Civilinė byla Nr. 2-1833-510/2012;
2-56-3-00255-2012-3;
35.5.; 116.4.;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Simonai Neniškytei ir Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo atstovui B. Didoniui, atsakovo atstovui V. Margevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Tradicija“ patikslintame ieškinyje (b. l. 23) nurodė, kad su atsakovu UAB „Serneta“ 2003 m. gruodžio 22 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo už atsakovą neegzistuojančią 400 000 Lt skolą tretiesiems asmenims. Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu pripažino negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d susitarimą nuo jo sudarymo momento, priteisė ieškovui 400 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 9 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. sprendimą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą. Atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 400 000 Lt. 2003 m. gruodžio 22 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog palūkanų norma - vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Palūkanos, jas skaičiuojant už 5 metus iki ieškinio padavimo, t. y. nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2007 m. sausio 1 d., sudaro 218 880 Lt. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 218 880 Lt palūkanų ir 8,06 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo 618 880 Lt sumos nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo dienos.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsakovas UAB „Serneta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs. Tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, kurioje konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. atsakovas ieškovui sumokėjo 2 685 676,02 Lt, į kurią įeina ir 400 000 Lt suma. Nutartis turi prejudicinę galią ir nutartyje nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia. Ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Nors atsakovas prievolę grąžinti minėtą sumą yra įvykdęs, atsakovas pateikia ir papildomus argumentus, patvirtinančius ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. Ieškovas pradiniame ieškinyje privalėjo pateikti reikalavimą dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 22 d., kai atsakovui neva atsirado pareiga mokėti ieškovui 400 000 Lt, iki pradinio ieškinio padavimo momento, kadangi po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pradiniu ieškiniu nereikalavo priteisti palūkanų, jis nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas inicijuodamas savarankišką bylą ir reikšdamas ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, jog nei Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi nepriteisė ieškovui jokių palūkanų. Be to, ieškovas nepagrįstai prašo taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes šalių sudarytas susitarimas negali būti laikomas komerciniu sandoriu.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kauno apygardos teismas, tenkindamas ieškovo BUAB „Tradicija“ ieškinį, 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-893-153/2005) nusprendė pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimą tarp UAB „,Serneta“ ir UAB „Tradicija“ dėl 400 000 Lt įsiskolinimo sumažinimo. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Serneta“ ieškovui BUAB „Tradicija“ 400 000 Lt ir 2 400 Lt advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas. Teismas priteisė iš atsakovo valstybei 8 000 Lt žyminį mokestį ir 38,25 Lt išlaidas, susijusiąs su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 9 d. sprendimu nusprendė Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 19 d. nutartimi nusprendė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą. 2010 m. lapkričio 4 d. ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos sumos išieškojimo iš atsakovo (civilinė byla Nr. 2-893-153/2005, 2 t., b. l. 176-177).
Iš šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteista 400 000 Lt skola iki šiol nėra išieškota. Atsakovas atsisakymą sumokėti skolą pagrindė teiginiais, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. atsakovas ieškovui sumokėjo 2 685 676,02 Lt, į kurią įeina ir 400 000 Lt suma. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, motyvuojamoje dalyje yra nurodyta, kad atsakovas sutarties galiojimo metu sumokėjo ieškovui 2 685 676,02 Lt, tačiau nėra konstatuota, jog į šią sumą įeina Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteista 400 000 Lt skola. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, kuria paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas, yra priimta vėliau negu atsakovo minima Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykdomoji byla nėra nutraukta. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista 400 000 Lt skola, atsakovas nėra įvykdęs.
Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, kurioje priimtas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas, ieškovas neprašė priteisti iš atsakovo palūkanas. Šioje byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovo teisės atskiru savarankišku ieškiniu reikalauti palūkanų už laikotarpį po pirmosios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat dėl palūkanų dydžio.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, išaiškino, kad ieškovas turi procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pagrindinėje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 8 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad prašymas priteisti procesines palūkanas nuo ieškinio, kuriame nebuvo pareikštas reikalavimas jas priteisti, priėmimo dienos negali būti tenkinamas. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai šalys yra privatūs juridiniai asmenys, procesinių palūkanų dydis, šalims nesusitarus kitaip, nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tarifą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 8 d. nutartyje pasisakė ir dėl kreditoriaus teisės reikalauti palūkanų už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo, nurodydama, kad atsakovas, nevykydamas prievolės atlyginti nuostolius po teismo sprendimo priėmimo, daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Teisėjų kolegija išaiškino, kad už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki civilinės bylos iškėlimo turi būti priteisiamos metinės 6 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, ieškovas šioje byloje prašo priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d.
Kadangi šalys dėl palūkanų dydžio pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nebuvo susitarę, ieškovas turi teisę reikalauti 6 procentų dydžio metinių palūkanų, numatytų CK 6.210 straipsnio 2 dalyje.
Kadangi ieškovas reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindinėje byloje nebuvo pareiškęs, procesinės 6 procentų metinės palūkanos gali būti priteistos tik nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2012 m. gegužės 2 d. (b. l. 23), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas šiuo sprendimu konstatuoja, jog ieškovas neįvykdė Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista 400 000 Lt skola, todėl 6 procentų metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo teismo priteistos 400 000 Lt sumos, o ne nuo ieškinyje nurodytos 618 880 Lt sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo, daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, išaiškinimais, atsakovas ieškovui privalo sumokėti už laikotarpį nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties priėmimo iki antrosios bylos iškėlimo (2012 m. gegužės 2 d.) 6 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu).
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakono už 400 000 Lt sumą priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (kompensuojamosios - iki 2012 m. gegužės 1 d., procesinės - nuo 2012 m. gegužės 2 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,50 Lt (b. l. 3). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, šias išlaidas bylos šalys turėtų atlyginti valstybei lygiomis dalimis. Kiekvienai šaliai tenkanti šių išlaidų dalis yra mažesnė nei 10 Lt, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tradicija“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ nuo 400 000 Lt sumos 6 (šešių) procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Ramūnas Mitkus