Pirmosios instancijos teismo                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-172-102/2013

teisėja Ingrida Kirsnytė                                                                Proceso Nr. 2-08-3-03931-2012-4

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                               30.9.2; 99.5 ; 121.18

                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                                       N U T A R T I S

                                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14  d.

        Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4900-902/2012 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei V. J. ir atsakovės V. J. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės,

n u s t a t ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu patenkino  ieškovo A. J. ieškinį atsakovei V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, priteisė atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir iš atsakovės priteisė 115 000 Lt piniginę kompensaciją už jai atitenkančią ½ nekilnojamojo turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas: 142 Lt žyminio mokesčio ir 1 800 Lt už ekspertizę ieškovui,  atsakovės atsisakymą priešieškinio priėmė ir toje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Apeliaciniu skundu atsakovė V. J. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos - 142 Lt žyminio mokesčio ir 1 800 Lt už atliktą ekspertizę, šią sprendimo dalį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad Panevėžio VGTP tarnybos 2012 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01551 jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, 100 procentų yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CP 88 str. 1 d. 6-8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Ieškovas reikalavo turto vertinimo ekspertizės ir pats sutiko už ekspertizę apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas iš jos nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Kita sprendimo dalis neskundžiama.

Ieškovas A. J. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė, vadovaujantis jos nurodyto Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paduodant priešieškinį, tačiau, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d.,  ieškovo, kurio naudai priimtas sprendimas, turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš atsakovės pagrįstai jam priteisė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Atsakovė V. J. nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistos ieškovui bylinėjimosi išlaidos: 142 Lt žyminio mokesčio ir 1 800 Lt už atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Todėl dėl kitos sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu (b.l. 54-56) santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta jų bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas pareikštu ieškiniu atsakovei ir atsakovė priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė 2012 m. lapkričio 22 d. prašymu (b.l. 123) priešieškinio atsisakė. Teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, o atsakovės atsisakymą priešieškinio priėmė ir toje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Apeliantė savo nesutikimą su iš jos ieškovui priteistomis bylinėjimosi išlaidomis apeliaciniame skunde grindžia tuo, kad ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 100 procentų atleista  nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir tuo pagrindu mano, kad iš jos ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Byloje nustatyta, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01551 (b.l. 41) atsakovei suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nurodytu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, atsakovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei jos atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nepriteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 142 Lt žyminį mokestį (b.l. 2) ir 1 800 Lt už dalijamo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas ieškovo ieškinį patenkino. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės priteisė ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to atsakovė pirmosios instancijos teisme taikyti CPK 93 str.  4 d. nuostatą, suteikiančią teismui teisę nukrypti  nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, neprašė.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vadovaudamasis CPK  326 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                 Romualdas Januška