Baudžiamoji byla Nr. 1-64-771/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30679-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.

 (S)

1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.4.;2.3.6.4.5.;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

sekretoriaujant Mantei Kinaitei-Kučienei, Agnei Ačienei,

dalyvaujant prokuroramsJonui Trumpuliui, Daivai Kaučikienei, Jolantai Steponavičiūtei,

nukentėjusiajam J. S., jo atstovei advokatei NainaiLanzbergienei,

kaltinamajam M. M., gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

kaltinamajam R. S., gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

kaltinamajam T. L., jo gynėjai advokatei Irmai Bekerei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) neteistas; M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), neteistas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini); R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), neteistas, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)  kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 138 straipsnio 1 dalį,-

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

n u s t a t ė:

T. L. 2019-07-19, apie 23:10 val., (duomenys neskelbtini) spyrė vieną kartą bei ne mažiau penkių kartų kumščiais smogė nukentėjusiajam J. S. į galvos ir veido sritį, padarydamas pastarajam dešinio antakio muštinės žaizdas su poodine kraujosruva dešinės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvas kairiame žande, krūtinės priekiniame paviršiuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvas gleivinėje viršutinėje lūpoje, dešiniame žande, kairiame žande, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešinės pažandės srityje, kairėje blauzdoje, kairės akiduobės sienelės lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. M. ir R. S. buvo kaltinami tuo, kad veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, 2019-07-19 apie 23:10 val. adresu: (duomenys neskelbtini) šalia griovio, bendrais veiksmais sudavė ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajam J. S. į veido - galvos sritis, tai yra: vieną kartą spyrė bei ne mažiau penkių kartų kumščiais smogė į galvos ir veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam dėl dešinio antakio muštinės žaizdos su poodine kraujosruva dešinės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, krūtinės priekiniame paviršiuje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvos gleivinėje viršutinėje lūpoje, dešiniame žande, kairiame žande, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, dešinės pažandės srityje, kairėje blauzdoje, kairės akiduobės sienelės lūžio, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis T. L. kaltu neprisipažino bei parodė, kad kaltinamuosius M. M. ir R. S. pažįsta jau kelerius metus. Bendrauja šeimomis. Nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. Kaltinime nurodytas įvykis įvyko 2020m. vasarą. Tą dieną jis su R. S. ir M. M. dalyvavo medžioklėje. Toje medžioklėje jis asmeniškai dalyvavo kaip svečias. 22:23 val., medžioklei pasibaigus, visi susirinko pradiniame taške iš kur medžioklė buvo prasidėjusi. Staiga pamatė nuo (duomenys neskelbtini)  važiuojančius spec. tarnybų automobilius. Sugalvojo nuvažiuoti mašinoms išpasakos pasižiūrėti kas įvyko. Sėdo į automobilį su R. S. ir M. M. ir išvyko į įvykio vietą. Kiti medžiotojai liko vietoje. Automobilį vairavo R. S.. Prie eismo įvykio vietos negalėjo privažiuoti, nes kelias buvo uždarytas. Iš tolo matėsi, kad įvykio vietoje yra apsivertęs automobilis. Jie nuvažiavo aplinkkeliu per pievą stebėti įvykio vietą iš šono maždaug 100 m. atstumu. Sustojo už kanalo. Staiga pamatė nuo eismo įvykio vietos link jų einančius griuvinėjant tris vyrus. Vėliau sužinojo, kad vienas iš jų buvo J. S., kitas vardu „(duomenys neskelbtini)“. Pastarieji perlipo kanalą. J. S. rankose pamatė kirvį ir laužtuvą. Kiti du asmenys neturėjo jokių daiktų. Nukentėjusysis, perlipdamas kanalą, du kartus griuvo, po to atsikėlė. Einantiems vyrams jie nieko nesakė. J. S. buvo akivaizdžiai girtas. Išlipęs iš kanalo, ėjo tiesiai link M. M.. J. S. užsimojęs laužtuvu ir kirviu puolė M. M., ketindamas pastarajam smogti. Jis sugriebė už kirvio, o M. M. už laužtuvo. Nukentėjusysis pradėjo muistytis. M. M. sukdamas atėmė iš nukentėjusiojo laužtuvą. Jis tuo metu paleido nukentėjusiojo ranką, kurioje dar tebebuvo kirvis ir nukentėjusysis rankoje turėtu kirviu iš inercijos pentimi smogė sau į kaktą. Po to nukentėjusysis ranka, kurioje prieš tai buvo laužtuvas, smogė jam į kaklą. Negali pasakyti į kokią kaklo pusę nukentėjusysis jam smogė ir kuria ranka smūgiavo. Po to tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko grumtynės. Grumtynių metu nukentėjusysis jį keikė necenzūriniais žodžiais bei grasino jį nužudyti. Prieš grumtynes J. S. šaukė „užmušiu, padla!“. Grumtynių metu nukentėjusysis užgriuvo ant jo, bandė jam smogti. Jis nukentėjusiajam nesmūgiavo. Grumtynių metu koja pastūmė pastarąjį nuo savęs. Nežino, ar stumdamas nuo savęs sužalojo nukentėjusįjį. Ar grumtynių metu nukentėjusysis dar turėjo rankose kirvį, jis nepamena. Vyras vardu „(duomenys neskelbtini) norėjo spirti jam į galvą, tačiau R. S. neleido pastarajam tai padaryti. M. M. paėmė laužtuvą, kirvį ir padėjo juos po automobiliu. Po grumtynių jis atsistojo ir nuėjo į šalį. Ar kas nors nukentėjusįjį pakėlė, jis nematė. Kai paėjo į šoną, atvažiavo (duomenys neskelbtini). Pastarasis klausė kas nutiko. Jis papasakojo, kad J. S. „pablūdo“. P. nuėjo pasižiūrėti arčiau. „(duomenys neskelbtini) telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Nukentėjusysis buvo labai agresyvus, labai blaškėsi. Pradžioje „(duomenys neskelbtini) grasino jiems, kad sušaudys, po to prašė susitarti, kad jie nereikštų jokių pretenzijų. R. S. ir M. M. konflikto metu neturėjo jokio kontakto su nukentėjusiuoju J. S.. Kai atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba, jis buvo įvykio vietoje. Atvykusiems pareigūnams nenurodė savo asmens duomenų, nes pastarieji jo neprašė. Nebuvo dingęs iš įvykio vietos. Jokio ginklo jis su savimi neturėjo. Savo veiksmus jis įvertina, kaip būtinąją gintį. Iš anksto neplanavo nukentėjusiojo pulti. Su jam pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Po minėto įvykio jis su R. S. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino bei parodė, kad įvykio dieną jis buvo medžioklėje. Po medžioklės visi medžiotojai susitiko pradiniame taške kur medžioklė prasidėjo. Būdamas toje vietoje, pamatė nuo (duomenys neskelbtini) važiuojančias specialias tarnybas. Jis pagalvojo, kad kelyje galėjo būti partrenktas žvėris. Medžiotojams pagal tam tikrą ploto vienetą reikia tuos partrenktus žvėris surinkti. Kartu su T. L., R. S. nuvyko minėtiems automobiliams išpasakos. Jo ir R. S. ginklai buvo bagažinėje, o T. L. buvo be ginklo. Privažiavus įvykio vietą pamatė, kad gaisrinė užtvėrė pagrindinį kelią. Nuvažiavo aplinkkeliu lauko keliu pažiūrėti įvykį iš šono. Sustojo prie griovio. Stovėjo maždaug 50-80 m. atstumu nuo įvykio vietos. Staiga pamatė link jų nuo eismo įvykio vietos einančius tris vyrus. Vyrams perlipus griovį, pamatė kad vienas iš vyrų yra J. S.. J. S., pakėlęs dešinėje rankoje laikomą kirvį, puolė jį vadindamas vardu. J. S. šaukė, kad jį užmuš. T. L. sugriebė už kirvio, o jis už laužtuvo abejų galų. Sukdamas atėmė iš nukentėjusiojo laužtuvą. J. S. už rankos nebuvo suėmęs. Matė, kaip T. L. susitampė su J. S. ir nukentėjusiajam vieną kartą kliuvo kirviu į viršutinę veido dalį. Ar T. L. tuo metu laikė nukentėjusiojo ranką, jis nematė. Ar nukentėjusiajam nugriuvus, ar virstant jis pačiupo kirvį. Jo tikslas buvo greičiau atimti iš nukentėjusiojo tuos daiktus. Minėtus daiktus nunešė ir padėjo po R. S. automobiliu. Nežino iš kur nukentėjusiajam galėjo atsirasti nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Gal sužalojimai galėjo atsirasti griuvimo, kritimo ar lipimo per griovį metu, nes nukentėjusysis buvo nukritęs griovyje. Akistatos metu J. S. prisipažino, kad prieš jį kėlė kirvį. Nematė ką įvykio metu darė R. S.. Nunešus įrankius į šoną ir jam atsigręžus, R. S. stovėjo toje pačioje vietoje. Kiti du liudytojai grumtynių metu stovėjo už nukentėjusiojo, gal per žingsnį. Jam padėjus įrankius po automobiliu, iš nukentėjusiojo pusės pasipylė keiksmažodžiai, grasinimai. Po to atvyko V. P.. Pastarajam išpasakos atvyko policija. Iš įvykio vietos su šautuvu niekas nebuvo išėjęs. Nukentėjusįjį pažinojo iš anksčiau, nes buvo viename medžiotojų būrelyje. Prieš konfliktą niekas iš jų nukentėjusiajam nieko nesakė. Įvykio metu jis, R. S. ir T. L. buvo blaivūs. Policijos pareigūnai klausė kas įvyko. Nukentėjusysis elgėsi agresyviai. T. L. buvo nuėjęs atokiau. Su T. L. pareigūnai nebendravo. Su jam pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Nukentėjusįjį pažįsta nuo 2012 m. Su pastaruoju nekonfliktavo. Vienais metais jis buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) vado pavaduotoju. Nukentėjusysis nelabai mėgsta jaunimo, nuolat yra viskuo nepatenkintas.

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2020m. liepos 19 d. kartu su T. L. nuvyko į medžioklę. Pastarasis medžioklėje dalyvavo kaip svečias. Medžioklei pasibaigus, apie 22.00-23.00 val. medžiotojai susirinko sutartoje vietoje. Staiga pamatė nuo (duomenys neskelbtini) važiuojančias specialiųjų tarnybų mašinas. Smalsumo vedini kartu su M. M. nuvažiavo toms mašinoms išpasakos pasižiūrėti įvykio. Važiuojant keliu, pamatė užtvertą kelią. Nuvažiavo aplinkkeliu ir sustojo už griovio. Matė, kad kelyje įvyko avarija. Nuo eismo įvykio buvo maždaug 50-60 m. atstumu. Staiga pamatė lauku link jų nuo eismo įvykio vietos einančius tris vyrus. Pastebėjo, kad vienas iš jų griuvo. Pastariesiems lipant per griovį, pažino vieną iš jų - J. S.. Jis J. S. paklausė kas įvyko. Nukentėjusysis pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais. Pamatęs M. M., nukentėjusysis užsimojo kirviu ir puolė keikdamas pastarąjį. Nukentėjusysis dešinėje rankoje laikė kirvį, kitoje rankoje laikė laužtuvą. Jis tuo metu stovėjo tarp T. L. ir M. M. šiek tiek jiems už nugaros. T. L. čiupo už kirvio, o M. M. už laužtuvo. Tuo metu, kai M. išsuko laužtuvą, T. paleido kirvį. Matė, kaip po paleidimo nukentėjusysis kirvio pentimi pataikė sau į veidą. Tuo metu kirvis buvo nukentėjusiojo rankoje. M. atėmus laužtuvą, nukentėjusysis iš inercijos užsimojo ir ranka smogė T. L.. Po to nukentėjusysis nugriuvo ant T. L.. Jam pasirodė, kad po smūgio T. L. atėmė kirvį ir padavė jį M. M.. M. minėtus įrankius nunešė ir padėjo po automobiliu. Po to, kai nukentėjusysis ir T. L. nugriuvo, vienas iš vyresnių vyrų, buvusių su nukentėjusiuoju, bandė spirti T. L., bet jis užstojo ir tą vyrą pastūmė į šoną. Kitas jaunesnis vyras, kuris buvo su nukentėjusiuoju, stovėjo kairiau, nieko nedarė. Tas jaunuolis po to padėjo J. S. atsikelti. Atsikėlęs, J. S. toliau buvo labai agresyvus, o T. L. tiesiog pasitraukė į šoną. Nukentėjusysis grasino juos sušaudyti, po to viskas labai greitai apsivertė ir nukentėjusysis jau pasiūlė tartis. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusysis atsisakė rašyti pareiškimą. Teigė, kad jokių problemų nėra. Pareigūnai ramino nukentėjusįjį. Pamatę, kad J. S. kraujuoja, iškvietė greitąją pagalbą. Pareigūnai juos trumpai apklausė dėl įvykio, nupaveikslavo atimtus įrankius. Policijos pareigūnams jis paaiškino, kad nukentėjusysis juos visus puolė kirviu. T. L. buvo paėjęs į šalį, kad neprovokuotų įvykio tęstinumo. Policijos pareigūnai su pastaruoju nebendravo. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Kaip ir kokiu metu nukentėjusiajam atsirado šeši trauminiai sužalojimai, nežino. Pas nukentėjusį kraują matė bėgantį, arba iš nosies, arba iš lūpos. Tai buvo visai kita vieta, nei kur kliuvo kirviu. Jo manymu, pentis kliuvo į viršutinę veido dalį, o kraują matė žemiau. Atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis paaiškino, kad neturi jokių pretenzijų nė vienam iš jų. J. S. įvykio vietoje dėvėjo kamufliažinę aprangą, buvo su kepure.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad R. S. pažįsta apie 8 metus, nuo tada kai pradėjo lankyti medžiotojų būrelį. M. M. pažįsta apie 6 metus. T. L. pažįsta tik 2 metus ir tik iš matymo. Su T. L. buvo susitikęs medžioklėje 2 kartus. R. S. anksčiau buvo medžiotojų būrelio pirmininku. Su M. M. vieną kartą konfliktavo dėl vėlavimo ir pareigų atlikimo. Medžioklės metu į jo pusę buvo numesta nuorūka, bet apie šį įvykį nutylėjo ir nieko M. M. nesakė, bet juto, kad kaupiasi jo atžvilgiu pyktis. Mano, kad kaltinamieji ant jo pyko, nes susirinkimų ir balsavimų medžiotojų būrelyje metu nebalsavo už T. L. priėmimą į būrelį. 2020m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) susitiko su seserimi ir 4 draugais išgerti svaigalų. Išgėrė vieną butelį alaus ir 2 taureles viskio. Begeriant, šalia einančiame kelyje išgirdo smūgį. Pažiūrėjęs pamatė už 300 m. virstančią mašiną. Mašina važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Tuo metu dar buvo pakankamai šviesu. Liepė kartu buvusiam S. A. skambinti ir pranešti apie įvykį greitajai medicinos pagalbai. Pats iš sandėliuko paėmė laužtuvą ir kirvį, kad galėtų padėti išvaduoti žmones iš sulamdytos mašinos. Einant link eismo įvykio vietos, perlipo stačiais krantais tekantį ūpelį. Krantas buvo apaugęs žolėmis. Lipdamas sušlapo. Jis vilkėjo kostiumines kelnes ir marškinius trumpomis rankovėmis. Eismo įvykio vietoje sustojo pro šalį važiuojanti mašina. Mašinos vairuotojo paklausė, ar pastarasis turi „dešimties“ raktelį, kad būtų galima atjungti akumuliatorių, nes iš apsivertusio automobilio rūko dūmai. Raktelio vairuotojas neturėjo, todėl jis kirviu nukirto akumuliatoriaus klemas. Netrukus į eismo įvykio vietą atvažiavo greitoji medicinos pagalba, už 1-2 min. atvažiavo policijos ekipažas. Prie apsivertusio automobilio užtruko apie 10 – 15 min. ir po to išėjo namo. Eismo įvykio vietoje jis nesielgė agresyviai, su policija nekonfliktavo. Vėliau atvyko gaisrinė. Kai ėjo namo, lauke jau temo. Už 50 m jau nebesimatė žmonių siluetų. Eidami namo, šnekučiavosi su S. A.. Ėjo tuo pačiu keliu, kuriuo ir atėjo. Jis ėjo pirmas, P. A. jam iš paskos, o S. A. lygiagrečiai maždaug 10 m. atstumu nuo jo. Jis kairėje rankoje laikė laužtuvą, dešinėje rankoje laikė kirvį. Eidamas iš eismo įvykio vietos link upelio, jis nebuvo nugriuvęs. Įlipęs į griovį, kirvį paėmė į kairę ranką, kad su dešine galėtų įsikibti į žolę. Užpuolikų mašinos nepastebėjo, o dėl prietemos jos ir nesimatė. Teigia, kad užpuolikai sėdėjo žolėje ir jo laukė. Staiga pajuto spyrį į galvos kairę pusę. Sprendžia, kad jam buvo spirta, nes smūgis buvo atliktas žemai iš žolės. Bandė dar keltis, bet gavo dar vieną smūgį. Po to jis prarado sąmonę. Dar girdėjo kažkokius M. M. žodžius. Atsigaudamas išgirdo P. A. žodžius: „Ką čia darote?“. P. užpuolikus stūmė nuo jo ir padėjo jam atsikelti. P.pakvietė S. A.. Priėjęs artyn, S. barė, gėdino užpuolikus. S. jo paklausė kas čia tokie. Jis atsakė, kad čia medžiotojai R. S., M. M.. M. M. jam pasakė: „žinosi kaip balsuoti“. Iš to suprato, kad jis buvo tyčia užpultas dėl balsavimo medžiotojų būrelyje. Į galvą smūgi gavo, kai jau buvo išlipęs iš griovio, pakilęs nuo šlaito. Tikrai jau buvo išlipęs, nes kitu atveju nuo smūgio būtų įkritęs į upelį, o dabar nukrito ant šlaito. Prieš prarandant sąmonę pajuto kelis smūgius į veido kairę ir dešinę pusę. Mano, kad smūgiai buvo suduoti ranka. Jam jau išlipus į kitą krantą, P. dar buvo griovyje. Kai jį mušė, P. turėjo viską matyti. P. išlipus iš griovio, jis jau gulėjo ant žemės sumuštas. Smūgius sudavė R. S. ir M. M.. T. L. sudavė tik viena smūgį. R. S. spyrė S. ir liepė dingti, nes kitaip bus kaip ir jam. Stovinčią mašiną pamatė, kai jau atgavo sąmonę ir jį pakėlė. M. M. ir R. S. jau stovėjo prie mašinos. S. iškvietė policiją. Policijos pareigūnai matė jį kruviną, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iki policijos atvažiavimo jis keikėsi ir ginčijosi su užpuolikais. Užpuolikai jam sakė, kad jis pats puolė ant pastarųjų kirviu. R. S. kažkam paskambino ir už 1 minutės atvyko V. P., kuris atsidarė bagažinę ir S. iš jos išsitraukė lyg ir ginklą. Tiksliai to nematė, jam apie tai pasakojo P.. T. L. tuo momentu pabėgo. Policijos pareigūnai pastarojo taip ir nebematė. Mano R. S. liepė T. L. dingti ir padavė jam kažkokį daiktą. Atvykę medikai jam liepė važiuot į ligoninę, nes buvo daug kirstinių žaizdų. S. tuo metu nuėjo namo persirengti. Šiauliuose ligoninėje chirurgas siuvo žaizdas 4 vietose, o po 3 nakties jis buvo išleistas iš ligoninės namo. Kad penktadienį vyko jo būrelio medžioklė žinojo, bet pats nedalyvavo joje, nes ruošėsi šventei. Žinojo, kad penktadieniais visada vykdavo medžioklė. Įvykio metu nebuvo girtas, orientavosi aplinkoje, nes galėjo ir klemas nukirsti ir pareigūnams papasakojo kaip upelį reikia apeiti. Įvykio vietoje jam buvo patikrintas girtumas. Su alkotestiorio parodymais sutiko. Įvykio metu minėtus abu įrankius laikė kairėje rankoje, nebuvo jais užsimojęs. Nesutinka su kaltinamųjų parodymais, kad pastaruosius puolė kirviu ir dar prieš konfliktą keikė. Kaltinamieji meluoja ir dėl to, kad jam akiduobės buvo sužalotos bandant iš jo atimti kirvį. Kirvis buvo nukritęs ant kranto, kur jis buvo išlipęs, o ne po mašina. Po įvykio kirvio ir laužtuvo neėmė, jie buvo ant griovio krašto. Jis nežino, ar policijos pareigūnai matė tuos įrankius, nes buvo aukšta žolė. S. paklausė, kur yra kirvis ir laužtuvas. Jis pasakė, kad turėtų būti ant kranto. Pamena, kad P. grįžtant namo pastarojo paprašė paimti kirvį ir parnešti į namus. Greitoji medicinos pagalba jį į ligoninę išvežė iš įvykio vietos. Po įvykio jam labai skaudėjo petys, dėl to iki šiol negali pakelti rankos. Jam atitruko akies tinklainė dėl to blogai mato. Įvykio metu jam įtrūko akiduobės, buvo sulaužyta nosis, dantį išmušė. Po įvykio ligoninėje negulėjo, buvo išleistas gydytis namuose. Po įvykio ir iki šios dienos jaučia galvos svaigimą, kaire akimi nemato, kankina nemiega, skauda nosį. Po įvykio jam likę randai ant abiejų antakių. Jo rankai trūkęs, plyšęs raumuo. Dėl rankos raumens plyšimo turi ruoštis operacijai. Gydytojai išrašė raminamųjų, nuskausminamųjų vaistų. Vaistus geria iki šiol, nes be vaistų negali užmigti. Dėl patirtų sužalojimų po įvykio negali pakelti kairės rankos, jaučia skausmą, svaigsta galva. Neturtinę žalą – 15 000 eurų grindžia tuo, kad jaučiasi sužlugdytas, neturi sveikatos, užkrenta kalba. Turtinė 155 eurų žala grindžia tuo, jog jam teko mokėti už (MRT) paslaugas. Po minėto įvykio susitinka R. S. ir M. M., bet pastarieji vengia su juo sveikintis, kalbėtis. Kaltinamieji nebandė jo atsiprašyti. Atvirkščiai kaltina jį patį. Po minėto įvykio dalyvavo medžiotojų susitikimuose. Matė abu kaltinamuosius. Pastarieji pašaipiai ir su pagieža žiūri į jį. Sužalojimai, randai, mėlynės ant jo kūno po įvykio matėsi apie 2 mėnesius. Tuo metu niekur nėjo, negalėjo eiti į šventę, į parduotuvę. Sėdėjo namuose uždarytas. Dėl danties sužalojimo dar ir dabar negali gerai valgyti. Visiškai palaiko ieškinį ir prašo priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Po patirtų sužalojimų bandė vairuoti. Su dešine akimi gerai mato, tik su kaire nemato. Stengiasi vairuoti daugiau su dešine ranka, o ne kaire, nes jos nepakelia. Bėgius mašinoje junginėja dešine ranka, vairą prilaiko su keliu. O į medžioklę eina tiesiog pasivaikščioti dėl kompanijos. Jeigu būna sunku paeiti jaunimas prilaiko, padeda. Šautuvą į medžioklę nešasi kartu. Po įvykio pirmoje medžioklėje pasirodė kažkur po 3 mėnesių. Įvykio metu jam yra lūžusios abi akiduobės. Po gydytojo apžiūros yra patvirtinta, kad būtent po šiame įvykyje suduoto smūgio ir sumuštos galvos yra atitrūkusi kairės akies tinklainė. Pas gydytoją buvo praėjus 2 mėnesiams po šio įvykio, kai pradėjo nebematyti akimi. Apie vizitą yra dokumentai privačioje klinikoje. Jos pavadinimo tiksliai nepamena. 2020m. rugpjūčio mėnesį, t.y. praėjus 3 savaitėms po įvykio nemedžiojo. Nors ir turi sutrikimų su akimi ir ranka, dėl kurių negalėtų medžioti, ginklą į medžioklę pasiima iš įpratimo, nes negali medžiotojas būti be ginklo. Jis mano, kad užpultas ir sužalotas buvo todėl, kad užpuolikai pikti ant jo, siekė jį nurašyti ir atlaisvinti medžiotojų būrelyje vietą savo draugui. Ikiteisminio tyrimo metu per akistatą nesakė, kad reikėjo T. M. duoti daugiau. Protokolą skaitė, ten yra jo parašai. Jeigu ten parašyta, kad jis grasino, tada tai kas surašyta protokole yra neteisinga. Galbūt tas protokolas yra perrašytas. Akistatos metu minėjo, kad matė kaip T. L. jam spyrė. Nematė, kaip jis spyrė, bet atsikėlęs matė, kaip jis bėgo nuo jo už mašinos. R. S. tuo metu buvo dešinėje nuo jo, o M. M. kairėje. T. L. buvo už 3 metrų nuo jo, o kiti po 2 metrus nuo jo. Ikiteisminio tyrimo metu teigė ir dabar teisme sako, kad jį mušė visi 3 asmenys. Taip sprendžia iš M. M. kruvinos rankos ir žodžių, kuriuos pasakė: „kad mažai dar gavai ir dar gausi“. Kad mušė ir R. S., sprendžia iš to, kad S.pasakė: „nelysk, nes ir tau taip pat bus“. Po smūgių sąmonę prarado ne iš karto, ne po pirmo smūgio. Tiksliau viską prisiminė tada, kai vyko akistatos ir apklausos, kai įvykiai buvo įvykę ką tik, o ne po metų. Pirminiai parodymai tokie pat kaip protokole ir tokie pat kaip šiandien. Kodėl pirminiai parodymai yra tokie pat kaip teismo metu, o akistatos metu jau detalesni parodymai, negali pasakyti. Tikslesni patys pirmi duoti parodymai pareiškime ir pirmojoje apklausoje, iš karto po įvykio, nes buvo praėję mažiausiai laiko po įvykio. Apklausų metu jį apklausinėjo skirtingi žmones. Pirmą kartą apklausinėjo vyras, po to moteris (Č.). Akistatos metu neprisipažino, kad buvo prieš M. M. užsimojęs kirviu ir nesakė, kad reikėjo duoti. Tą patvirtino ir akistatos metu.

Liudytojas L. G. parodė, kad dirba ugniagesiu gelbėtoju. Į įvykio vietą buvo atvykęs dėl eismo įvykio. Įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, matė ir sudaužytą automobilį. Į greitosios medicinos pagalbos automobilį buvo įsodinta mergina. Jis atjungė sudaužytam automobiliui akumuliatorių. Įvykio vietoje buvo daug pašalinių asmenų. Įvykio vietoje jokio konflikto nebuvo. Statant automobilį, kažkas metė talpą po jų mašinos ratais. Jam niekas netrukdė dirbti įvykio vietoje, nieko nereikėjo tramdyti. Apie įvykusias muštynes žino tik tai, kad į eismo įvykio vietą atvažiavo antras policijos ekipažas, nes policijos pareigūnai klausė kur vyksta muštynės. Po to matė, kaip tie policijos pareigūnai nuvažiavo per grūdų lauką. Pievoje už 200-300m. kažkas vyko. Ten stovėjo dar vienas automobilis. Matomumas buvo geras, nes jie buvo ant kalno, o pieva žemiau. Po to ten nuvyko ir greitosios med. pagalbos automobilis. Iš posėdyje dalyvaujančių žmonių eismo įvykio vietoje matė nukentėjusįjį J. S.. Pastarasis įvykio vietoje atrodė agresyviai nusiteikęs, metė po jų automobilio ratais kažkokį bakelį. Pas nukentėjusįjį J. S. rankose jokių įrankių nematė. Nukentėjusysis J. S. vilkėjo tamsius žalsvus rūbus.

Liudytojas M. L. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta. Yra vieno būrelio medžiotojai. Su R. S. ir M. M. yra iš to pačio būrelio. T. L. taip pat pažįsta. Nuo 2019m. balandžio mėn. yra paskirtas (duomenys neskelbtini) pirmininku. Jų medžiotojų būrelis yra pasidalinęs į dvi grupeles. Viena grupelė yra (duomenys neskelbtini)  ir jie medžioja nuo (duomenys neskelbtini) pusę, o kita – (duomenys neskelbtini), kuri medžioja į priešingą pusę. Jis priklauso (duomenys neskelbtini)  grupelei, todėl su kaltinamaisiais vienoje medžioklėje nebuvo, nes jie niekada nevyksta į svetimas grupeles. Kaltinamieji priklauso (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kuriai ir priklauso kaltinamieji, vadovas tuo metu buvo G. G.. Po 5 metų kadencijos šį pavasarį vadovu tapo R. S.. Tuo metu, kai įvyko įvykis, medžioklės vadovu buvo V. P.. Vieną naktį, gal apie 12 val., jam paskambino J. S., kuris papasakojo, kad įvyko muštynės, kurių metu pastarasis buvo sumuštas. Pokalbio metu nukentėjusysis minėjo M. M.. J. S. buvo labai susijaudinęs, kalba buvo nerišli. Paprašė viską palikti spręsti pirmadienį. Kitą dieną, t.y. pirmadienį, gavo J. S. rašytini pranešimą, kad tarp pastarojo ir medžiotojų įvyko konfliktas. Buvo prašoma imtis priemonių. Pranešimas buvo surašytas ranka. Vėliau jis pranešimo kopiją perdavė policijos pareigūnams. Valdybos susirinkime buvo nuspręsta imtis veiksmų po teisėsaugos organų tyrimo. J. S. pasakojo, kad įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) pas giminaičius. Pamatęs kelyje eismo įvykį, pasiėmė laužtuvą, kirvuką ir nuėjo nukentėjusiesiems suteikti pagalbą. Grįžtant iš eismo įvykio vietos ir perlipus per griovį, gavo smūgį. Vėliau į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Pastarasis buvo pristatytas į ligoninę. Po minėto įvykio nukentėjusysis dalyvavo medžioklėje, net buvo kažką sumedžiojęs. J. S. priklauso (duomenys neskelbtini) būreliui. Iš būrelyje esančių dokumentų matė, kad įvykio dieną J. S. nemedžiojo. T. L. su jų būreliu yra susijęs tuo, kad yra M. M. draugas ir medžioklėse dalyvauja kaip svečias. Svečias gali dalyvauti medžioklėje ir su ginklu, bet tada būna įrašomas į aktą. Medžioklėse T. L. yra 2-3 kartus dalyvavęs svečio teisėmis su ginklu. Su M. M. apie įvykį neoficialiai kalbėjo brolio vestuvių šventės metu. M. M. ir T. S. sakė, kad juos kirviu užpuolė J. S.. Dėl tą dieną T. L. dalyvavimo medžioklėje jiems kilo klausimas, nes pastarasis nebuvo įtrauktas į medžioklės lapus. Buvo paaiškinta, kad į medžioklę atvažiavo be šautuvo, todėl ir neįrašė į lapus. Naujų narių priėmimą sprendžia visuotinis medžiotojų susirinkimas. T. L. buvo išreiškęs prašymą prisijungti prie būrelio. Jo kandidatūra buvo svarstoma. T. L. taip ir nebuvo priimtas į būrelį. Anksčiau medžiotojų būrelio susirinkime yra įvykęs konfliktas, kurio metu J. S. susižodžiavo su M. M. dėl medžioklės etikos ir kultūros, dėl pašarų išvežiojimo. M. M. susirinkime pasakė žodžius: „tau reikia duoti i snuki“. Realiai pastarieji nebūtų susimušę.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo tarnybos tyrėju. Su nukentėjusiuoju J. S. bendravo, kai pastarasis buvo išleistas iš ligoninės. Nukentėjusysis papasakojo, kad įvykio dieną su giminaičiais kelyje pamatęs eismo įvykį, nuėjo pasižiūrėti, nes manė, kad nukentėjusiesiems gali prireikti pagalbos. Su savimi pasiėmė kažkokius įrankius. Grįžtant namo iš eismo įvykio vietos ir perlipus per griovį, pastarąjį sumušė trys jam pažįstami vyrai. Nukentėjusiojo duodamus parodymus užrašė pažodžiui. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti kuris į kokias kūno vietas jam sudavė. Tik minėjo, kad visi trys mušė. Buvo nuvykęs apžiūrėti įvykio vietą. Nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti įvykio vietos, todėl įvykio vietą ieškojo pagal išgulusią žolę. Aplink buvo aukšta žolė, o vienoje vietoje žolė buvo išguldyta. Jis padarė prielaidą, kad būtent toje vietoje ir įvyko muštynės. Įvykio vietos ieškojo eidami nuo nukentėjusiojo namų palei griovį. Nukentėjusysis dalyvavo apžiūrint įvykio vietą. Kiek žino, minėti įrankiai, kuriuos turėjo nukentėjusysis, apžiūrai nebuvo paimti. Nepamena ar juos matė. Žino, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo tikrintas girtumas. Taipogi negali pasakyti kokius drabužius vilkėjo nukentėjusysis.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Įvykio dieną jis atvyko su L. G., L. Š. į kelių eismo įvykį. Įvykio vietoje buvo vienas agresyvus vyras, kuris metė bakelį ar kažkokią mašinos detalę į jų mašiną ir nuėjo. Tas vyras švaistėsi po visą kelią. Eismo įvykyje nukentėjusiam automobiliui tas žmogus nieko nedarė. Atvažiavus policijos pareigūnams, minėtas žmogus kažkur išėjo. Vėliau atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai klausė kur vyko muštynės. Laukuose, maždaug už 200 m., matė besibūriuojančius žmones. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams parodė į tuos žmones. Tolumoje pievoje girdėjosi žmonių balsai. Ar ten buvo nuvykę policijos pareigūnai, jis nežino. Jis buvo davęs nurodymą kolegoms atjungti nukentėjusiojo automobilio akumuliatorių. Nepamena kuris iš kolegų atjungė akumuliatorių.

Liudytoja Ž. M. parodė, kad dirba Šiaulių AVPK pirmosios kuopos pirmojo būrio vyriausiąja patrule. Įvykio dieną važiavo į įvykį dėl asmens sumušimo (duomenys neskelbtini). Žino, kad į (duomenys neskelbtini) buvo gauti du iškvietimai. Vienas iškvietimas buvo dėl kelių eismo įvykio, o kitas dėl sumušto žmogaus. Kelių eismo įvykį formino kitas ekipažas, ji vyko į muštynes. Muštynių įvykio vietą rado navigacijos pagalba. Laukuose stovėjo mašina. Į įvykio vietą nuėjo pėstute kartu su kolega M. U.. Įvykio vietoje buvo vienas vyresnio amžiaus žmogus ir keli jaunesni. Vyresniam asmeniui buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Nežino kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam. Pastarąjį vėliau išsivežė greitoji medicinos pagalba. Kas nutiko įvykio vietoje ir kokiomis aplinkybėmis visi susirinko, ji tiksliai nepamena. Nepamena ar įvykio vietoje ieškojo kokių nors daiktų. Nukentėjęs asmuo niekam pretenzijų neturėjo, todėl jie tik užsirašė reikiamus duomenis ir surašė tarnybinius pranešimus. Jeigu jos tarnybiniame pranešime parašyta, kad nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušęs asmuo pasišalino, reiškia jie to asmens ieškojo. Nepamena ar klausė kitų asmenų apie pasišalinusį iš įvykio vietos asmenį. Ji tikrino nukentėjusiajam neblaivumą. Nukentėjusysis nelabai aiškiai dėstė įvykio aplinkybes. Kitiems asmenims tiksliai nepamena, bet atrodo nebuvo nustatinėjamas blaivumas, nes jie iš pažiūros atrodė blaivūs. Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių šiuo metu nepamena. Visas aplinkybes geriau atsiminė rašant tarnybinį pranešimą negu duodama parodymus teisme.

Pagarsinus tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 32-33), parodė, kad nukentėjusiojo galėjo būti kruvinas veidas, nes jie su prožektoriais švietė nukentėjusiajam į veidą, kad jį geriau apžiūrėtų medikai. Į įvykio vietą vyko budėtojo nurodymu, kad trys neblaivūs medžiotojai važinėja po laukus ir sumušė asmenį. Jos pareiga yra patikrinti iš budėtojo gautą informaciją ir patikrinti girtumą visiems asmenims. Jei būtu radę po laukus važinėjusius asmenis juos būtu sulaikę. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad trys asmenys buvo akivaizdžiai blaivūs, tai nustatė nepamena iš ko, galbūt iš jų elgesio. Atvykę rado tik vieną sužeistą asmenį ir buvo susikoncentravę į jį. Plačiau aplinkybių apie laužtuvą ir kirvį negali pasakyti, nes tikrai nepamena. Mano būtų tikrai tokią aplinkybę užfiksavę. Neatsimena ir nepažįsta nei vieno kaltinamojo asmens. Tokių, kokias turi dabar „Bodycam“, tuo metu tikrai neturėjo. Jų transporto priemonė filmuoja aplinką, bet nežino ar ji būtų nufilmavusi įvykio vietą, nes ji buvo žymiai toliau. Jie dar pėsčiomis ėjo iki įvykio vietos. Su nukentėjusiu bendravo, kad jis buvo sumuštas nepamena, bet jeigu kvietė greitąją pagalbą, tai reiškia ne šiaip sau. Nepamena ar nukentėjęs asmuo nurodė asmenį, kuris jį sumušė. Bet mano tokią aplinkybę jie tikrai būtu nurodę tarnybiniame pranešime. Jeigu tarp įvykio vietoje esančių asmenų nukentėjęs asmuo būtų nurodęs asmenį, kuris jį sumušė, jie būtų ėmėsi veiksmų ir apie tai butų nurodžiusi tarnybiniame pranešime. Nepamena, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausoje, bet tais parodymais gali remtis. Jeigu jos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad medžiotojų būrelio nariai nežinojo su kokiu asmeniniu sukonfliktavo J. S. ir kuris asmuo pasišalino, reiškia taip ir buvo. Nepamena ar apie įvykį kalbėjo su pranešėju, kuris iškvietė policiją. Nepamena ar jie buvo apklausti.

Liudytojas K. J. parodė, kad dirba ugniagesiu gelbėtoju, (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vakare gavo pranešimą, kad įvyko kelių eismo įvykis ir yra galimai automobilyje prispaustas žmogus. Atvykę į įvykio vietą, atjungė akumuliatorių, laukė techninės pagalbos kol patrauks automobilį, kad galėtų nuplauti ir sutvarkyti kelią. Jiems belaukiant, atvyko policijos pareigūnai, kurie paklausė dėl vykstančių muštynių. Jie nieko apie muštynes nežinojo. Į įvykio vietą vyko su L. G., L. Š. ir A. J.. Tarnybinę mašiną vairavo L. Š.. Jiems niekas netrukdė dirbti. Iki jiems atvykstant, jau buvo atjungtas akumuliatorius, nes jį atjungė pro šalį važiavęs kolega D. M.. Ant kelio, įvykio vietoje, buvo plastmasių, bakelių ir nuolaužų. Nežino ar iki atvykstant kas nors tvarkė aplinką. Iki atvykstant policijai, tolumoje matė grupę žmonių, girdėjo šūkaliojimus. Kiek žino iš kalbų su policijos pareigūnais, kad sumuštas asmuo buvo tas, kuris eismo įvykio vietoje buvo apsirengęs lyg ir medžiotojų ar kareiviška apranga.

Liudytojas D. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ugniagesiu gelbėtoju. Įvykio dieną apie 22 val. važiavo namo nuo (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) priešais jį įvyko kelių eismo įvykis. Padėjo nukentėjusiesiems, iškvietė greitąją med. pagalbą ir ugniagesius. Kol atvyko pagalba, rankomis, judindamas laidus, atjungė akumuliatorių. Prie jo priėjo senyvo amžiaus žmogus, kuris norėjo kirviu nukirsti akumuliatorių. Jis paprašė to nedaryti, nes matė, kad akumuliatorius yra visiškai sveikas. Senyvo amžiaus žmogus elgėsi nemandagiai, buvo neblaivus. Jis prašė to žmogaus pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tas vyras su savimi turėjo kirvį bei laužtuvą. Kur vėliau dingo tas žmogus, jis nežino. Darbe iš kolegų sužinojo, kad senyvo amžiaus žmogus metė bambalį į gaisrininkų mašiną. Kad kalbama būtent apie tą patį asmenį, suprato iš to, kad įvykio vietoje buvo tik vienas agresyvus žmogus.

Liudytojas S. A. parodė, kad įvykio dieną buvo grįžęs atostogų į Lietuvą pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Pas tėvus buvo su sūnumi P. A. ir J. S.. Ten vartojo alkoholį. Išgėrė po skardinę alaus ir ant trijų vyrų apie pusę butelio konjako. Besėdint, kelyje priešais jų namą pamatė automobilio avariją. Puolė padėti nukentėjusiesiems. Bėgdamas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iš namų dar pasiėmė laužtuvą ir kirvuką, kadangi jau yra tekę padėti žmonėms patyrusiems avariją. Norint pasiekti avarijos vietą, reikėjo pereiti per griovį. Jis su sūnumi ir J. S. perlipo tą griovį. Apsivertusio automobilio akumuliatorių atjungė J. S.. Kirviu stuktelėjo per klemą ir atjungė. Spec. tarnybų darbuotojai dar nebuvo atvažiavę. Jiems raminant nukentėjusiuosius, atvažiavo greitoji med. pagalba, policija ir gaisrinė. Gaisrinės tarnybos darbuotojai jiems liepė skirstytis į namus. Įvykio vietoje ant kelio mėtėsi daug automobilio detalių, bambalių, todėl jis jas spardė, kad galėtų pravažiuoti tarnybos. Šukes mėtė į šoną, po atvykusių mašinų ratais talpų nemetė. Įvykio vietoje nukentėjusysis elgėsi normaliai, su tarnybomis nekonfliktavo. Matė, kad gaisrininkai norėjo nuplėšti mašinos variklio gaubtą. J. S. pastariesiems pasakė, kad jau atjungtas akumuliatorius. Įvykio vietą stebėjo nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavę dar keli automobiliai. Į namus pirmas nuėjo jis, o sūnus su J. S. ėjo jam iš paskos, iš dešinės pusės, maždaug 15-20 m atstumu nuo jo. Lauke jau buvo tamsu. Jam priėjus prie griovio, pamatė maždaug 5 m. atstumu nuo griovio kitoje pusėje stovintį automobilį. Iš automobilio išlipo vyrai ir nuėjo link griovio. Minėtas automobilis stovėjo maždaug 100 metrų atstumu nuo įvažiavimo į jo tėvų sodybą. Automobilis stovėjo 15-20 metrų nuo jo iš dešinės pusės. J. S. su sūnumi ėjo arčiau automobilio. Iš automobilio pirma išlipo 2 žmonės, o dar vienas išlipo vėliau ir ėjo link J. S.. Kiek paėjęs link namų, išgirdo J. S. šaukiantį jo vardą. Tuo metu tarp jo ir J. S. buvo atstumas apie 30-40 m. Jis apsisuko ir nubėgo link minėto automobilio. Kai pribėgo, J. S. jau buvo perlipęs griovį ir gulėjo ant žemės virš šlaito. Nuo vietos, kur gulėjo J. S. iki automobilio buvo apie 3 metrų atstumas. Matė, kaip vienas vyras sėdėjo, ar klūpėjo ant kelių ir smūgiavo J. S.. Sudavė nukentėjusiajam 2– 3 kartus. Bent du smūgius matė suduotus nukentėjusiajam į galvos sritį. Jis bandė juos išskirti, šaukdamas „ką čia darot“, bet aukštas vyras smogė jam į galvą, spyrė į koją ir jis nukrito į griovį. Po smūgio jam buvo liepta nesikišti. Pamatęs, kad vyrai piktai nusiteikę, telefonu iškvietė pagalbą. Kol kalbėjo telefonu, matė kaip J. S. atsikėlė. Pastarajam atsikelti padėjo jo sūnus. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Aukštesnis vyras įdavė kuprinę ir dėklą, galimai su šautuvu, asmeniui, kuris mušė J. S.. Trečias vyras stovėjo prie mašinos ir nieko nedarė. Atvažiavus policijai, įvykio vietoje liko aukštas asmuo ir tas kuris nieko nedarė. Jis nematė įvykio vietoje kirvio ir laužtuvo, kuriuos nešė J. S.. Nukentėjusysis klausė minėtų vyrų už ką pastarieji sumušė. Pastarieji atsakė, kad nukentėjusysis žino už ką. Kiek suprato, visi jie buvo pažįstami, diskutavo apie medžioklę. Vėliau į įvykio vietą automobiliu atvažiavo dar vienas vyras. Policijos pareigūnai atvažiavo maždaug už 10-15 min. Kol įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, minėtas trečias vyras, kuris mušė J. S., taip ir nepasirodė. Policijos pareigūnai pasiūlė nukentėjusiajam atvykti į policiją ir parašyti pareiškimą sekančią dieną, kadangi pastarasis buvo neblaivus. Vėliau J. S. išvežė greitoji medicinos pagalba. Laužtuvą ir kirvį namo parnešė gal sūnus, gal jis, dabar tiksliai nepamena. Sūnus jam pasakojo, kad išlipus iš griovio matė, kaip nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai. Bandė krūtine uždengti J. S.. Girdėjo minėtų vyrų parodymus policijos pareigūnams, kad nukentėjusysis pats puolė pastaruosius. Sekančią dieną po įvykio jis kartu su nukentėjusiuoju važiavo į policijos komisariatą. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad minėti vyrai tyčia laukė kol pastarasis išlips iš griovio ir sudavė pastarajam smūgius.

Liudytojas P. A. parodė, kad įvykio dieną su tėčiu buvo (duomenys neskelbtini) pas senelius. Ten buvo ir J. S.. Jis asmeniškai alkoholio nevartojo. Brendį gėrė tėtis ir J. S.. Matė, kaip kelyje įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu apsivertė mašina. Nusprendė padėti žmonėms, pakviesti pagalbą ir nueiti iki įvykio vietos. Iš senelio J. S. paėmė laužtuvą ir kirvuką. Eidami į eismo įvykio vietą, perlipo griovį. Eismo įvykio vietoje rado du nukentėjusiuosius. Jo tėtis telefonu iškvietė pagalbą. J. S., atidaręs variklio gaubtą, nukirto akumuliatoriaus laidus. Vėliau atvažiavo specialios tarnybos. Atvažiavę gaisrininkai traukė akumuliatorių iš mašinos. Nematė ar ant kelio buvo kažkokių detalių ir kad kažkas mėtytų į gaisrininkus talpas. Nukentėjusysis su spec. tarnybų darbuotojais nekonfliktavo. Už 15-20 min. jie nuėjo link namų. Lauke jau temo, saulė leidosi, bet iš eismo įvykio vietos griovys dar gerai matėsi. Kirvį ir laužtuvą nešė nukentėjusysis. Tėtis ėjo pirmas, o jis su nukentėjusiu ėjo dešiniau iš paskos. Per griovį pirma perlipo tėtis. Po to per griovį perlipo nukentėjusysis ir iš paskos jis. Kai tėtis peršoko griovį, jiems dar neperėjus griovio išgirdo balsus ir pamatė kitoje griovio pusėje mašiną. Girdėjo, kaip trys vyrai prie automobilio aptarinėjo avariją. Po to pokalbis pasidarė agresyvus, adresuotas į juos. Minėtiems asmenims J. S. kažką pasakė. Lipdamas per griovį, nukentėjusysis už kažko užkliuvo ir nukrito ant žemės priekiu. Kai J. S. nukrito, kiti asmenys buvo maždaug už 3 metrų nuo pastarojo ir to nugriuvimo niekaip neįtakojo. Ar krisdamas veidu nukentėjusysis veidu lietė žemę, negali pasakyti. Kai J. S. atsistojo, kirvis ir laužtuvas tebebuvo pastarojo rankose. Jam šokant per griovį, J. S. jau stovėjo ir bendravo su minėtais asmenimis. Nežino apie ką buvo kalbama. Jam pasirodė, kad J. S. ir minėti asmenys vieni kutus pažinojo. Pokalbio metu J. S. įrankius laikė rankose. Rankos buvo nuleistos. Pokalbiui agresyvėjant, žemesnio ūgio stambesnis vyras čiupo J. S. už abiejų rankų, kuriose buvo įrankiai. Tas vyras nieko nedarė, tiesiog laikė nukentėjusiojo rankas. J. S. bandė traukti rankas į save, siekdamas išsilaisvinti. Jis priėjo artyn ir bandė nukentėjusįjį ir tą vyrą išskirti. Aukštas vyras pakeltu balsu pradėjo moralizuoti J. S., priėjo artyn, tačiau jokių smūgių nesudavė. Tuo tarpu žemo ūgio stambesnis vyras smogė nukentėjusiajam į galvą. Nuo smūgio J. S. ant šlaito aukštielninkas ir paleido įrankius. Po to, uždengdamas savo kūnu, jis bandė apsaugoti nukritusio nukentėjusiojo galvą nuo smūgių. Nukritusiam nukentėjusiajam buvo suduoti kumščiu trys smūgiai į galvos sritį. Gindamas nukentėjusįjį, matė šalia tik vieno žmogaus kojas. Nukentėjusiajam smūgiavo tas pats stambesnis žemesnis vyras. J. S. sušuko jo tėčio vardą. Po to jis atsistojo kartu su nukentėjusiuoju. Nematė kokiu tarpu pribėgo jo tėtis. Kai atsikėlė, minėti trys vyrai buvo vienoje vietoje, maždaug 1-2 metrų atstumu nuo jų. J. S. dar bandė su minėtais vyrais aiškintis. Jis ramino nukentėjusįjį, liepdamas liautis konfliktuoti. Pastebėjo, kaip aukštas vyras įdavė ginklą minėtam žemesniam stambesniam vyrui. Jo tėtis telefonu iškvietė policiją. Iki atvažiuojant policijai žemas stambesnis vyras pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau atvažiavusiems policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes. Apie trečią dingusį vyrą nieko nesakė, nes nebuvo paklausta. Nukentėjusysis su greitąja buvo išvežtas į ligoninę. Kai J. S. gavo smūgį, kirvį ir laužtuvą paėmė trečias žemesnis vyras. J. S. minėtais įrankiais niekam negrasino. Minėtais įrankiais niekam nebuvo smogta. Kur po to įrankiai buvo padėti, jis nežino. Asmeniškai jis pas senelius į namus įrankių neparnešė. Įvykio metu J. S. vilkėjo tamsius žalios spalvos kamufliažinius drabužius.

Liudytojas L. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną vyko į kelių eismo įvykį, kuris įvyko prie (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje buvo žmonės susiję su eismo įvykiu ir dar vienas besiblaškantis žmogus. Tas žmogus trukdė ugniagesiams dirbti. Pastarasis, eidamas per kelią, numetė langų skysčio talpą po jų automobilio ratais. Tai nebuvo labai pavojinga, tik atrodė keista, kad atvažiavusiai pagalbai buvo mėtomos talpos. Po to tas asmuo nuėjo laukais link minėto kaimo. Pastarojo rankose matė kirvį. Laukuose matė 200-300 m. atstumu nuo eismo įvykio vietos stovinčius žmones bei automobilį. Pamena, kad tas žmogus vilkėjo tamsią striukę. Ta striukė galėjo būti kamufliažinė. Jo kolegos nuėjo prie apvirtusio automobilio, siekiant atjungti akumuliatorių. Jis asmeniškai nematė kaip buvo atjungtas avarijoje nukentėjusiojo automobilio akumuliatorius. Kitą dieną, atvykęs į budėjimą, išgirdo kolegas kalbant, kad įvykio vietoje kur buvo avarija, laukuose įvyko muštynės.

Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta. Pasibaigus medžioklei, važiavo į sutartą vietą susitikti su kitais medžiotojais. Medžioklėje dalyvavo ir kaltinamieji, t.y. R. ir M.. T. medžioklėje dalyvavo svečio teisėmis ir buvo be ginklo. Medžioklės vadovu buvo jis. Pagrindiniame kelyje pamatė avariją. Pasukus į (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten sutiko T. L.. Pastarasis papasakojo, kad J. S. laksto su kirviais, puola ant jų. Pradėjo eiti link R. mašinos. T. su juo kartu nėjo. Įvykio vietoje J. S. pykosi su R.. Lauke buvo beveik tamsu. Atkreipė dėmesį, kad J. S. vilkėjo kamufliažinius drabužius. Pamatęs jį, nukentėjusysis pradėjo aiškinti ir su juo. J. S. ir pastarojo draugas, kuris buvo vyresnis, buvo agresyvūs. Matė, kad nukentėjusiojo veidas kruvinas, buvo prakirsta lūpa. Nukentėjusysis apie muštynes nieko nepasakojo. Nukentėjusysis buvo su dviem draugais. Vienas iš tų draugų, kuris buvo jaunesnis, vis ramino J. S., o vyresnis iš tolo šaukė ant jų. Nukentėjęs buvo neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusysis niekada taip nepuldavo ir nesielgdavo. R.po savo mašina parodė kirvį ir laužtuvą. Minėjo, kad tie įrankiai buvo atimti iš J. S.. R. aiškino, kad J. S. pastaruosius puolė minėtais įrankiais. Nukentėjusysis nieko nekalbėjo apie padarytus kūno sužalojimus. Net nenorėjo, kad būtų kviečiama greitoji medicinos pagalba. Atvykus policijai, pareigūnai visus išskyrė, jis su kitais medžiotojais nuėjo su moterimi, o policininkas su nukentėjusiais. Jis buvo su R., M.. Nežino kur tuo metu buvo T.. Nukentėjusysis stovėjo su savo giminaičiais. Policijos pareigūnė užsirašė ne visų įvykio vietoje buvusių asmenų duomenis. Ji pati pasakė, kad nereikia visų, todėl ir nebeužsirašė T. duomenų. Greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama policijos pareigūnų iniciatyva. Su kaltinamaisiais ir nukentėjusiuoju dalyvavo medžioklėje. Praėjus mėnesiui po įvykio, J. S. dalyvavo medžioklėje su ginklu ir yra sumedžiojęs žvėrį. Žino, kad J. S. maždaug prieš 5 metus buvo operuota ranka. Kai reikėdavo kažką dirbti, nukentėjusysis dažnai skųsdavosi skaudančia ranka. Iki minėto įvykio jis asmeniškai su J. S. turėjo konfliktą dėl kažkokio bokštelio sulaužymo. Nukentėjusysis dažnai vengdavo susitikimų po medžioklės. Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konfliktų nebūdavo. Pamena, kad tik vieną kartą nukentėjusysis susikivirčijo su M. medžiotojų susirinkimo metu. J. S. kitiems medžiotojams pasakojo apie minėtą įvykį, kad buvo užpultas ir suspardytas. J. S. nieko nepasakojo kas pastarąjį suspardė.

Liudytoja Z. V. parodė, kad dirba Šiaulių greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos specialiste. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu jai pareigūnai į greitosios automobilį atvedė visą šlapią asmenį. Atrodo pastarajam buvo sužalotas antakis. Sužalotas asmuo daug keikėsi, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Apart antakio sužalojimo, minėtas asmuo daugiau niekuo nesiskundė. Minėto asmens neklausė dėl susižalojimo aplinkybių. Asmuo buvo visas šlapias. Minėtam asmeniui ant veido nebuvo daug kraujo. Vežė į ligoninę, nes reikėjo žaizdą siūti. Ar nukentėjusysis skundėsi rankos skausmais, ji nepamena. Jis buvo piktas agresyvus, tačiau ne jos atžvilgiu.

Liudytojas M. U. parodė, kad 2020 metais dirbo Šiaulių patrulių rinktinėje. Pamena, kad važiavo į pagalbą kolegoms forminti eismo įvykį. Pamena, kad gavo pranešimą apie toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini)  vykstančias muštynes. Įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovėjo vienas automobilis. Vienam iš konflikte dalyvavusiam asmeniui kvietė greitąją medicinos pagalbą. Kiek pamena, akivaizdžiai sužaloto, kruvino, asmens nebuvo. Asmenys buvo apsirengę darbiniais rūbais, jokių ginklų ar įrankių asmeniškai nematė. Tą dieną tarnybinį pranešimą turėjo rašyti kolegė ir ji turėjo užfiksuoti visus asmenis su kuriais buvo bendrauta. Girtumą nustatinėjo vyresniam asmeniui ir jam buvo nustatytas girtumas. Įvykio vietoje buvę asmenys vienas kitą vadino vardais, todėl mano, kad pastarieji buvo pažįstami. Su jais visi asmenys bendravo gražiai, bet tas asmuo, kuriam buvo nustatytas girtumas, nenorėjo atsakinėti į klausimus, kalbėjo pakeltu tonu.

Teisiamųjų posėdžių metu taip pat ištirti šie bylos duomenys:

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuoti parodymų patikrinimai vietoje su įtariamuoju T. L., kurių metu T. L. nurodė, kad jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat jis nurodė, kad ši vieta yra (duomenys neskelbtini), prieš vingį (žiūrint nuo tos pusės kurioje buvo jis pats), (duomenys neskelbtini). Paprašius T. L. parodyti, kur stovėjo jie patys ir stebėjo eismo įvykio vietą, jis nurodė, kad ši vieta yra (duomenys neskelbtini) o įtariamieji stovėjo šalia vienas kito. Ši vieta atitiktų vietą, kurioje įvyko grumtynės, bei vietą, kurioje nukrito J. S.. Paprašius T. L. parodyti vietą, kurioje stovėjo jo džipas, jis nurodė, kad ši vieta yra (duomenys neskelbtini) nuo jų stovėjimo vietos, o jų automobilis stovėjo jiems už nugaros, kiek dešiniau. Paprašius T. L. parodyti vietą, kurioje J. S. kirto (duomenys neskelbtini), jis nurodė šią kirtimo vietą, kuri yra priešais eismo įvykio vietą, nes J. S. per pievą ėjo tiesiai nuo jos, (duomenys neskelbtini) Paprašyta T. L., kokioje padėtyje buvo J. S. rankos, kai jis puolė M. M., ką T. L. parodė. Paprašyta T. L. parodyti, kaip J. S. sau trenkėsi kirvio pentimi. T. L. tai parodė, kas buvo nufotografuota. Paprašius parodyti T. L. vietą, kurioje stovėjo P. džipas, jis nurodė vietą (duomenys neskelbtini).Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (2 t., b. l. 144-154);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo atlikti parodymų patikrinimai vietoje su įtariamuoju M. M., kuris parodė kryptį, iš kurios jie važiavo link eismo įvykio vietos. Jis nurodė, kad jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini). M. M. parodė vietą, kurioje buvo įvykęs eismo įvykis ir jis nurodė, kad ši vieta yra (duomenys neskelbtini). Paprašius M. M. parodyti, kur stovėjo jie patys ir stebėjo eismo įvykio vietą, jis nurodė, kad ši vieta yra (duomenys neskelbtini)  o ši vieta atitiktų ir vietą, kurioje įvyko grumtynės, bei vietą, kurioje nukrito J. S. po sau pačiam kirvio pentimi trenkto smūgio. Paprašius M. M. parodyti vietą, kurioje stovėjo R. S. džipas, jis nurodė, kad ši vieta yra (duomenys neskelbtini). Paprašius M. M. parodyti vietą, kurioje J. S. kirto (duomenys neskelbtini) jis nurodė šią kirtimo vietą, kuri yra priešais eismo įvykio vietą, nes J. per (duomenys neskelbtini). Paprašyta M. M. parodyti, kokioje padėtyje buvo J. S. rankos, kai šis puolė jį, ką M. M. ir parodė. Paprašyta M. M., parodyti, kaip J. S. sau trenkėsi kirvio pentimi, o šis tai parodė. Paprašius M. M. parodyti vietą, kurioje stovėjo P. džipas, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Paprašius M. M. parodyti vietą, kur jis padėjo iš J. S. atimtus kirvį ir laužtuvą, jis nurodė, kad juos padėjo po R. S. džipu, ant žemės, prie galinės automobilio dalies. Parodymų patikrinimo metu fotografuota.(3 t., b. l. 43-53);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuoti parodymų patikrinimai vietoje su įtariamuoju R. S., kuris parodė kryptį, iš kurios jie važiavo link eismo įvykio vietos nuo (duomenys neskelbtini). Paprašius R. S. parodyti vietą, kurioje buvo įvykęs eismo įvykis, jis nurodė, kad ši vieta yra prie (duomenys neskelbtini). Paprašius R. S. parodyti, kur stovėjo jie patys ir stebėjo eismo įvykio vietą, jis nurodė, kad ši vieta yra (duomenys neskelbtini), o ši vieta atitiktų ir vietą, kurioje įvyko grumtynės, kurioje nukrito J. S., po sau kirvio pentimi trenkto smūgio. Paprašius R. S. parodyti vietą, kurioje stovėjo jo džipas, jis nurodė, kad ši vieta yra (duomenys neskelbtini). Paprašius R. S. parodyti vietą, kurioje J. S. kirto (duomenys neskelbtini), jis nurodė šią kirtimo vietą, kuri yra priešais eismo įvykio vietą, nes J. per (duomenys neskelbtini). Paprašyta R. S. parodyti, kokioje padėtyje buvo J. S. rankos, kai jis puolė M. M., ką šis ir parodė. Paprašyta R. S., parodyti, kaip J. S. sau trenkėsi kirvio pentimi, ką šis taip pat parodė. Paprašius R. S. parodyti vietą, kurioje stovėjo P. džipas, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) e. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (2 t., b. l. 195-204);

2019-07-20 protokolas-pareiškimas J. S., kuriame nurodė, kad 2019-07-19, apie 23:10 val., jis kartu su sūnėnu S. A. ir pastarojo sūnumi P. A. ėjo iš eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), kur nuo kelio buvo nuvažiavęs lengvasis automobilis. Jie buvo nuėję pasižiūrėti, ar nereikalinga pagalba. Vairuotojui ir keleivei suteikė pirmąją pagalbą, iki atvykstant policijai. Kai įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai, gaisrinė ir greitoji medicinos pagalba, jie per (duomenys neskelbtini)  Pakelyje jiems buvo griovys, kurio nespėjus perlipti, jis gavo vieną spyrį į galvą, o keturiomis išropojus iš griovio, jis dar gavo ne mažiau keturių smūgių kumščiu į galvos sritį. Atsipeikėjęs jis pamatė pažįstamus: R. S., M. M., ir dar vieną iš matymo pažįstamą 35-40 metų, 185 cm ūgio, nestambaus kūno sudėjimo vyriškį, kuris buvo apsirengęs maskuojančią uniformą. Jis pradėjo šaukti: ,,ką darote vyrai“, o tuo metu, iš griovio išlipęs, S., pamatęs jį sumuštą, paskambino į policiją. Išgirdę, kad yra skambinama policijai, iš matymo pažįstamas vyras, kurio jokių anketinių duomenų jis nežino, bet jie tikrai yra žinomi, kartu su juo buvusiais asmenims pasišalino. Netrukus prie jų privažiavo dar vienas medžiotojas V. P., o iš karto po jo ir policijos pareigūnai. Kadangi jam stipriai kraujavo iš nosies, greitoji medicinos pagalba jį pristatė į VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, kur, nustatę galvos ir veido sumušimus, kaktos muštą žaizdą, kraujosruvas po akimis ir akiduobės lūžimą, išleido gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 6-9);

2019-11-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kuriame konstatuota, jog 2019-11-21 buvo gautas T. L. pareiškimas dėl to, kad 2019-07-19 apie 23:10 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), neblaivus J. S. be priežasties jam trenkė vieną kartą kumščiu į kaklo sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus bei į teismo medicinos specialistus jis nesikreipė. T. L. teigimu, jis iš karto su pareiškimu dėl jam sukelto fizinio skausmo į policiją nesikreipė, nes buvo sutrikusi jo sveikata bei policijos pareigūnai jį atkalbėjo rašyti pareiškimą, o pasiūlė susitaikyti. Po mėnesio jis vėl bandė kreiptis į policiją dėl minėto fakto, bet policijos pareigūnai pasiūlė palaukti, kol įvyks akistata, o tada jis ir nuspręs, ar norės rašyti pareiškimą, ar - ne. Po akistatos, pasitarus su advokatu, jis nutarė parašyti pareiškimą dėl jam sukelto fizinio skausmo. Jis į medikus nesikreipė, pas ekspertus nėjo, nors ant kaklo po suduoto smūgio matėsi mėlynė, kurią matė jo šeimos nariai ir S.su M.. Jis pats mėlynės nėra užfiksavęs. Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. L. pareiškimą dėl to, kad jis priešpriešinį pareiškimą pateikė tik 2019-11-21, tai yra tik po 4 mėnesių po įvykio, todėl tai vertintina, kaip jo gynybinę poziciją. Konstatuota, jog T. L. pareiškime nustatytos aplinkybės bus ištirtos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o tuomet proceso dalyvių procesinė padėtis gali pasikeisti. Konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., požymių. (1 t., b. l. 26-31);

2019-07-20 tarnybinis pranešimas, kuriame Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė Ž. M. nurodė, kad 2019-07-19, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. U., 23:09 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) netoli dabartinės avarijos, apie 50 m atstumu nuo jos, (duomenys neskelbtini), neblaivūs trys medžiotojai, važinėdami po laukus, sumušė laužtuvu pranešėją ir jo sūnų. Greitosios medicinos pagalbos pranešėjas atsisakė. Nukentėjęs pranešėjas laukia policijos pareigūnų. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko medžiotojų būrelio nariai: R. S., M. M. ir V. P., kurie visi akivaizdžiai buvo blaivūs, ir kurie paaiškino, jog, jiems žiūrint avariją, iš griovio išlipo 3 vyrai, kurie su savimi turėjo kirvį ir laužtuvą bei elgėsi agresyviai. Iš griovio išlipę vyrai pasivadino S. A., P. A. ir J. S., kurio veidas buvo kruvinas, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Paklausus J. S., kodėl jo veidas yra kruvinas, šis paaiškino, kad, išlipus iš griovio, prie jo priėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės jis nesugebėjo pasakyti, ir trenkė jam į veidą. Paklausus J. S., kur yra tas asmuo, trenkęs jam į veidą, šis atsakė, kad šis, iki jiems atvykstant, pasišalino. Paklausus medžiotojų būrelio narių, ar jie žino, su kokiu asmeniu sukonfliktavo J. S., šie paaiškino, kad jie nežino, nes aplinkui buvo daug kitų pašalinių asmenų, kurie buvo atėję pažiūrėti eismo įvykio. J. S. alkoholio matuokliu nustatytas 1,40 promilių girtumas. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, J. S. buvo išvežtas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. (1 t., b. l. 32-33);

2019-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu buvo važiuojama asfaltuotu keliu, o dešinėje pusėje stebimas žvyruotas kelias, vedantis link (duomenys neskelbtini) Važiuodami šalia, (duomenys neskelbtini) kurioje matome šviežiai automobilio išvažinėtą žolę. Eidami išvažinėta žole, prieiname žolėmis apžėlusį griovį. Šalia griovio sankasa žolė ištrypta. Pėdsakų ar objektų vertingų tyrimui neužfiksuota. Apžiūros metu fotografuota, pridėta schema. (1 t., b. l. 36-49);

2019-07-22 specialisto teismo mediko išvada, kurioje konstatuota, kad J. S. nustatyta dešinio antakio muštinė žaizda su poodine kraujosruva dešinės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje; poodinės kraujosruvos kairiame žande, krūtinės priekiniame paviršiuje; kraujosruva po kairės akies obuoliojungine; kraujosruvos gleivinės viršutinėje lūpoje, dešiniame žande, kairiame žande; odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje; dešinėje pažandės srityje, kairėje blauzdoje; kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis. J. S. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus muštinę žaizdą su poodine kraujosruva dešinės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. J. S. nustatyta muštinė žaizda su poodine kraujosruva dešinės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje padaryta, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai paviršiumi. J. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. J. S. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 115-116);

2019-09-30 specialisto teismo mediko išvada, kurioje konstatuota, kad remiantis turimais duomenimis, kadangi tyrimui nėra pateiktas klausime įvardintas kirvis, užduotyje nenurodytos konkrečios sužalojimo aplinkybės, neatmetama galimybė, kad, vertinant sužalojimus atskirai, J. S. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir kontaktuojant su kietam bukam daiktui priskiriama įvardinta kirvio dalimi. Toliau pasisakyti būtų galima, tyrimui pateikus konkretų daiktą (kirvį) (1 t., b. l. 123);

2020-01-09 specialisto teismo mediko išvada, kurioje konstatuota, kad neatmetama galimybė, jog J. S. nustatyti kūno sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti ir kontaktuojant su tyrimui pateikto 2019-12-02 daiktų apžiūros protokole įvardinto kirvio pentimi. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, nesant pateiktų konkrečių griuviminės traumos aplinkybių, J. S. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. J. S. nustatyti kūno sužalojimai yra jo rankai pasiekiamose kūno srityse (1 t., b. l. 129-130);

2019-03-29 prašymas, kuriame (duomenys neskelbtini) valdybai R. S., G. G., R. P. ir M. G. nurodė, kad 2019-03-23 vykusiame (duomenys neskelbtini) būrelio visuotiniame ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime medžiotojas J. S. savo pasakymu apie netinkamą varymų medžioklės vadovų elgesį galimai įžeidė medžioklės vadovus G. G., R. P., M. G. ir R. S., savo kalboje paminėdamas, kad medžioklės vadovai rūko spjaudosi, nederamai vadovauja medžioklei, kalba necenzūrinius žodžius, yra nekompetentingi. Toks neadekvatus medžioklės senbuvio pasisakymas viešoje vietoje apie savo kolegas daro gėdą būreliui, kursto nesantaiką grupėje ir gali turėti įtakos ateinančių varymų medžioklės sezonų eigai, todėl prašo iškviesti į valdybos posėdį J. S., kad jis atsakytų, kurių medžioklės taisyklių punktų yra nesilaikoma, kurie medžioklės vadovai jų nesilaikė ir kurie medžioklės vadovai rūkė bei mėtė nuorūkas ir kalbėjo necenzūriniais žodžiais (2 t., b. l. 21);

2019-04-10 protokolas, kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdyje buvo svarstomas gautas (duomenys neskelbtini) medžioklės vadovų pasirašytas prašymas valdybos posėdyje apsvarstyti netinkamus, medžioklės vadovus įžeidžiančius, (duomenys neskelbtini) būrelio nario J. S. pasisakymus būrelio visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu. A. L. pasisakė, jog J. S. visuotinio ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu J. S. neminėjo jokių konkrečių pavardžių, o turėjo omenyje jaunus medžiotojų vadovus, pasisakydamas, kad jie nesilaiko senų medžioklės tradicijų, netinkamai vykdo medžioklės vadovų pareigas. S. U. pasisakė, kad kiekvienas medžiotojas turi savo nuomonę ir turi teisę pasisakyti visuotinio susirinkimo metu. Nutarta, jog valdyba nemato pagrindo J. S. svarstymui už jo pasisakymus visuotinio susirinkimo metu. Už nutarimą balsavo 5 nariai, prieš - 1, o susilaikė - 1. (2 t., b. l. 18-20);

2019-07-24 pranešimas, kuriame V. P. nurodo (duomenys neskelbtini) būrelio valdybai apie J. S., jog 2019-07-12 prieš medžioklę jį apkaltino, jog jis nuvertė J. S. tykojimo bokštelį, o šie faktai yra užfiksuoti R. G. slaptoje kameroje. Paskambinus R. G., paaiškėjo, kad tai melas. Taip pat J. S. pastoviai ignoruoja medžioklės vadovų ir grupelės narių priimtas vidaus taisykles: „prieš ir po medžioklės visi grupelės nariai renkasi sutartoje vietoje sutartu laiku“ (2 t., b. l. 22);

2019-08-09 protokolas, kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) būrelio valdybos posėdyje buvo svarstomas klausimas, nes buvo gautas medžiotojo J. S. prašymas dėl įvykusio konflikto (duomenys neskelbtini), kurio metu jis buvo sumuštas jų būrelio medžiotojų. Jis dėl sumušimų kreipėsi į teisėsaugą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prašyme J. S. prašo apsvarstyti jį sumušusių būrelio medžiotojų elgesį ir taikyti administracines nuobaudas šiems būrelio nariams. Nutarta, kadangi konfliktas įvyko ne medžioklės metu, o be to, J. S. yra nurodęs daug neaiškių aplinkybių, policijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl J. S. prašymo nesvarstyti, iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas atitinkamas sprendimas. Baigus ikiteisminį tyrimą, nutarta valdybos posėdyje spręsti dėl tolimesnio klausimo svarstymo. Kadangi J. S. prašyme yra minimas medžiotojas L., kuris nėra būrelio medžiotojas, todėl nutarta pateikti paklausimą medžioklės vadovui V. P. dėl L. dalyvavimo medžioklėje, nes į medžioklės lapą jis nebuvo įrašytas. (2 t., b. l. 23-24);

2019-07-19 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, jog 2019-07-19 23:20 buvo gautas pranešimas apie greitosios medicinos pagalbos poreikį adresu: (duomenys neskelbtini) kur ant kelio lauks policija, nes yra sumuštas žmogus, kuriam yra praskelta galva, kuri truputį kraujuoja. Atvykę medikai apžiūrėjo J. S., kuriam konstatavo minkštųjų audinių trauminį sužalojimą. J. S. buvo sumuštas konflikto metu. Stebima kraujuojanti žaizda dešinio antakio srityje, o kairiame paakyje fiksuota kraujosruva, yra vartojęs alkoholio. Pacientas išvežtas į specializuotą ligoninę.(2 t., b. l. 37-38);

2019-11-29 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog J. S. pateikė kirvį ir laužtuvą. (2 t., b. l. 45-46);

2019-12-02 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kirvio apžiūra, kuris yra mediniu kotu, 63,5 cm ilgio, penties ilgis - 17 cm, o aukštis - 5,7 cm, plotis - 3,5 cm. Apžiūrimas metalinis laužtuvas su abiem riestais galais, kurio vienas galas žirklių tipo, o kitas - nusmailintas, o laužtuvo ilgis 87 cm. Apžiūros metu fotografuota. (2 t., b. l. 47-56);

2019-11-14 informacinis pranešimas, kuriame Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius nurodė, kad 2019-07-19 22 val. 45 min. ir 2019-07-19 23 val. 05 min. buvo gauti pranešimai. Pateikiamos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos. (2 t., b. l. 96);

2019-11-20 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, kurios metu girdima, kaip vyras nurodo, jog (duomenys neskelbtini) yra avarija, kurios metu apsivertė lengvasis automobilis. Pranešėjas prašo greitosios medicinos pagalbos. Pranešėjas nurodo, jog mato, kad rūksta dūmai bei nurodo, jog eina žiūrėti. (2 t., b. l. 97-99);

2019-11-20 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, kurios metu girdima, kaip vyras nurodo, jog į (duomenys neskelbtini), kur yra eismo įvykis, nori dar vieno policijos ekipažo, nes įvyko incidentas su medžiotojais po to, kai jie padėjo eismo įvykio dalyviams. Medžiotojai sumušė, važinėdami po laukus. Jie dabar yra per (duomenys neskelbtini). Medžiotojai, kurie juos tris užpuolė yra trys. Nurodo, jog sudaužė veidą, o veidas yra pasruvęs krauju. Pranešėjas nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos nenori, bet reikalauja policijos. Vyras nurodė, jog jis bandė spirti, o jam davė į veidą, sužalotas kojos raumuo. Pranešėjas prisistato S. A.. (2 t., b. l. 100-102);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis J. S. parodė, kad apsivertęs automobilis buvo griovyje, priešgaisrinės tarnybos automobilis buvo šalia apsivertusio automobilio, sau priešpriešinėje eismo juostoje, policijos automobilis buvo priešpriešiais priešgaisrinės tarnybos automobiliui. Paprašius J. S. parodyti, kur buvo jis pats, kai pamatė šį eismo įvykį, nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini). Jis buvo lauke, tad gerai matė apsivertusį automobilį. J. S. nurodė savo ėjimo kryptį link eismo įvykio vietos. Jis parodė, kaip nešėsi kirvį ir laužtuvą rankose, bei parodė vietą, kurioje lipo (duomenys neskelbtini). J. S. parodė, kur buvo P. ir S., kai jis lipo (duomenys neskelbtini). J. S. nurodė, kad įtariamieji buvo kitapus (duomenys neskelbtini). Įtariamųjų džipo stovėjimo vietos jis negalėjo nurodyti, nes teigė, kad nematė. J. S. nurodė, kur po sumušimo stovėjo P. džipas bei į kurią pusę pasišalino T. L.. J. S. parodė, kad, kai jis (duomenys neskelbtini), tuo momentu kirvis ir laužtuvas buvo jo dešinėje rankoje, nes su kaire ranka jis laikėsi lipdamas už žolių. Tik pasiekęs (duomenys neskelbtini), jis pajuto iš karto smūgį į kairią akį, po ko jis pargriuvo ant žemės, o ten pajuto dar vieną smūgį į dešinę akį, antakį. J. S. negalėjo parodyti, kur po sumušimo pasiliko kirvis ir laužtuvas, nes nematė. J. S. neparodė, kaip T. L. sugriebė už kirvio, kaip buvo jis užsimojęs kirviu prieš M. M., nes tokios situacijos, J. S. teigimu, iš viso nebuvo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 74-94);

Akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp įtariamojo M. M. ir nukentėjusioji J. S., kurios metu M. M. nurodė, kad asmeninių sutarimų su J. S. jis neturi, nes būna konfliktų su J., kas liečia medžioklės reikalus, o tuo tarpu J. S. nurodė, jog asmeninių nesutarimų nėra, o tik dažnai būna konfliktų, kai vyksta kokie pasitarimai dėl medžioklės reikalų, nes jauni vyrai vaidina labai kietais, nesiskaito, įžeidinėja, matomai, nori, kad jis išeitų iš to būrelio, kad vietą kam paliktų. J. S. nurodė, kad jis su kirviu ir laužtuvu ėjo namo pas savo sūnėną, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), nes su jais jis padėjo policijos pareigūnams eismo įvykio metu. Jie tuo pačiu keliu nuėjo į eismo įvykio vietą, tuo pačiu keliu ir grįžo. M. M. nurodė, jog jie visi trys stovėjo šalia S. džipo, šalia (duomenys neskelbtini) ir stebėjo, kaip vyksta eismo įvykyje. Tuo tarpu J. S. nurodė, jog jokio džipo (duomenys neskelbtini)  nebuvo, nes jie jo jau tykojo, kai jis dar buvo eismo įvykio vietoje. To vietoje, kur jis buvo sumuštas, vėliau atvyko tik P.. Vėliau buvo džipas, bet, ar tas džipas buvo P., ar S., bet už vairo sėdėjo P., kuris vėliau privažiavo. Jis nežino, iš kur jie visi trys atsirado, tačiau jie atėjo jam iš už nugaros. M. M. nurodė, kad niekas J. S. nespyrė į galvą, o pats dėl girtumo vartaliojosi po upelį; jis pats, išlipęs iš griovio, ant jo puolė su kirviu, bet gerai, kad T. jį išgelbėjo; Jis pats prie tyrėjos prisipažino, sakydamas: „tau reikėjo daugiau duoti“, tyrėja yra liudininkė. Tuo tarpu J. S. parodė, jog jis nematė, kas man spyrė, ar tai buvo spyris iš priekio, ar iš galo, o reikia klausti jų; jį vaikas užstojo, sakydamas: „ką darote vyrai“; dėl ko šie jį mušė, jis nežino, o čia jau jų reikėtų klausti. M. M. parodė, kad J. S. niekas jokių smūgių nedavė į galvą; jis pats nesmūgiavo, opriešingai šis jį puolė su kirviu be jokios priežasties, būdamas labai piktas ir agresyvus. Tuo tarpu J. S. parodė, kad, kai jam buvo pirmas spyris, tada jam jau aptemo sąmonė, o dar nespėjus atsigauti, jis jau gavo kumščiais į galvos sritį; jis nematė, kas jį mušė; jo veidas buvo kruvinas, todėl jis negali pasakyti, kas ir kiek kokių smūgių jam sudavė. M. M. parodė, kad J. S. buvo prieš jį užsimojęs kirviu ir puolė jį, bet jį apsaugojo T.. Tuo tarpu J. S. parodė, kad jis su kirviu nepuolė nė vieno jų, o, ar buvo užsimojęs, jis negali pasakyti. M. M. parodė, kad, kai buvo pasitampymas dėl kirvio su T., tai T. jį paleido, po ko kirvio pentis J. S. trenkėsi į galvos sritį. Tuo tarpu J. S. tvirtino, jog jam niekas kirvio pentimi nesudavė, o tie visi sužalojimai buvo padaryti žmogaus. (3 t., b. l. 66-69);

Akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp įtariamojo R. S. ir nukentėjusiojo J. S., kurios R. S. parodė, kad J. S. ėjo link (duomenys neskelbtini) (jau grįžtant), o jie buvo už upelio (žiūrint nuo eismo įvykio vietos); jie buvo šalia jo džipo visi trys ir žiūrėjo link eismo įvykio vietos; jie jau iš toli matė ateinančius vyrus, iš kurių vienas buvo J., kurie ėjo link jų. Tuo tarpu J. S. parodė, kad jis jų nematė iš viso; jis jau buvo perlipęs (duomenys neskelbtini), kai iš kairės pajuto smūgį į galvą, o jis mano, kad tai buvo smūgis koja; jis tuo metu buvo išlipęs iš upelio, buvo ant kranto, o toliau sekė kumščiai rankomis; jie visi trys buvo (duomenys neskelbtini); išlipus į(duomenys neskelbtini), jie jam pastojo kelią ir iš karto pradėjo mušti be jokių kalbų. R. S. tvirtino, jog niekas nespyrė J. S. ir (duomenys neskelbtini)  jis atgal nesirideno. J. S. patvirtino, jog jis nematė, kas jam spyrė, bet jis pakrito vietoje, nenusirideno į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu R. S. tvirtino, jog niekas J. S. nemušė, prie jo nesilietė, apart to, kad jis pats kirvio pentimi susižalojo bei dar sugebėjo laisva ranka T.suduoti, nes buvo labai agresyvus, pats pradėjo ginčytis, pulti, puolė su kirviu iš karto ant M., nes J. šis, kaip jis supranta, nepatinka. J. S. puolė su kirviu M. keikdamasis, sakė: „užmušiu, padla“, bet gerai, kad T. sugavo kirvį, nes neaišku, kaip viskas dar būtų pasibaigę. Tuo tarpu J. S. tvirtino, jog jis nieko nepuolė su kirviu. R. S. tvirtino, kad, kai J. S. užsimojo su kirviu ir norėjo pulti ant M., T. kirvį pagavo, o tada vyko kirvio pasitampymas, po ko, kirviui išslydus, su pentimi J. S. trenkėsi sau į galvos sritį, o tuo metu M. išsuko J. S., kitoje rankoje buvusį, laužtuvą. Po to J. S. viena ranka trenkė T. į kaklo sritį. J. S. sužalojimus pasidarė, nuo penties ir griuvinėdamas,einant (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu J. S. tvirtino, kad kirvio pentimi niekas jam nesudavė, o tie sužalojimai jam buvo padaryti žmogaus. (3 t., b. l. 70-73);

Akistatos protokolas, kuriame užfiksuota akistata tarp įtariamojo T. L. ir nukentėjusioji J. S., kurios metu J. S. parodė, kad kai jis ėjo link (duomenys neskelbtini), M., L. ir S. buvo (duomenys neskelbtini), o ką jie ten veikė, jis nematė. Jam spyrė L., o po spyrio jis į (duomenys neskelbtini) nenusirideno, nes jis jau buvo išlipęs (duomenys neskelbtini), o viskas (duomenys neskelbtini). Kiek jam buvo suduota smūgių, jis pasakyti negali, bet jam galėjo būti suduoti 4 smūgiai. Rankomis jį mušė visi trys – S., M.ir L., bet, kuris daugiau sudavė smūgių, o kuris mažiau, jis pasakyti negali. Jis L., M. ir S. nei su kirviu, nei su laužtuvu nepuolė. Jis nei pats, nei jam buvo suduota kirvio pentimi, o tie sužalojimai jam buvo padaryti visų trijų – S., L. ir M.. Kai jis lipo (duomenys neskelbtini) pirma jam spyrė L., o kai jis kėlėsi, ėmė visi trys mušti kumščiais. Jis buvo nukritęs kniūpščias, bet, kai jis jau gulėjo kniūpsčias, jo niekas nebemušė, o mušė kumščiais, kai jis stojosi. Sąmonės jis neteko po visų smūgių kojomis ir rankomis, o ar daugiau jis buvo mušamas, jis nežino. Jis nešėsi kirvį ir laužtuvą, nesėjo į eismo įvykį gelbėti žmonių. Kai jis nešėsi (duomenys neskelbtini) juos, jis juos laikė skirtingose rankose, o kai lipo (duomenys neskelbtini) juos perėmė į vieną kairę ranką. Kirviu jis nukirto akumuliatoriaus klemą, kad neužsidegtų automobilis. Jis prisimena, kad L. jam trenkė ir paskutinį smūgį, nes jo sūnėnas tuo tarpu nuo jo nustūmė S. ir M.. L. paskutinį smūgį jam trenkė kumščiu į kairės pusės žandikaulį. Po spyrio jam buvo pataikyta į kairės pusės petį, po ko jis sukniubo. Po spyrio kirvis ir laužtuvas buvo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu T. L. parodė, kad,kai J. S. ėjo (duomenys neskelbtini) (jau grįžtant), jie visi buvo kartu kitoje (duomenys neskelbtini), kai griuvinėdamas link jų ėjo J. ir kiti du vyrai, kurie kartu buvo su juo. J. ir kitas vyresnis vyras buvo akivaizdžiai neblaivūs, o vaikinukas, lygtai, ir nieko. Jis J. S. nespyrė bei niekas kumščiais J. nemušė, o sužalojimas pas jį buvo nuo to, kad jis pats kirvio pentimi susižalojo. J. S. puolė kirviu ir laužtuvu M., S. ir jį. J. S. susidavė su kirvio pentimi pats sau. Apie šią situaciją jis yra savo liudytojo apklausos protokole detaliai paaiškinęs, todėl jis nieko daugiau papildomai pasakyti neturi. Jis niekur nebėgo iš įvykio vietos. (3 t., b. l. 76-80);

2020-03-30 tarnybinis pranešimas dėl M. A. parodymų, kuriame vyresnioji tyrėja L. Č. nurodė, kad M. A. nurodė, jog tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, o tai buvo 2019 metų liepos mėnesio pabaiga, pas ją namuose buvo J. S., P. ir S. A.. Vyresnieji vartojo alkoholį. Jau vakarop, esant apytamsiai, asfaltuotame kelyje prieš jos namus ji išgirdo triukšmą. Pasižiūrėjusi, kas ten, ji suprato, kad įvyko eismo įvykis. Buvo girdėti pagalbos šauksmai. P. susiruošė eiti gelbėti, tačiau anūko vieno ji neleido. Tad išėjo visi trys vyrai kartu. Ji pati buvo namuose ir stebėjo viską iš tolo. Buvo nemažai žmonių. Po kurio laiko ji nusprendė eiti pasižiūrėti arčiau. Ji nuo savo kiemo nuėjo gal kokius 200 metrų ir stovėjo ant (duomenys neskelbtini) ji nuėjusi nebuvo. Ji matė link jos (link šalia esančio keliuko, link kaimynų namo) atbėgantį vyriškį su šautuvu ant pečių. Lygtai ten buvo šautuvas, bet ji nėra visiškai įsitikinusi. Ji pašaukė tam vyrui: „S., S., ar tu bėgi“, tačiau jis nieko neatsakė ir nubėgo toliau. Atėjusi iki to keliuko, tiesiai eidama nuo savo namų, ji nematė, kas konkrečiai atsitiko jos broliui J. S.. Ji pačių muštynių nematė. Stovint ant to keliuko (tik atėjus), atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri J. išsivežė. Iki pat šiandienos nei J., nei S., nei P. apie šį įvykį jai nieko nepasakojo. M. A. matė, kad prie griovio stovėjo džipas, (duomenys neskelbtini). Juo atvykę asmenys galėjo ir sumušti J. S. (1 t., b. l. 152-153);

2020-03-24 tarnybinis pranešimas dėl L. P. apklausos, kuriame vyresnioji tyrėja L. Č. nurodė, kad L. P. parodė, kad jis tikrai neturi ko papasakoti. Jis tik prisiminė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini), kur jų jau laukė. Vieną vyrą jie įsisodino į tarnybinį automobilį ir išvyko detalesnei apžiūrai į ligoninę. L. P. nurodė prisimenantis, kad į ligoninę apžiūrai vežė jauną vyrą, nors J. S. jau garbaus amžiaus vyras. L. P. prisiminė detales, kad toje kelio atkarpoje, prie (duomenys neskelbtini), buvo ir eismo įvykis. Tikrai negalėjo nieko pasakyti L. P. apie J. S. elgesį bei, dėl kokių priežasčių šį vežė į ligoninę, o taip pat, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas nusikaltimas, ar būtent J. S. buvo nukentėjusysis, ir jį mušė (1 t., b. l. 161-162).

Dėl nusikalstamos veikos

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 straipsnyje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ši veika padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netiesiogine tyčia veika padaroma tada, kai ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, Nr. 2K-450/11, Nr. 2K-4/2012, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-9-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad ši veika neretais atvejais padaroma neapibrėžta tyčia, t. y. kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu iš nagrinėtus įrodymus. 2019-07-19 vakare (duomenys neskelbtini)  įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu apvirto automobilis. Į įvykio vietą iš (duomenys neskelbtini) pėsčiomis nuėjo nukentėjusysis, liudytojai P. A. ir S. A., siekdami padėti eismo įvykyje sužeistiems asmenims. Nukentėjusysis su savimi paėmė laužtuvą ir kirvį, kuriuos ketino panaudoti, jei mašinoje bus prispaustų žmonių. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų P. A. ir S. A. parodymai. Tuo pat metu į eismo įvykio vietą automobiliu išvyko kaltinamieji T. L., M. M., R. S., kurie toje pačioje apylinkėje dalyvavo medžioklėje. Į eismo įvykio vietą jiems nepavyko privažiuot, nes nepraleido gaisrininkai, todėl jie nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Įvykio vietą stebėjo iš tolo, maždaug 100-150 m. atstumu. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamųjų parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kilo diskusija tarp visų proceso dalyvių dėl eismo įvykio vietoje nukentėjusio automobilio akumuliatoriaus klemų atjungimo fakto, t.y. ar akumuliatoriaus klemas atjungė gaisrininkai, ar nukentėjusysis. Teismas mano, kad ši aplinkybė neturi reikšmės šios bylos įvykio aplinkybių nustatymui nagrinėjimui, todėl jos neanalizuoja. Iš eismo įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų parodymų matyti, kad nukentėjusysis J. S. buvo apsvaigęs, agresyvus, dėl viskuo reiškė nepasitenkinimą, trukdė tarnyboms dirbti, be jokios priežasties metė po gaisrinės automobilio ratais plastikinę talpą. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai paprašė J. S., liudytojų P. A. ir S. A. netrukdyti ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietoje dirbę teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Iš eismo įvykio vietos J. S., liudytojai P. A. ir S. A. link (duomenys neskelbtini) išėjo apie 23:10 val. Pirmas ėjo S. A.. Šiek tiek atsilikę, maždaug 15-20 m. atstumu nuo jo, šiek tiek dešiniau ėjo J. S.. Pastarajam išpasakos ėjo P. A.. Pirmas per griovį perlipo S. A.. Jis matė prie griovio stovintį automobilį ir šalia stovinčius kaltinamuosius. J. S. ir P. A. ėjo būtent tos mašinos kryptimi. Šias aplinkybes patvirtina tiek kaltinamųjų parodymai, tiek nukentėjusiojo, liudytojų P. A. ir S. A. parodymai. Nukentėjusiojo pastebėjimas, kad jis buvo laukiamas įvykio vietoje, buvo užpultas iš pasalų yra nelogiškas, nes niekas iš anksto negalėjo numatyti, kad įvyks kelių eismo įvykis, būtent nukentėjusysis eis į eismo įvykio vietą, ir nukentėjusysis vėliau grįžinęs į (duomenys neskelbtini). Tiek nukentėjusysis su liudytojais, tiek kaltinamieji įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai. Einant link (duomenys neskelbtini) liudytojas P. A. matė (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį ir kaltinamuosius. Girdėjo kaip pastarieji ramiai aptarinėjo eismo įvykio kilimo aplinkybes. Tai parodo, kad kaltinamieji atvyko iš tolo stebėti kelių eismo įvykio vietą. Nukentėjusysis rankose nešė minėtą kirvį ir laužtuvą. Pirmas per (duomenys neskelbtini) kuriame buvo vandens, perlipo nukentėjusysis. Lipdamas iš (duomenys neskelbtini) pastarasis porą kartų krito veidu į priekį, po to vėl atsistojo. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo P. A. parodymai, kaltinamųjų parodymai. P. A. perlipus (duomenys neskelbtini) tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų įvyko žodinis konfliktas. Pirmi agresyviai pradėjo kalbėti nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamieji. Nukentėjusysis pastariesiems kažką atsakė. P. A. iš kalbos suprato, kad nukentėjusysis ir kaltinamieji vieni kitus pažinojo. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo P. A. parodymai, iš dalies kaltinamųjų parodymai. Pokalbio metu J. S. minėtus įrankius laikė rankose. Rankos buvo nuleistos. Pokalbiui agresyvėjant, T. L. čiupo J. S. už abiejų rankų ir po to tiesiog jas laikė. J. S. bandė traukti rankas į save, siekdamas išsilaisvinti. P. A. priėjo artyn, bandė nukentėjusįjį ir tą vyrą išskirti. M. M. pakeltu balsu pradėjo moralizuoti J. S., priėjo artyn, tačiau jokių smūgių nesudavė. Šias aplinkybes patvirtina P. A. parodymai, kaltinamųjų parodymai. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad priėjęs M. M. iš nukentėjusiojo atėmė laužtuvą, nes liudytojas P. A. ir nukentėjusysis nurodė, kad iki grumtynių laužtuvas liko nukentėjusiojo rankoje. Po M. M. priėjimo prie nukentėjusiojo, T. L. smogė nukentėjusiajam į galvą. Liudytojas negalėjo nurodyti kuo buvo smogta nukentėjusiajam į galvą. Nuo smūgio J. S. nukrito nugara ant šlaito ir paleido įrankius. P. A. užgulė J. S., kad pastarajam daugiau nebūtų smogtą, o J. S. pradėjo kviesti S. A.. T. L. smogė ir gulinčiam nukentėjusiajam, viso suduodamas ne mažiau 6 kartų. Tai patvirtina specialisto teismo mediko išvada, liudytojų P. A. ir S. A. parodymai, kurie tiesiogiai matė 2-3 suduotus smūgius ranka gulinčiam nukentėjusiajam, nukentėjusiojo parodymai, kad be smūgio ranka jam buvo spirta į veidą. Faktą, kad nukentėjusįjį mušė kaltinamasis T. L. patvirtina liudytojų S. A. ir P. A. parodymai, iš dalies kaltinamųjų M. M. ir R. S. parodymai, kurie parodė, kad su nukentėjusiuoju grumėsi tik T. L.. T. L. savo veiksmų pasėkoje padarė nukentėjusiajam dešinio antakio muštinės žaizdas su poodine kraujosruva dešinės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvas kairiame žande, krūtinės priekiniame paviršiuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvas gleivinėje viršutinėje lūpoje, dešiniame žande, kairiame žande, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešinės pažandės srityje, kairėje blauzdoje, kairės akiduobės sienelės lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią aplinkybę patvirtina specialisto teismo mediko išvada. Teismas atmeta kaltinamojo T. L. parodymus, kad nukentėjusysis grumtynių metu ant žemės buvo jį užgulęs kūnu ir jis priešindamasis koja stūmė nukentėjusįjį nuo savęs ir tokiu būdu nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kūno sužalojimai. Šią aplinkybę paneigia liudytojų P. A. ir S. A. duoti parodymai. Kaltinamasis T. L. iškėlė versiją, kad nukentėjusysis galėjo pats sau vieną kartą smogti kirvio pentimi į veidą iš inercijos, kai jis paleido nukentėjusiojo ranką su kirviu. Specialistas teismo medikas savo išvadoje neatmetė galimybės, jog J. S. nustatyti kūno sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti ir kontaktuojant kirvio pentimi ir J. S. nustatyti kūno sužalojimai yra jo rankai pasiekiamose kūno srityse. Teismas pabrėžia, kad imant domėn net ir kaltinamojo versiją dėl veido sužalojimo kirvio pentimi nepaneigiamas faktas, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas neteisėtų kaltinamojo T. L. veiksmų pasėkoje. Teismas atmeta kaltinamųjų versiją, kad nukentėjusysis, eidamas link jų, keletą kartų krisdamas galėjo pats susižaloti, nes specialistas teismo medikas paneigė šią prielaidą konstatuodamas, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad nukentėjusysis kirviu puolė kaltinamąjį M. M., todėl T. L., gindamas M. M., susigrūmė su nukentėjusiuoju. Ši kaltinamųjų pateikta įvykio aplinkybių versija yra nelogiška ir prieštarauja liudytojų P. A. ir S. A. parodymams. Teismui netikėti minėtų liudytojų parodymams nėra pagrindo. Atmesdamas kaltinamųjų parodymus ir įvertinęs išnagrinėtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad būtent kaltinamieji buvo konflikto iniciatoriai, kuriuo metu buvo sužalotas nukentėjusysis, nes kaltinamieji iš anksčiau konfliktavo su nukentėjusiuoju, pyko ant nukentėjusiojo už pastarojo nesutikimą, kad T. L. būtų priimtas į medžiotojų būrelį, dėl nukentėjusiojo nuolatinio nepasitenkinimo tvarkos medžiotojų būrelyje. Neapykantą nukentėjusiajam parodo tai, kad kartą kaltinamasis M. M. ankstesnio žodinio konflikto metu net pasakė nukentėjusiajam, kad pastarajam reikia duoti į galvą, prieš T. L. suduodant smūgius nukentėjusiajam moralizavo nukentėjusįjį, grumtynių metu tarp kaltinamojo T. L. ir nukentėjusiojo kaltinamieji neleido S. A. prieit artyn. Po muštynių kaltinamasis T. L. pasišalino iš įvykio vietos. Kai atvyko policijos pareigūnai, įvykio vietoje liko tik M. M. ir R. S.. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė, kad pastarąjį sumušusio asmens įvykio vietoje nėra, nes jis pasišalino. Iš išnagrinėtų įrodymų matyti, kad iš įvykio vietos pasišalino būtent T. L..

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė tyčiniu smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo T. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, LR BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014).

Teismas atmeta nukentėjusiojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kad pastarąjį sumušė visi trys kaltinamieji, nes jo parodymai prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nenuoseklūs, dažnai prieštaravo vieni kitiems, buvo nenuoseklūs. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pats asmeniškai nematė kas jį mušė ir duodamas parodymus vadovaujasi tik savo spėlionėmis. Faktą, kad nukentėjusįjį mušė tik kaltinamasis T. L. patvirtina liudytojų S. A. ir P. A. parodymai, iš dalies ir pačių kaltinamųjų parodymai. Teismas atmeta kaltinime nurodytą aplinkybę, kad kaltinamieji veikė iš anksto susitarę. Išnagrinėti įrodymai parodo, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitikimas buvo atsitiktinis, netikėtas. Konfliktas įvyko spontaniškai, be kaltinamųjų išankstinio susitarimo sumušti nukentėjusįjį. Baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus, t.y. smūgių sudavimą nukentėjusiajam, padarant pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko tik vienas kaltinamasis, t.y. T. L.. Nors kiti du kaltinamieji dalyvavo žodiniame konflikte, tačiau neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie galėjo nukentėjusiajam sukelti minėtus kūno sužalojimus.

Nagrinėjamu atveju nenustačius konkrečių neteisėtų kaltinamųjų M. M. ir R. S. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, M. M. ir R. S. išteisintini jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius, jog kaltinamieji M. M. ir R. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, iš kaltinimo šalintinos aplinkybės „veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje“ ir „bendrais tyčiniais veiksmais“.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

T. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis T. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau neteistas(2 t., b. l. 111-112), dirbantis (2 t., b. l. 114).Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimobausmė, o jos dydis, artimas įstatymo leidėjo nustatytam bausmės vidurkiui (BK 48 str.).

Vadovaujantis BK48 straipsnio 4 straipsnio 1, 3 punktu skirtini įpareigojimai.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 82-87). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo T. L. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis J. S. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 155 Eur turtinės žalos atlyginimo(1 t., b. l. 102-107). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sumušimo patyrė ne tik kūno sužalojimą, tačiau ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę. Dėl padarytų daugybinių veido žaizdų patyrė didelius nepatogumus, sutriko ne tik fizinė sveikata, bet ir nervai. Dėl nervins įtampos dabar blogai miega naktimis, tapo labai jautrus. Galvos sumušimo pasekmes jaučia iki šiol, galva svaigsta, nuo staigių judesių pykina, ausyse girdi ūžimą, blogai mato kaire akimi, žiūrint kaire akimi matyti, kaip per debesėlį. Sumušimo metu apatinio žandikaulio kairėje buvo išmuštos dvi dantų karūnėlės, sulaužytas dantų tiltelis, taip pat numušta viena viršutinio danties karūnėlė, dėl ko patyrė didelius nepatogumus – bėgo kraujas, buvo sunkiau kramtyti, sumuštą žandikaulį skaudėjo, buvo prarastas ir burnos estetinis vaizdas, dėl ko jautėsi nejaukiai, sutriko ir skonio receptoriai. Dėl žandikaulio sumušimo ir dantų karūnėlių sulaužymo patirs dideles išlaidas ateityje, kadangi dantis bus galima tvarkyti tik kai pilnai sugis sumuštos vietos ir baigsis karantinas. Todėl iki šiol turi jausti nepatogumus. Praėjus kiek laiko pajuto skausmą ir kairiajame petyje, dėl ko kreipėsi į gydytojus ir jam buvo nustatytas kairio peties raumens ar sausgyslių plyšimas. Dėl šio sužalojimo buvo atlikta kompiuterinė tomografija. Dėl patirtų sužalojimų patiria išgyvenimus ir dėl sveikatos būklės ateityje. Dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, kurios objektyviai neįmanoma pilna apimtimi atlyginti bei įvertinti pinigais, tačiau mano, kad patirtą neturtinę žalą kompensuotų 15 000 Eur. už kompiuterinę tomografiją sumokėjo 155 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį palaikė. Papildomai parodė, kad jo patiri sužalojimai yra skaudantis petys, dėl to negali pakelti rankos, akies tinklainė atrūkusi, blogai mato, akiduobės trūkusios, nosis sulaužytą, dantį išmušė. Po įvykio ir iki šios dienos jaučia galvos svaigimą, kaire akimi nemato, nemiga kankina, skauda nosį, likę randai ant abiejų antakių, rankai trūkęs-plyšęs raumuo, dėl rankos raumens turi ruoštis operacijai. Yra išrašyta raminančių, nuskausminamųjų vaistų. Vaistus geria ir dabar, nes be jų negali užmigti. Dėl patirtų sužalojimų po įvykio negali pakelti kairės rankos, jaučiu skausmą, svaigsta galva. Jaučiasi sužlugdytas, neturi sveikatos, kalba užkrenta. Po įvykio dar apie 2 mėnesius matėsi sužalojimai, randai, sutinęs veidas, mėlynės. Tuo metu niekur nėjo, negalėjo eiti ir į šventę ir į parduotuvę, namie sėdėjo uždarytas. Dėl danties sužalojimų dar ir dabar negali gerai valgyti. Visiškai palaiko ieškinį ir prašo priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. L. sudavė ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajam J. S. į veido - galvos sritis, tai yra: vieną kartą spyrė bei ne mažiau penkių kartų kumščiais smogė į galvos ir veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam dėl dešinio antakio muštinės žaizdos su poodine kraujosruva dešinės pusės antakio-vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairės pusės vokų-paakio-nosies srityje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, krūtinės priekiniame paviršiuje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, kraujosruvos gleivinėje viršutinėje lūpoje, dešiniame žande, kairiame žande, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, dešinės pažandės srityje, kairėje blauzdoje, kairės akiduobės sienelės lūžio.

Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Tačiau nukentėjusiajam jokių chirurginių operacijų atlikta nebuvo, tik atlikti tyrimai ir išrašyti vaistai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis ateityje dar turės būti operuojamas ar kaip nors kitaip gydomas ateityje. Nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų gyvenimo kokybę ateityje. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl peties traumos negali vairuoti automobilio, nemato, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis ir mediciniais dokumentais. Specialisto išvadoje tokie sužalojimai nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo nustatyti ir apie juos nėra pagrįstų duomenų. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų. Asmuo gyvena ir gali toliau gyventi kokybišką gyvenimą, kaip ir iki įvykio, gali dalyvauti ir praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio jau dalyvavo medžioklėje, jo gyvenimo kokybė stipriai nenukentėjo, byloje pateikti dokumentai iš medžiotojų būrelio parodo, kad netrukus po minėto įvykio nukentėjusysis keltą kartų dalyvavo medžioklėje, buvo net sumedžiojęs žvėrį, patirti sužalojimai netrukdo vairuoti transporto priemonę, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1200 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo T. L. turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, nes pateiktas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Siekiant užtikrinti pateiktus Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 15 155 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė 2020-05-11 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į T. L. nuosavybes teise priklausančius 15 250 Eur, esančius jo asmeninėje banko sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti po 350 Eur kiekvieną mėnesį (2 t., b. l. 162-163). Kadangi pateikti civiliniai ieškiniai iki šiol nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra mažintinas ir paliktinas iki visiško pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo.

Siekiant užtikrinti pateiktus Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 15 155 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė 2020-05-11 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. S. nuosavybes teise priklausančius 15 250 Eur, esančius jo asmeninėje banko sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti po 350 Eur kiekvieną mėnesį (3 t., b. l. 8-9). Šiaulių apygardos teismo 2020-07-03 nutartimi R. S. disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis – per mėnesį 2000 Eur suma (4 t., b. l. 35-38), panaikintinas.

Siekiant užtikrinti pateiktus Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 96,09 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl 15 155 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Steponavičiūtė 2020-05-11 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. M. nuosavybes teise priklausančius 15 250 Eur, esančius jo asmeninėse banko sąskaitose AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei AB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti po 350 Eur kiekvieną mėnesį (3 t., b. l. 61-62). Šiaulių apygardos teismo 2020-07-03 nutartimi M. M. disponuoti jo AB „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis lėšomis – per mėnesį 2000 Eur suma (4 t., b. l. 35-38, 57-58), panaikintinas.

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurių matyti, kad už kaltinamajam T. L. suteiktas advokatės Irmos Bekerės paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 551,50 Eur, už nukentėjusiajam J. S. suteiktas advokato padėjėjos NainosLanzbergienės paslaugas išlaidos sudaro 850 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nors yra darbingo amžiaus, dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, turi išlaikyti šeimą, neturėjo pakankamai lėšų, kad galėtų sudaryti sutartį dėl jo gynybos su advokatu), gynėjas jam buvo paskirtas, nes buvo prieštaravimai tarp kaltinamųjų, todėl šios išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 str.).Išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstos, tačiau atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, jos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kirvis, laužtuvas, grąžinti J. S. – paliktini J. S. neribotam naudojimui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

n u s p r e n d ž i a:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 3 (tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtino nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes jis nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. S. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes jis nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo J. S. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur sumą neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. S. ir T. L..

Nukentėjusiojo J. S. pareikštą ieškinį dėl 155 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi, priteisiant 155 (vieno šimto penkiasdešimt penkių) Eur sumą turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. S. iš T. L..

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 96,09 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 09eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos iš T. L..

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į T. L. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas, esančias jo asmeninėje banko sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 1 551,09 Eur, leidžiant disponuoti po 350 Eur kiekvieną mėnesį ir palikti iki visiško nukentėjusiojo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. S. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas, esančias asmeninėje banko sąskaitoje AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. M. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas, esančias asmeninėse banko sąskaitose AB „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei AB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymų netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kirvį, laužtuvą, grąžintus J. S. – palikti J. S. neribotam naudojimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                            Aleksandras Prygunkovas