Civilinė byla Nr. 2YT-12511-991/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08359-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gaudesta“ skundo dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Fingood LLP, I. K., A. K., UAB „Baltas parkas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Brigita Tamkevičienė, UAB „Baltresa“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“, antstolis A. N., antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis D. S., antstolis G. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. Sle-104046; areštuoto turto (8 žemės sklypų) vertę nustatyti 2019 m. sausio 30 d. datai pagal UAB “Gaudesta” pateiktą 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą: nustatyti 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. Sle-5284 vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 areštuoto, UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0960 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0906 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0456 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0960 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0747 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0766 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0965 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą vertę - 40 000 Eur, papildomai nurodant, kad visas paminėtas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu sumoje 268 550 Eur, kreditorė yra UAB „Gaudesta“. Nurodė, kad minėto žemės sklypo rinkos vertė 2019 m. sausio 2 d. yra 40 000 Eur, pareiškėjos investicijos į minėtą žemės sklypą siekia 268 550 Eur, pareiškėja nėra skolininkė vykdomojoje byloje ir neturi jokios pareigos atlyginti žalą Fingood LLP naudai, kurios ji nepadarė. Nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta išieškojimą nukreipti į pareiškėjos turtą. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus, šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, todėl antstolio 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymas dėl ekspertizės įstaigos skyrimo Nr. S1e-104046 turi būti panaikintas, o areštuoto turto (8 žemės sklypų) vertė nustatyta 2019 m. sausio 30 d., pagal pareiškėjos pateiktą 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią visų 8 žemės sklypų bendra vertė yra 40 000 Eur.

Antstolis Aleksandras Selezniovas išnagrinėjo skundą, 2020 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S1e-107508 jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/03547, pradėta vykdyti pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-32-606/2015, išduotą 2016 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015 pagrindu, dėl 1 750 618,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. I. (Vaišvila), išieškotojo Fingood LLP naudai. Antstolis nustatė, kad žemės sklypas Klaipėdoje, registro Nr. 21/6238, unikalus Nr. 2101-0039-0464, 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-5-3424 antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01296 buvo parduotas UAB „Gaudesta“. Antstolis 2019 m. liepos 29 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51-453/2019 vykdymo tvarkos išaiškinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis yra aiški, nekelianti jokių abejonių ir neaiškumų, todėl antstolio prašymas dėl minėtos nutarties išaiškinimo netenkintinas. Antstolis, atsižvelgdamas į minėto teismo nutarties nuostatas, tęsia skolos išieškojimą iš žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog antstolis turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) įtvirtintais proceso teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei nustatyti parduodamo iš varžytynių turto kainą 2019 m. sausio 30 d., pagal UAB „Gaudesta“ pateiktą 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą. Antstolio manymu, toks pareiškėjos reikalavimas prieštarauja CPK 681 straipsnio nuostatoms, kurios įpareigoja antstolį areštuotą turtą įkainoti rinkos kainomis, o ne kainomis, kurios buvo prieš metus, pusmetį ar kitu periodu. Pareiškėja taip pat prašo, nustačius parduotino iš varžytynių turto rinkos kainą, papildomai nurodyti, jog visas iš varžytynių parduotinas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu sumoje 268 550 Eur, kreditorė yra UAB „Gaudesta“, tačiau pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ jokių juridinių faktų, susijusių su pareiškėjo nurodytu kreditoriniu reikalavimu, nėra įregistruota. Prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad antstolis neviršijo savo įgaliojimų, dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03547, pradėtą pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.1-32-606/2015 dėl 1750618,77 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. I. (Vaišvilos), mirusio 2018 m. gruodžio 6 d., išieškotojo Fingood naudai. Antstolio kontoroje 2019 m. vasario 26 d. gauta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-61-453/2019, kuria buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-20-462/2018. Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį antstolis turi realizuoti šioje nutartyje nurodytą žemės sklypą, registro Nr. 21/6238 Fingood LLP reikalavimams patenkinti, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis yra įsiteisėjusi (BPK 336 straipsnio 3 dalis), todėl yra privaloma vykdyti, kaip tai numato BPK 346 straipsnio 1 dalis, į ką atsižvelgdamas, antstolis tęsia skolos išieškojimą iš žemės sklypo, registro Nr. 21/6238. Pagal CPK 681 straipsnį antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą, skolininko ir išieškotojo nuomones. Teigė, kad pagal CPK 681 straipsnį, turtą privalo įkainoti rinkos kainomis, o ne kainomis, kurios buvo prieš metus, pusmetį ir pan. Pažymėjo, kad valstybė, atstovaujama VMI, nėra priėmusi mirusiojo T. I. palikimo.

Suinteresuotas asmuo Fingood LLP atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad CPK 681 ir 682 straipsniuose, reglamentuojančiuose areštuoto turto įkainojimą ir ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, nėra numatyta, kad areštuotas turtas galėtu būti įkainojamas retrospektyvine verte, t. y. ne dabartine rinkos kaina, o verte, kuri galimai tokia buvo kažkuriuo momentu. Jeigu yra pagrindas išieškoti iš konkretaus turto, jis yra įkainojamas tokia verte, kokia ji yra šio turto arešto metu, taip pat gali būti ir perkainojamas, jei jo vertė pasikeičia (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Be to, CPK 681 straipsnio 1 dalis imperatyviai neįpareigoja antstolio įkainojant turtą atsižvelgti į išieškotojo ir skolininko nuomones, juolab, kad šios nuomonės gali ir nesutapti. Todėl tam, kad būtų išvengta nereikalingų ginčų, yra skiriama ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Taigi, vienokie ar kitokie pareiškėjos pageidavimai dėl jai priklausančių žemės sklypų vertės ir jos nustatymo momento lieka tik pareiškėjos pageidavimais ir neturi pagrindo tapti antstoliui privalomais vykdyti. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja, reikalaudama nustatyti jos pageidaujamą turto vertę, kuri yra kur kas mažesnė nei reali rinkos vertė, siekia išvengti varžytynių proceso ir pasinaudoti savo teise pasiūlyti šio turto pirkėją (galimai susijusį su pareiškėja), kuris CPK 704 straipsnio 2 dalies pagrindu galėtų įsigyti pareiškėjai priklausančius žemės sklypus už kainą, lygią pareiškėjos pageidaujamai turto vertei, ir tokiu būdu sumažintų pareiškėjos netekimus, atsirasiančius dėl konfiskuotino (nukreipto nukentėjusiojo asmens žalai atlyginti) ginčo sklypo įsigijimo ir vėlesnio jo realizavimo vykdymo procese. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. lapkričio 20 d. patvarkymo Nr. SI e-106373 neskundė, tačiau skundu nagrinėjamoje byloje prašo teismo tenkinti analogiškus reikalavimus, kuriuos antstolis Aleksandras Selezniovas 2020 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S1 e-106373 tenkinti atsisakė. Taigi, pareiškėjos pozicija nagrinėjamoje byloje iš procesinės pusės yra pakankamai dviprasmiška, kuomet reikalavimai iš karto yra reiškiami teismui, neginčijant minėto antstolio patvarkymo, todėl vien dėl šios priežasties negali būti tenkinami. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėjos teiginiai apie 268 550 Eur dydžio investicijas į ginčo sklypą yra visiškai deklaratyvūs. Nors pareiškėja ir nurodo, kad su 2020 m. rugsėjo 11 d. prieštaravimais dėl turto įkainojimo yra antstoliui pateikusi tikslius duomenis ir skaičius, jie yra nepagrįsti jokiais dokumentais.

Suinteresuoti asmenys I. K., A. K., UAB „Baltas parkas“, antstolė Brigita Tamkevičienė, UAB „Baltresa“, AB „Klaipėdos energija“, antstolis A. N., antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis D. S., antstolis G. B., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03547, pradėtą pagal 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-32-606/2015 dėl 1 750 618,77 Eur išieškojimo iš skolininko T. I. (Vaišvilos) išieškotojo Fingood LLP naudai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu T. I. (Vaišvila) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 72 straipsniu teismas nusprendė konfiskuoti valstybės nuosavybėn registruotiną turtą, taip pat ir žemės sklypą Klaipėdoje, registro Nr. 21/6238, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kol bus įvykdyta turto konfiskacija. Skolininkas T. I. 2018 m. gruodžio 12 d. mirė. Antstolis palikimo atsiradimo vietos notarą informavo apie iš palikėjo vykdomą išieškojimą. Testamentų registro duomenimis, palikimo, likusio po skolininko mirties, priėmimo faktai neįregistruoti, skolininko sudarytų testamentų neregistruota. Skolininko T. I. teisių perėmimas vykdymo procese neįvyko. 2019 m. sausio 30 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomojoje byloje pagal Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-19-5-3424 pareiškėja UAB „Gaudesta“ įsigijo žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį UAB ,,Baltas parkas“, kuri dalyvavo minėtoje baudžiamojoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeitė – nusprendė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria nutarta konfiskuoti statinius (taip pat ir žemės sklypą Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šį turtą nukreipė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam Fingood LLP priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti, o šiam tikslui nesunaudotą minėto nekilnojamojo turto dalį nurodė konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi taip pat nutarta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą žemės sklypui Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti, iki bus įvykdyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalis dėl 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimo nukentėjusiajam Fingood LLP arba kol bus įvykdytas šiam tikslui nesunaudoto minėto nekilnojamojo turto dalies konfiskavimas. 2019 m. liepos 29 d. antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas išaiškinti, ar, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-61-453-2019 reikalavimus, antstolis turi / gali realizuoti teismo nutartyje nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo Fingood reikalavimams patenkinti, nepriklausomai nuo to, kad nurodytas turtas šiuo metu priklauso UAB „Gaudesta“. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi dėl nutarties vykdymo išaiškinimo antstolio prašymą išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį atmetė. Tačiau minėtos nutarties 12 punkte nurodė, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2019 m. vasario 7 d. nutartį, žemės sklypas jau buvo perleistas trečiajam asmeniui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog minėtas žemės sklypas turi būti skirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam Fingood LLP priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti. Minėtos nutarties 14 punkte taip pat nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis yra įsiteisėjusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 336 straipsnio 3 dalis), ir į tai, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (BPK 346 straipsnio 1 dalis), antstolis turi vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo, kaip minėta be kita ko ir žemės sklypas Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam Fingood LLP priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti. BPK 362 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje žemės sklypas Klaipėdoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Gaudesta“ perleistas 2019 m. sausio 30 d., t. y. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties priėmimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog aplinkybė apie žemės sklypo perleidimą trečiajam asmeniui pasikeitė po nuosprendžio priėmimo iki jo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis yra aiški, nekelianti jokių abejonių ir neaiškumų, todėl antstolio prašymas dėl minėtos nutarties išaiškinimo netenkintinas (15 punktas). 2020 m. sausio 17 d. antstolis patvarkymu dėl vykdomosios bylos vykdymo Nr. S1e-5117 patvarkė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, pradėti areštuoto turto, priklausančio UAB ,,Baltas parkas“, ir areštuoto turto, priklausančio UAB ,,Gaudesta“, pardavimo iš varžytynių procedūrą, spręsti klausimą dėl turto vertės nustatymo.

Antstolis 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. Sle-5284 areštuotas UAB „Gaudesta“, nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. žemės sklypas, sklypo plotas: 0.0960 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, sklypo plotas: 0.0906 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, sklypo plotas: 0.0456 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, sklypo plotas: 0.0960 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, sklypo plotas: 0.0940 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, sklypo plotas: 0.0747 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, sklypo plotas: 0.0766 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, sklypo plotas: 0.0965 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. Sle-83004, antstolio padėjėjas A. M., atsižvelgiant į VĮ „Registrų centras“ savitarnos tinklalapyje išviešintą informaciją (atliktą vidutinės rinkos vertės ir mokestinės vertės paiešką), nustatė 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. Sle-5284 areštuoto UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0960 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę - 36 100,00 Eur, žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0906 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę - 34 300,00 Eur, žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0456 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę - 6 530,00 Eur, žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0960 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę - 36 100,00 Eur, žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0940 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę - 35 400,00 Eur, žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0747 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę - 28 500,00 Eur, žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0766 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę 29 300 Eur, žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0965 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę - 36 300,00 Eur.

2020 m. rugsėjo 11 d. antstolio kontoroje gautas UAB „Gaudesta“ 2020 m. rugsėjo 11 d. prieštaravimai „Dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo“, kuriais pareiškėja reiškia prieštaravimus dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. Sle-83004 nustatytos, UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų rinkos vertės, prašo antstolio patvarkymą Nr. Sle-33595 panaikinti ir aštuonių žemės sklypų vertę nustatyti pagal pateiktą vertinimo ataskaitą, papildomai nurodant, kad areštuotas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu 268 550 Eur suma, kreditorė UAB „Gaudesta“. Kartu su UAB „Gaudesta 2020 m. rugsėjo 11 d. prieštaravimais pateikta 2020 m. birželio 23 d. „Newsec“ Turto vertinimo ataskaita Nr. LT-20-06-23-8465, kurioje vertinamo turto rinkos vertė 2019 m. sausio 2 d. yra 40 000 Eur.

2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10007-998/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė vykdymo veiksmus antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/036547, kiek tai susiję su UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančiu turtu, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Gaudesta“ skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1260-l092/2020 panaikino 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-10007- 998/2020.

2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S1e-104046 antstolis įpareigojo UAB „Gaudesta“ per 10 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga (turinčių teise atlikti vertintojo eksperto kvalifikacijai priskirtus vertinimus, sąrašas skelbiamas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos tinklapyje), dėl UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto, pilnos ekspertizės turto vertei nustatyti; pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą reikalingą ekspertizės kaštams padengti; nustatyti, kad areštuoto turto ekspertizė turi būti atlikta per 30 dienų nuo piniginių lėšų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

2020 m. lapkričio 20 d. patvarkymu Nr. S1e-106373 antstolis atsisakė tenkinti UAB „Gaudesta“ 2020 m. lapkričio 17 d. prašymą, kuriuo prašė nustatyti 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto vertės (įkainojimo) nustatymo datą 2019 m. sausio 30 d., t.y. UAB „Gaudesta“ nuosavybės į žemės sklypą atsiradimo datą pagal 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo datą; atsisakė tenkinti UAB „Gaudesta“ prašymą dėl areštuoto turto (8 žemės sklypų) vertės 2019 m. sausio 30 d. nustatymo pagal UAB „Gaudesta“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą, t.y. 40 000 Eur visų 8 žemės sklypų, papildomai nurodant, kad areštuotas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu sumoje 268 550 Eur, kreditorė UAB „Gaudesta“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. Sle-104046; areštuoto turto (8 žemės sklypų) vertę nustatyti 2019 m. sausio 30 d. datai pagal UAB “Gaudesta” pateiktą 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą: nustatyti 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. Sle-5284 vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 areštuoto, UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto bendrą vertę - 40 000 EUR, papildomai nurodant, kad visas paminėtas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu sumoje 268 550 EUR, kreditorė yra UAB „Gaudesta“. Pareiškėja nurodė, kad minėto žemės sklypo rinkos vertė 2019 m. sausio 2 d. yra 40 000 Eur, pareiškėjos investicijos į minėtą žemės sklypą siekia 268 550 Eur, pareiškėja nėra skolininkė vykdomojoje byloje ir neturi jokios pareigos atlyginti žalą Fingood LLP naudai, kurios ji nepadarė. Nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta išieškojimą nukreipti į pareiškėjos turtą. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus, šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai.

CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir BPK 346 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, jog teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojai ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pastebėtina, jog vykdymo procese antstoliui nėra suteikiama teisė tikrinti išieškotojo reikalavimo pagrįstumą ir/ar kvestionuoti išieškotojo naudai vykdomo reikalavimo (ne) teisėtumą. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis vykdo 2016 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-32-606/2015, išduotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimto įsiteisėjusio 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio pagrindu. Šiuo nuosprendžiu priteistam turtinės žalos atlyginimui padengti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nutarta panaudoti konfiskuotiną turtą, įskaitant žemės sklypą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nekilnojamasis turtas konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas, o teisės doktrinoje visuotinai pripažinta, kad iš neteisės negali kilti teisė (2019 m. vasario 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 16 punktas). Teismas, įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547, tęsdamas vykdymo veiksmus, elgėsi neteisėtai ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėja prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. Sle-104046; areštuoto turto (8 žemės sklypų) vertę nustatyti 2019 m. sausio 30 d. datai pagal UAB “Gaudesta” pateiktą 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą: nustatyti 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. Sle-5284 vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 areštuoto, UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto bendrą vertę - 40 000 Eur, papildomai nurodant, kad visas paminėtas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu sumoje 268 550 Eur, kreditorė yra UAB „Gaudesta“.

CPK 681 straipsnyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (4 dalis). Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija ir pardavimo teisėtumo sąlyga, nes varžytynėse kaina negali būti nustatinėjama šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, kai turto rinkos kaina buvo nustatyta eksperto, CPK 681 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 681 straipsnio 2 dalis skirta užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisės aktai neįpareigoja turto perkainoti, jei antstoliui nekyla abejonių dėl turto vertės ir skolininkas arba išieškotojas nereiškia motyvuotų prieštaravimų. Pagal kasacinio teismo praktiką abejones dėl turto rinkos vertės galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos (argumentus) patvirtinantys įrodymai, taip pat tam tikros aplinkybės (duomenys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

2020 m. rugsėjo 11 d. antstolio kontoroje gautas UAB „Gaudesta“ 2020 m. rugsėjo 11 d. prieštaravimai „Dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo“, kuriais pareiškėja reiškia prieštaravimus dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. Sle-83004 nustatytos, UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų rinkos vertės, prašo antstolio patvarkymą Nr. Sle-33595 panaikinti ir aštuonių žemės sklypų vertę nustatyti pagal pateiktą vertinimo ataskaitą, papildomai nurodant, kad areštuotas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu 268 550 Eur suma, kreditorė UAB „Gaudesta“. Kartu su UAB „Gaudesta 2020 m. rugsėjo 11 d. prieštaravimais pateikta 2020 m. birželio 23 d. „Newsec“ Turto vertinimo ataskaita Nr. LT-20-06-23-8465, kurioje vertinamo turto rinkos vertė 2019 m. sausio 2 d. yra 40 000 Eur. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, antstolis gali panaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu nustatys, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal CK 4.194-1 straipsnio 3 dalį antstolis už atliktus veiksmus vykdymo procese atsakys teisės aktų nustatyta tvarka nepriklausomai nuo kreditoriaus veiksmų ir atsakomybės prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis Nr. 3K-7-85-469/2015). Todėl pagrįsti yra antstolio argumentai, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį areštuotą turtą įkainuoti rinkos kainomis, o ne kainomis, buvusiomis anksčiau, ar kitu periodu. Teismas pažymi, kad CPK 681 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Šiuo atveju, teismas palaiko antstolio poziciją, jog pareiškėjos, kuri vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 nėra nei išieškotoja, nei skolininkė, reikalavimas nustatyti parduodamo iš varžytynių turto kainą 2019 m. sausio 30 d. pagal pareiškėjos pateiktą 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą, prieštarautų CPK 681 straipsnio nuostatoms.

Pareiškėja taip pat prašo areštuoto turto (8 žemės sklypų) vertę nustatyti 2019 m. sausio 30 d. datai pagal pareiškėjos pateiktą 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą: nustatyti 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. Sle-5284 vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 areštuoto, UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0960 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0906 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0456 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0960 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0940 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0747 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0766 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, sklypo plotas: 0.0965 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą vertę - 40 000 Eur, papildomai nurodant, kad visas paminėtas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu sumoje 268 550 Eur, kreditorė yra UAB „Gaudesta“.

CPK 690 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gaunami rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus (CPK   690 straipsnio 2 dalis). 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. 1-1539 11 straipsnis numato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: nuosavybės teisė; turto patikėjimo teisė; valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė; servitutas; uzufruktas; užstatymo teisė (superficies); ilgalaikė nuoma (emphyteusis); Nekilnojamojo turto registre neregistruojamos įstatymų nustatytos daiktinės teisės. Kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Taip pat minėto įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes; registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas; registruoto nekilnojamojo daikto areštas; registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, taip pat daiktines teises į jį turinčių fizinių asmenų vardo, pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas; įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; turto administravimas; naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Taigi, visi juridiniai faktai, susiję su nekilnojamuoju turtu, jų apsunkinimai bei kreditoriniai reikalavimai, turi būti registruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau tokių duomenų vykdomojoje byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja.

Teismas dėl tapačių pareiškėjos argumentų, tokių kaip sąžiningo įgijėjo, dėl priimto galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje ir kt., kurios ne kartą buvo aptartos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartyje, plačiau nepasisako ir dėl teismo nutartyse išdėstytų motyvų nesikartoja, juo labiau, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1382-777/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-10093-998/2020 panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos UAB „Gaudesta“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies bei įpareigojo antstolį Aleksandrą Selezniovą sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03547 dalį dėl išieškojimo nukreipimo į UAB „Gaudesta“ turtą ir pasiūlė išieškotojai Fingood LLP kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl jos, galbūt, pažeistų teisių gynimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl ekspertinės įstaigos skyrimo Nr. Sle-104046; bei nustatyti areštuoto turto (8 žemės sklypų) vertę 2019 m. sausio 30 d. datai pagal UAB “Gaudesta” pateiktą 2020 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą: nustatyti 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. Sle-5284 vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 areštuoto, UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančio turto bendrą vertę - 40 000 Eur, papildomai nurodant, kad visas paminėtas turtas yra apsunkintas kreditoriniu reikalavimu sumoje 268 550 Eur, kreditorė yra UAB „Gaudesta“, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo Fingood LLP pateikė įrodymus, kad patyrė 1200 Eur advokato išlaidų. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl suinteresuotam asmeniui Fingood LLP iš pareiškėjos priteistina 1200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, straipsniais, 513 straipsnio 2 dalis, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos UAB „Gaudesta“ skundo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Gaudesta“ suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) Fingood LLP 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03547 (4 tomai) gražinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Neringa Ruibytė-Karimžanova