Civilinė byla Nr. e2A-507-565/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43579-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2.; 3.1.7.6.; 3.3.1.20.    

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Nutartis

lietuvos respublikos vardu

2021 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB ,,Projektų Valdymo Kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,CFS Baltia“ ieškinį atsakovei UAB ,,Property Development Group“ dėl parduoto daikto defektų pašalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys A. G., IĮ V. Ž. architektūros studija, UAB ,,Projektų Valdymo Kompanija“, S. B., A. K.-B., A. J., UAB „Architektūros namai“, UAB „Projektavimo Sprendimai“, AB „Lietuvos draudimas“,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB ,,CFC Baltia“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Property Development Group“ 12 236,80 Eur defektų šalinimo išlaidų, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, jog 2014 m. kovo 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė ieškovei administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą-sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už bendrą 144 810 Eur kainą. Nuo 2015 m. liepos 1 d. administracinės patalpos buvo pradėtos naudoti ir nustatyta, kad patalpose yra pelėsinis grybelis. Siekiant nustatyti pelėsinio grybelio atsiradimo priežastis ir rekomendacijas jo pašalinimui, ieškovės iniciatyva ekspertas D. D. 2015 m. rugpjūčio 26 d. atliko ir surašė statinio apžiūros aktą Nr. 01. Buvo atkasti pastato pamatai ir nustatyta, kad, atsakovei atliekant pastato renovacijos darbus, pamatai nebuvo hidroizoliuoti, todėl rūsio siena iš plytų įdrėko. Dėl neįrengtos pamato hidroizoliacijos į cokolinį aukštą skverbiantis drėgmei ir nesant normalios vėdinimo sistemos, susidarė palankios sąlygos vystytis pelėsiniam grybeliui, kuris giliai įsiskverbęs į pastato konstrukcijas. Cokoliniame aukšte paplitus pelėsiniam grybeliui, jis per konstrukcijas pateko į pirmo aukšto sienas ir medinius elementus.

3.       Atsakovė UAB ,,Property Development Group“ su ieškiniu nesutiko.

4.       Atsakovė nurodė, jog ieškovei buvo parduotos neįrengtos patalpos sename pastate, kuris buvo atsakovės rekonstruotas. Po įsigijimo ieškovė patalpose atliko remonto ir apdailos darbus. Pelėsis buvo pastebėtas tik po to, kai ieškovė baigė patalpų įrengimo darbus ir pradėjo naudoti patalpas pagal paskirtį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra atsakinga už parduoto daikto trūkumus. Pelėsis galėjo atsirasti ir dėl ieškovės vykdytų remonto darbų. Pastato rekonstrukcijos projekte nebuvo numatyta pastato pamatų hidroizoliacija ties ieškovės įsigytomis patalpomis. Pastato pamatai buvo pastatyti XVIIII-XIX amžiuje, todėl pastato konstrukcijose per ilgą laikotarpį gali būti prisikaupusios drėgmės. Atsakovė negalėjo garantuoti tokios pačios renovuoto pastato kokybės, kaip naujai pastatyto pastato, ir užtikrinti, jog senose pastato konstrukcijose neįsiveis pelėsis, todėl negali būti atsakinga už netinkamai atliktus statybos darbus. Pastato rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Senovė“, o šių darbų priežiūrą atliko UAB „Projektų Valdymo Kompanija“. Taigi, net ir laikant, jog ieškovės nurodoma žala atsirado dėl statybos įstatymuose nustatytų reikalavimų netinkamo vykdymo, už žalą turėtų atsakyti nurodytos įmonės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė: priteisti ieškovei UAB „CFS Baltia“ iš atsakovės UAB „Property Development Group“ 12 236,80 Eur patalpų defektų šalinimo išlaidas, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 236,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. lapkričio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bei 2 175,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:

5.1.                      parduotų ginčo patalpų kokybės garantu tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėja (atsakovė). Pardavėja (atsakovė) užsakė rekonstruoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame įrengtas patalpas/butus parduoti. Todėl atsakovė ir yra atsakinga pirkėjai (ieškovei) už parduoto daikto kokybės trūkumus;

5.2.                      nagrinėjamu atveju yra tiriama ir vertinama ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, jos vykdymas ir iš šios sutarties kylančių pareigų (ne)tinkamas vykdymas, bet ne atsakovės samdytų kitų asmenų – projektuotojo, rangovo, techninio prižiūrėtojo ir kitų statybos proceso dalyvių, už kurių veiksmus (neveikimą) atsakovė atsako prieš ieškovę ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, galima atsakomybė prieš atsakovę. Byloje nėra pareikšta jokių savarankiškų reikalavimų kitiems asmenims, todėl teismas faktines aplinkybes byloje nustatinėja tik tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamu ginču iš pirkimo-pardavimo sutarties, o ne a priori prejudicinius faktus kitiems potencialiems ginčams ateityje;

5.3.                      įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pelėsinis grybelis ginčo patalpose atsirado dėl to, kad pastato rekonstrukcijos metu nebuvo hidroizoliuoti pamatai po ginčo patalpomis, bei nebuvo įrengta rūsio patalpų, esančių po ginčo patalpomis, efektyvi ventiliacija (langų ir šviesduobių pagalba ar alternatyviais būdais). Aplinkybė, kad ieškovei atliktus šiuos darbus (hidroizoliavus pamatus ir įrengus ventiliaciją rūsio patalpose), pelėsinis grybelis pakartotinai nebeatsirado, sudaro pagrindą teigti, jog tai ir buvo labiausiai tikėtina pelėsinio grybelio atsiradimo priežastis. Už ginčo patalpų defektus (nehidroizoliuotus pamatus ir neįrengtą ventiliaciją rūsio patalpose) prieš ieškovę yra atsakinga atsakovė kaip ginčo patalpų pardavėja. Ieškovė įrodė, kad pasamdė rangovus defektų šalinimo darbams atlikti už sąskaitose nurodytas kainas ir apmokėjo už šiuos darbus. Ieškovės patirtos defektų šalinimo išlaidos yra protingo dydžio;

5.4.                      trečiasis asmuo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš tos šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas. Trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, t. y. byloje dalyvavo atsakovės pusėje. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 4 dalis). Dėl to ieškinį tenkinus visiškai, nei atsakovės, nei jos pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6.       Trečiasis asmuo UAB ,,Projektų Valdymo Kompanija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti trečiajam asmeniui 825 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1.                      trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas atsakovės iniciatyva. 2017 m vasario 21 d. prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad į bylą, be kitų trečiųjų asmenų, įtrauktina ir UAB „Projektų Valdymo Kompanija“. Teismas šį prašymą tenkino;

6.2.                      UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ visą procesą nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nėra nei ieškovės, nei atsakovės pusėje, nurodė, kad jos kaltės dėl patalpų defektų nėra, o ginčą siūlė spręsti teismo nuožiūra. Tokia pozicija išdėstyta 2018 m. kovo 23 d. atsiliepime, 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdyje ir kituose procesiniuose dokumentuose;

6.3.                      pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tyrė ir vertino tik ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, jos vykdymą ir iš šios sutarties kylančių pareigų (ne)tinkamą vykdymą, bet ne atsakovės samdytų kitų asmenų galimą atsakomybę prieš atsakovę. Byloje nebuvo pareikšta jokių savarankiškų reikalavimų kitiems asmenims;

6.4.                      trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Būtent šalis, kuri teismo sprendimu pripažinta kalta dėl proceso, turi atlyginti proceso dalyvių išlaidas.

7.       Atsakovė UAB „Property Development Group“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.                      apeliantė trečiojo asmens procesiniu statusu buvo įtraukta į civilinę bylą abiejų šaliu? prašymu. Atsakovė tokį prašymą buvo pareiškusi 2017 m. vasario 21 d. prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė analogišką prašymą pareiškė 2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu;

7.2.                      pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankišku? reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Trečiasis asmuo visada dalyvauja byloje vienos iš šaliu? pusėje, jis negali dalyvauti kaip „neutralus“ asmuo, t. y. neturint aiškaus teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes tai prieštarautų CPK 47 straipsnio 1 ir 4 dalims;

7.3.                      nors šiuo atveju teismas, įtraukdamas į bylą apeliantę trečiuoju asmeniu, nenurodė, kurios šalies – ieškovės ar atsakovės – puse?je šis asmuo įtraukiamas, tačiau apeliantė proceso metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, t. y. byloje dalyvavo atsakovės pusėje. Be to, pagal bylos aplinkybes matyti, kad UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ veike? pagal pavedimo (statinio statybos valdymo ir statybos techninės priežiu?ros) sutartį kaip atsakovės pasamdyta statybos valdytoja ir kaip techninė priz?iu?re?toja. Patenkinus ies?kini?, atsakovė įgyja teisę pareikšti regresinį reikalavimą apeliantei, kaip statybos valdytojai ir techninei prižiu?re?tojai, ir vien jau tai nulemia apeliantės atitinkamą suinteresuotumą procesine bylos baigtimi. 

8.       Ieškovė UAB „CFS Baltia“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

8.1.                      apeliantė trečiuoju asmeniu i? byla? įtraukta ies?kovės prašymu, pareikštu 2018 m. sausio 11 d. teismo posėdyje;

8.2.                      trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos neture?tų būti atlyginamos visais atvejais iš bet kurios ginc?ą pralaimėjusios pusės (kaip to siekia apeliantė), tokiu? išlaidų atlyginimas turi bu?ti siejamas ne su tuo, kieno prašymu toks asmuo i?traukiamas į procesą, o kieno pusėje toks trečiasis asmuo veikia ir ar ta šalis, kurios pusėje veikia trečiasis asmuo, laimi ar pralaimi ginčą. Pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios puse?je jis dalyvauja, interesus. Tai reiškia, jog trečiasis asmuo (apeliantė), įstojusi i? bylą atsakovės pusėje, veikia atsakovės interesais ir turi procesini? suinteresuotumą, kad bylą laimėtų atsakovė, nes tai sudaro prielaidas ateityje išvengti regresinio reikalavimo (atsakovė – pardave?ja, atsakinga už parduoto daikto trūkumus, o trečiasis asmuo – atsakovės samdyta bendrovė, kuri galimai yra prisidėjusi prie daikto trūkumų atsiradimo), be to, apeliantė jokiame procesiniame dokumente nepalaikė atsakovei pareikšto ieškinio;

8.3.                      negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas faktines aplinkybes nagrine?jamoje byloje nustatinėjo tik tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamu ginču iš pirkimo-pardavimo sutarties, o ne a priori prejudicinius faktus kitiems potencialiems ginčams ateityje. Byloje labai is?samiai (net skiriant teismo ekspertizę bei papildomą teismo ekspertizę) buvo nustatinėjamos pelėsio atsiradimo priežastys, kurias įtakojo tiek projektavimo ir rangovų klaidos (hidroizoliacijos ir šviesduobių nenumatymas ir neįrengimas), tiek nepakankama techninė priežiūra, t. y. sprendime nurodyti ir prejudiciniai faktai, galintys turėti įtakos sprendžiant galimus regresinius reikalavimus.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

11.       Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė UAB ,,CFS Baltia“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Property Development Group“ 12 236,80 Eur defektų šalinimo išlaidas, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama ieškinį atmesti bei į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „Senovė“ (statinio rangovė) ir UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ (statinio statybos valdymo ir statybos techninė prižiūrėtoja), teigdama, jog ieškovės nurodomus neteisėtus veiksmus (statybos įstatymų pažeidimus) atliko būtent šios įmonės ir jos atsako už statybos kokybę, taip pat, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, toks sprendimas turės įtakos UAB „Senovė“ ir UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ teisėms ir pareigoms.

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-933-212/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą už akių, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2018 m. sausio 11 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas pareiškė prašymą į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „Senovė“ ir UAB „Projektų Valdymo Kompanija“, atsakovės atstovas prašymą palaikė, teismas prašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi trečiasis asmuo BUAB „Senovė“ pašalintas iš civilinės bylos, nustačius, jog 2019 m. sausio 22 d. BUAB „Senovė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

14.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „CFS Baltia“ iš atsakovės UAB „Property Development Group“ 12 236,80 Eur patalpų defektų šalinimo išlaidas, 6 procentų metines procesones palūkanas bei 2 175,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė trečiojo asmens UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje ir negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus.

15.       Trečiasis asmuo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nepriteisė trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų bei prašo šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteisti trečiajam asmeniui 825 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

16.       Bylinėjimosi išlaidas reglamentuoja civilinio proceso  normos, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

17.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

18.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002).

19.       Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau CPK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos ne iš tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese.

20.       Pozicijos, jog sprendžiant dėl poreikio atlyginti trečiojo asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti įvertintos trečiojo asmens patraukimo procese aplinkybės, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).

21.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje apeliantė nedalyvavo nei vienos iš šalių pusėje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad trečiasis asmuo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ byloje nedalyvavo nei ieškovės, nei atsakovės pusėje. 

22.       Šiuo atveju byloje atsakovei buvo pareikštas reikalavimas dėl jos parduoto daikto (administracinių patalpų ir sandėliuko) defektų (nehidroizoliuotų pamatų ir neįrengtos ventiliacijos rūsio patalpose) šalinimo išlaidų priteisimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog būtent atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, pareiškė prašymą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Projektų Valdymo Kompanija“. Į bylą pateikta 2012 m. kovo 1 d. pavedimo (statinio statybos valdymo ir statybos techninės priežiūros) sutartis, sudaryta tarp atsakovės UAB „Property Development Group“ ir UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ patvirtina, jog UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ įsipareigojo atsakovės pavedimu veikti kaip ginčo patalpų statybos valdytoja bei statybos techninė prižiūrėtoja.

23.       Pagal į bylą pateiktus dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, juose išdėstytas pozicijas bei kitus bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvavo atsakovės pusėje. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jo kaltės dėl patalpų defektų nėra bei ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų. Pažymėtina ir tai, jog UAB „Projektų Valdymo Kompanija“, manydama, jog nagrinėjamos bylos išsprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms, neišreiškė prašymo dėl jos pašalinimo iš civilinės bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis), priešingai – byloje veikė aktyviai, teikė į bylą procesinius dokumentus, nurodė savo nesutikimo su ieškiniu argumentus, samdė advokatą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog trečiasis asmuo UAB „Projektų Valdymo Kompanija“, būdama ginčo patalpų techninė prižiūrėtoja, procesinius dokumentus šioje byloje teikė gindama savo teises ir teisėtus interesus. UAB „Projektų Valdymo Kompanija“ byloje įrodinėjo, jog pastato, kuriame yra ginčo patalpos, rekonstrukcijos darbų priežiūrą atliko nuo 2012 m. kovo 1 d., tai yra, kai pastato pamatai ir hidroizoliacija jau buvo įrengti, taip pat, jog techninė priežiūra buvo vykdoma pagal planą, pagal kurį hidroizoliacija turėjo būti tik vienoje sienoje, o ne aplink visą perimetrą.

25.       Tokioje situacijoje akivaizdu, jog trečiojo asmens dalyvavimas byloje buvo susijęs su trečiojo asmens interesais (siekiant išvengti regresinio ieškinio, sumažinti priteistinų nuostolių dydį ir pan.). Vertintina, jog apeliantė nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas patyrė naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, galimai apdairiai ir rūpestingai, numatydama bylinėjimosi išlaidų dydį ir galimybes dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinimo. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas trečiojo asmens atžvilgiu. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos, tenkinus ieškovės ieškinį pilna apimtimi, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

26.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas trečiojo asmens, byloje dalyvavusio atsakovės pusėje, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies, yra pagrįstas. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos įrodymų, patvirtinančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                  Rūta Burdulienė