29 d. rašytinius paaiškinimus ir elektroniniu paštu jų priedus (registracijos Nr. DOK-17009), 2022 m. birželio 30 d. rašytinius paaiškinimus ir elektroniniu paštu jų priedus (registracijos Nr. DOK-17205, DOK-17206, DOK-17207, DOK-17134), 2022 m. liepos 4 d. rašytinius paaiškinimus ir elektroniniu paštu jų priedus (registracijos Nr. DOK-17455, Nr. DOK-17456, Nr. DOK-17457, Nr. DOK-17460, 2022 m. liepos 5 d. rašytinius paaiškinimus, kurių registracijos Nr. DOK-17512, DOK-17516 ir DOK-17518. Aptartuose įvairiais būdais pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas teikė prašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, baudžiamųjų ir civilinių bylų prijungimo.

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti 2022 m. birželio 29 d., 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu pateiktus procesinius dokumentus (registracijos Nr. DOK-17009, DOK-17205, DOK-17134, DOK-17456, DOK-17455, DOK-17457, DOK-17460); paskyrė atsakovui V. J. 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ją sumokant valstybei.

4.       Teismas sprendė, kad atsakovas, sistemingai teikdamas netinkamu būdu ir forma (elektroniniu paštu, nepasirašytus) procesinius dokumentus, kai jam jau ne vieną kartą buvo išaiškinta procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka ir būdai bei ne kartą nustatyti atitinkami procesinių dokumentų trūkumai, taip pat pakartotinius prašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, baudžiamųjų ir civilinių bylų prijungimo, nors jie jau buvo išspręsti, reiškia nepagarbą kitiems proceso dalyviams, kvestionuodamas jų tapatybę patvirtinančius duomenis, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tokiu elgesiu atsakovas siekia apsunkinti teismo darbą. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes bei tai, kad 2021 m. vasario 9 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-27525-920/2020 jam jau buvo skirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, tačiau tokio dydžio baudos paskyrimas poveikio atsakovo elgesiui neturėjo, teismas sprendė, kad jam skirtina 2 000 Eur bauda.

5.       Atsakovas V. J. 2022 m. liepos 22 d. pateikė prašymą (DOK-18817) panaikinti 2022 m. liepos 12 d. nutartimi jam paskirtą baudą arba sumažinti ją iki minimalios. Nurodė, kad procesinius dokumentus teikė sąžiningai, siekdamas teisėtais būdais gintis nuo ieškinio. Teigia, kad siekė palengvinti teismo darbą priimant ir registruojant elektroniniu atsakovo parašu pasirašytus procesinius dokumentus, kadangi procesinių dokumentų apimtis didelė. Jis vadovaujasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalies nuostatomis: procesinius dokumentus teikia elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašo saugiu elektroniniu parašu. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė susitarti dėl elektroninio jo parašo galiojimo. Kiti teismai ir kiti teisėjai kitose bylose neskiria tūkstantinių baudų už elektroniniu parašu pasirašytų procesinių dokumentų teikimą teismui, tuos procesinius dokumentus laiko pateiktus ir pasirašytus tinkamai, pagal elektroninį parašą nustato atsakovo asmens tapatybę. Šioje civilinėje byloje atsakovas negalėjo parengti ir pasirašyti išspausdintus didelės apimties procesinius dokumentus ir dėl kitų svarbių priežasčių, t. y. sėdint atsakovo patiriamų stuburo skausmų, didelių karščių bei fizinio ir psichinio išsekimo, gydymosi, lankantis psichoterapijos konsultacijose Kauno medicinos universiteto klinikose, didelio darbo krūvio, didelės procesinių dokumentų apimties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė   

6.       Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė atsakovo V. J. prašymą panaikinti jam 2022 m. liepos 12 d. nutartimi paskirtą 2 000 Eur baudą.   

7.       Atsakovo argumentus, kad jis procesinius dokumentus teikė sąžiningai, siekdamas teisėtais būdais gintis nuo ieškinio, teismas pripažino nepagrįstais. Didelės apimties dokumentų teikimas elektroniniu paštu, vėliau tų pačių dokumentų teikimas teisme popierine forma, teismo vertinimu,  nepalengvina teismo darbuotojų darbo, bet priešingai –  jį apsunkina.

8.       Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas sistemingai teikia procesinius dokumentus netinkamu būdu ir forma (elektroniniu paštu), bylose priimamos nutartys dėl atsakovo pateiktų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo, nagrinėjami atsakovo skundai dėl priimtų nutarčių. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2022 metų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo priimtos 136 nutartys, kuriose buvo išaiškinta procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, t. y. kad procesiniai dokumentai turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per Viešųjų elektroninių paslaugų posistemę (toliau – LITEKO VEP posistemė), o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu. Teismas sprendė, kad atsakovas, ir toliau nepaisydamas teismų išaiškinimų, teikdamas procesinius dokumentus netinkamu būdu ir forma (elektroniniu paštu), – piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.   

9.       Be to, teismas pažymėjo, kad tai ne pirma atsakovui paskirta teismo bauda už sistemingą procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymą – Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27525-920/2020 atsakovui buvo paskirta 1 000 Eur bauda, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021 – 1 000 Eur bauda.

10.       Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir atsakovo teiginius, kad prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-532-254/2020 prijungimo teikė tik vieną kartą su 2022 m. birželio 28 d. atsiliepimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2022 m. balandžio 12 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame taip pat prašė prie nagrinėjamos bylos prijungti Kauno apygardos teismo išnagrinėtas civilines bylas Nr. e2-1174-259/2020 ir Nr. e2-1486-254/2019 (2020 metų bylos Nr. e2-532-254/2020). Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi prie civilinės bylos prijungta Kauno apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1174-259/2020, atsakovo prašymas prijungti Kauno apygardos teismo išnagrinėtą civilinę Nr. e2-1486-254/2019 (e2-532-254/2020) netenkintas. Be to, atsakovas 2022 m. birželio 28 d. į bylą pateikė atsiliepimą į ieškovų pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame vėl prašė prijungti civilines bylas Nr. e2-1174-259/2020 ir Nr. e2-1486-254/2019. Taigi, atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes, teismo vertinimu, tikslingai teikia pakartotinius prašymus, kurie jau teismo buvo išspręsti, taip siekdamas apsunkinti teismo darbą.

11.       Teismas, įvertinęs atsakovo prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytus argumentus, LITEKO duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti atsakovo prašymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 107 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       Atsakovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2022 m. liepos 12 d. nutartimi paskirtą baudą arba sumažinti ją iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:  

12.1.       Nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis proceso teisėmis. Atsakovas procesinius dokumentus teikė sąžiningai, siekdamas teisėtu būdu gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovas teise teikti procesinius dokumentus naudojosi pagal jos paskirtį ir siekė palengvinti teismo darbą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad mėgindamas realizuoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytas teises teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus, atsakovas elgėsi nesąžiningai.   

12.2.       Nėra pagrindo teigti, o teismas byloje ir nenustatė, kad atsakovas jam suteiktomis teisėmis naudojosi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus ar kad savo veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukėlė esminę žalą.   

12.3.       Atsakovas procesinius dokumentus pateikė tinkamu būdu ir tinkama forma – elektroninių ryšių priemone – elektroniniu paštu, pasirašytus elektroniniu, saugiu, sertifikuotu, kvalifikuotu, parašu.   

12.4.       Teismas netinkamai įvertino atsakovo pastangas palengvinti teismo darbą, priimant ir registruojant elektroniniu jo parašu pasirašytus procesinius dokumentus. Kadangi pridedamų įrodymų skaičius bei apimtis yra didelė ir vienu siuntimu elektroniniu paštu jų nusiųsti neįmanoma, atsakovas priedus kiekvieną kartą teikė kartu pateikdamas ir pagrindinį dokumentą bei nurodydamas teikiamų priedų numerius. 

12.5.       Skundžiamą nutartį priėmė šališkas teisėjas, nė vienas kitas teismas baudų už tai, kad procesiniai dokumentai teismui teikiami ir elektroniniu paštu, neskyrė.

12.6.       Paskirtos baudos dydis yra neproporcingai didelis: vidutinis Lietuvos gyventojo mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 1 087,40 Eur. Teismas iš atsakovo siekia atimti dviejų mėnesių vidutinį Lietuvos gyventojo atlyginimą.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.

14.       Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

15.       Proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo. Tokie teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, o iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).       

16.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

17.       Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.    

18.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas V. J., sistemingai į bylą procesinius dokumentus teikdamas netinkamu būdu ir forma, taip pat pakartotinai teikdamas prašymus, kurie jau buvo teismo išspręsti, tokiu procesiniu savo elgesiu reiškia nepagarbą kitiems proceso dalyviams, o taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui, nesąžiningai naudojasi ir piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kliudo greitai išnagrinėti bylą, kurioje jam, kaip atsakovui, yra pareikšti reikalavimai. Kitaip tariant, apeliantas piktnaudžiavo jam suteiktomis proceso teisėmis, todėl ir bauda jam buvo paskirta pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai pagrindo kitokiai išvadai nesudaro.

19.       Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad apeliantas turi itin didelę bylinėjimosi patirtį. Iš LITEKO duomenų matyti, kad nuo 2009 metų apeliantas dalyvavo 497 pirmosios instancijos teismuose nagrinėtose civilinėse bylose, 690 civilinėse bylose, nagrinėtose apeliacinės instancijos teismuose, kurių didžiąją dalį jis pats ir inicijuodavo. Kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, apeliantui ne kartą (pirmosios instancijos teismas įvardijo 136 nutartis, priimtas skirtingose bylose, skirtingų instancijų teismuose) jau buvo išaiškinta, kad jo pasirinkta procesinių dokumentų pateikimo forma negali būti vertinama ir suprantama kaip tinkamas procesinių teisių įgyvendinimas.        

20.       Nepaisant daugkartinių išaiškinimų, apeliantas juos akivaizdžiai ignoruoja, nagrinėjamoje byloje ir toliau pažeidinėdamas procesinių dokumentų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei procese nustatytus reikalavimus. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, apeliantas nagrinėjamoje byloje iniciavo jau du apeliacinius procesus, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimis dėl trūkumų pašalinimo jam nustatytais įpareigojimas, kuriose, be kita ko, taip pat buvo atkreipiamas dėmesys ir į netinkamą procesinių dokumentų pateikimo į bylą formą, ir į procesinių dokumentų turinį, ir apelianto juose naudojamą nepagarbią retoriką (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-569-933/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. e2-840-934/2022).   

21.       Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas jam yra priimtinesnis ir patogesnis, kitokios išvados dėl apelianto piktnaudžiavimo procesine teise,  nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja. Apeliantui buvo žinoma, kad tiek jam, tiek ir kitoms proceso šalims yra privaloma CPK ir specialiuose teisė aktuose – Teismų įstatyme bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintoje Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše – numatyta procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, kuri nei apelianto vienašališkai, nei, kaip jis teigia, susitarimu su teismo darbuotojais negali būti pakeista. Tokio pobūdžio argumentai tik patvirtina apelianto nenorą veikti pagal proceso teisės normas, todėl jo elgesys negali būti vertinamas ir suprantamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

22.       Pirmosios instancijos teismas nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis kontekste pagrįstai atkreipė dėmesį ir į apelianto nuolat teikiamus tuos pačius procesinius prašymus, kuriuos teismas jau yra išsprendęs, kuo taip pat yra kliudoma sėkmingai nagrinėjamos bylos eigai, didinami bylinėjimosi kaštus. Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde apeliantas pakartotinai kelia klausimą dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo, nors jam jau ne kartą buvo išaiškinta, kad vien deklaratyvių ir jokiais bylos duomenimis nepagrįstų pasvarstymų nepakanka tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas. 

23.       Aplinkybė, kad kiti teismai galbūt tokį apelianto elgesį toleruoja ir baudų jam neskiria, teisinės reikšmės neturi. Kita vertus, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas,  apeliantui ir kitose bylose jau buvo skirtos 1 000 Eur baudos būtent už tai, kad jis procesinius dokumentus teismui sistemingai teikia ne tuo būdu, kuris numatytas įstatyme, ir taip piktnaudžiauja teise (Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27525-920/2020; 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4795-920/2021).

24.       Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys į tokią aplinkybę, kad pirmiau paskyrus apeliantui baudas, jis, net ir suprasdamas galimus neigiamus netinkamo procesinio elgesio padarinius, savo elgesio modelio nesiekia pakeisti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė didesnę baudą. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neleidžia padaryti išvados, kad paskirta bauda turėtų būti panaikinta ar turėtų būti sumažintas jos dydis. Konstatuotina, kad apelianto prašymą dėl baudos panaikinimo arba jos pakeitimo pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė