Civ. b. Nr. 2S-1512-262/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16303-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 94.2; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą dėl 2014-04-15 LR Generalinio prokuroro nutarimo Nr. 13.12.-39 atsisakyti kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-60-424/2008,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl 2014-04-15 LR Generalinio prokuroro nutarimo Nr. 13.12.-39 atsisakyti kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-60-424/2008.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti.

Teismas nurodė, kad kadangi pareiškėja, paduodama skundą dėl LR Generalinės prokuratūros 2014-04-15 nutarimo, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-60-424/2008 pažeidus viešą interesą, pažeidė teritorinio teismingumo taisykles, todėl pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ir grąžino pareiškėjai kaip neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodant pareiškėjai, jog su minėtu skundu ji turi teisę kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Nurodo, kad jos skundas buvo teikiamas vadovaujantis CPK 512 str. (pagal analogišką  teismų praktiką Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2053-260/2012), todėl ir teismingumo taisyklėmis reikėtų vadovautis pagal šį skyrių. Kadangi Generalinio prokuratūra yra Vilniuje, tai ir skundas teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. CPK 3 str. 6 d. nustato, kad kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą reglamentuojantį panašius santykius. Būtent panašius santykius - skundo, nagrinėjamo ypatingosios teisenos tvarka, padavimo terminus - ir reguliuoja CPK 512 str.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes bei teismų praktiką, susijusią su teismingumo instituto taikymu, pagrįstai taikė CPK V dalyje numatytą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės išimtį (CPK 29 str., 443 str. 1 d. ir 10 d.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos pateikti reikalavimai nenagrinėtini Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Pareiškėja skundžia Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, t.y. šios bylos teisiniai santykiai yra kilę iš viešo intereso gynimo civilinio proceso tvarka (CPK 49 str. 1 d.). Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. ir 3 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Teisės aktuose nėra konkrečiai reglamentuota, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau iš sisteminės CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizės matyti, kad viešosios teisės subjektų - antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai nėra nagrinėjami ieškininės teisenos tvarka, t.y. apskundžiami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą - skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t.y. paduoti skundą) teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis (CPK 443 str. 10 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjai, jog, kreipdamasi į teismą, ji turėjo vadovautis ne bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, paduodant skundą pagal LR Generalinės prokuratūros buveinės vietą, o atsižvelgti į CPK V dalyje nustatytą teismingumą, taikomą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoms byloms, t.y. su atitinkamu skundu kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą į Trakų rajono apylinkės teismą.

Esant šioms aplinkybės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė