Civilinė byla Nr. e2-556-794/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01609-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.3; 2.6.1.6.1; 2.6.8.9; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 3 d. 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, 

dalyvaujant ieškovo BUAB „Torado“ atstovui advokatui Kazimierui Karpickiui,

ieškovų R. M., A. D. ir N. D. atstovui advokatui Andriui Šidlauskui,

atsakovui A.N., jo atstovui advokatui Tadui Katauskui, 

atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ įgaliotai atstovei M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų BUAB „Torado“, R. M., A. D. ir N. D. ieškinį atsakovams A. N., UAB „Dolreta“ ir AB „Vilniaus paukštynas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo bankrutavusios UAB „Torado“ ieškinys, kuris vėliau patikslintas atsakovams A. N. ir UAB „Dolreta“, AB „Vilniaus paukštynas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. Ieškiniu prašoma: 1) pripažinti tarp atsakovo UAB „Dolreta“ ir ieškovo UAB „Torado“ 2019 m. liepos 18 d. sudarytą skolos padengimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – pripažinti, kad ieškovas UAB „Torado“ yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) savininkas; 2) pripažinti 2021 m. gegužės 19 d. atliktą 21.528,00 Eur sumos bankinio mokėjimo pavedimą, atliktą iš A. N. banko sąskaitos atsakovui AB „Vilniaus paukštynas“ negaliojančiu ir priteisti ieškovui iš atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ 21.528,00 Eur; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo A. N. 21.528,00 Eur; 4) priteisti ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovo UAB „Dolreta“ 32.793,18 Eur; 5) priteisti ieškovui 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       2023 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungta dalis civilinės bylos Nr. e2-1818-614/2023 (ieškovų R. M., A. D. ir N. D. ieškinys atsakovams BUAB „Torado“, A. N., AB „Vilniaus paukštynas“ dėl BUAB „Torado“ atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ naudai 2021 m. gegužės 19 d. atlikto 21 528 Eur mokėjimo, 2021 m. gegužės 26 d. atlikto 513,36 Eur mokėjimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo – BUAB „Torado“ naudai iš atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ 22 041,36 Eur ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo).

3.       Ieškovo BUAB „Torado“ ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo įmonės vadovu buvo A. N., kuris tuo pačiu buvo ir atsakovo UAB „Dolreta“ vadovas. UAB „Dolreta“ ir bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo verslo kontrahentai. Analogiškai atsakovas AB „Vilniaus paukštynas“ buvo bendrovės verslo kontrahentas iki bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratoriui atlikus bendrovės finansinių dokumentų patikrinimą buvo nustatyta, kad tikrasis įmonės nemokumo momentas vėliausiai yra 2018 m. gruodžio 31 d. Administratorius nustatė, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo įmonė su atsakovais sudarė sandorius, kurie pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus. Taip pat ieškinys pagrindžia, kad A. N. ir UAB „Dolreta“ yra skolingi bendrovei pinigines lėšas. Todėl įmonė šiuo reiškia ieškinį dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo. 

4.       Ieškinyje nurodoma, jog faktinį bendrovės nemokumą patvirtina pateikti finansiniai dokumentai, taip pat ir tai, kad bendrovė 2019 m. skolinosi pinigines lėšas iš kreditorių A. D. ir R. M., t. y. 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartimi skolinosi 150 000 Eur paskolą, o 2019 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi skolinosi 50 000 Eur. Šių paskolų ir aukščiau nurodytų aplinkybių faktas atskleidžia, kad bendrovė nebuvo pajėgi vystyti veiklos iš savo pačios turto. Dėl šios priežasties atsakovas A. N. ėmėsi veiksmų paskolos sutarčių su bendrovės kreditoriais A. D., N. D. bei R. M. bendrovės vardu sudarymui. Dėl to ieškovo vertinimu be šių paskolų įmonei bankroto byla būtų iškelta dar anksčiau. Ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negalioja CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Pavedimas negalioja dėl to, kad buvo atliktas galiojant nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d. nuo šios dienos iš areštuotų lėšų bendrovė negalėjo vykdyti atsiskaitymų su kreditoriais. Nepaisant to, buvo atliktas pavedimas įmonės vardu. Siekiant imituoti nutarties laikymąsi bei užmaskuoti šį mokėjimą, mokėjimas šiam atsakovui buvo atliktas ne tiesiogiai, o per A. N. banko sąskaitą. Nepaisant to, kad pavedimas buvo atliktas netiesiogiai, teisiškai tai yra bendrovės atsiskaitymas su savo kreditoriumi AB „Vilniaus paukštynas“, todėl šis mokėjimas pažeidė nutartį.

5.       Ieškovų R. M., A. D. ir N. D. ieškinio dalis dėl reikalavimų dėl BUAB „Torado“ atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ naudai 2021 m. gegužės 19 d. atlikto 21 528 Eur mokėjimo, 2021 m. gegužės 26 d. atlikto 513,36 Eur mokėjimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo – BUAB „Torado“ naudai iš atsakovės AB „Vilniaus paukštynas“ 22 041,36 Eur ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo grindžiami CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, taip pat CK 180 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nurodo, jog buvo atlikti mokėjimai galiojant nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuri įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d.

6.       Atsakovai A. N. ir UAB „Dolreta“ atsiliepimu į BUAB „Torado“ ieškinį prašė atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiais, kad bendrovė buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė negali būti laikoma nemokia, nes tiek 2018 m., tiek ir 2019 m., 2020 m. aktyviai vykdė veiklą, vykdė sutartis ir atsiskaitymus tiek su tiekėjais, tiek su valstybe. Ieškovas neteisingai nurodė, kad bendrovės turto suma 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 298 703,50 Eur. Pagal įmonės balanso duomenis matyti, kad tuo metu įmonės turimo turto kiekis - 564 127 Eur. Todėl atsakovų teigimu, ieškovas neįrodė, kad bendrovės balanse nurodyto turimo turto kiekis - 564 127 Eur - turėtų būti mažintinas, tokių savo prielaidų nepatvirtinta įrodymais. Be to, ieškovas daro akivaizdžių fakto klaidų. Kaip nurodo ieškovas, SOOO „Starfood“ bankrutavo 2021 m. birželio 3 d., todėl neaišku, kuo remiantis ieškovas nurodo, jog šis reikalavimas turėjo būti nurašytas dar 2018 m. Faktas, kad 2018 m. SOOO „Starfood“ skola nebuvo beviltiška patvirtina tai, kad 2019 m. šalys sudarė skolų suderinimo aktą ir buvo tikimasi, kad skola bus padengta. Taigi, SOOO „Starfood“ skola 2018 m. tikrai nebuvo beviltiška ir negalėjo būti nurašoma. Svarbu ir tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė neteisingą skolos sumą, todėl bendrovės turtą nepagrįstai sumažino per didele suma: SOOO „Starfood“ skola bendrovei buvo ne 27 849,82 Eur, o 23 589,12 Eur. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad įmonės turto suma 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 298 703,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovo teiginiai dėl bendrovės nemokumo ir tariamo Akcinių bendrovių įstatymo normų pažeidimo. Atsakovai taip pat nurodo, jog ieškovas neteisingai nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 178 329 Eur. Atsakovai prisimena, kad paskolos tarp bendrovės ir A. A. grąžinimo terminas buvo kasmet pratęsiamas. Taip pat buvo daroma ir su kitomis paskolų sutartimis. Atsakovas UAB Dolrteta visus bendrovės dokumentus su paskolų sutartimis ir jų pratęsimais yra perdavęs nemokumo administratoriui. Nei D. A., nei A. A., niekada nereikalavo grąžinti paskolų, todėl net formalus paskolų pradelsimas neturėjo jokios įtakos bendrovės mokumui. D. A. šią aplinkybę netgi patvirtino raštu. Darytina išvada, kad D. A. ir A. A. nereikalaujant paskolų grąžinimo, pratęsiant paskolų grąžinimo terminus, bendrovė negali būti laikoma nemokia 2018 m. gruodžio 31 d., todėl ieškovo teiginiai turėtų būti atmesti. Ieškovas neįrodė visų būtinų actio Pauliana sąlygų ir praleido ieškinio senaties terminą, todėl reikalavimai pripažinti negaliojančiais Sutartį ir 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimą AB „Vilniaus paukštynas“ turėtų būti atmesti.

7.       Atsakovai A. N. ir UAB „Dolreta“ atsiliepimu į R. M., A. D. ir N. D. ieškinį prašė atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiais, kad bendrovė buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė negali būti laikoma nemokia, nes tiek 2018 m., tiek ir 2019 m., 2020 m. aktyviai vykdė veiklą, vykdė sutartis ir atsiskaitymus tiek su tiekėjais, tiek su valstybe. Ieškovas neteisingai nurodė, kad bendrovės turto suma 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 298 703,50 Eur. Papildomai nurodė, jog tikrasis bendrovės kreditorius yra V. D., o ne A. D., N. D. ar R. M.. Matant, kad bendrovės veikla yra sėkminga ir žinant A. N. pažintis Baltarusijoje, 2016 m. į A. N. vadovaujamą verslą panoro įsitraukti V. D., A. N. buvusios sugyventinės giminaitis. V. D. yra žinomas verslininkas, faktinis UAB „Medieva“ vadovas, kuri A. N. pažinčių Baltarusijoje dėka pirkdavo medieną iš Baltarusijos tiekėjų. Tai patvirtina UAB „Medieva“ ir UAB „Torado“ skolų suderinimo aktas su nurodytomis sąskaitomis. A. N. ir V. D. 2020 m. kovo mėn. sutarė, kad laikinai, kol Lietuvoje bus įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, bendrovė sustabdys palūkanų mokėjimą ieškovams. Toks susitarimas turėjo padėti bendrovei karantino laikotarpiu. Nors susitarimai raštu dėl palūkanų mokėjimo sustabdymo nebuvo sudaryti, tačiau tokio susitarimo egzistavimą patvirtina netiesioginiai įrodymai - (1) nei vienas ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų po to, kai bendrovė laikinai sustabdė palūkanų išmokėjimą (tik praėjus vieneriems metams nuo sustabdymo, 2021 m. kovo 29 d., į teismą kreipėsi N. D. be jokios ikiteisminės pretenzijos; (2) jokių pastabų ar pretenzijų nepareiškė ir V. D., kai A. N. teikdavo įvairią su Bendrove susijusią informaciją; (3) Bendrovė turėjo piniginių lėšų sumokėti palūkanas ieškovams ir būtų toliau vykdžiusi šiuos mokėjimus, jeigu nebūtų susitarimo laikinai sustabdyti jų mokėjimą. Šią aplinkybę patvirtins bendrovės banko sąskaitų išrašai. Nors buvo priimtas susitarimas dėl laikino palūkanų mokėjimo sustabdymo, tačiau V. D. vėliau persigalvojo, susitarimą pradėjo ignoruoti ir siekė perimti Bendrovės akcijas iš A. N.. Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl susitarimo laikinai sustabdyti palūkanų mokėjimą, patvirtina, kad ieškovų ieškinyje pateikiami teiginiai dėl tariamo CK 6.9301 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti. Bendrovė nepažeidė mokėjimų eiliškumo tvarkos, nes neprivalėjo ieškovams vykdyti mokėjimų. Ieškovai neįrodė visų būtinų actio Pauliana sąlygų ir praleido ieškinio senaties terminą, todėl reikalavimai turėtų būti atmesti visiškai.

8.       Atsakovas AB „Vilniaus paukštynas“ atsiliepimu į ieškinį, prašo jį atmesti. Nurodo, jo ieškinyje nėra pateiktą įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nuginčyti Pavedimą actio Pauliana pagrindu. Atsakovo įsitikinimu ieškiniu neįrodyta, kad toks ieškinys apskritai gali būti reiškiamas atsakovei AB „Vilniaus paukštynas“, neįrodyta, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad pavedimas sukėlė ieškovo nemokumą ar padidino jo atsiradimo riziką; kad pavedimu buvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai, kad šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises.

9.       Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus ir, atsižvelgdamas į atsakovų atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai nurodė, kad atsakovų atsiliepime išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti, prieštarauja teismų praktikoje suformuotoms teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėms bei prieštarauja realiai susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju, bendrovė būdama faktiškai nemoki, sudarė skolos padengimo sutartį, kurios pagrindu Bendrovės nekilnojamasis turtas (Žemės sklypas) buvo perleistas atsakovui UAB „Dolreta“. Vadinasi, skolos padengimo sutarties pagrindu buvo perleistas nekilnojamasis turtas, į kurį kreditoriai būtų galėję nukreipti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Tai, kad skolos padengimo sutartimi buvo sudengta Bendrovės 52 000 Eur skola atsakovui UAB „Dolreta“, neturi reikšmės. Ši pozicija yra pagrįsta tuo, kad Skolos padengimo sutartimi buvo sudaryta pirmenybė UAB „Dolreta“ pasidengti skolą tuo sumažinant Bendrovės turto masę ir pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Pavedimu buvo pažeisti tiek Ieškovo, tiek Bendrovės interesai, kadangi Pavedimu buvo sumažinta Ieškovo turto masė, iš kurios galėtų būti tenkinti ieškovo kreditorių reikalavimai. Tai pagrindžia „kitokį pažeidimą“, kurį patyrė tiek ieškovas, tiek jo kreditoriai. Bendrovės kreditoriai R. M., A. D. ir N. D. civilinėje byloje e2-2743-565/2022 ginčijo Bendrovės sudarytus sandorius, tame tarpe ir A. N. atliktą pavedimą.

10.       Atsakovas tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, pateikė atsikirtimus į ieškovės dubliką ir prašė ieškinį atmesti, papildomai pažymėdamas, kad ieškovas sąmoningai klaidina teismą, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 178 329 Eur sumą, bet ir įžūliai melavo teismui atsisakydami įvykdyti teismo įpareigojimą pateikti 2014 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties tarp A. A. ir Bendrovės sudarytos sutarties priedus – pratęsimus. Ieškovas nurodė, kad nemokumo administratoriui tokie dokumentai nebuvo perduoti, tačiau Bendrovės kreditoriai (kurie, be kita ko, buvo atstovaujami to paties atstovo ir tos pačios advokatų kontoros),  kitoje civilinėje byloje pateikė aptariamus pratęsimus. Taigi, Ieškovas pažeidė teismo įpareigojimą pateikti paskolos sutarties termino pratęsimus (nors tokius dokumentus turi), kurie patvirtina, kad paskolos gražinimo terminas iš tiesų buvo tik 2020-12-31. Tai reiškia, kad, priešingai, nei nurodo ieškovas, paskolos grąžinimas A. A. 2018-12-31 nebuvo pradelstas, o A. A. išduota paskola (130 329 Eur) būtent ir sudaro didžiąją dalį Ieškovo nurodomos 178 329 Eur sumos. Be to, Bendrovės įsipareigojimas D. A. taipogi negali būti priskiriamas prie pradelstų įsipareigojimų. D. A. niekada nereikalavo grąžinti paskolų, todėl net formalus paskolų pradelsimas negalėjo turėti jokios įtakos Bendrovės mokumui. D. A. šią aplinkybę netgi patvirtino raštu Teisinė nemokumo samprata, įtvirtinta ĮBĮ 2 str. 8 d., negali būti aiškinama ir taikoma formaliai, aklai ignoruojant faktinę situaciją įmonėje. Įtaką įmonės nemokumui turi ne šiaip pradelstos skolos, o tos, kurių apmokėjimo yra reikalaujama. Kadangi D. A. grąžinti skolos nereikalavo, neinicijavo jokių teisminių procesų, todėl Bendrovei tai nesukėlė jokios papildomos finansinės naštos ir neturėjo įtakos jos veiklai. Ieškovas dublike teigia, kad D. A. 2023-01-16 rašte esą pati patvirtina, jog paskola buvo pradelsta, tačiau Ieškovas tik neteisingai manipuliuoja teiginiais. Raštas buvo parengtas po Bendrovės bankroto, kai akivaizdu, jog paskola bankroto bylos metu buvo pradelsta. Kita vertus, atsakovo A. N. įsitikinimu, paskolos grąžinimo terminų pratęsimai turėjo būti sudaryti ir su D. A., kaip ir su kitais kreditoriais. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ginčijamas 2021-05-19 mokėjimas buvo Bendrovės vienašalis sandoris, įvykdytas A. N., kaip atskaitingo asmens. A. N. mokėjimą atliko už Bendrovę, bet ne Bendrovės vardu. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. N. už Bendrovę atliko daug pavedimų, tačiau yra ginčijamas tik vienas iš jų.

11.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovų atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovų atstovai prašė ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

 

Teismas

konstatuoja:

 

Dėl CK 1.80 straipsnio taikymo ir įmonės nemokumo

 

12.       Imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), kitaip tariant, tokio sandorio negaliojimą lemia pats jo sudarymo faktas, o ne teismo sprendimo pripažinti sandorį negaliojančiu buvimas ar nebuvimas.

13.       Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019).

14.       Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3976-627/2021 (1 t., b. l. 107) kreditorės N. D. reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštuotas skolininko UAB „Torado“, juridinio asmens kodas 300613020, bendrai 36987,00 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) sumai nekilnojamojo turto, esančio pas skolininką ir/arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo turto, areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Remiantis viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo įregistruota Turto arešto aktų registre 2021 m. balandžio 2 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas A. N. 21.528,00 Eur sumą, kurią gavo už UAB „Torado“ 2021 m. gegužės 21 d. atliko bankinio mokėjimo pavedimą atsakovui AB „Vilniaus paukštynas“.

15.       Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo (TAARĮ 5 straipsnio 1 dalis).

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto. Pateikus turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį, – darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

17.       Pabrėžtina, kad turto areštas sukuria teisines pasekmes ne tik asmeniui, kurio turtas areštuotas, bet ir tretiesiems asmenims nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis), todėl 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimas 21.528,00 Eur sumai ir atankamai 2021 m. gegužės 26 d. mokėjimas 513,36 Eur sumai (5 tomas b. l. 265, 266), kuris buvo atliktas atsakovo A. N. (už UAB „Torado“) taip pat nebuvo galimas.

18.       Teismo vertinimu atsakovo A. N. motyvai dėl to, jog pavedimas negali būti ginčijamas, nes pavedimą A. N. įvykdė kaip ieškovo kreditorius, yra nepagrįsti. Visų pirma, atsakovas A. N. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Torado“ vadovu. Tai reiškia, kad SP „Santa Bremor“ OOO 21 528,00 Eur dydžio pinigines lėšas A. N. pervedė kaip atskaitingam asmeniui  (1 tomas b. l. 119), veikiančiam bendrovės vardu pagal UAB „Torado“ išrašytas sąskaitas (1 tomas b. l. 114-116). Atitinkamai tai reiškia, kad pavedimo pagrindu tas pačias pinigines lėšas AB „Vilniaus paukštynas“ A. N. sumokėjo kaip bendrovės atskaitingas asmuo. Kaip matyti iš pavedimo, A. N. pavedimo paskirtyje aiškiai nurodė, kad mokėjimas atliekamas už UAB „Torado“ vykdant 2011-08-17 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011-0961 su AB „Vilniaus paukštynas“ (1 tomas b. l. 119). Tai reiškia, kad pavedimas yra ginčijamas kaip įmonės vienašalis sandoris, įvykdytas A. N., kaip bendrovės atskaitingo asmens. Pavedimu buvo pažeisti tiek ieškovo, tiek kreditorių interesai, kadangi pavedimu buvo sumažinta ieškovo turto masė, iš kurios galėtų būti tenkinti ieškovo kreditorių reikalavimai.

19.       Teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi taikytu turto areštu buvo apribota disponavimo teisė. Disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas (TAARĮ 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto perdavimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). Tokios praktikos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-130/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-695-467/2023, 2023 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-334-464/2023 ir kt.).

20.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).

21.       Teismas šiuo konkrečiu atveju reikšminga laiko ne tik tai, kad mokėjimas buvo atliktas esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kurių pagrindinė paskirtis yra išlaikyti status quo (padėtis, kuri yra), siekiant užkirsti kelią skolininko turto sumažėjimui, taigi iš esmės buvo paneigta laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir esmė, tačiau taip pat reikšminga, jog mokėjimas buvo atliktas iš esmės bendrovei esant nemokiai, tokiu būdu pažeidžiant kitų kreditorių interesus ir viešąjį interesą, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sandorių pripažinimas negaliojančiais nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pateisinamas ir būtinas.

22.       Nors atsakovai nesutinka su ieškovu argumentais, susijusiais su įmonės nemokumu, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovu, jog UAB „Torado“ buvo nemoki ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir 2018 m. gruodžio 31 dienai.

23.       Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal tuo metu (2018 m. gruodžio 31 d.) galiojantį Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumu pripažįstama įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 

24.       Byloje nustatyta, kad UAB „Torado“ VĮ Registrų centrui pateiktas bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. balansas rodo, kad viso bendrovės turto vertė buvo 564 127 Eur, o įsipareigojimai buvo lygūs 453 109 Eur sumai (1 tomas b. l. 43). Nors balanse nurodyta, kad pradelstų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinos sumos) suma yra tik 150 433 Eur ir formaliai vertinant pačios įmonės pateiktus duomenis įmonė nulaikytina nemokia, visgi teismas sprendžia, kad pateikti duomenys buvo akivaizdžiai neteisingi, dėl ko sutiktina su ieškovu, jog bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. Šią išvadą pagrindžia byloje esantys įrodymai.

25.       Pirmiausia, 2017-2020 m. bendrovės skolininkų sąrašai pagrindžia, kad Kluft Ltd (229 232,68 Eur) ir SOOO „Starfood“ (27849,82 Eur) skolos nuo 2014 ir 2017 m., buvo apskaitytos kaip įmonės turtas - gautinos piniginės lėšos, nors skolininkas Kluft Ltd buvo likviduotas dar 2014 m. rugsėjo 15 d., o SOOO „Starfood“ 2021 m. birželio 3 d. (1 tomas b. l. 76). Nors dėl SOOO „Starfood“ atsakovai A. N. ir UAB „Dolreta“ nurodė, jog esą ji nebuvo beviltiška, nes 2019 m. šalys sudarė skolų suderinimo aktą (3 tomas b. l. 98), tačiau teismo įsitikinimu visiškai akivaizdu, kad 2019 m. pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuris atsirado tik po bankroto bylos iškėlimo, įvertinus tai, kad SOOO „Starfood“ buvo likviduota 2021 m. birželio 3 d., negali patvirtinti jokių duomenų apie SOOO „Starfood“ realias galimybes padengti įsiskolinimą; juolab, kad per du metus nuo akto pasirašymo iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo SOOO „Starfood“ taip ir niekada nepradėjo vykdyti minėto akto, t. y. nepadengė skolos, nors kaip minėta įsiskolinimas buvo jau 2017 metais. Nepaisant nurodytų ilgalaikių įsiskolinimų, byloje taip pat nėra visiškai jokių kitų duomenų, kad pati įmonė ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekiant išieškoti skolas (CPK 178 straipsnis). Taigi nesant duomenų apie realias debitorinių įsiskolinimų išieškojimo galimybes, juolab, kad vienas iš skolininkų pasibaigė dar 2014 metais, tokie įsiskolinimai nelaikytini realiu įmonės turtu ir į jį neatsižvelgtina vertinant bendrovės turtą. Vadinasi šių skolų suma 257 082,50 Eur turi būti atimama iš nurodyto įmonės turto (564 127 - 257 082,50), dėl ko įmonės turto vertės suma laikytina tik 307 044,50 Eur, vertinanti vien tik šių dviejų skolininkų sumas.

26.       Antra, 2017 m. gruodžio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 29 d. bendrovė tapo skolinga 62 000 Eur A. T. pagal jo ir įmonės sudarytą sutartį Nr. 01/07/2016-01 dėl darbų atlikimo. Šią skolą bendrovė išmokėjo 2019 m. kovo 1 d. A. T. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 002 (8 tomas b. l. 270). Iš į bylą pateiktų įmonės finansinių duomenų matyti, kad jau 2017 m. bendrovės balanse nurodyti V. V. (7 094 Eur) ir A. G. (46 483,97 Eur) - buvo fiksuojami kaip bendrovės skolininkai (8 tomas b . l. 28). Tačiau atsakovas A. N. 2023 m. sausio 23 d. elektriniu laišku atsiuntė ieškovo atstovui paaiškinimą, kad šie nurodyti asmenys buvo ne bendrovės skolininkai, o kreditoriai (8 tomas b. l. 271). Vadinasi bendrovės finansiniuose dokumentuose nurodytos sumos (7 094 Eur ir 46 483,97 Eur) turėjo būti fiksuojamos ne kaip įmonės turtas (iš šių asmenų gautinos sumos), o kaip bendrovės įsipareigojimai šiems asmenims. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog į bendrovės turimų įsipareigojimų sumą, nurodytą 2018 m. gruodžio 31 d. balanse (453 109 Eur), nebuvo įtraukti visi realūs bendrovės turimi įsipareigojimai.

27.       Trečia, į bendrovės 2018 m. balansą buvo įtrauktos atsargos – ekologinės avižos. Jos buvo įsigytos 2013 metais už 10 513,21 Eur ir vėliau nurašytos už 8 341,06 Eur sumą (1 tomas b. l. 79). Byloje nesant visiškai jokių duomenų kur ir kaip jos buvo saugomos itin ilgą laiką, spręstina, kad jos nebeegzistavo 2018 m. arba buvo netinkamos realizavimui ir dėl to neturėjo jokios vertės, dėl ko jau nuo 2018 m. šios atsargos negalėjo būti įtrauktos į bendrovės apskaitą kaip turtas.

28.       Ketvirta, 2018 m. gruodžio 31 dienai įmonės turtas buvo lygus 245 125,53 Eur, kas reiškia, kad pusė šio turto sudarė 122 562,77 Eur. Tuo tarpu bendrovė turėjo 178 329 Eur pradelstus įsipareigojimus, kurie niekada nebuvo įvykdyti ir yra patvirtinti bendrovės bankroto byloje (1 tomas b. l. 80, 129). Šie pradelsti įsipareigojimai atsirado ir iš pagal UAB Torado ir kreditorės D. A. sudarytą paskolos sutartį (1 tomas b. l. 81), bendrovė buvo įsipareigojusi grąžinti 48 000 Eur paskolą iki 2017 m. liepos 26 d., tačiau to nepadarė. Atsakovai A. N. ir UAB „Dolreta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nei D. A., nei A. A., niekada nereikalavo grąžinti paskolų, todėl net formalus paskolų pradelsimas neturėjo jokios įtakos Bendrovės mokumui. Taip pat į bylą pateikė 2023 m. sausio 16 d. kreditorės D. A. patvirtinimą, kad kreditorė iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienos nereikalavo grąžinti 48 000 Eur paskolos (7 tomas b. l. 106). Teismo vertinimu, atsakovų pateikti argumentai ir kreditorės pateiktas patvirtinimas visiškai nekeičia anksčiau nurodytos išvados. Pirmiausia, tai yra restrospektyvus 2023 m. kreditorės patvirtinimas. Kita vertus, kreditorė aiškiai nurodo, kad 48 000 Eur paskola, pagal 2016 m. paskolos sutartį, buvo pradelsta, tik nurodoma, kad ji iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienos (2021 m.) nereikalavo grąžinti 48 000 Eur paskolos. Vadinasi, šis įmonės įsipareigojimas pagrįstai turi būti priskiriamas bendrovės pradelstiems įsipareigojimams 2018 m. gruodžio 31 d., dėl ko akivaizdu, kad bendrovė neabejotinai buvo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d.

29.       Penkta, įmonės faktinį nemokumą patvirtina ir tai, kad UAB „Torado“ 2019 metais neturėjo finansinių išteklių, dėl ko skolinosi pinigines lėšas iš kreditorių A. D. ir R. M., t. y. paskolos sutartimi skolinosi 150 000 Eur, 2019 m. vasario 11 d. skolinosi 50 000 Eur sumą (1 tomas b. l. 88).

30.       Šešta, tai, kad bendrovė buvo nemoki dar 2018 metais partvirtina ir faktas, kad bendrovės rezultatai blogėjo kiekvienais metais. 2017 metais bendrovės nuostolis buvo 22 368 Eur, 2018 metais atitinkamai 55 941 Eur, 2019 metais atitinkamai 115 568 Eur (1 tomas b. l. 39). Be kita ko, net tuo atveju jei būtų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė neturėjo pradelstų įsipareigojimų, ar jie neviršijo 1/2 balansinio turto, nagrinėjamu atveju vis tiek egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti bendrovę faktiškai nemokia vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. dėl jos ilgalaikio nesugebėjimo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nes teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau, nei pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai kaip juridinis asmuo neturi turto, kuris būtu pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir kt. Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus - užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui. Tokią poziciją patvirtina ir tuo klausimu formuojama teismų praktika (žr.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-105-684/2019 49, 50 p.)

31.       Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje esančius duomenis, atsakovų argumentai, susiję su aktyvia įmonės veikla, įmonės veiklos tęstinumu, naujų sutarčių sudarymu ir kitos panašios aplinkybės, visiškai nekeičia minėtos išvados dėl įmonės nemokumo, nes kaip jau minėta įmonės turimi įsipareigojimai ženkliai viršijo realiai turimo turto vertę, įmonė sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, nuo 2017 m. bendrovė visą laiką veikė nuostolingai ir įmonės padėtis nebuvo stabilizuota ir nėra duomenų, kad atsakovas A. N. kaip įmonės vadovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas atkurti įmonės mokumą (Akcinių bendrovių įstatymo 38, 59 straipsniai).

32.       Teismas konstatavęs, kad 2021 m. gegužės 19, 26 d. atlikti mokėjimai kaip  sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl yra niekiniai ir negaliojantys, detaliau pasisako ir dėl kitų sandorių negaliojimo pagal CK 6.66 straipsnyje įtvirtintus pagrindus.

Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo

33.       Byloje kreditorius ir/ar įmonės nemokumo administratorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šioje įstatymo normoje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, bet ir tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumą atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006; 2005-09-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-420/2005). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2006-11-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-497/2006 ir kt.).

34.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis. 

35.       Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

36.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas taikytinas tik tais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.

37.       Nagrinėjamu atveju ginčijama ir 2019 m. liepos 18 d. UAB „Dolreta“ ir ieškovo UAB „Torado“ sudaryta skolos padengimo sutartis, kurią pasirašė vienas ir tas pats asmuo A. N., veikdamas abejų įmonių vardu (1 tomas b. l. 99), pagal kurią UAB „Torado“ perleido UAB „Dolreta“ žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), padengdama bendrovės 52 000 Eur skolą įmonei UAB „Dolreta“.

38.       Kaip jau minėta byloje pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Torado“ turėjo ir kitų kreditorių ir buvo nemoki, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas A. N. 2021 m. metais atliktais mokėjimais už UAB „Torado“ ir atitinkamai UAB „Torado“ 2019 m. liepos 18 d. perleisdamas turtą kitai susijusiai įmonei, pažeidė kitų kreditorių interesus. Kaip matyti iš kreditorių sąrašo, patvirtinto UAB „Torado“ bankroto byloje ir kitų byloje duomenų (1 tomas b . l. 127) ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė jau turėjo kreditorių, kurių reikalavimai nepadengti iki šiol nuo 2016 metų. Kadangi šios kreditorių reikalavimo tesiės nebuvo įvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo ir nėra įvykdytos iki šiol, o ginčijamais sandoriais buvo sumažintos galimybės kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, visiškai akivaizdu, kad ginčijami sandoriai turėjo įtakos bendrovės turtinei padėčiai taip, kad ji negali atsiskaityti su savo kreditoriais.

39.       Vertinant privalomumą sudaryti ginčijamus sandorius, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju šalys turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamus sandorius, juolab vienas iš sandorių sudarytas vieno ir to paties atstovaujamo asmens – atsakovo A. N.. Priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė buvo nemoki, turinti daugybė kitų kreditorių, dėl to visiškai akivaizdu, jog nurodytų  sandorių sudarymą lėmė nes kas kita kaip siekis gauti atitinkamą turtą, naudą, aplenkiant kitus įmonės kreditorius.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

41.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Torado“ buvo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. iki ginčijamų sandorių sudarymo - 2019 m. liepos 18 d. sudarytos skolos padengimo sutarties ir 2021 m. gegužės 19 ir gegužės 26 d. atliktų mokėjimų. Netrukus po to, kai buvo priimta 2021 m. balandžio 1 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2021 m. gegužės 19 ir gegužės 26 d. buvo atlikti ginčijami mokėjimai. Ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Atsakovai suprato, kad tokie ginčijami sandoriai yra neteisėti. Atsakovo A. N. nesąžiningumą pagrindžia faktas, kad jis buvo bendrovės vadovas ir puikiai žinojo arba turėjo žinoti bendrovės finansinę padėtį. Todėl jis žinojo, kad ginčijamų sandorių sudarymas pažeis įmonės ir jos kreditorių interesus. Atsakovo UAB „Dolreta“ nesąžiningumą pagrindžia faktas, kad šio atsakovo vadovu buvo ir UAB „Torado“ vadovas A. N.. Atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad šis atsakovas neveikė kaip bonus pater familias, t. y. atidus, rūpestingas asmuo. Nors ir nėra draudimo mokėjimus atlikti tretiesiems asmenims, tačiau byloje nėra duomenų, kad tarp UAB „Torado“ ir AB „Vilniaus paukštynas“ buvo susiklosčiusi praktika, kad bendrovė atsiskaito už prekes iš asmeninės fizinio asmens A. N. sąskaitos. Be to, turto arešto aktų registro duomenys yra viešai prieinami, todėl bet kuriuo atveju šis atsakovas žinojo, kad bendrovės lėšos, kurios pavedimu buvo pervestos AB „Vilniaus paukštynas“, yra areštuotos. UAB „Torado“, atstovaujamas vadovo A. N., taip pat negalėjo nežinoti, kad ginčijamų sandoriai pažeidžia jo ir jo kreditorių interesus ir teises. Įvertinus šias bylos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad dar viena būtina actio Pauliana sąlyga – sandorio šalių nesąžiningumas, įrodyta (CPK 178 straipsnis).

42.       Teismo vertinimu nėra praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes byloje esantys duomenys pagrindžia, jog atsakovas A. N. kaip buvęs UAB „Torado“ vadovas paskutinius įmonės dokumentus nemokumo administratoriui perdavė tik 2022 m. gegužės 17 d., tuo tarpu ieškinys teisme pateiktas 2022 m. gruodžio 19 d. (1 tomas b. l. 156). Nors atsakovai ieškinio senaties praleidimą grindžia ieškinio priedu Nr. 19, t. y. A. N. buvusiam nemokumo administratoriui perduotais 2021 m. lapkričio 8 d. paaiškinimais ir pridėtais priedais (I tomas b. l. 168), tačiau kaip matyti iš jų, nebuvo pateikti duomenys apie A. N. SP „Santa Bremor“ OOO pervestas pinigines lėšas konkrečiai - 21.528,00 Eur. Dėl to iki tol, kol nebuvo gauti visi dokumentai nebuvo žinoma, kad pavedimą A. N. įvykdė iš bendrovės piniginių lėšų, t. y. iš SP „Santa Bremor“ OOO sumokėtų lėšų, nes tuo metu buvo manoma, kad A. N. savo asmeninėmis lėšomis padengė bendrovės įsipareigojimą AB „Vilniaus paukštynas“. Taigi iki 2022 m. gegužės 17 d. nebuvo galimybių įžvelgti pavedimo prieštaravimų tarp bendrovės ir jos kreditorių interesų. Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, tai, jog nėra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui reikšti, bei tai, jog kreditorių reikalavimai gerokai viršija pagal ginčijamus sandorius perleisto turto vertę, teismas konstatuoja, jog sandorių sudarymo metu nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, todėl atsakovo UAB „Dolreta“ ir ieškovo UAB „Torado“ 2019 m. liepos 18 d. sudaryta skolos padengimo sutartis ir 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. atlikti mokėjimai pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

43.       Ieškovas BUAB „Torado“ be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo UAB „Dolreta“ 32.793,81 Eur sumą. Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas bylos aplinkybes ir tai, kad nurodytą sumą, galiojant 2021 m. balandžio 1 d. teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dviem pavedimais (2021 m. gegužės 4 d. 21.957,04 Eur sumai ir 2021 m. gegužės 19 d. 10.836,77 Eur sumai) atliko prekių gavėjas OAO „Bretskij miaso kombinat“ būtent ieškovui BUAB „Torado“ už iš bendrovės įsigytus produktus (2 tomas b. l. 34-45), tačiau atsakovo A. N. nurodymu mokėjimai buvo atlikti ne tiesiogiai BUAB „Torado“, o UAB „Dolreta“, sprendžia, kad šios lėšos buvo sumokėtos pažeidžiant minėtą teismo nutartį, atsakovas UAB „Dolreta“ pinigines lėšas disponuoja be jokio teisėto pagrindo, dėl to tenkinamas ieškinio reikalavimas ir 32.793,18 Eur suma priteistina ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovo UAB „Dolreta“. Byloje taip pat nustatyta, kad A. N. buvo skolingas ieškovui BUAB „Torado“ 153.219,95 Eur sumą. Prie ieškinio ieškovas pateikė A. N. 2021 m. lapkričio 8 d. paaiškinimus (1 tomas b. l. 168), kuriais pats A. N. pripažino, kad jis buvo skolingas ieškovui 153.219,95 Eur. Tai, kad šią skolą A. N. grąžino ieškovui, A. N., be kita ko, grindė faktu, kad jis esą už ieškovą sumokėjo AB „Vilniaus paukštynas“ 21.528,00 Eur. Teismui nustačius, kad pavedimu buvo sumokėti ne asmeniniai kaip fizinio asmens A. N., o bendrovės piniginės lėšos, atitinkamai, pripažinus, kad mokėjimas buvo atliktas UAB „Torado“ vardu iš įmonės lėšų, kurias turėjo gauti iš SP „Santa Bremor“ OOO, o ne A. N. iš savo lėšų įvykdant bendrovės prievoles, pripažintina, kad A. N. yra skolingas bendrovei 21.528,00 Eur. Todėl ši skola yra priteistina tiesiogiai iš A. N. ieškovui BUAB „Torado“. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstami nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog nurodyta suma 21.528,00 Eur suma priteisiama ieškovui du kartus, nes kaip minėta iš atsakovo A. N. priteisiama skola, o ne dėl to, kad mokėjimai pripažįstami negaliojančiais.

Dėl restitucijos taikymo

44.       CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Pripažinus Sutartį negaliojančia, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

45.       Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį, vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. CK 6.145, 6.147 straipsniuose taip pat nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas.

46.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas nėra saistomas prašomu taikyti restitucijos būdu ir apimtimi. Taikydamas restituciją visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tai nevertintina kaip ieškinio ar ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

47.       Taigi pripažinus niekine ir negaliojančia 2019 m. liepos 18 d. sudarytą skolos padengimo sutartį, taikoma restitucija, ir ieškovui BUAB „Torado“ natūra grąžinamas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB „Dolreta“ pagal sutartį piniginių lėšų nemokėjo, restitucija jos atžvilgiu negalima. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį buvo padengiama ieškovo BUAB „Torado“ 52.000,00 Eur skola atsakovui UAB „Dolreta“, tarp šalių nesant ginčo dėl šio fakto, atsakovas UAB „Dolreta“ pripažintinas kreditoriumi 52.000,00 Eur sumai BUAB „Torado“ bankroto byloje. Pripažinus mokėjimus negaliojančiais iš atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ priteistina ieškovui BUAB „Torado“ 22.041,36 Eur suma.

 

Dėl procesinių palūkanų

48.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).

49.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos. Teismui iš esmės visiškai tenkinus ieškinio reikalavimus, tenkinamas ir reikalavimas priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio (iš atsakovo A. N. 5 procentų dydžio) metines už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (šiuo atveju iš atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ ir atsakovo A. N. nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2022 m. gruodžio 22 d., iš atsakovo AB „Dolreta“ nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos - 2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

50.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52.       Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2.567,00 Eur. Ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų priteisiamas 2.567,00 Eur žyminis mokestis valstybei, iš atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ 496,00 Eur, likusi 2.071,00 Eur suma iš atsakovų UAB „Dolreta“ ir atsakovo A. N. lygiomis dalimis.

53.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

54.       Šiuo atveju ieškovas BUAB „Torado“ pateikė įrodymus (DOK-45516) apie patirtas 6.702,19 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai, ieškovai R. M., A. D. ir N. D. apie 1.960,20 Eur išlaidas už advokato pagalbą šiame procese (DOK-45349). Įvertinęs prašymų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie patirtas išlaidas turinį, proceso trukmę ir eigą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, ginčo teisinių ir faktinių klausimų sudėtingumą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos pagrįstos. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomendacinių dydžių (rekomendacijų 8.2, 8.17, 8.19 p.) ir nėra kitų pagrindų jas mažinti, teismas tenkina ieškovų R. M., A. D. ir N. D. prašymą ir priteisia 1960,20 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų UAB „Dolreta“, A. N., AB „Vilniaus paukštynas“ lygiomis dalimis, iš kiekvieno iš atsakovų po 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat tenkinamas BUAB „Torado“ prašymas priteisti 6.702,19 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų UAB „Dolreta“, A. N., AB „Vilniaus paukštynas“ lygiomis dalimis, iš kiekvieno iš atsakovų po 2.234,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 - 98 straipsniai).

55.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

56.       Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

 

nusprendžia:

 

Pripažinti 2019 m. liepos 18 d. atsakovo UAB „Dolreta“ ir ieškovo UAB „Torado“ sudarytą skolos padengimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir natūra grąžinti ieškovui BUAB „Torado“ žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovą UAB „Dolreta“ pripažinti kreditoriumi 52.000,00 Eur (penkiasdešimt du tūkstančiai eurų 00 ct) sumai BUAB „Torado“ bankroto byloje.

Pripažinti 2021 m. gegužės 19 d. atliktą 21.528,00 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt aštuoni eurai 00 ct) sumos ir 2021 m. gegužės 26 d. atliktą 513,36 Eur (penki šimtai trylika eurų 36 ct) sumos bankinio mokėjimo pavedimą, atliktą iš A. N. banko sąskaitos atsakovui AB „Vilniaus paukštynas“ negaliojančiu ir priteisti ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ 22.041,36 Eur (dvidešimt du tūkstančiai keturiasdešimt vienas euras 36 ct).

Priteisti ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovo UAB „Dolreta“ 32.793,18 Eur (trisdešimt du tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt trys eurai 18 ct). 

Priteisti ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovo AB „Dolreta“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovo A. N. 21.528,00 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt aštuoni eurai 00 ct) skolą.

Priteisti ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovo A. N. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovams R. M., A. D. ir N. D. iš atsakovų UAB „Dolreta“, A. N., AB „Vilniaus paukštynas“ 1.960,20 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, iš kiekvieno iš atsakovų po 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui BUAB „Torado“ iš atsakovų UAB „Dolreta“, A. N., AB „Vilniaus paukštynas“ 6.702,19 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, iš kiekvieno iš atsakovų po 2.234,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų UAB „Dolreta“, A. N., AB „Vilniaus paukštynas“ valstybei 2.567,00 Eur žyminį mokestį, t. y. iš atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ priteisti 496,00 Eur žyminio mokesčio dalį, iš atsakovų UAB „Dolreta“, A. N. 2.071,00 Eur žyminio mokesčio dalį lygiomis dalimis, iš kiekvieno atsakovo po 1.035,50 Eur, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėjas     Vaclovas Paulikas