Pirmosios instancijos teismo teisėja

Edita Jusevičienė                                                        Civilinė byla Nr. e2A-296-755/2017                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01145-2016-1                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų  Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1371-948/2016 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl priteisto materialinio išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,

              n u s t a t ė :

                                            I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2007-06-20 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-488-752-2007 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2 MGL kas mėnesį į 170 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise pavedant valdyti ir tvarkyti jai-D. J.. Taip pat prašė nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal 2007-06-20 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-488-752-2007.
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Pakeistas 2007-06-20 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu iš G. J. priteista materialinio išlaikymo suma sūnui D. J. išlaikymo dydis nuo 2 MGL kas mėnesį padidinant iki 150 Eur kas mėnesį mokamų  periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-11-07) iki vaiko pilnametystės. Lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė D. J..
4. Teismas nustatė, kad 2007-06-20 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas vaikui priteisto išlaikymo dydis iki 2 MGL. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina.
5. Ieškovės paaiškinimais nustatė, kad vaikas paaugo, todėl jo poreikiai didėja, daugiau lėšų reikia maitinimui, aprengimui, poilsiui, lavinimui, mokymosi priemonėms, specialiems poreikiams, be to, iš esmės pasikeitė ekonominė padėtis šalyje, todėl 2007-06-20 sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui, negali patenkinti net minimalių vaiko poreikių. Iš ieškovės ir atsakovo parodymų nustatė, kad atsakovas nustatyto dydžio išlaikymą teikia reguliariai.
6. Teismas nurodė, kad nustatant priteistino vaikui iš atsakovo išlaikymo dydį, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė gauna vidutiniškai 500 Eur darbo užmokestį; kitų išlaikytinių neturi, nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą Biržų mieste. Atsakovas gauna vidutiniškai 360 Eur darbo užmokestį, kitų išlaikytinių irgi neturi, yra pasiėmęs iš banko kreditą gyvenamojo namo pirkimui, todėl kas mėnesį bankui turi mokėti 50 Eur įmokas; nuosavybės teise turi 18 m. senumo transporto priemonę, kuria į darbą važinėja apie 15 km. Iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis šiai dienai yra blogesnė.
7. Teismas nurodė, kad susumavus visas ieškovės ieškinyje nurodytas sūnaus išlaikymui skirtas išlaidas, gaunasi 412,9 Eur išlaidų per mėnesį. Tačiau teismas vertino, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais ar kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (CPK 177 straipsnis). Teismas laikė, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstai didelės.
8. Atsižvelgęs tiek į nustatytus vaiko poreikius, tiek į esamą vaiko tėvo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad prašomas priteisti 170 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis yra neadekvatus G. J. turtinei padėčiai ir pažeistų atsakovo turtinius interesus, nes jis šiuo metu nėra finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir būtų nedarbingas ar iš dalies darbingas, teismas nurodė, kad byloje nėra.
9. Teismas, atsižvelgęs į abiejų bylos šalių pajamų ir išlaidų santykį, vaiko amžių, į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, nusprendė išlaikymą vaikui didinti nuo 2 MGL iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes turi būti užtikrinamos tinkamos vaiko vystymosi sąlygos (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Teismas laikė, kad vaiko poreikiai atitinkamai padidėjo ieškovei padavus ieškinį teismui, nes būtent dėl padidėjusių poreikių ji kreipėsi į teismą, todėl sprendė, kad padidintas išlaikymas šalių vaikui turi būti teikiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y.2016-11-07.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas G. J. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-29 sprendimą, prašo jį pakeisti – priteisti iš jo sūnaus išlaikymui 120 Eur per mėnesį. Prašo priimti pateikiamus rašytinius, kurių negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
12. Nurodo, kad nesutinka, kad iš jo būtų priteistas 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas vaikui. Teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti pakeistas.
13. Apeliantas sutinka mokėti 120 Eur dydžio išlaikymą, 150 Eur sumos mokėti negali, nes gauna minimalią mėnesinę algą, o papildomų pajamų neturi.
14. Pažymi, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Todėl, teigia, kad teismas negalėjo iš jo priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-16 nutartis civlinėje byloje Nr.3K-3-251/2003).
15. Apibendrindamas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog vaiko išlaikymui pakanka 240 Eur per mėnesį.
16. Ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė, nes ji vaikui dovanoja brangias dovanas, apie kurias sužinojo po teismo posėdžio, todėl teismui teikia su skundu nuotraukas.  
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo G. J. apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo nepriimti į bylą rašytinį įrodymą, nurodytą apeliacinio skundo priede.
18. Ieškovė nurodo, kad  CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teigia, kad nėra aišku, kas padovanojo vaikui atsakovo nurodomą dovaną, kad ją padovanojo būtent ieškovė.
19. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai išlaikant vaiką tenka didesnė nei apeliantui kasdienių rūpesčių bei finansinė našta, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių, ieškovės teigimu, atskirai gyvenantis tėvas visiškai neprisideda. Teigia, kad vien bendra sūnaus dantų gydymo suma sieks 1 480 Eur.
20. Pažymi, kad 2016-12-16 teismo posėdžio metu G. J. nurodė, kad dirba UAB „Kesko Senukai Lithuania“ ir pripažino, kad turi papildomų darbų, taigi, ir papildomų pajamų.
21. Pažymi, kad apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali ir turi imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Teigia, kad tėvo privalančio teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą.
22. Pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straispnis).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Tuo remdamasis teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindu nėra.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), kaip minėta, nenustatęs absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai).
26. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu padidintas priteisto išlaikymo dydis D. J. - teismas nustatė apeliantui G. J. teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2016-11-07 iki vaiko pilnametystės.
27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.
28. Apeliantas G. J. faktiškai skundu neginčija to, kad pasikeitė nepilnamečio sūnaus D. J. poreikiai, skundu jis tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas keistinas, nes priteisto padidinto iki 150 Eur mėnesinio išlaikymo jis negali mokėti dėl to, kad gauna tik minimalų atlyginimą, papildomų pajamų neturi, tuo tarpu ieškovės finansinė padėtis geresnė, ji perka vaikui brangias dovanas, be to, mano, kad vaikui išlaikyti užtenka 240 Eur per mėnesį.  Galėtų mokėti 120 Eur dydžio išlaikymą.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsakovui G. J. nustatytas sūnui D. J. teiktino išlaikymo dydis yra teisingas, nustatytas tinkamaiįvertinus reikšmingas aplinkybes, pagrįstas bylos duomenimis.
30. Kolegijos vertinimu, apelianto teiginys dėl negalėjimo teikti didesnio nei 120 Eur išlaikymą nepagrįstas jokiais įrodymais. Pastebima, kad pirmosios instancijos teismas jau vertino atsakovo  argumentus dėl jo nurodomos galimybės mokėti sūnui 120 Eur per mėnesį išlaikymą ir dėl to motyvuotai pasisakė. Su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. 
31. Apeliantui pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, padidindamas priteistą išlaikymą šalių vaikui, būtent ir atsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatyta vaiko poreikiams reikalinga suma priteistina iš atsakovo – 150 Eur per mėnesį, kurią teismas pagrindė išsamiu vaiko poreikių įvertinimu.
33. Apelianto tvirtinimas galint mokėti tik 120 Eur dydžio periodines išmokos sūnaus išlaikymui vertinamas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ir būtų nedarbingas, todėl  apelianto argumentas negali paneigti tėvo pareigos užtikrinti vaiko būtiniausius poreikius. Tėvo turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant ir į subjektyvius veiksnius – asmens pastangas, norą ir požiūris ir galimybės turėti gauti pajamas.
34. Apeliantas teisingai pastebi, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, tokią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau toks apelianto skundo argumentas nesudaro keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą, kadangi nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydį, teismas atsižvelgė į  ieškovės turtinę padėtį  ir tai nurodė skundžiamame teismo sprendime. Teismas įvertino, kad atsakovo turtinė padėti šiai dienai yra blogesnė. Teismas aiškiai nurodė, kad atsižvelgęs būtent į abiejų bylos šalių pajamų išlaidų santykį, vaiko amžių, vaiko poreikius, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, išlaikymo dydis didinamas iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes turi būti užtikrinamos vaiko vystymosi sąlygos. 
35. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos byloje taikytos teisingai – nustatyto išlaikymo dydis yra proporcingas apelianto turtinei padėčiai. Apelianto pažymima nuostata, jog teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo turtinė padėtis, nustačius išlaikymą kas mėnesį mokant vaikui po 150 Eur, nepažeidžiama. Tai, jog atsakovas paėmė kreditą būstui ir turi jį grąžinti, nerodo jo sudėtingos turtinės padėties, nes paskolą imdama šalis, tikėtina, įvertino savo realias turtines galimybes  tiek grąžinti paskolą, tiek  teikti vaikui adekvatų jo poreikiams išlaikymą, kurio teikimas nėra mažiau socialiai reikšmingas nei paskolos savalaikis grąžinimas.
36. Be to, apygardos teismas dar kartą pažymi, kad iš esmės apeliantas skundu neįrodinėja, kodėl būtent 120 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui jo manymu, yra pagrįsta vaiko konkrečių poreikių atžvilgiu.
37. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22),(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga Nr. 54. Teismų praktika. 2005, Nr.23).
38. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujų įrodymų – sūnaus gauto dovanų riedučio nuotraukas, tačiau šie įrodymai kaip teisiškai nereikšmingi į bylą nepriimami, nes jie neturi reikšmės sprendžiant tiek dėl vaiko poreikių dydžio, tiek dėl tėvo galimybės teikti konkretų išlaikymą.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti, Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Ramunė Čeknienė

                                                                                        Eigirdas Činka

                                                                                                                Margarita Dzelzienė