Civilinė byla Nr. e2A-568-657/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13655-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.1.; 2.6.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renatėlė“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei UAB „Renatėlė“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Renatėlė“ 20 000 Eur sumokėto avanso ir netesybų, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu 2022 m. vasario 10 d. sudarytos preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieškovui 80 proc. baigtumo 127,62 kv. m ploto gyvenamąjį namą su 23,22 kv. m ploto garažu bei 4,935 a ploto žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2022 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą.
3. Preliminaria sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti sutartus statybos darbus, nurodytus preliminarios sutarties priede Nr. 1, paruošti visus pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio l d. pasirašyti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė nei preliminarioje sutartyje nustatytu terminu, nei vėliau savo įsipareigojimų neįvykdė. Be to, sutarties priede Nr. l buvo įtvirtinta, kad visa elektros instaliacija bus įrengta pagal ieškovo pageidavimą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti pagal ieškovo pateiktą dizainerės parengtą elektros instaliacijos projektą, nurodydama, kad tai papildomai kainuos 2 200 Eur. Dėl minėto projekto parengimo ieškovas patyrė papildomus nuostolius. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, ieškovas 2022 m. liepos 5 d. pranešimu informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia šalių sudarytą preliminarią sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtą rezervacijos mokestį ir sumokėti tokio paties dydžio baudą už įsipareigojimų nevykdymą.
4. Atsakovė UAB „Renatėlė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad gegužės mėn. pabaigoje, ieškovui atvykus į objektą, su juo kalbėjo, jog dėl nenumatytų aplinkybių – gamybos bei tiekimo sutrikimų trūksta statybinių medžiagų, todėl darbai gali užsitęsti, su juo tartasi dėl termino pratęsimo. Ieškovas prieštaravimų nereiškė, tiek atsakovei, tiek brokerei nurodė, kad jam projekto užbaigimas nėra skubus, gali palaukti., todėl ieškovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Darbai nebuvo pilnai atlikti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (karo Ukrainoje), kurios buvo numatytos Sutarties 8.4. punkte. Visos aplinkybės taip pat buvo žinomos ieškovo draugui M. S.. Iki 2022 m. liepos 5 d. pranešimo ieškovas atsakovei jokių pretenzijų nėra pateikęs. Tai, kad sutriko tiekimo grandinės ir laiku nebuvo pristatomos medžiagos, patvirtina byloje esantys įrodymai.
6. Sutarties 6.3 punkto reikalavimui patvirtinti ieškovas turėjo pateikti banko sprendimą suteikti jam kreditą, tačiau tokio banko sprendimo nepateikė, todėl tikėtina, kad pats ieškovas buvo finansiškai nepajėgus įvykdyti sutartį. UAB „Renatėlė“ viso sutarties galiojimo metu elgėsi sąžiningai, nevengė ir neatsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
7. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtus nuostolius dėl sutarties termino praleidimo. Šalys buvo susitarusios pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Be to, sutarties nesudarymą laiku lėmė nenugalimos jėgos aplinkybė. Vienašališkas ieškovo sutarties nutraukimas yra nepagrįstas. Jeigu teismas vis dėlto laikytų, jog sutartis nutraukta teisėtai, netesybų sumą mažinti iki nulio ir jų nepriteisti.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Renatėlė“ 10 000 Eur sumokėtą avansą, 10 000 Eur dydžio baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo 2022 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 775 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 17,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta 2022 m. vasario 10 d. preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis pagal savo turinį ir esmę kvalifikuotina kaip preliminarioji sutartis: atsakovė ja įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypo dalį, pastatyti ir parduoti 80 proc. baigtumo gyvenamąjį namą ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti notarine tvarka ne vėliau nei iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuri pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį turi būti rašytinė, o tokios formos nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Todėl ir tokios sutarties pratęsimas turėjo būti rašytinis.
10. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ir atsakovė žodžiu susitarė dėl sutarties pratęsimo. Šių aplinkybių nepatvirtino nei liudytoja B. S. (pati nedalyvavo ir negirdėjo tokio pokalbio, jai tai sakė Š.), nei liudytojas M. B. (nieko apie tai negirdėjo). Aplinkybė, kad po 2022 m. birželio 1 d. ieškovas dar derino elektros, santechnikos planus, savaime neaptvirtina, kad sutartis buvo pratęsta. Tiek surasti turto pirkėjus, tiek parengti preliminariąją sutartį buvo įsipareigojusi brokerė. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, kaip verslininkė, ar jos pasitelkta brokerė būtų inicijavusios derybas su ieškovu dėl sutarties pratęsimo ir vėliau raštu pratęsę sutartį. Liudytojas A. Š. nurodė, kad su keturiais namų pirkėjais sutartys buvo pratęstos raštu. Jis nežino, kodėl su R. ir S. sutartys nebuvo pratęstos, jomis užsiėmė S.. Teismas tikslino atsakovės įrodinėjimo pareigą šioje dalyje, tačiau įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę teismui nebuvo pateikti. Atsakovė neįrodė, jog šalių sudaryta sutartis buvo žodine forma pratęsta.
11. Atsakovės nurodytos aplinkybės (medžiagų trūkumas) nelaikytinos force majeure (nenugalimos jėgos) sąlyga, kuri leistų atsakovei pateisinti savo neveikimą ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi visų įmanomų priemonių sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Trūkstant medžiagų, atsakovė, kaip profesionali ir atsakinga verslininkė, privalėjo dėti pastangas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nustatytu terminu – pvz., gauti medžiagų iš kitų tiekėjų. Nors šalių sudaryta preliminarioji sutartis numatė, kad, jei dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių viena iš sutarties šalių negali įvykdyti sutarties, ji privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas apie tai įspėti kitą šalį. Šiuo atveju šalys neatsako už šios sutarties sąlygų nevykdymą, jei toks nevykdymas ar uždelsimas yra sukeltas force majeure aplinkybių, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji, sutarties vykdymo metu identifikavusi nenugalimos jėgos požymius, dėl jų būtų įspėjusi ieškovą. Nors šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta, žodžiu ar raštu privalu vykdyti šią sutarties nuostatą, tačiau atsakovė, kaip ji teigia, žodžiu įspėjusi ieškovą apie nenugalimos jėgos aplinkybes, prisiėmė savo rizika šios faktinės aplinkybės įrodinėjimo naštą. Nenugalimos jėgos aplinkybes atsakovė įrodinėjo UAB „Agmeka“ 2021 m. rugsėjo 29 d. sąskaita faktūra už čerpes ir kitas su stogo dengimo darbais susijusias statybines medžiagas, ekrano fiksacija, UAB „Tikri langai“ ir UAB „Renatėlė“ 2021 m. gruodžio 21 d. sutartimi Nr. TC-07291, UAB „Tikri langai“ 2022 m. birželio 10 d. darbų atlikimo aktu, straipsnių nuorodomis viešojoje erdvėje apie statybų rinką, Rusijai užpuolus Ukrainą. Tačiau vien faktinė aplinkybė, kad atsakovei konkrečiu metu buvo vėluojama pristatyti statybines medžiagas, savaime nereiškia, kad tam turėjo įtakos Ukrainoje prasidėjęs karas. Liudytojas A. Š. nurodė, kad vasario mėnesio gale turėjo būti langai: stiklai – iš Rusijos, profiliai – iš Baltarusijos, čerpės – iš Ukrainos, tačiau šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui nepateikti, t. y. kad minėtos medžiagos ar jų sudėtinės dalys yra būtent iš nurodytų valstybių, būtent prasidėjęs karas Ukrainoje turėjo įtakos statybinių medžiagų pavėluotam pristatymui, kad jos apskritai pristatytos ne laiku, kad užsakovas yra kreipęsis į tiekėjus su pretenzijomis, paklausimais dėl galimo vėlavimo priežasčių, dėjo kitas protingas pastangas situacijai išspręsti. Liudytojas M. B. nurodė, kad jam nurodytu laikotarpiu statybinių medžiagų netrūko. Vien viešojoje erdvėje esantys straipsniai apie dėl karo Ukrainoje sutrikusias statybinių medžiagų tiekimo grandines ar liudytojų nurodomos abstrakčios aplinkybės apie karo Ukrainoje įtaką statybų sektoriui, pačios savaime neįrodo, kad dėl šios priežasties statybinės medžiagos nebuvo laiku pristatytos ir atsakovei. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, prieš prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, privalo įsivertinti, ar galės juos įvykdyti. Nors ieškovas ketino iš atsakovės įsigyti gyvenamąjį namą su garažu bei 4,935 a ploto žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nenugalimos jėgos aplinkybę įrodinėja ir UAB „Tikri langai“ 2022 m. birželio 10 d. darbų atlikimo aktu, kuriame darbų atlikimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Nei viename iš pateiktų rašytinių įrodymų nenurodyta, kad statybinės medžiagos vėluoja ir kiek laiko, būtent dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Nors teismas bylos nagrinėjimo metu net keletą kartų tikslino atsakovės, kurią byloje atstovavo du profesionalūs teisininkai, įrodinėjimo pareigą, tačiau atsakovės įrodinėjamas aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti, todėl nurodyti atsakovės argumentai atmestini kaip neįrodyti.
12. Pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje numatytu terminu nebuvo sudaryta, nes atsakovė 2021 m. spalio 22 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, terminas atsakovės prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti abiejų šalių suderinta valia pratęstas nebuvo, todėl ieškovas turėjo pagrindą nutraukti šalių sudarytą preliminariąją sutartį (šis faktas byloje nėra ginčijamas), bei teisėtai ir pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės jai sumokėtą 10 000 Eur avansą, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
13. Preliminariojoje sutartyje nustatytas sumokėti avansas atliko dvejopą funkciją – išankstinės įmokos už namo statybos darbus funkciją ir turėjo būti įskaičiuotas į darbų kainą, pardavėjui įvykdžius sutartį; antra – pardavėjo ar pirkėjo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu pirkėjas ar pardavėjas pažeistų preliminariąją sutartį. Nagrinėjamu atveju egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo baudos forma, t. y. sutarties 7.2.2. punkto, taikymo, sąlygos. Preliminarios sutarties 6.1. punktas numatė, kad pagrindinė notarinė pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pasirašyta iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas pranešimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė 2022 m. liepos 7 d., nurodydamas, kad sutartį vienašališkai nutraukia po 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Tai reiškia, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Taigi, atsakovė, kad ir vėluodama, turėjo galimybę iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. užbaigti statybas ir su ieškovu sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau šių veiksmų neatliko.
14. Šalių sudaryta preliminarioji sutartis parengta atsakovės pasitelktos brokerės, kuri nurodė, kad sutarties projektą atsakovei (R. Š. ir A. Š.) išsiuntė elektroniniu paštu. Ją sudarant šalys neišreiškė jokių pastabų dėl sutarties sąlygų. Sudarytos preliminariosios sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, atsakovei, kaip savo srities profesionalei, taikytini griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai, sutarties sudarymo metu ji turėjo galimybę derėtis dėl kitokių civilinės atsakomybės sąlygų arba nepasirašyti sutarties, jeigu jos sąlygos neatitiko jos lūkesčių, todėl atsakovei už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą taikytina tokios formos atsakomybė, kokia numatyta sutartyje. Sutarties projektą rengusi brokerė B. S. nurodė, kad šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygos dėl netesybų (baudos) yra įprastos. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė – sutarties sudarymo metu sumokėjo avansinę įmoką, teikė elektros ir santechnikos planą, kviečiamas atvykdavo į objektą, sutartinių santykių pabaigoje aktyviai siekė komunikuoti su atsakove. Sudaryta preliminarioji sutartis ieškovui nenustatė pareigos pateikti banko garantiją, kad jam bus suteikta paskola būstui įsigyti, o atsakovės atstovė teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kur kitur yra nustatyta tokia ieškovo pareiga. Ieškovo elgesys viso šalis siejusio sutartinių santykių laikotarpiu vertintinas kaip tinkamas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad ieškovas buvo nesąžiningas, turto neketino pirkti, ir/ar jo nepirko (atsisakė nuo sutarties) ne dėl nurodomų priežasčių, bet dėl to, kad bankas jam nesuteikė paskolos ar kt. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie to, kad atsakovė negalėjo laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovė, sudariusi preliminarią sutartį su ieškovu, matydama, jog vėluos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, neinicijavo derybų su ieškovu dėl sutarties pratęsimo ar naujos preliminariosios sutarties sudarymo naujai aptartomis sąlygomis, nesiekė aktyviai komunikuoti net ir tada, kai ieškovas pateikė pranešimą dėl preliminariosios sutarties vienašališko nutraukimo. Atsižvelgus į šalių elgesį sutartiniuose santykiuose, į tai, kad ieškovas savo veiksmais/neveikimu niekaip neprisidėjo prie situacijos, dėl kurios atsakovė laiku neįvykdė sutartinės prievolės, į tai, kad sutartis buvo parengta ieškovės (jos pasitelktos brokerės), į tai, kad atsakovė yra verslininkė (savo srities profesionalė), kuriai namų statyba ir pardavimas yra įprasta veikla, į sutarties nuostatos dėl netesybų (baudos) lygiateisiškumą, į praėjusį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos (daugiau nei metai), į tai, kad ieškovo iš atsakovės prašomas priteisti netesybų dydis siekia tik 6,67 proc. sandorio vertės, nesant jokių atsakovės pateiktų, jos atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų šiuo aspektu, sprendė, kad šalių sudarytoje sutartyje nustatytas netesybų dydis nėra aiškiai per didelis/neprotingas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 10 000 Eur netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovės tenkintinas. Be to, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Ieškovė patyrė 2 775 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis ir 2 662 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Iš atsakovės taip pat priteistina 17,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovė UAB „Renatėlė“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas turėjo teisę nutraukti preliminariąją sutartį. Tiek preliminariosios sutarties turinys, kiti rašytiniai įrodymai, tiek ieškovo ir atsakovės veiksmai patvirtina, kad būtent atsakovė pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas – neįvykdė ja prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė neginčijo, kad sulygti darbai nebuvo atlikti, elektros instaliacijos darbai buvo atlikti nekokybiškai ir ne pagal pateiktą planą. Atsakovė nesiderėjo dėl termino darbams pratęsimo. Atsakovė nereagavo į ieškovo reikalavimą grąžinti avansą ir sumokėti baudą, nekontaktavo su ieškovu. Atsakovės veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas savo sutartines pareigas vykdė. Ieškovas teisę į vienašališką sutarties nutraukimą įgijo 2022 m. birželio 1 d., kai suėjo terminas namo statybą užbaigti iki 80 procentų, todėl atsakovė niekaip nebūtų spėjusi įvykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų apie sumokėtų lėšų panaudojimą. Atsakovė yra verslininkė, todėl jai kyla didesnė atsakomybė. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog sutartis buvo pratęsta. Be to, ji negalėjo būti pratęsta žodžiu. Tokiu būdu atsakovė bando išvengti atsakomybės.
2.2. Atsakovės argumentai dėl nenugalimos jėgos aplinkybės – statybinių medžiagų pristatymo trikdžių – egzistavimo yra deklaratyvūs, teismas pagrįstai jų nepripažino. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad, būdama rūpestinga, dėjo pastangas medžiagas gauti iš kitų tiekėjų. Įrodymų apie atliktus išankstinius apmokėjimus taip pat nepateikė. Be to, liudytojas M. B. nurodė, kad jam tuo laikotarpiu statybinių medžiagų netrūko. Atsakovė turėjo įsivertinti, ar bus pajėgi vykdyti sutartinius įsipareigojimus, prieš juos prisiimdama. Iki bylos iškėlimo atsakovė apie iškilusias nenugalimos jėgos aplinkybes pirkėjų neinformavo, nors tai numato sutartis ir įstatymas. Teismas visapusiškai įvertino visus byloje surinktus įrodymus.
2.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad preliminarioje sutartyje sulygtos netesybos yra tinkamo ir protingo dydžio, nėra pagrindo jas mažinti. Priešieškinio dėl sutarties sąlygų atsakovė nereiškė. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės kaltės. Įrodymų apie nesąžiningą ieškovo elgesį atsakovė nepateikė.
18. Ieškovas 2024 m. kovo 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašo prijungti prie bylos medžiagos Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-204-950/2024, kuria buvo išnagrinėta analogiška civilinė byla pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustačius ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
V. Dėl byloje nustatytų aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. S. ir atsakovė UAB „Renatėlė“ 2022 m. vasario 10 d. sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl būsimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo, pasitelkusi rangovus, tiekėjus ir trečiuosius asmenis, pastatyti ir parduoti ieškovui nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą su garažu 80 proc. baigtumo, kurio plotas 127,62 kv. m, o garažo plotas – 23,22 kv. m bei 4,935 arų ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo už 150 000 Eur nupirkti minėtą turtą (preliminariosios sutarties 2.1 p., 3.1 p.). Preliminarios sutarties 5.5 punkte pardavėjas įsipareigojo atlikti sutartus statybos darbus ir paruošti visus pirkimo – pardavimo sutarčiai reikalingus dokumentus ne vėliau kaip 2022 m. birželio 1 d. Pagrindinė notarinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (preliminariosios sutarties 6.1 p.).
20. Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad 150 000 Eur kaina bus sumokama tokia tvarka ir terminais: 10 000 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui per tris darbo dienas po preliminariosios sutarties pasirašymo dienos; 5 000 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui, kai gyvenamajame name bus sudėti langai ir uždengtas stogas; 5 000 Eur pirkėjas sumoka pardavėjui, kai gyvenamojo namo vidaus sienos bus ištinkuotos; likusią dalį kainos (130 000 Eur) pirkėjas (arba kredito įstaiga) sumoka pardavėjui per 28 dienas po notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, pervesdamas mokamas sumas į pardavėjo nurodytą sąskaitą (preliminariosios sutarties 4.1 p.). Ieškovas E. R. 2022 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo atsakovei 10 000 Eur.
21. Preliminariosios sutarties 7.2 punkte buvo numatyta, kad preliminarioji sutartis gali būti nutraukta, jeigu pardavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo 5.5 punkte nurodyto termino (t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d.) vėluoja atlikti statybos darbus ir apie tai raštu neinformuoja ir nesuderina atliekamų darbų statybos datos su pirkėju (preliminariosios sutarties 7.2.2 pp.). Pirkėjui nutraukus sutartį šiuo pagrindu, pardavėjas nuo Preliminariosios sutarties nutraukimo per 3 darbo dienas privalo į pirkėjo nurodytą sąskaitą pervesti sumokėtus rezervacijos mokesčius ir tokio paties dydžio baudą.
22. Ieškovas 2022 m. liepos 5 d. pranešė atsakovei UAB „Renatėlė“ apie vienašališką su atsakove sudarytos Preliminariosios sutarties nutraukimą po 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos ir pareikalavo per 3 darbo dienas į nurodytą sąskaitą grąžinti sumokėtą 10 000 Eur dydžio rezervacijos mokestį (avansą) ir sumokėti 10 000 Eur dydžio baudą. Pranešime nurodyta, jog iki atsakovė 2022 m. birželio 1 d. neatliko preliminarios sutarties priede sutartų statybos darbų bei neparengė visų pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui reikalingų dokumentų.
23. Iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, jog 2022 m. spalio 8 d., pastato (dvibučio gyvenamojo namo) baigtumas yra 7 proc., o statybos baigtumo laipsnis (82 proc.), numatytas sudarytos preliminarios sutarties 2.1.1 punkte, buvo įregistruotas 2022 m. lapkričio 28 d.
24. Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas pripažino, kad preliminarioji sutartis nutraukta pagrįstai dėl atsakovės kaltės, ieškovui iš atsakovės priteisė sumokėtą avansą ir baudą, bei paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties nutraukimo teisinius padarinius, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat teismo sprendimo vykdymo išdėstymą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Dėl preliminariojoje sutartyje numatytų netesybų (baudos) priteisimo pagrįstumo
25. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per 30 kalendorinių dienų nuo 2022 m. birželio 1 d., atsakovė neįrodė force majeure aplinkybių, dėl kurių galėjo būti pratęstas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, sprendė, kad preliminarioji sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė preliminariosios sutarties 7.2.2. papunktyje sulygtas netesybas – 10 000 Eur baudą.
26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad dėl preliminariosios sutarties nutraukimo nėra jos kaltės, nes ieškovas sutartį nutraukė prieš terminą, t. y. iki pagrindinės sutarties 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarymo termino pabaigos, kas rodo paties ieškovo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, tokią apeliantės poziciją pripažįsta stokojančia teisinio ir faktinio pagrįstumo.
27. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, kuriuo jame aptariamomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.).
28. Teismų praktikoje nurodoma, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-381/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Taigi pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).
29. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta kitokių preliminarios sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir terminų.
30. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė iki 2022 m. birželio 1 d. nepabaigė preliminariosios sutarties priede Pagrindinių konstrukcijų, apdailos bei inžinerinės įrangos darbų apraše sutartų statybos darbų, taip pat iki nurodytos datos neparuošė ir visų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui reikalingų dokumentų. Dėl šių padaryto preliminariosios sutarties pažeidimų tapo akivaizdu, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis iki nustatyto termino (2022 m. rugpjūčio 1 d.) nebus pasirašyta. Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai.
31. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog sutartį ieškovas nutraukė iki pagrindinės sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kaip jau minėta, ieškovas 2022 m. liepos 5 d. pranešė atsakovei apie vienašališką sutarties nutraukimą po 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Taigi, sutartis buvo nutraukta ne anksčiau kaip 2022 m. rugpjūčio 5 d.. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tarėsi su ieškovu dėl darbų atlikimo termino ir pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo, kad kokia tai forma atsakė į ieškovo el. paštu 2022 m. liepos 7 d. 2022 m. liepos 12 d. siųstus laiškus su dokumentus apie preliminariosios sutarties nutraukimą.
32. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės atžvilgiu preliminarios sutarties 7.2.2 papunktį gali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes įsipareigojimas įvykdyti preliminariojoje sutartyje numatytą prievolę buvo apibrėžtas konkrečiu statybos darbų atlikimo terminu (2022 m. birželio 1 d.), kuris galėjo būti pratęstas šalių sutarimu, taip pat ir dėl force majeure aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė pasinaudojo tokia teise ir pratęsė preliminariosios sutartyje nustatytą statybos darbų ir visų dokumentų, reikalingų pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, parengimo pabaigos terminą, todėl ieškovas pagrįstai nusprendė vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį ir taikyti jos nutraukimo teisinius padarinius.
33. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė force majeure aplinkybių buvimo. Atsakovės įsitikinimu, Rusijos Federacijos karo Ukrainoje sukeltos pasekmės vertintinos kaip force majeure aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
34. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties vykdymui (CK 6.212 str. 3 d.).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Be to, CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, jog nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021; 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023).
36. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad Rusijos Federacijos sukeltas karas Ukrainoje yra visuotinai žinomos aplinkybės ir jų buvimo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 p.). Kartu nurodytina tai, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog ši aplinkybė savaime reiškia, kad nagrinėjamo ginčo situacijoje būtent dėl nurodytų aplinkybių atsakovė laiku negalėjo įvykdyti konkrečių įsipareigojimų pagal su ieškovu sudarytą preliminariąją sutartį. Atsakovės procesiniuose dokumentuose (taip pat ir apeliaciniame skunde) nurodomi teiginiai dėl force majeure aplinkybių yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžia, kad būtent karinis konfliktas Ukrainoje tiesiogiai suvaržė atsakovės galimybes įvykdyti įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų karo Ukrainoje sukeltų padarinių ir atsakovės negalėjimo įvykdyti preliminariąją sutartį 5.5 papunktyje nustatytu terminu priežastinį ryšį (CPK 176 str. 1 d.). Be to, jau nurodyta, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pasinaudojusi galimybe susitarti su ieškovu dėl darbų atlikimo ir pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties terminų pratęsimo, esant force majeure aplinkybėms. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė neįrodė, kad jos nurodytos force majeure aplinkybės ir jų sukelti padariniai objektyviai suvaržė atsakovės galimybes įvykdyti preliminariąją sutartį joje nustatytais terminais (CPK 12 str. 178 str.).
37. Apeliantė skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl netesybų dydžio ir teigia, kad teismas priteisė pernelyg dideles netesybas, neatitinkančias ieškovo realiai patirtų nuostolių, nevertindamas galimybės šias mažinti.
38. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog šalys 2022 m. vasario 10 d. sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 7.2.2. papunktyje nusistatė ir preliminarios sutarties neįvykdymo pasekmes – jei pardavėjas neįvykdo šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, jis privalo pirkėjui grąžinti avansą (rezervacijos mokestį) ir sumokėti tokio paties dydžio baudą už įsipareigojimų nevykdymą.
39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, tai yra nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl iki sutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, tai yra atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
40. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 str.). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).
41. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, tai yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
42. Jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas turi teisę jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tačiau tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visada turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.).
43. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Taigi, netesybų mažinimas priklauso nuo specifinių kiekvieno ginčo faktinių aplinkybių, šalių elgesio ir kt. bei nuo to, kaip teismas, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, šias aplinkybes įvertina. Sprendžiant, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022).
44. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nesąžiningumo, kad preliminariojoje sutartyje numatytus statybos darbus ji vėlavo atlikti dėl svarbių priežasčių; kad dėjo visas galimas pastangas, jog sutartis būtų įvykdyta ir pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta laiku, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.
45. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes darė išvadą, jog apeliantė elgėsi nerūpestingai, tinkamai neinformavo pirkėjo apie preliminarios sutarties įvykdymo termino pratęsimą; be to, atsakovė yra profesionalė, dėl ko laikytina pažeidusi bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, taip pat atlikusi nesąžiningus veiksmus, sudarančius pagrindą jai taikyti deliktinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir vertina, kad ieškovo prašomų priteisti iš atsakovės netesybų dydis (suma, lygi jo sumokėtam avansui), šiuo atveju laikytinas teisingu ir protingu. Be to, pažymėtina, jog šalių autonomija civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai, užtikrina subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus.
46. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, tai yra teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
47. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių išimtinai deklaratyvius apeliantės argumentus dėl pačios atsakovės parengtoje preliminariojoje sutartyje nustatyto neprotingo netesybų (baudos) dydžio, paneigiančių pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis ir atsakovės kaltę, patvirtinančių būtinų sąlygų netesybų mažinimui egzistavimą, teisėjų kolegija, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovo prašomų priteisti iš atsakovo netesybų dydis (10 000 Eur) laikytinas teisingu ir protingu ir nėra teisinio pagrindo mažinti iš atsakovės priteistą baudą.
Dėl įrodymų vertinimo
48. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstą tenkino ieškinį.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178 str., 185 str.) ir teigti, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė šalių sudarytos sutarties sąlygas, vertino šalių elgesį sutartinių santykių metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodymus vertina selektyviai, juos vertina išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apeliantės argumentai dėl dalies įrodymų, jų neištyrimo ir neįvertinimo, dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
50. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimui, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
52. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas E. R. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikė turėtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renatėlė“, juridinio asmens kodas 304244542, ieškovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė