Civilinė byla Nr. e2-9214-328/2018

Proceso Nr. 2-06-3-05797-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

sekretoriaujant Violetai Žalienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei A. V.,

atsakovo A. S. (A. S.) atstovui advokatui V. M.,

atsakovės D. S. atstovui advokatui L. Z.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (buv. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius), ieškinį atsakovams A. S. (A. S.), D. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir kt., trečiasis asmuo neapreiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..

Teismas

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas neterminuotai riboti tėvo A. S. valdžią į dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini).; priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; neterminuotai riboti motinos D. S. valdžią į dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini).; priteisti iš atsakovės D. S. išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti nepilnametei G. S. nuolatinę globą (rūpybą), globėja (rūpintoja) paskiriant R. S. ir globos (rūpybos) vietą nustatyti globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje.

Ieškinyje nurodė, jog nepilnametės motina 2017 m. m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu tenkinus Probacijos skyriaus teikimą atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Mergaitė buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos vaikams skyriuje, vėliau, nustačius globą, apgyvendinta pas globėją R. S.. Nepilnametės tėvui dėl įvairių nusikalstamų veikų vykdymo nuo 1997 m. liepos 31 d. vyksta ikiteisminiai tyrimai; A. S. atvirai yra pareiškęs, kad neketina dirbti, tokį savo apsisprendimą grindė tuo, kad darant nusikaltimus gaunamos greitos pastovios pajamos. Ieškovė taip pat nurodė, jog dėl vykdomų nusikalstamų veikų atsakovai bausmę atlieka laisvės atėmimo vietose. A. S., vykdydamas organizuotas grupines nusikalstamas veikas, į jų vykdymą įtraukdavo ir dukrą G.. Tėvo iniciatyva ji dalyvavo prekybos centrų plėšimuose, neblaivių asmenų gatvėje apiplėšimuose.

Ieškovė nurodė, jog BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialiniai darbuotojai pastebėjo, jog atsakovams grąžinus vaikus, suinteresuotumas šeimos vaikų gerove kardinaliai pasikeitė į blogąją pusę. Tėvai vaikams neužtikrino pastovios gyvenamosios vietos, migruodavo iš vienų namų į kitus. Vaikų priežiūrą patikėdavo kitiems asmenims arba juos palikdavo be priežiūros. Nesikreipė dėl paramos, teikiamos mokiniams, nebendravo su vaikų pedagogais, nesidomėjo vaikų pasiekimais. Ieškovė nurodė, jog atsakovas tiesiogiai ir ne kartą vaikui girdint išreiškė, jog ji tėvui nereikalinga, į dukrą kreipėsi necenzūriniais žodžiais, taip sukeldamas vaikui dvasinį ir emocinį skausmą ir vykdydamas psichologinį smurtą prieš vaiką. Nurodė, jog vaikai matė tėvo mušamą motiną, taip pat pastebėjo, jog tėvai turimu maistu nesidalindavo su vaiku. Mano, jog yra pagrindas atsakovams riboti tėvų valdžią, nes nuo 2011 m. dirbant su šeima socialinį darbą jokių teigiamų pokyčių nepasiekta. Tėvai piktybiškai nesudaro sąlygų ir neturi noro susigrąžinti dukrą G. į šeimą. Nedirbančių, gyvenamosios vietos neturinčių, neteikiančių vaikui išlaikymo ir dažnai sunkius nusikaltimus darančių ir į jų darymą vaiką įtraukiančių tėvų šeimoje gyvenančiam vaikui yra pavojus ne tik sveikatai, saugumui bet ir gyvybei.

Atsakovai A. S. ir D. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog atsakovų šeima buvo ieškovei žinoma nuo 2011 m. Atsižvelgiant į tai, kaip tėvai elgiasi su dukra, ir koks jų gyvenimo būdas, prašo neterminuotai riboti tėvų valdžią. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje atstovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, jog šiuo metu atsakovas išlaikyti vaiko neturi galimybės, mano, jog išlaikymo dydis turėtų būti mažesnis. Mano, jog nėra pagrindo tėvo valdžią riboti neterminuotai. Išreiškė nuomonę, jog atsakovas, atlikęs bausmę, gali pakeisti savo elgesį, todėl iškart neterminuotai riboti tėvo valdžią būtų nepagrįsta.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovė nesutinka su reikalavimu, bet parašė, jog norėtų, kad seneliams globa būtų pratęsta, o ne atimta jos motinos valdžia visam laikui. Mano, jog jos noras yra pagrįstas, o ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Šiuo metu pasakyti, kad atsakovė daro ypatingą žalą dukters atžvilgiu, negalima. Net ir tuomet, kai ji buvo laisvėje, nėra byloje duomenų, jog atsakovė darė ypatingą žalą vaikui. Byloje nėra kraštutinių pagrindų neterminuotam motinos valdžios apribojimui. Papildomai paaiškino, jog atsakovė atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jokių pajamų neturi, todėl prašo sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, paaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodė, jog niekada nepastebėjo, kad atsakovai (tėvas ar motina) skriaustų vaiką, netinkamai vadintų. Nurodė, jog vaikas myli tėvus, jų laukia, supranta, jog tėvai netinkamai elgėsi darydami nusikalstamas veikas. Paaiškino, jog mergaitė su tėvais bendrauja, su motina telefonu bendrauja, kai pastaroji paskambina savo senelei (vaiko prosenelei), su tėvu telefonu bendrauja, kai jis skambina trečiajam asmeniui. Prašo teismo palikti vaiku rūpintis jos šeimai, bent laikinai, kol atsakovai susitvarkys ir galės rūpintis vaiku.

Teismas

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai D. S. ir A. S. yra nepilnametės G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5, 6). 2011 m. spalio 24 d. ieškovei pateiktas prašymas dėl D. S., kuriuo nurodoma, jog ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena vieno kambario bute, nurodoma, jog atsakovė dažnai pasikviečia sugyventinius, nederamai elgiasi vaikų akivaizdoje, duoda nepilnamečiams išgerti alkoholio, smurtauja (b. l. 40). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. lapkričio 16 d. šeimos aplankymo akte nurodyta, jog D. S. šeimai reikalinga teikti socialines paslaugas, rūpintis normaliomis ir padoriomis sąlygomis augti vaikams bei užtikrinti jų saugumą, siūloma D. S. įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 41-42). 2011 m. gruodžio 9 d. ieškovo pakartotinio šeimos aplankymo aktu pateikiama tapati išvada dėl siūlymo įrašyti šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 44). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu atsakovė D. S. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl nepakankamos vaikų priežiūros (b. l. 46).  

BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2015 m. liepos 15 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo nurodoma, jog D. S. užtikrina vaikų priežiūrą, ugdymą; moteris motyvuota spręsti šeimoje kylančias problemas, domisi galimais problemų sprendimų būdais ir savarankiškai jas sprendžia (b. l. 48-49). BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2016 m. sausio 18 d. pažymoje nurodoma, jog D. S. nuo 2015 m. gruodžio mėn. vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, nėra motyvuota pati susisiekti su vaikų ugdymo įstaigų atstovais, nėra motyvuota spręsti šeimoje kylančias problemas; D. S. nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2015 m. spalio mėn. padarė 10 administracinių nusižengimų, iš kurių 5 vagystės (b. l. 51-52). 2017 m. lapkričio 28 d., 2018 m. balandžio 11 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymose nurodoma, jog D. S. negali pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, A. S. galimai turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, neturi pastovios gyvenamosios vietos ir darbo, dėl atliekamų nusikalstamų vaikų priklauso padidintai laisvės apribojimo grėsmei, taip pat nėra suinteresuotas vaikų gerove (b. l. 80-81); dirbant socialinį darbą su šeima pastebėta tėvystės įgūdžių stoka, šeimos tėvų nenoras rūpintis vaikais, smurtas artimoje aplinkoje, priklausomybė nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kriminalinio pobūdžio elgesys, socialinių įgūdžių stoka, antisocialus elgesys, atsiribojimas nuo socialinių pareigų vykdymo ir kt. (b. l. 96-103).

Byloje pateikti duomenys, jog 2016 m. spalio 26 d. atsakovė D. S. buvo sulaikyta, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi jai taikyta kardomoji priemonė suėmimas (b. l. 54). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu nepilnametei G. S. nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta R. S. (b. l. 63). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymas dėl laikinosios globos nustatymo panaikintas (b. l. 70). 2017 m. liepos 10 d. ieškovo vaiko grąžinimo tėvams aktu nepilnametė grąžinta tėvams – atsakovams D. S. ir A. S. (b. l. 71). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu atsakovas A. S. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nepakankamos vaikų priežiūros (b. l. 73). Byloje pateikti duomenys, jog nuo 2017 m. gegužės 10 d. atsakovė buvo įrašyta į Probacijos tarnybos registrą, tačiau probacijos sąlygų nevykdė, Probacijos tarnyba pateikė teismui teikimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (b. l. 74). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi panaikintas D. S. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ją paskiriant atlikti pataisos namuose (b. l. 76-79).

2018 m. sausio 10 d. Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu užfiksuotas nepilnametės G. S. paėmimas iš šeimos dėl vaiko gyvenimo pavojingomis sąlygomis, nepriežiūros (b. l. 83). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymu nepilnametei G. S. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta R. S. (b. l. 95).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenų matyti, jog atsakovas buvo (yra) teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip už kitas nusikalstamas veikas (b. l. 7-28, 107-133), už atliktas nusikalstamas veikas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, atsakovė buvo (yra) teista dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamų veikų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu, kitų nusikalstamų veikų (b. l. 30-39, 134-143), už atliktas nusikalstamas veikas atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

Dėl ieškovo pakeitimo

Nustatyta, jog byloje ieškinį teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi nuo 2018 m. liepos 1 d. dėl struktūrinių pertvarkymų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) tapo centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija. Tarnybą sudaro struktūriniai padaliniai (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų 2018 m. kovo 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 293, 12-14 punktai), iš kurių vienas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo Ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. BV-45, 2-3 punktai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškovu byloje yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09) Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iš atsakovės nepilnametė dukra G. S. buvo paimta, nustačius, jog vaiko motina atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsakovas vaiko paėmimo iš šeimos metu taip pat atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Tokiu būdu atsakovai negalėjo užtikrinti nepilnametės dukters saugumo, tinkamai ja rūpintis. Byloje pateikti įrodymai (BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymos, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašai apie fizinį, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai ir kt.) patvirtina, jog atsakovai netinkamai įgyvendina tėvų valdžią nepilnametės G. S. atžvilgiu, tinkamai neprižiūrėjo vaiko, nesirūpino vaiko auklėjimu, ugdymu, be to, atliko priešingus teisei veiksmus, už kuriuos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jiems yra paskirtos bausmės, dėl ko jie yra atskirti nuo nepilnamečio vaiko ir negali užtikrinti vaiko interesų. Tokiu būdu byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovai piktnaudžiauja tėvų valdžia, t. y. netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė D. S., laikotarpiu, kai nebuvo sulaikyta, ar atlikusi terminuotą laisvės atėmimo bausmę, dėjo pastangas rūpintis vaiku, stengėsi užtikrinti tinkamas sąlygas savo nepilnamečiams vaikams, tačiau teigiami atsakovės elgesio pokyčiai buvo trumpalaikiai, ką patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog nepilnametė G. S. ne vieną kartą buvo paimta iš šeimos dėl pavojaus vaiko saugumui, jai nustatyta laikinoji globa. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, paaiškino, jog nepilnametės tėvas, grįžęs iš laisvės atėmimo vietos įstaigos atlikus bausmę, vaikų rūpindavosi, atlikdami terminuotas laisvės atėmimo bausmes, tiek atsakovas, tiek atsakovė su vaiku bendrauja, nepilnametis vaikas laukia tėvų, juos myli, išreiškia norą gyventi su jais. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadoms, jog tėvai savo nors ir priešingu teisei elgesiu ar netinkamu gyvenimo būdu darytų ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpintų ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas A. S. įtraukė nepilnametį vaiką į savo daromas nusikalstamas veikas ar kitu būdu darė ypatingą žalą vaiko interesams. Ieškovo pateikti netiesioginiai įrodymai (BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymos) nesudaro pagrindo priešingai išvadai (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų padaryti tikėtiną prielaidą, jog atsakovai (ar kuris vienas jų) nepilnamečiams vaikams būtų davę vartoti alkoholio ar atlikę kitus amoralius veiksmus. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, paaiškino, jog niekada negirdėjo, jog tėvas ar motina vaiką netinkamai vadintų, negirdėjo, jog tėvai ją skriaustų, tokių aplinkybių jai nepasakojo ir mergaitė. Abejoti trečiojo asmens paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos specialistų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažįsta, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovai piktnaudžiavo tėvų valdžia vaikui, ją naudojo priešingai vaiko interesams, t. y. byloje nustatyti CK 3.181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai apriboti atsakovų tėvų valdžią į nepilnametę dukrą.   

Įvertinus byloje surinktus duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo nepilnametės G. S. atžvilgiu bus pasiektas tikslas apginti vaiko teises ir apsaugoti jį nuo žalingų padarinių, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, tačiau atsakovų tėvų valdžią apribojant ne neterminuotai ar nenustatant termino, o laikinai – 3 (trijų) metų laikotarpiui (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Atsakovų tėvų valdžios apribojimui termino nustatymas šioje byloje, pritaikytas įvertinus vaiko amžių, atsakovų D. S. ir A. S. elgesį bei juos charakterizuojančius duomenis. Neterminuotai apribojimus atsakovų tėvų valdžią mergaitė gali būti įvaikinta be tėvo ir/ar motinos sutikimo, kas galutinai nutrauktų galimybę vaikui gyventi su savo tėvais, kuriuos, remiantis bylos duomenimis ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, vaikas myli ir su kuriais noriai bendrauja. Laikinas atsakovų tėvų valdžios apribojimas sudarys galimybes atsakovams D. S. ir A. S. imtis aktyvių veiksmų elgesiui pakeisti, sudarys sąlygas įvertinti atsakovų pastangas atsikratyti žalingų įpročių, netinkamo elgesio, taip pat bendravimo su atsakovais nepilnametei mergaitei poveikį, sukurs sąlygas užtikrinti tėvų interesą vėl būti su vaiku bei vaiko teisę augti ir vystytis saugioje aplinkoje.

Išaiškintina, jog laikinai apribojus tėvų valdžią, apribojimas suėjus terminui nesibaigia – suėjus terminui turi būti kreipiamasi dėl ribojimo panaikinimo, jo pratęsimo ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (CK 3.181 straipsnis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 4961 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovų tėvų valdžia ribojama laikinai, nepilnamečio vaiko globėja prašoma skirti vaikui artimą giminaitį (senelę), globėjos asmuo atsakovams yra žinomas, byloje nėra ginčų dėl nepilnamečiui vaikui skirtino globėjo asmens, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog tikslinga vaiko globos nustatymo ir globėjo skyrimo klausimus išspręsti neinicijuojant atskiros civilinės bylos (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią, vaikui skirtina globa (rūpyba), nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog paėmus vaiką iš šeimos nepilnametės G. S. laikinąja globėja buvo paskirta trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S., kuri vykdė globėjos pareigas, sutinka būti paskirta nepilnametės mergaitės globėja (b. l. 84), byloje yra pateikti duomenys, jog R. S. gali būti globėja (b.l.87), byloje pateiktas sutuoktinio sutikimas, kad R. S. būtų paskirta nepilnametės G. S. globėja (b. l. 91), byloje nesant duomenų apie kitus vaiko artimus giminaičius, kurie pareiškė norą globoti vaiką, nustatytina G. S. globa, globėja paskiriant R. S. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.248 straipsnis, 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.254 straipsnis, 3.256 straipsnis).

Nustatytina nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamoji vieta globėjos R. S. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.265 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovai yra veiksnūs, darbingi, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovai nedirba, atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, duomenų apie atsakovų pajamas byloje nėra. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovai turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovų vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų išmokų iš kiekvieno iš tėvų, atsakovų atstovai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovai atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jų galimybės generuoti pajamas yra ribotos negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovė prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovų D. S. ir A. S. – kiekvieno iš jų tėvų, nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 10 d. (vaiko paėmimo iš šeimos dienos) iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). 

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina globėja R. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

Remiantis byloje nustatytais ir ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, tačiau ne neterminuotai, o laikinai apriboti atsakovų D. S. ir A. S. tėvų valdžią dukrai G. S., nustatyti globą globėja paskiriant R. S., su ja nustatant nepilnametės mergaitės gyvenamąją vietą, iš atsakovų (kiekvieno iš jų) priteisiant po 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant globėją R. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui A. S. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, byloje pateikti duomenys, jog dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirta 68,25 Eur išlaidų. Byloje taip pat pateikti įrodymai, jog atsakovei D. S. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba,  dėl kurios teikimo patirtos 65 Eur išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas), o atsakovams byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškinį tenkinus byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų Valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai – 3 (trijų metų) metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti atsakovei D. S. motinos valdžią į dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Laikinai – 3 (trijų metų) metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti atsakovui A. S. (A. S.) tėvo valdžią į dukrą G. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametei G. S., gim. (duomenys neskelbtini), globą ir globėja paskirti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su globėja R. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. S., 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. 

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.) 150 Eur dydžio išlaikymą dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini)., mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 10 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti globėją R. S. nepilnamečio vaiko G. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                Dalė Žukauskienė