Civilinė byla Nr. e2A-178-221/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00445-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4; 2.6.18.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo, atsakovės I. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytkana“ dėl kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Vytkana“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės I. M. (toliau – atsakovė) 1 500 Eur skolą, 1 244,88 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė užsakymo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti virtuvinį komplektą, trijų durų spintą, o atsakovė įsipareigojo priimti baldus ir sumokėti 3 420 Eur kainą. Ieškovė pagamino baldus, juos sumontavo, 2017 m. birželio 2 d. išrašė sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė iki šios dienos nėra sumokėjusi 1 500 Eur sumos pagal sutartį, nors baldus priėmė ir jais naudojasi, per baldų naudojimo laikotarpį nepareiškė jokių pretenzijų.

3.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo sumažinti užsakymo sutarties (vartojimo sutarties) kainą 2 710 Eur suma ir nustatyti sutarties kainą – 710 Eur, priteisti atsakovei iš ieškovės 1 210 Eur, bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. sutartimi šalys sudarė užsakymo sutartį (vartojimo sutartį), kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir pristatyti atsakovei užsakytus baldus ir juos sumontuoti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Sutartimi sulygta baldų užsakymo kaina – 3 420 Eur su PVM. 2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 1 420 Eur (avansą). 2017 m. birželio 2 d. atsakovė ieškovei sumokėjo dar 500 Eur (iš viso 1 920 Eur), kuomet ieškovė atvežė sumontuoti dalį baldų. Atsakovei jau naudojantis baldais, ji pastebėjo, jog tarp spintelių durelių ir stalčių yra nevienodi tarpai, nėra laminuotas spintelių durelių kraštas, dėl ko į durelių plokštės vidų smelkiasi drėgmė ir ilgainiui tai deformuos spintelę, stalviršių sujungimai yra su tarpais, todėl ten ilgainiui kaupsis drėgmė ir purvas, tarp šaldytuvo ir virtuvinio komplekto turi būti įmontuota speciali plokštė, kad nesipurvintų siena. Tarp stalviršio ir orkaitės turi būti įmontuota papildoma plokštė, kuri nepraleistų karščio naudojantis orkaite. Montuojant baldus buvo sulaužyta LED lempos dalis. Spintos durys atsidaro tik iki pusės, todėl nėra galimybės patogiai pasiimti spintoje esančius daiktus. Šiuo metu atsakovė ne visais baldais gali naudotis pagal jų paskirtį, ieškovei šios aplinkybės buvo praneštos, tačiau atsakovei nebuvo atvežtos trūkstamos baldų dalys ir baldų trūkumai nebuvo ištaisyti. Atsakovė informavo ieškovę, jog likusi suma už baldus bus sumokėta tik tuomet, kai bus ištaisyti jų trūkumai ir baldais bus galima naudotis pagal jų paskirtį. Ieškovė turėjo baldus sumontuoti iki 2016 m. rugsėjo 29 d., tačiau baldai buvo vežami ir montuojami iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Tam, jog būtų ištaisyti baldų trūkumai, reikia iš naujo permontuoti stalviršius, buitinę techniką, perlaminuoti spintelių kraštus, iš naujo perdaryti spintos vidų. Atsakovė prašė sumažinti užsakymo kainą 2 710 Eur suma iki 710 Eur, vadovaudamasi kito rangovo pateikta trūkumų šalinimo sąmata. Kadangi sumažinus kainą atsakovė yra per daug sumokėjusi, ji prašė priteisti iš ieškovės 1 200 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: sumažino tarp šalių 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos užsakymo sutarties kainą 800 Eur ir nustatė sutarties kainą – 2 620 Eur, priteisė ieškovei iš atsakovės 700 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovės 672,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei iš ieškovės 516,3 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovės po 4,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Iš byloje pateikto susirašinėjimo teismas sprendė, jog šalys tarpusavyje derino projektą iki 2017 m. balandžio 26 d., byloje nėra duomenų, kada buvo pristatyti balduose montuotini priedai, taip pat byloje nėra rašytinių duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl baldų sumontavimo termino. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog sutarties įvykdymo terminas buvo nukeltas abiejų sutarties šalių konkliudentiniais veiksmais, o baldų sumontavimas ir perdavimas įvyko 2017 m. birželio 2 d. Teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad šalių sudarytos sutarties 4.2 punkto nuostatos yra nesąžiningos vartotojos atžvilgiu, todėl sprendė, jog PVM sąskaita faktūra nelaikytina įrodymu, jog prekės buvo perduotos vartotojui. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad šalys byloje neginčijo, jog baldai atsakovės namuose buvo sumontuoti 2017 m. birželio 2 d. Nors šalys nesurašė darbų perdavimo akto, savo parašais nepatvirtino, jog darbų rezultatas atitiko sutarties sąlygas, tačiau konkliudentiniais veiksmais – ieškovė sumontuodama baldus, o atsakovė neatsisakydama jų priimti ir faktiškai naudodama baldus, kurie, jos manymu, turi defektų – atliko baldų perdavimą 2017 m. birželio 2 d. Teismas konstatavo, jog abi sutarties šalys nebendradarbiavo ir veikė nesąžiningai, nes ieškovė, įtraukdama į sutartį nesąžiningą darbų perdavimo tvarką, išvengė darbų priėmimo akto surašymo, o atsakovė, neveikdama per protingą laiką, nepranešė apie darbų trūkumus, tačiau naudojosi daiktais, nemokėdama sutarties kainos. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytą draudimą atsakovei remtis trūkumų faktu būtų suteiktas pranašumas ieškovei, kuri vengė įstatymo nustatyta tvarka perduoti daiktus, o nepripažinus faktinės aplinkybės, jog faktinis perdavimas įvyko, būtų suteiktas pranašumas atsakovei, kuri, faktiškai priėmusi daiktą, juo naudojosi ir nemokėjo kainos nereikšdama pretenzijų dėl trūkumų.

7.       Teismas iš į bylą pateiktų brėžinių ir nuotraukų padarė išvadą, jog trijų durų spinta įrengta taip, jog jos funkcionalumas yra ribotas dėl to, kad vieną lentynų dalį nuolatos uždengia slankiojančios durys, kas menkina spintos funkcionalumą ir ergonomiškumą. Teismas pripažino, jog byloje nėra ginčo, kad šie spintos trūkumai atsirado nuo jos sumontavimo pradžios kaip projekto ypatumas. Teismas atsižvelgė, jog ieškovė yra jau daug metų baldus gaminantis juridinis asmuo, savo srities profesionalas, į tai, jog projektas buvo derintas su atsakove, kuri nors yra vartotoja, tačiau taip pat turėjo įvertinti projekto ypatumus, į tai, kad nors atsakovė nurodo, jog negali spintos naudoti pagal funkcinę paskirtį, iš pateiktų į bylą nuotraukų matyti, jog spinta naudojama, joje laikomi drabužiai ir kt. daiktai, byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama pašalinti spintos trūkumus, todėl atsakomybė dėl tokio spintos išplanavimo tenka ir jai. Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė esant pagrindą sumažinti sutartimi ir priedu prie sutarties nustatytą spintos kainą nuo 720 Eur iki 400 Eur. Teismas nesirėmė atsakovės pateiktomis kitų įmonių pažymomis apie baldų trūkumų šalinimo kainą, nes atsakovė pasirinko ne prašyti priteisti baldų trūkumų šalinimo išlaidas, o sumažinti kainą, be to, nustatė, kad atsakovė baldais naudojasi nuo 2017 m. birželio 2 d.

8.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog į bylą pateiktos nuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovės pagamintas virtuvės komplektas šiuo metu yra su trūkumais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo, jog nepristatė plokščių, skirtų virtuvinei sienai padengti, tačiau ginčijo, jog visi kiti virtuvės komplekto trūkumai egzistavo nuo virtuvinio komplekto perdavimo pradžios ar atsirado nuo netinkamo virtuvinio komplekto ir technikos naudojimo. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl kaistančio stalviršio virtuvės saloje, halogeninio apšvietimo neįrengimo ir lempos sugadinimo, nes atsakovė neįrodė, jog ieškovė netinkamai atliko montavimo darbus, blogai parinko medžiagas ir buvo įsipareigojusi įmontuoti halogeninius šviestuvus. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė priėmusi, kaip ji nurodo, netinkamos kokybės virtuvinį komplektą, jo trūkumų nefiksavo, ieškovei nereiškė pretenzijų ir reikalavimo pašalinti trūkumus, nesikreipė į vartotojų teises ginančias institucijas. Teismas pripažino, jog dėl šių atsakovės veiksmų nėra galima nustatyti, kada atsirado baldų trūkumai ir dėl kokių priežasčių jie atsirado. Teismas sprendė, jog ieškovė taip pat nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nes teismo procese, sužinojusi apie virtuvinio komplekto trūkumus, nevyko išsiaiškinti baldų trūkumų kilmės, nesiūlė trūkumų pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo veiksmais prisiėmė savo neveikimo pasekmes, teismas sprendė, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant išlaikyti šalių tarpusavio interesų balansą, įvertinus tai, jog nebuvo sumontuotos plokštės ant sienų, net plika akimi matyti nevienodai atsikišę stalčiai, nevienodo pločio tarpai, kas turi įtakos virtuvinio komplekto estetikai, virtuvinio komplekto kaina mažintina 400 Eur. Išsprendęs klausimą dėl sutarties kainos sumažinimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė nesumokėtą sumažintos kainos dalį – 700 Eur (1 500-800). Teismas sprendė, jog kol nebuvo išspręstas baldų trūkumų klausimas, atsakovė neturėjo pareigos ieškovei sumokėti visą sutarties kainą, taigi ieškovė neįgijo teisės į sutartines netesybas, todėl atmetė jos reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo atmesti ieškovės ieškinį atsakovei visų pareikštų reikalavimų ribose, patenkinti atsakovės priešieškinį ieškovei visa apimtimi, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas, pripažindamas, jog atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra negalėjo būti traktuojama kaip aktas, patvirtinantis tinkamai atliktus darbus, vis tiek patvirtino baldų priėmimo faktą iš atsakovės pusės, nepaisant byloje nustatytų baldų montavimo trūkumų. Tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas. Nesant net panašiam į darbų atlikimo aktą dokumentui, teismas konstatavo baldų perdavimą atsakovei vien dėl to, jog to nepadarius atsakovei būtų suteiktas pernelyg didelis pranašumas byloje. Tokie teismo sprendime išdėstyti motyvai, esant byloje priešingiems duomenims, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir sprendimo motyvavimo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270, 185 straipsniai). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo patvirtinta aplinkybė, jog su ieškove buvo bendraujama telefonu. Ieškovė baldus sumontavo su trūkumais, žinojo, kad trūksta dalių, tačiau atsakomybė tenka atsakovei, kad ji raštu nepareiškė pretenzijos dėl to, ką ieškovė žino ir buvo įsipareigojusi įgyvendinti. Atsakovė yra vartotoja, ji negali suprasti įrodymų, nuotraukų rinkimo reikšmės, kitų, išskirtinai tik rašytinių įrodymų rinkimo, kuomet bendravimas su ieškove buvo geranoriškas ir neformalus. Ginčo baldai yra montuojami, jų negalima grąžinti pardavėjui išardžius ir nesumažinus jų vertės, todėl atsakovė net neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik priimti baldus.

1.2.                       Neatsižvelgta, kad dalis baldų trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs, išryškėjo tik pradėjus juos naudoti, taigi, dalies baldų trūkumų atsakovė negalėjo iškart pastebėti (netinkamai sumontuoti baldai aplink orkaitę, spintos projektiniai trūkumai). Tik teisme, bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, jog pagrindinis baldų montavimas vyko apie 2017 m. birželio 2 d., tačiau atsakovė, akivaizdžiai matydama, jog virtuvės komplekte trūksta dalių (plokščių), negalėjo įvertinti ir suprasti, jog nuo šios datos įvyko pilnas baldų perdavimas (nors kai kurių baldų plokščių trūksta iki šiol) ir ji, kaip teismas vertino, jau nebegali remtis trūkumų faktu. Ieškovė yra savo srities profesionalė, todėl jai turi būti rizika, įsipareigojimai ir pasekmės neteikiant užsakovams darbų atlikimo akto, kuris patvirtintų apie tinkamą savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovei neturi kilti pasekmės ir našta dėl ieškovės nerūpestingumo tinkamai įforminant prekės perdavimą ir nesistengiant užbaigti sutartimi prisiimtus darbus.

1.3.                       Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės įrodymų ir argumentų dėl netinkamai sumontuotų baldų aplink orkaitę ir konstatavo, jog atsakovė turėjo įrodyti orkaitės sumontavimo faktą, to neįrodžius, minimi trūkumai nėra ieškovės atsakomybė. Užsakymo sutartimi atsakovė, kaip vartotoja, užsisakė virtuvės baldus, kuriuos, kaip ji tikėjosi, po jų sumontavimo galės nevaržomai naudoti. Nėra ginčo, jog atsakovė pati turėjo išsirinkti ir nusipirkti orkaitę, atitinkančią jos poreikius, tačiau tinkamas jos sumontavimas ir tinkamų baldų pagaminimas jau yra ieškovės prerogatyva. Atsakovės žodžius, jog buitinę techniką, LED lempas montavo ieškovė, patvirtina ne tik byloje pateiktas ieškovės komercinis pasiūlymas, tačiau ir viešai prieinami teismų sprendimai, iš kurių matyti, jog elektros, buitinės technikos montavimo darbai yra kasdienė ieškovės praktika. Nagrinėjamu atveju pateiktos aplinkybės ir surinkti duomenys, vertinant didesnio tikėtinumo požiūriu, leidžia teigti orkaitės montavimą atsakovės namuose buvus labiau tikėtiną.

1.4.                       Aplinkybė, jog buvo pasirinktas teisių gynybos būdas mažinant nekokybiško daikto kainą, negali būti teismo traktuojamas kaip netinkamas atsakovės pasirinkimas, sukeliantis papildomą piniginę naštą taisant trūkumus nei pasirinkimas priteisti baldų trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas dėl šios priežasties nesirėmė į bylą pateiktais komerciniais pasiūlymais su preliminaria trūkumų taisymo kaina. Teismai panašiose ar analogiškose bylose atkreipia dėmesį į komerciniuose pasiūlymuose išdėstytą būsimą, o ne buvusią daikto trūkumų šalinimo sąmatą ir vadovaujasi juose nurodytomis defektų šalinimo išlaidomis. Ieškovė nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų, kad atsakovės teiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytos medžiagų ir darbų kainos būtų mažesnės. Aplinkybė, kad atsakovė naudojosi su trūkumais sumontuotais baldais, negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl kainos mažinimo.

1.5.                       Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės pareigos ištaisyti pirkėjui atsiradusius trūkumus garantiniu laikotarpiu. Sutartimi buvo sulygta, jog įsigytai prekei ieškovė suteikė 24 mėnesių garantiją, tačiau viso garantinio laikotarpio metu defektai nebuvo taisomi, nors apie juos ieškovė buvo informuota. Ieškovė oficialią pretenziją su išdėstytais trūkumais gavo 2018 m. balandžio 24 d. su atsakovės prieštaravimais. Tuo metu garantinis laikotarpis nebuvo pasibaigęs. Kadangi ieškovei tenka atsakomybė dėl trūkumų šalinimo garantiniu prekės laikotarpiu, sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų bylai ir sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių.

10.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Kadangi nebuvo nusiskundimų dėl baldų trūkumų, kas būtų priežastimi nemokėti sutartos kainos už baldus, ieškovė pagrįstai manė, jog atsakovė privalo atsiskaityti.

2.2.                      2016 m. rugpjūčio 18 d. užsakymo-sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja apmokėti už perkamus baldus pagal sutartį ir jos sąlygas. Užsakovas patvirtina ir sutinka, kad vykdytojas turi teisę išrašyti ir pateikti sąskaitas faktūras be užsakovo parašo ant jų, kurios kartu yra ir baldų priėmimo perdavimo aktas. Nors teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad sutarties 4.2 punkto nuostatos yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, o PVM sąskaita faktūra nelaikytina įrodymu, jog prekės buvo perduotos vartotojui, tačiau teismas nustatė, kad šalys konkliudentiniais veiksmais atliko baldų perdavimą 2017 m. birželio 2 d. Atsakovei buvo pateikta 2017 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta tokia pati suma, kaip ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. sutartyje. 2017 m. birželio 2 d. mokėjimo pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Eur (2016 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė sumokėjo 1 420 Eur avansinę įmoką). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovė suprato, jog ieškovė, baigusi atsakovės patalpose montuoti baldus, šiuos baldus ir perdavė, o minėta sąskaita yra kartu ir perdavimo priėmimo aktas, todėl atskiras dokumentas nebuvo šalių pasirašytas.

2.3.                      Atsakovė, priimdama darbus, ieškovei nereiškė pretenzijų dėl trūkstamų dalių. Visas pretenzijas ir pastebėjimus atsakovė turėjo galimybę pateikti ieškovei iki ieškovei kreipiantis į teismą, tačiau to nepadarė. Atsakovės argumentai, kad ji ieškovę apie trūkumus informavo telefonu, yra neįrodyti ir laikytini atsakovės gynybine pozicija. Be to, ruošiant užsakymą, ieškovė su atsakove derino baldų gaminimą elektroniniu paštu. Atsakovė, nesumokėdama ieškovei už baldus, turėjo aiškiai ir argumentuotai įvardinti nemokėjimo priežastį, tačiau tai nebuvo padaryta.

2.4.                      Spintos brėžinys buvo derinamas su atsakove ir atsakovė pageidavo, kad būtų didesnis lentynų skaičius. Atsakovė sutiko su tokiu spintos variantu, koks yra sumontuotas. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, teigdama, kad tik pradėjusi naudoti spintą ji suprato, kad spinta nefunkcionali ir dėl to reiškia pretenzijas ieškovei dėl galimybės ribotai naudotis baldu.

2.5.                      Nė viename iš projekto variantų, kuriuose spintelių fasadai pavaizduoti šviesios spalvos, nebuvo numatyta, kad baldine plokšte būtų dengiamos sienos.

2.6.                      Tiek atsakovės nurodyti, tiek antstolio aprašyti trūkumai nėra esminiai, baldai tinkami eksploatuoti.

2.7.                      Šalių sutarta kaina už baldų pagaminimą buvo 3 420 Eur, atsakovė pageidauja, kad jai būtų priteista 2 700 Eur baldų trūkumams ištaisyti. Minėta pinigų suma yra nepagrįsta jokiais objektyviais skaičiavimais.

2.8.                      Ieškovė nesutiko su atsakovės nurodytais trūkumais ir nemanė, kad juos privalo taisyti per garantinį terminą, t. y. šiems trūkumams garantija netaikoma. Darbai buvo perduoti atsakovei 2017 m. birželio 2 d., todėl 2019 m. liepos 2 d. suėjo 24 mėnesį garantinis terminas, kuris buvo numatytas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sutartyje. Dėl šios aplinkybės atsakovė negali tikėtis, kad ieškovė vykdys garantinius įsipareigojimus, kuomet yra pasibaigęs sutartyje numatytas 24 mėnesių garantinis terminas. Atsakovė bylos nagrinėjimo laikotarpiu nė karto nesikreipė į ieškovę, kad baldų komplektas būtų pataisytas vadovaujantis 2016 m. rugpjūčio 18 d. sutarties 6.1 punktu. Prieštaravimai – tai atsakovės pateiktas procesinis dokumentas tam, kad būtų panaikintas teismo įsakymas, o ne kreipimasis į ieškovę, kad ši atliktų taisymus per garantinį laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos, delspinigių priteisimo ir priešieškinis dėl užsakymo sutarties kainos sumažinimo patenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

      Dėl faktinių bylos aplinkybių

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. šalys sudarė užsakymo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovei nuosavybes teise jos asmeniniams, įmonės, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti skirtą prekę: virtuvės komplektą ir spintą 3D pagal su atsakove suderintus priedus (projektą, specifikaciją), o atsakovė įsipareigojo baldus priimti ir sumokėti sutarties 5 punkte nurodytą kainą.

14.       Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo ieškovei 1 420 Eur avansą. Ieškovė baldus pagamino, pristatė atsakovei bei surinko (sumontavo) ir išrašė 2017 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą 3 420 Eur sumai. 2017 m. birželio 2 d. atsakovė ieškovei sumokėjo dar 500 Eur.  

15.       2018 m. vasario 7 d. UAB „Vytkana“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo likusiai atsakovės nesumokėtai skolos daliai. Priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas I. M. pareiškus prieštaravimus.

16.       Panaikinus teismo įsakymą, ieškovė pareiškė ieškinį. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2018 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą už akių. 2019 m. sausio 10 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2019 m. vasario 22 d. nutartimi sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

17.       2019 m. balandžio 19 d. atsakovė pateikė byloje priešieškinį dėl užsakymo sutarties kainos sumažinimo. 

18.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – sumažino tarp ieškovės UAB „Vytkana“ ir atsakovės I. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos užsakymo sutarties kainą 800 Eur ir sutarties kainą nustatė 2 620 Eur; priteisė iš atsakovės ieškovei 700 Eur skolos, tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

19.       Su sprendimu nesutinka atsakovė.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

20.       Apeliantės teigimu, tam, kad būtų galima konstatuoti užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas, darbai atsakovei nebuvo tinkamai perduoti, ieškovė nebuvo užbaigusi visų virtuvės montavimo darbų, sumontuoti baldai turi estetikos trūkumų, surinkta drabužių spinta turi projektavimo trūkumų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad dalis baldų trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs, išryškėjo tik pradėjus juos naudoti, taigi, dalies baldų trūkumų atsakovė negalėjo iškart pastebėti (netinkamai sumontuoti baldai aplink orkaitę, spintos projektiniai trūkumai). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nebegali remtis trūkumų faktu, nes tik teisme bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, jog pagrindinis baldų montavimas vyko apie 2017 m. birželio 2 d., tačiau atsakovė, akivaizdžiai matydama, jog virtuvės komplekte trūksta dalių (plokščių), negalėjo įvertinti ir suprasti, jog nuo šios datos įvyko pilnas baldų perdavimas (nors kai kurių baldų plokščių trūksta iki šiol). Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu kainos sumažinimo dydžiu ir mano, kad baldų kaina turėtų būti sumažinta pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus, kurie nurodyti komerciniuose pasiūlymuose. Apeliantės teigimu, teismas nepasisakė dėl ieškovės pareigos pataisyti baldų trūkumus, atsižvelgiant į suteiktą 24 mėnesių garantinį laikotarpį.

21.       Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini vartojimo rangos santykiais.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad atsakovei darbai buvo priduoti 2017 m. birželio 2 d. pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

24.       Tiek pagal bendrąsias, tiek pagal specialiąsias rangos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas yra numatytas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas (CK 6.662, 6.676, 6.681, 6.694 straipsniai). Pagal vartojimo rangos normas užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.676 straipsnio 2 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis).  

25.       Pabrėžtina, kad vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos nenustato specialiųjų darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos taisyklių, todėl sprendžiant klausimą ar neįvykus darbų priėmimui–perdavimui pagal aktą, tačiau užsakovui pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį, yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus. Faktai, kad darbų priėmimas–perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal CK 6.662 straipsnio reikalavimus darbų priėmimas–perdavimas neįvyko, tačiau baldai apeliantės namuose buvo sumontuoti 2017 m. birželio 2 d.  Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė, sumontuodama baldus, o atsakovė neatsisakydama jų priimti ir faktiškai naudodamasi baldais, kurie jos manymu turi defektų, 2017 m. birželio 2 d. atliko baldų perdavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė trūkumų nefiksavo, nereiškė pretenzijų ir reikalavimo pašalinti trūkumus, nesikreipė į vartotoją ginančias institucijas, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes.

27.       Atkreiptinas dėmesys, kad ruošiant užsakymą ieškovė su atsakove derino baldų gaminimą elektroniniu paštu. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovė reiškė pageidavimus, pastabas, susijusias su baldais, todėl tikėtina, kad pastebėjusi baldų kokybės trūkumus, ji būtų informavusi ieškovę bent jau elektroniniu paštu. 

28.       Nesutiktina su apeliante, kad ji negalėjo suprasti fotonuotraukų bei kitų rašytinių įrodymų rinkimo reikšmės. Tarp šalių 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad užsakovas, patikrinęs vykdytojo pateiktus baldus jų priėmimo metu, privalo nedelsdamas raštu pranešti vykdytojui apie akivaizdžius baldų kokybės trūkumus, nekomplektiškumą arba pakuotės netinkamumą arba kiekio neatitikimą.

29.       Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog baldų gamybos darbai faktiškai buvo atlikti, atsakovė darbų rezultatu naudojosi, pretenzijų ieškovės atžvilgiu nereiškė, todėl atsakovė turi įvykdyti prievolę apmokėti už atliktus darbus.

30.       Apeliantės teigimu, ieškovės pagaminta ir sumontuota spinta yra nefunkcionali, apeliantei sudėtinga pasiekti joje esančius daiktus, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad spintos brėžinys buvo derinamas su apeliante, atsižvelgta į jos pageidavimus, apeliantė pritarė projektui. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl spintos nefunkcionalumo nėra joks paslėptas trūkumas, kurio apeliantė negalėjo pastebėti iš karto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakomybė dėl spintos išplanavimo turėtų atitekti ir atsakovei, kainą sumažino 400 Eur.

31.       Kaip esminį baldų trūkumą apeliantė nurodo neteisingą orkaitės sumontavimą. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovės argumentas, jog ieškovė blogai atliko montavimo darbus ar parinko blogai medžiagas ir dėl to kaista greta orkaitės stalviršis yra neįrodytas.

32.       Atsakovės teigimu, ieškovė nepristatė visų baldų komplekto dalių, t. y. nebuvo sumontuota plokštė tarp pakabinamų spintelių ir pastatomų spintelių, taip pat nebuvo baldų plokšte padengta siena tarp virtuvės baldų komplekto ir šaldytuvo. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad toks trūkumas egzistavo nuo virtuvinio komplekto perdavimo pradžios, atsakovė pretenzijų nėra pareiškusi.

33.       Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino trūkumų, nurodytų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Iš teismo sprendimo matyti, kad išvadą, jog virtuvės baldų komplektas yra su trūkumais teismas padarė vertindamas į bylą pateiktas fotonuotraukas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. 

34.       Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu kainos sumažinimo dydžiu (800 Eur – 400 Eur už spintą ir 400 Eur už virtuvės baldus). Jos teigimu, baldų kaina turėtų būti sumažinta pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus, kurie nurodyti komerciniuose pasiūlymuose. Iš atsakovės pateiktų pasiūlymų matyti, kad ji nori, jog kaina būtų sumažinta 2 700 Eur.

35.       Pastebėtina, kad ieškovės ir atsakovės sutarta kaina už baldų pagaminimą buvo 3 420 Eur. Pritartina ieškovei, kad atsakovės nurodyta pinigų suma trūkumams ištaisyti yra nepagrįsta jokiais objektyviais skaičiavimais. UAB „Vytkana“ atstovas V. Z. bylos nagrinėjimo metu pagrįstai pastebėjo, jog 2 700 Eur baldų trūkumų taisymo kaštų kaina yra aiškiai per didelė ir viršija paties virtuvės baldų komplekto kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė apie baldų trūkumus, nepatogumą jais naudotis pareiškė tik ieškovei pareikalavus sumokėti likusią nesumokėtą sutartos kainos dalį. Atsakovė baldais naudojosi, trūkumų nešalino.

36.       Nesutiktina su apeliante, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės pareigos ištaisyti pirkėjui atsiradusius trūkumus garantiniu laikotarpiu, garantinio laikotarpio pradžią apeliantė sieja su 2018 m. balandžio 24 d. pateiktais prieštaravimais dėl priimto teismo įsakymo. 

37.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

38.       Atsakovė pasirinko savo teisių gynybos būdą – kainos sumažinimą. Kadangi atsakovė pati pasirinko būtent tokį savo teisių gynybos būdą, teismas bylą išnagrinėjo pagal atsakovės reikalavimus.

39.       Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010), todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

40.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes bei pagrįstai sprendė dėl galimo ieškovės teisių gynimo būdo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

41.       Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

42.       Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 280 Eur išlaidas. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytkana“, juridinio asmens kodas 300586192, iš apeliantės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 280 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Nijolia Indreikienė

                Virginija Lozoraitytė

        Tomas Romeika

 .