MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

NUTARTIS

2015 m. birželio 19 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas K. S.,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D.,

dalyvaujant prokurorei A. P.,

asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios prievartos priemonės F. N.,

jo motinai J. N.,

UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ gydytojai J. A.,

vertėjai G. V.,

specialiame teismo posėdyje dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo F. N. panaikinimo, žodinio proceso tvarka,

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-284-832/2014, nustatyta, kad F. N. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2013-07-13) ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir F. N. buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2015 m. gegužės 27 d. teisme gauta UAB Mažeikių psichinės sveikatos centras medicininė išvada dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo F. N., kurioje nurodyta, jog F. N. psichinė būklė stabiliai pagerėjusi, todėl rekomenduojama nutraukti priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdyje UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro atstovė, gydytoja psichiatrė J. A. paaiškino, jog stebėjo F. N. po teismo nutarties, pacientas atvykdavo kiekvieną mėnesį su mama, nusiskundimų nebuvo, pokalbio metu bendraudavo sulėtintai, atsakymai primityvūs atitinkantys intelektą. Visą stebėjimo laikotarpį buvo skiriamas gydymas, kad užtikrinti stabilesnį jo elgesį kitoje socialinėje aplinkoje, paskirti vaistai. Per stebėjimo laikotarpį psichikos būklės pablogėjimo nenustatyta, pacientas bendravo su socialiniu darbuotoju, duotos rekomendacijos pacientui lankytis sutrikusios psichikos žmonių bendrijoje „Viltis“. Gydytojų konsultacinė komisija priėjo išvados, kad ambulatorinis stebėjimas F. N. nebetikslingas. Nurodė, jog pacientu labai atsakingai rūpinasi jo mama. F. N. rekomenduotinas minimalus tęstinis gydymas, paciento pasveikimas su tokia diagnoze yra negalimas.

Teismo posėdyje F. N. mama J. N. paaiškino, kad sūnus elgiasi ramiai, būna prie kompiuterio, žaidžia su Lego. Po įvykio jo elgesys pasikeitė, pagerėjo, jis mokomas kaip elgtis gatvėje, tačiau vieno į gatvę neišleidžia. F. N. vienas į gatvę išeina tik išnešti šiukšlių, retkarčiais pavedžioti šunį. Teigė, jog ir ji, ir jos vyras atidžiau prižiūri sūnų. Nurodė, jog sūnui globa ar rūpyba nustatyta nėra.

Teismo posėdyje prokurorė prašė pratęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą F. N.. Nurodė, jog nėra būtinų sąlygų priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimui, t. y. asmens pasveikimo ir reikalo taikyti tokią priemonę išnykimo, todėl priemonės panaikinimas negalimas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 20 d. UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro išvados, F. N. yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, nustatytas 35 % darbingumo lygis. Nurodyta, jog pacientas stebėtas nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., psichinės sveikatos centre lankėsi reguliariai, vartoja paskirtus medikamentus, pacientui teiktos socialinės paslaugos. Gydytojų konsultacinė komisija atsižvelgdama į paciento psichinės būklės stabilų pagerėjimą rekomenduoja nutraukti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismo posėdžio metu gydytoja psichiatrė patvirtino, jog F. N. liga yra nepagydoma, jam ir toliau bus taikomas nustatytas gydymas, teikiamos socialinės paslaugos, F. N. atsakingai rūpinasi jo mama.

Atsižvelgiant į gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, specialistės (gydytojos – psichiatrės) ir F. N. motinos paaiškinimus teismo posėdyje, bei pateiktą medicininę medžiagą, teismas konstatuoja, jog gydomas F. N. nėra socialiai pavojingas, ambulatorinis stebėjimas jam nebereikalingas, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nutrauktinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu,

nutarė:

UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro teikimą tenkinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi F. N. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą nutraukti.

Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.