KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 9 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordecum“ ieškinį atsakovui V. U. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 579,18 Eur negrąžinto kredito sumą, 124,82 Eur palūkanas, 63,36 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2015 m. gegužės 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP 239808, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 800,00 Eur dydžio kredito sumą 360 d. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą bei mokėti 54,64 procentų dydžio metines palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 71,90 procentų). Minėtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė, todėl ieškovui liko skolingas 767,36 Eur sumą, kurią sudaro 579,18 Eur negrąžinto kredito suma, 124,82 Eur palūkanos, 63,36 Eur delspinigiai.
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2015 m. gegužės 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP 239808, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 579,18 Eur dydžio kredito sumą 360 d. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą bei mokėti 54,64 procentų dydžio metines palūkanas (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 71,90 procentų). Minėtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė, todėl ieškovui liko skolingas 767,36 Eur sumą, kurią sudaro 579,18 Eur negrąžinto kredito suma, 124,82 Eur palūkanos, 63,36 Eur delspinigiai.
Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas pažeisdamas sutartį su ieškovu neatsiskaitė. Pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 579,18 Eur negrąžinto kredito skolos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo kredito davėjui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka minėtoje sutartyje nustatytos palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra apmokėjęs pelno palūkanų, 124,82 Eur palūkanų priteistina ieškovui iš atsakovo.
Laiku nesumokėjęs priklausančių mokėjimų, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 proc. delspinigius nuo kiekvienos pradelstos dienos. Atsakovo ieškovui mokėtinas delspinigių dydis už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d. už 180 dienų sudaro 63,36 Eur. Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės, todėl 63,36 Eur dydžio delspinigiai priteistini iš atsakovo ieškovo naudai.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 767,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistina 17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 8-9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordecum“, j. a. k. 302535232, naudai 579,18 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 18 ct) negrąžinto kredito sumą, 124,82 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 82 ct) palūkanas, 63,36 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 36 ct) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 767,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. balandžio 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Henryta Gerdvilė