Civilinė byla Nr. e2-30-516/2026

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00879-2024-7        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.6; 3.5.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vidaus inžineriniai tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Korbas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Korbas“ dėl patirtų išlaidų, netesybų, palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Korbas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti atsakovės UAB „Versina“ 2024 m. sausio 5 d. raštu Nr. S-8 pritaikytą 29 370,62 Eur baudą neteisėta ir ją panaikinti; 2) pripažinti atsakovės 2024 m. sausio 5 d. raštu Nr. S-8 atliktą įskaitymą negaliojančiu; 3) iš atsakovės priteisti 99 217,86 Eur skolą, 14 272,38 Eur delspinigius, 12 proc. dydžio palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „Versina“ priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 10 303,32 Eur patirtoms išlaidoms atlyginti, 2 060,66 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis būtų tenkinamas visiškai ar iš dalies, prašė įskaityti patenkintų piniginių reikalavimų dalis.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas grąžino ieškovei 1 399,75 Eur žyminį mokestį; grąžino atsakovei 208,5 Eur žyminį mokestį; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Vidaus inžineriniai tinklai“ iš ieškovės 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Vidaus inžineriniai tinklai“ iš atsakovės 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Trečiasis asmuo UAB ,,Vidaus inžineriniai tinklai“ 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartimi UAB ,,Vidaus inžineriniai tinklai“ priteistų iš ieškovės 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovė nėra atlyginusi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens UAB ,,Vidaus inžineriniai tinklai“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

6.       Teismas nurodė, kad nors trečiasis asmuo teigia, jog ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi 1 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, ieškovė atsiliepime nurodė, kad įvertinusi aplinkybę, jog trečiasis asmuo yra skolingas ieškovei, vienašališkai atliko sumų įskaitymus, todėl ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo, nesutikdamas su vienašališku įskaitymu, pateikė teismui ieškovės siųstą el. laišką, iš kurio turinio matyti, kad jis nesutinka su atsiųstu skolų suderinimo aktu, kuriame užfiksuotas vienašališkas įskaitymas. Laiške taip pat nurodoma, kad šis aktas yra nepagrįstas, todėl trečiasis asmuo grąžino jį ieškovei.

7.       Teismas akcentavo, kad nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo sutinka, ar nesutinka su vienašaliu įskaitymu, prievolė šiuo pagrindu laikoma pasibaigusia. Ne ieškovė turi prašyti teismo pripažinti vienašalį įskaitymą teisėtu ar jį kaip nors kitaip patvirtinti, o trečiasis asmuo, teigdamas, jog įskaitymas yra nepagrįstas ar neteisėtas, privalo jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus aplinkybę, kad trečiasis asmuo šiuo atveju vienašalio įskaitymo atskiru teisminiu procesu neginčijo (teismas tokių duomenų neturi), o pats įskaitymas šiuo metu yra galiojantis, teismas nusprendė, kad ieškovė, vienašališkai įskaitydama skolą, pagrįstai laikė, jog jos prievolė sumokėti trečiajam asmeniui 1 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas yra pasibaigusi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Trečiasis asmuo UAB ,,Vidaus inžineriniai tinklai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį ir trečiojo asmens UAB ,,Vidaus inžineriniai tinklai“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Nėra jokių sąlygų atlikti įskaitymą, todėl jis nepagrįstas. Trečiasis asmuo neturi ieškovei jokių pareigų, taigi nėra pirmosios sąlygos, t. y. kreditorius (trečiasis asmuo) nėra savo skolininko (ieškovės) skolininkas. Ieškovė pateikė tik skolų suderinimo aktą, tačiau nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo yra skolingas ieškovei. Tokie duomenys nepateikti, nes trečiasis asmuo nėra savo skolininko (ieškovės) skolininkas. Iš skolų suderinimo akto nėra galimybės nustatyti trečiojo asmens skolos pagrindo bei kitų duomenų apie tariamą skolą. Nėra jokių ieškovės priešpriešinių reikalavimų trečiajam asmeniui. Ieškovės reikalavimas trečiajam asmeniui negalioja, yra nevykdomas. Ieškovė neįrodė, kokiu pagrindu susidarė trečiojo asmens skola ieškovei.

8.2.                      Skundžiama nutartis leidžia formuotis neteisėtai ir nepagrįstai teismų praktikai, išvengiant priverstinio skolos išieškojimo teikiant neteisėtus ir nepagrįstus dokumentus. Atskiru ieškiniu nuginčijus įskaitymą, ieškovė teiks naują pranešimą dėl tariamo įskaitymo, todėl tai lemia nesibaigiančius teisminius procesus.

9.       Ieškovė UAB „Korbas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir trečiojo asmens UAB ,,Vidaus inžineriniai tinklai“ atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovė tarpusavio skolų užskaitymo akte aiškiai nurodė, kad įskaita yra daroma pagal 2024 m. kovo 31 d. sąskaitą KOR-20230301, kurios suma yra lygi 23 150,45 Eur dydžio sumai. Ieškovė įgyvendino visus tokiam įskaitymui keliamus reikalavimus: akte nurodė prievolę, pagal kurią atliekamas įskaitymas bei įskaitymo pagrindą (t. y. sąskaita). Ieškovė akte taip pat nurodė, jog įskaitoma suma yra 1 100 Eur. Ieškovė, atlikdama įskaitymą, įvykdė visus tokiam įskaitymui keliamus reikalavimus.

9.2.                      Sąskaita trečiajam asmeniui buvo pateikta, kaip nurodoma akte, 2024 m. kovo 31 d., apie šią sąskaitą trečiasis asmuo žinojo, todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas, teikiamas siekiant suklaidinti pirmosios instancijos teismą tikslu be pagrindo įgyti ieškovės lėšas arba išvengti dalies prievolės. Ne ieškovė turi prašyti teismo pripažinti vienašalį įskaitymą teisėtu ar jį kaip nors kitaip patvirtinti, o trečiasis asmuo, teigdamas, jog įskaitymas yra nepagrįstas ar neteisėtas, privalo jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą. Trečiasis asmuo vienašalio įskaitymo atskiru teisminiu procesu neginčijo, o pats įskaitymas yra galiojantis, todėl ieškovės prievolė sumokėti bylinėjimosi išlaidas yra pasibaigusi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11.       Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja ir realų joje sulygtų sąlygų įgyvendinimą – priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (lot. su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 13 punktas).

12.       Vadovaujantis CPK  646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

13.       Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, be kita ko, priteisė UAB „Vidaus inžineriniai tinklai“ iš UAB „Korbas“ 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 8 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nėra sumokėjusi trečiajam asmeniui 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė atliko vienašalį 1 100 Eur sumos įskaitymą, skundžiama nutartimi nusprendė, kad ieškovės prievolė pagal pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir joje nustatytą prievolę atlyginti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, yra pasibaigusi. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad įskaitymas yra nepagrįstas, kadangi apeliantė nėra ieškovės skolininkė. Apeliantės teigimu, skolų suderinimo aktas nepatvirtina apeliantės skolos, o kitų duomenų ieškovė nepateikė.

14.       Taigi, nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą įsiteisėjusios 2025 m. liepos 24 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu dėl ieškovės atlikto vienašališko skolos įskaitymo, kuris atitinka šioje nutartyje nurodytą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. ar prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra pasibaigusi dėl ieškovės atliko vienašalio bylinėjimosi išlaidų įskaitymo.

15.       Iš byloje pateikto 2025 m. rugsėjo 23 d. tarpusavio skolų užskaitymo akto ir 2025 m. rugsėjo 24 d. akto dėl skolų suderinimo nustatyta, kad ieškovė atliko vienašališką tarpusavio skolų įskaitymą, įskaitydama 1 100 Eur. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės vienašališku tarpusavio skolų įskaitymu, 2025 m. spalio 1 d. el. laišku kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad su tarpusavio skolų įskaitymo aktu nesutinka, gražino jį ieškovei. Ieškovė 2025 m. spalio 1 d. el. laišku informavo apeliantę apie tai, kad nesutikdama su tarpusavio skolų įskaitymo aktu, ji turi teisę kreiptis į teismą. 

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad įskaitymui nėra reikalingas priešingos šalies sutikimas, o šalis, nesutinkanti su atliktu įskaitymu, turi teisę jį ginčyti teisme, pripažino, kad įskaitydama 1 100 Eur skolą, priteistą Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi į savo reikalavimus trečiajam asmeniui, ieškovė įvykdė prievolę sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti.

17.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje aptariamu aspektu yra pasisakyta, jog gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negali būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

18.       Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl pagrindo (ne)išduoti vykdomojo rašto, nepagrįstai ieškovės pateiktus duomenis apie vienašališką tarpusavio skolų įskaitymą pripažino prievolės, nustatytos įsiteisėjusia 2025 m. liepos 24 d. nutartimi, įvykdymu. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju ieškovės pranešimas apie įskaitymą yra prilyginamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, nes tai reiškia ne procesinių, o būtent materialiųjų santykių (prievolės pasibaigimo įskaitymu) vertinimą. 

19.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 17 punktas; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 20 punktas).

20.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Pirmojo Protokolo 1 straipsnį saugoma nuosavybe inter alia pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje S. G. R. and S. A. v. Greece, bylos Nr. 13427/87, §59; 2002 m. gegužės 7 d. sprendimas byloje B. v. Russia, bylos Nr. 59498/00, §40). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res iudicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021, 20 punktas).

21.       Vadinasi, ieškovės pranešimas apie jos reikalavimo įskaitymą, su kuriuo, kaip matyti iš šios nutarties 13 ir 15 punktuose aptartų aplinkybių, apeliantė nesutinka, o tai lemia, kad ateityje dėl jo gali kilti teisminis ginčas, akivaizdumo ir vykdytinumo aspektu nėra lygiavertis trečiojo asmens reikalavimui, turinčiam res judicata galią, todėl toks pareiškimas dėl įskaitymo sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą negali būti vertinamas kaip prievolės sumokėti bylinėjimosi išlaidas pasibaigimą patvirtinantis įrodymas. Tai lemia išvadą, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo atsisakyta išduoti apeliantei vykdomąjį raštą.

22.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su įskaitymo nepagrįstumu, tačiau šių aplinkybių vertinimas galėtų būti atliekamas inicijuojant procesą dėl trečiojo asmens skolos ieškovei egzistavimo, o ne sprendžiant dėl pagrindo (ne)išduoti vykdomąjį raštą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

23.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatsižvelgė, jog pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovės prievolė atlyginti apeliantei bylinėjimosi išlaidas nėra įvykdyta, ieškovės vienašališką skolos įskaitymą nepagrįstai pripažino prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas pasibaigimu, todėl nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantė atskirajame skunde prašo tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas išduoti vykdomąjį raštą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24.       Ieškovė ir apeliantė pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Vidaus inžineriniai tinklai“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                        Rasa Gudžiūnienė