LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. liepos 23 d. gautu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dozhas“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas, atsakovo priešieškinis dėl 1621,40 Eur priteisimo atmestas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų išvada, jog atsakovas iš ieškovo užsakė remonto darbų atlikimo mastą kelyje, panaudojant atsakovo detales yra nesuderinamos su rangos sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo, bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Jeigu yra įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma būtent už rezultato nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Ieškovas turėjo pareigą pasiekti atitinkamą rezultatą – suremontuoti autovežį taip, kad jis galėtų būti eksploatuojamas pagal jo paskirtį. Kitoks situacijos aiškinimas prieštarautų automobilių remonto rangos teisiniam reglamentavimui. Įrodyti atsakovo ieškovui perduotų medžiagų tariamus trūkumus privalėjo ieškovas. Kasatorius neprivalėjo įrodyti, jog jo perduotos medžiagos buvo kokybiškos, kadangi ši aplinkybė yra preziumuojama. Jeigu atsakovo perduotos medžiagos buvo nekokybiškos ar netinkamos, ieškovas privalėjo apie tai įspėti atsakovą (CK 6.648 str. 2 d.). Pagal CK 6.648 str. 6 d., jeigu rangovas nepasiekė sutartyje numatyto rezultato arba rezultatas yra su trūkumais, dėl kurių daiktas negali būti naudojamas pagal sutartyje numatytą ar normalią jo paskirtį dėl užsakovo perduotų medžiagų trūkumų, tai rangovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų apmokėta už atliktą darbą, tik su sąlyga, jeigu jis įrodo, kad medžiagų trūkumų nebuvo galima pastebėti jas priimant iš užsakovo. Ieškovas neįrodė, jog medžiagų trūkumų nebuvo galima pastebėti jas priimant iš atsakovo, tačiau iš viso neįrodė, jog medžiagos buvo nekokybiškos ar netinkamos darbams atlikti.
Susipažinusi su atsakovo kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde išsamiai nepagrįsta teisės aiškinimo ar taikymo problema, kuri šioje byloje būtų esminė, lėmusi neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir kurios nagrinėjimas kasaciniame teisme būtų svarbus ne tik šiai konkrečiai bylai, bet ir vieningos teismų praktikos formavimui. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dozhas“ (j. a. k. 300104393) 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 105 AB „Swedbank“ už kasacinį skundą sumokėtą 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas