Baudžiamoji byla Nr. 2K-481/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.7.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio
ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant
R. Bučiuvienei,
dalyvaujant
prokurorei A. Japertienei,
gynėjams
advokatams S. Chiminui, I. Kaganui, J. Puškoriui,
teismo
posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. E.,
J. G., Ž. D., E. Č., R. Č., M. V., D. P. ir G. V.
kasacinius skundus, paduotus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30
d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžio ar dėl šių abiejų nuosprendžių.
Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu
nuteisti:
E. Č. -
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3
dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX–1706 redakcija, įsigal. 2003 m.
liepos 25 d.) už kiekvieną iš penkių turto prievartavimo veikų: turto prievartavimą
iš nukentėjusiojo L. R. - laisvės atėmimu penkeriems metams; iš
nukentėjusiojo V. G. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir keturiems
mėnesiams; iš nukentėjusiojo A. B. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir
trims mėnesiams; iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje - laisvės
atėmimu penkeriems metams ir dviem mėnesiams; iš nukentėjusiojo T. Š. - laisvės
atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio
1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir
galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams,
ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
R. Č. -
pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už kiekvieną iš trijų turto prievartavimo veikų:
turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. - laisvės atėmimu penkeriems
metams; iš nukentėjusiojo A. B. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir trims
mėnesiams; iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje - laisvės
atėmimu penkeriems metams ir dviem mėnesiams; taip pat pagal BK 140 straipsnio
1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiesiems A. B. bei L. R.,
už kiekvieną iš šių dviejų veikų paskiriant laisvės atėmimo keturiems mėnesiams
bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis bei 5 dalies 2
punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežčiausia bausme apimant bausmes,
paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prie šios subendrintos bausmės iš
dalies pridedant kitas bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės
atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti
pataisos namuose.
A. E. -
pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už kiekvieną iš trijų veikų: turto prievartavimą
iš nukentėjusiojo V. G. - laisvės atėmimu trejiems metams; iš
nukentėjusiojo A. B. - laisvės atėmimu trejiems metams ir dviems
mėnesiams; iš nukentėjusiojo T. Š. - trejiems metams ir keturiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės
subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės
atėmimas trejiems metams ir septyniems mėnesiams, ją paskiriant atlikti
pataisos namuose.
A. E. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį dėl turto
prievartavimo iš nukentėjusiosios R. G. išteisintas nenustačius, kad jis
dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.
J. G. -
pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo
būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta
bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, ją paskiriant
atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką
įskaitytas sulaikymo bei suėmimo nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki gruodžio 7 d.
ir bausmės, atliktos pagal 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, laikas.
Ž. D. -
pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už kiekvieną iš trijų veikų: turto
prievartavimą iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje - laisvės
atėmimu penkeriems metams ir dviems mėnesiams; turto prievartavimą iš
nukentėjusiojo L. R. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir vienam mėnesiui;
iš nukentėjusiojo S. Ž. - laisvės atėmimu penkeriems metams; taip pat pagal BK
25 straipsnio 3 dalį ir BK 239 straipsnio 1 dalį už suimtųjų L. R. ir
S. Ž. terorizavimą laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies
sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams ir
vienuolikai mėnesių, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
M. V. -
pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už kiekvieną iš trijų veikų: turto prievartavimą
iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje - laisvės atėmimu
penkeriems metams ir dviems mėnesiams; turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L.
R. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir vienam mėnesiui; iš nukentėjusiojo S.
Ž. - laisvės atėmimu penkeriems metams; taip pat pagal BK 25 straipsnio 3 dalį
ir 239 straipsnio 1 dalį už suimtųjų L. R. ir S. Ž. terorizavimą
laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies
2 punktu bei 9 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta
subendrinta penkerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri
apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio
18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas penkeriems metams ir vienuolikai mėnesių, ją paskiriant atlikti
pataisos namuose.
D. P. - pagal
BK 181 straipsnio 3 dalį už kiekvieną iš trijų veikų: turto prievartavimą iš
nukentėjusiojo L. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje - laisvės atėmimu
penkeriems metams ir dviem mėnesiams; turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L.
R. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir vienam mėnesiui; iš nukentėjusiojo S.
Ž. - laisvės atėmimu penkeriems metams; taip pat pagal BK 25 straipsnio 3 dalį
ir 239 straipsnio 1 dalį už suimtųjų L. R. ir S. Ž. terorizavimą
laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis,
5 dalies 2 punktu bei 9 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir
paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams ir vienuolikai
mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir BK 65 straipsnio 1
dalies 1 punktu, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta
galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams, ją paskiriant
atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką
įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. iki 2006 m.
gegužės 30 d.
G. V. -
pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už kiekvieną iš trijų veikų: turto prievartavimą
iš nukentėjusiojo L. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje - laisvės atėmimu
penkeriems metams ir trims mėnesiams; turto prievartavimą iš nukentėjusiojo L.
R. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir dviem mėnesiams; iš nukentėjusiojo S.
Ž. - laisvės atėmimu penkeriems metams ir vienam mėnesiui; taip pat pagal BK 25
straipsnio 3 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį už suimtųjų L. R. ir
S. Ž. terorizavimą laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir
paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir trims
mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir BK 65 straipsnio 1
dalies 1 punktu, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir
paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams ir trims
mėnesiams bei dešimčiai dienų, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nuosprendis, kuriuo
nuteistųjų D. P. ir J. G. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies ir Šiaulių
apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta
nuosprendžio dalis, kuria prie D. P. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo
penkeriems metams ir vienuolikai mėnesių bausmės pridėta Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos
bausmės dalis (vienas mėnuo). Pakeista nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam J. G.
į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo nuo 2004 m. lapkričio 17 d.
iki gruodžio 7 d. ir bausmės, atliktos pagal 2004 m. gruodžio 7 d.
nuosprendį, laikas. Nuteistajam J. G. į bausmės laiką įskaitytas
sulaikymo nuo 2004 m. lapkričio 17 iki 19 dienos, suėmimo nuo 2004 m. lapkričio
19 d. iki 2005 m. gegužės 19 d., pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m.
gruodžio 7 d. nuosprendį nuo 2005 m. gegužės 20 d. atliekamos bausmės ir
sulaikymo nuo 2004 m. rugsėjo 14 iki 16 dienos laikas. Kita nuosprendžio dalis palikta
nepakeista.
Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro,
nuteistųjų G. V., Ž. D., M. V., R. Č., E. Č. ir A. E. apeliaciniai
skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
gynėjų, prašiusių jų ginamųjų kasacinius skundus patenkinti, ir prokurorės,
prašiusios skundus atmesti, paaiškinimų,
n
u s t a t ė:
E. Č. ir R. Č. nuteisti už tai, kad veikdami
organizuota grupe, grasindami panaudoti fizinį smurtą, 2004 m. birželio ir
liepos mėnesių skirtingomis dienomis įvairiose Šiaulių miesto vietose reikalavo
iš L. R. 850 litų už jo 1700 Lt skolos A. V. reikalų sutvarkymą, o vėliau
vietoje šios pinigų sumos R. Č. nurodžius perduoti naują prekę, 2004 m. liepos
24 d. tiksliai nenustatytą valandą Tilžės g. 71 esančioje parduotuvėje
„Techasas“ iš nukentėjusiojo L. R. paėmė jo prašymu nukentėjusiojo A. B.
išperkamosios nuomos būdu nupirktą 2685,05 litų vertės kompiuterinę techniką;
E. Č. ir A. E. nuteisti už tai, kad:
veikdami organizuota grupe, 2004 m. rugsėjo 20 d. apie
14 –16 val. Šiauliuose, Architektų g. 26 namo kieme „VW Golf “ markės
automobilyje, panaudodami psichinę prievartą, o A. E. sudavus dvylika smūgių į
veidą ir galvą V. G., be teisėto pagrindo reikalavo iš jo už tai, kad „prisidirbo“,
perduoti jiems 1000 Lt, o vėliau vietoje šios pinigų sumos nurodę perduoti du
mobiliojo ryšio telefonus, prie parduotuvės „Topo centras“, esančios Tilžės g.
134, paėmė iš L. R. jo turėtus du 2418 Lt vertės mobiliuosius telefonus, kuriuos
nukentėjusysis V. G. įsigijo išperkamosios nuomos būdu;
veikdami organizuota grupe, 2004 m. rugsėjo mėnesio
nenustatytą dieną apie 11 val. Klaipėdoje Naujojo Sodo g. 1 esančio viešbučio
„Klaipėda“ kavinėje, panaudodami psichinę prievartą, be teisėto pagrindo reikalavo
iš jų paslaugų atsisakiusio nukentėjusiojo T. Š. perduoti jiems 1000 eurų, o
vėliau tą pačią dieną prie kavinės „Liuxora“, esančios Taikos pr. 12, E. Č.,
tęsdamas nusikalstamą veiką, vertė T. Š. perduoti 500 eurų, po ko šis E. Č.
davė 1000 Lt, o likusių 700 Lt A. E. ir E. Č., grasindami smurtu, reikalavo
toliau, todėl T. Š. nenustatytą spalio mėnesio dieną apie 18 val. savo namuose
Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), padavė L. R. 400 Lt, nurodydamas
perduoti juos E. Č. ir A. E. kaip dalį reikalaujamos sumos.
E. Č., R. Č., A. E. ir J. G. nuteisti už tai, kad trys
pirmieji minėti asmenys, veikdami organizuotoje grupėje ir kartu su J. G., 2004
m. rugsėjo 18 d. nenustatytą valandą Šiaulių m. Architektų g. 26 namo kieme, panaudodami
psichinę prievartą prieš A. B., o rugsėjo 25 d. atėmę laisvę prieš jo valią veždami
iš Gegužių g. 68 namo kiemo į Karaliaučiaus g., naudodami psichinę prievartą,
grasindami fiziniu smurtu vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti jiems 1000 Lt,
o vėliau vietoje šios pinigų sumos pirkti išperkamosios nuomos būdu ir perduoti
jiems buitinę techniką ir taip rugsėjo 26 d. apie 12.43 val. Tilžės g. 71 esančioje
parduotuvėje „Techasas“ jie užvaldė 1914 Lt vertės namų kino sistemą bei
televizoriaus stalą, rugsėjo 27 d. apie 18 val. Vilniaus g. 166 prie UAB
„Omnitel“ parduotuvės - 628 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 6100“, rugsėjo
28 d. Vytauto g. 88 prie UAB „Tele 2“ parduotuvės - 599 Lt vertės „Nokia 6100“
ir 699 Lt vertės „Nokia 3200“ mobiliuosius telefonus.
R. Č. nuteistas už tai, kad:
2004 m. rugsėjo ar spalio mėnesio tiksliai nenustatytą
dieną apie 21 – 22 val. Šiauliuose, Architektų g. 26 namo kieme, automobilyje
BMW v/n (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu vieną kartą A. B. į
veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą;
Šiauliuose, nenustatytoje vietoje, 2004 m. rugsėjo ar
spalio mėn. tiksliai nenustatytą dieną apie 21-22 val. važiuojant tuo pačiu
automobiliu sudavė L. R. vieną kartą kumščiu į krūtinę ir sukėlė jam fizinį
skausmą.
G. V., M. V., D. P., Ž. D., E. Č. ir R. Č.
nuteisti už tai, kad G. V., M. V., D. P., Ž. D. 2004 m. nuo spalio 22 d.
13 val. iki 25 d. 22.30 val., būdami Šiaulių tardymo izoliatoriaus 95–oje
kameroje, veikdami organizuota grupe su E. Č. ir R. Č., grasindami panaudoti
fizinį smurtą ir panaudodami psichinę prievartą, iš nukentėjusiojo L. R. už
tai, kad norėdamas likti kameroje turi padėti jiems išgyventi, reikalavo
susirinkti iš draugų ir perduoti 6000 Lt. Tuo pačiu metu kitoje kameroje esantis
R. Č. telefonu nurodė L. P. padėti surinkti L. R. bent 2000 Lt ir liepė
perduoti V. G. ir A. B. rinkti pinigus L. R. 2004 m spalio 24 d. apie 21
val. prie geležinkelio stoties Šiauliuose, Dubijos g. 44, E. Č. vertė V. G.,
Ž. B., T. J. ir A. B. padėti L. R. surinkti 6000 Lt, vėliau sumažino sumą iki
4000 Lt, o spalio 25 d. apie 22 val. ten pat paėmė iš T. J. 1450 Lt ir 450
eurų, likusius 1000 Lt nurodydamas perduoti per dvi savaites. Po to nuo
spalio 25 d. 22.30 val. iki lapkričio 2 d. 11 val. Šiaulių tardymo
izoliatoriaus 95–oje kameroje G. V., M. V., D. P. ir Ž. D., panaudodami
psichinę prievartą ir grasindami panaudoti fizinį smurtą, vertė L. R. surinkti
ir perduoti jų bei E. Č. ir R. Č. naudai likusius 1000 Lt.
G. V., M. V., D. P., Ž. D. nuteisti už tai, kad:
2004 m. spalio pabaigoje – lapkričio 2 d. Šiaulių
tardymo izoliatoriaus 95-je kameroje, panaudodami psichinę prievartą, nurodė
nukentėjusiajam L. R. išeinant iš tardymo izoliatoriaus palikti Ž. D. 150 Lt
vertės sportinį kostiumą ir batelius, po to – 170 Lt vertės laikrodį ir taip
privertę perduoti šiuos daiktus bei 70 Lt vertės megztinį, užvaldė 390 Lt
vertės L. R. daiktus;
2004 m. spalio 29 d. apie 18-23 val. Šiaulių tardymo
izoliatoriaus 95-je kameroje, veikdami organizuota grupe, panaudodami psichinę
prievartą ir grasindami panaudoti fizinį smurtą vertė nukentėjusįjį S. Ž.
atiduoti Ž. D. 130 Lt vertės sportinius batelius, o D. P. - 50 Lt vertės
sportines kelnes ir taip užvaldė minėtus S. Ž. 180 Lt vertės daiktus;
2004 m. nuo spalio 22 d. iki lapkričio 2 d., veikdami
organizuota grupe, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 95-je kameroje, sistemingai
naudodami prieš L. R. ir S. Ž. psichinę prievartą, grasindami fizinės
prievartos panaudojimu, reikalaudami už buvimą kameroje užmokesčio ir daiktų, Ž.
D. spyrus vieną kartą L. R. į sėdmenis, S.
Ž. neleisdami įsikurti kameroje, liepdami stovėti prie durų ir atsakinėti į
klausimus, belsti į duris ir prašyti iškelti jį iš 95–osios kameros, liepdami
gerti vandenį, aliejaus, sodos, pipirų, garstyčių, margarino, pomidorų padažo,
prieskonių „Vegeta“, druskos mišinį, terorizavo kameroje kartu kalinčius L. R.
ir S. Ž.
Kasaciniais skundais nuteistieji E. Č., A. E. ir J. G.
prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo
2006 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nuosprendį ir juos
išteisinti. Nuteistieji M. V., G. V., Ž. D. ir D. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir juos
išteisinti; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio savo skunduose jie nemini.
Nuteistasis R. Č. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario
9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde nuteistasis E. Č. nurodo, kad yra
apkaltintas ir nuteistas nepagrįstai, byloje nesurinkta pakankamai patikimų
įrodymų, leidžiančių manyti, kad jis padarė jam inkriminuotas veikas ir teigia,
kad turto neprievartavo, o jo apeliacinis skundas nebuvo išsamiai išnagrinėtas.
L. R. buvo jam skolingas, atiduoti skolą lizingu įgytomis prekėmis pasirinko
pats, kaip ir pats įtraukė į sukčiavimą A. B., nepagrįstai laikomą
nukentėjusiu šioje byloje. Kaltė pripažinimas grindžiamas vien nepatikimais L.
R. parodymais, A. B. parodymai tėra išvestiniai, o R. Č. ir liudytojas T. P.
patvirtina būtent kasatoriaus parodymus.
Kasatoriaus nekaltumą dėl turto prievartavimo iš V. G.
patvirtina nuteistasis A. E., nurodęs, kad apie E. Č. aktyvų dalyvavimą
turto prievartavime iš V. G. liepė rašyti policijos pareigūnai. Kaltės nebuvimą
patvirtina ir liudytojas D. S., taip pat ta aplinkybė, jog V. G. nemokėjo už
telefonus lizingo įnašų, o vieną aparatą
sau pasiėmė L. R., kuris taip sukčiavo ne pirmą kartą. Kasatorius pažymi, kad
teismas nenurodė, kodėl V. G. ir L. R. parodymai yra patikimesni už nuteistojo A. E.
ir liudytojo D. S. parodymus.
Kasatorius teigia, kad padėjo aiškintis dėl iš A. B.
pavogtų pinigų, bet niekada nereikalavo 1000 Lt nei iš A. B. tiesiogiai, nei
per L. R. Niekas negali patvirtinti jog E. Č. pasakė, kad A. B. prisikalbėjo ir
dabar atsakys. Be to, A. B., nuteistieji R. Č., A. E., J. G.,
liudytojai L. P., M. D. ir V. G. parodė, kad E. Č. nedalyvavo
imant prekes lizingu. Skunde E. Č. nurodo, kad tarpininkavo tarp L. R. ir jo
draugų dėl pinigų sumos dydžio ir surinkimo tik paties L. R., kuris nurodė E. Č.
kaip savo draugą, prašymu, perduotu per G. V., tačiau turto neprievartavo ir neturėjo
jokios naudos, o telefoninių pokalbių kontrolės ir įrašų darymo protokolai
apskritai negali būti šios veikos įrodymais, nes byloje nėra duomenų, ar
pokalbiai fiksuoti sertifikuota įranga.
Nuteistasis taip pat pažymi, kad L. R. supažindino jį su
T. Š. dėl galimybės įsigyti pigesnių cigarečių, ir tik pokalbio metu paaiškėjo,
kad T. Š. nori nuteistojo pagalbos išvaryti konkurentą iš uosto. Nuteistasis
jokio turto iš T. Š. neprievartavo. Byloje nustatyta, kad L. R. pats
reikalavo ir vėliau grąžino T. Š. pinigus. Kasatorių kaltinančius parodymus L. R.
ir T. Š. duoda norėdami išvengti atsakomybės už savavaldžiavimą, tai
patvirtina nuteistųjų A. E., R. Č. ir liudytojo policijos pareigūno R. Š.
parodymai.
Nuteistasis kasaciniame skunde taip pat nesutinka, kad
egzistavo organizuota grupė, nes L. R. jo draugas, R. Č. brolis. Nėra
jokio organizuotos grupės būtino požymio, išankstinio E. Č., A. E. bei R. Č.
planavimo daryti nusikaltimus, įrodymų, nes iš bylos medžiagos matyti, kad
visais atvejais veikti jie pradėdavo būtent nukentėjusiųjų prašymu padėti jiems
išspręsti vienus ar kitus klausimus.
Skunde nurodoma, kad tuo atveju, jeigu kasatoriaus
argumentai dėl jo nekaltumo teismo neįtikintų, jam paskirta bausmė švelnintina
atsižvelgiant į tai, kad jis turi darbą, išlaiko šeimą, turi mažametį vaiką.
Nuteistasis R. Č. skunde detaliai pakartoja argumentus, kuriuos buvo
išdėstęs savo apeliaciniame skunde, ir nurodo, kad už turto prievartavimą nuteistas
nepagrįstai, sufabrikavus bylą. Šiuos argumentus jis suskirsto į grupes pagal
kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų.
Dėl turto prievartavimo iš L. R. skunde nurodoma, kad L. R.
žodžiai „broliai pasakė, kad juos pavedė, liepė jam iki vakaro surinkti
pinigus“ neįrodo nei kasatoriaus kaltės, nei nusikalstamos veikos apskritai.
Byloje nustatyta, kad L. R. buvo skolingas T. P. ir neturėjo pinigų, todėl
šią skolą už jį atidavė kasatoriaus brolis E. Č., o už skolą E. Č. atiduoti A.
B. lizingo būdu įgytą kompiuterį L. R. nusprendė pats. Dėl šios veikos A. B.
nukentėjusiuoju nepripažintas, todėl, kasatorius manymu, teismas, aprašęs šią
veiką kaip „turto prievartavimą iš L. R. ir A. B.“, peržengė bylos nagrinėjimo
ribas.
Apie turto prievartavimą iš A. B. nėra jokių įrodymų,
nes jis pats davė parodymus, jog prekes rinkosi kartu su draugu M. D., davusiu
800 Lt ir paėmusiu vieną televizorių, J. G., davusiu 30 Lt, A. E.,
davusiu 300 Lt, o vieną telefoną pasiėmė L. R. L. R. ir A. B.
apkaltino kasatorių siekdami išvengti atsakomybės už savo padarytas
nusikalstamas veikas. Kasatorius pažymi, kad L. R. ir A. B. bendravo su
juo, nors pagal bylos medžiagą jau turėjo jaustis patyrę skriaudą dėl jo ir
brolio E. Č. nusikalstamos veikos.
Kaltinimai turto prievartavimu organizuota grupe iš V.
G., A. B., Ž. B., T. J. ir L. R. Šiaulių tardymo izoliatoriuje taip pat
nepagrįsti, nes kasatorius pažinojo iš visų tik savo brolį ir G. V., o
telefoniniai pokalbiai su L. P., kad kasatorius skambins draugams, jei bus nors
du tūkstančiai, nieko neįrodo.
Skunde kasatorius pripažįsta, kad yra pastūmęs ranka A. B.
ir L. R., bet tai jiems negalėjo sukelti skausmo. Tai byloje ir nėra
objektyviai nustatyta, o kaltė grindžiama tik suinteresuotų asmenų parodymais.
Kasatorius pažymi, kad yra nuteistas už nusikaltimų
padarymą organizuota grupe. Nuosprendyje atskirai aptarti požymiai, neva įrodantys
organizuotos grupės buvimą, vaidmenų pasiskirstymas, veikos intensyvumas,
trukmė, bet nenurodytos bendrininkų rūšys pagal BK 24 straipsnio atitinkamas
dalis, neaišku, kas buvo nusikaltimų organizatorius, kas vykdytojai. Apeliacinės
instancijos teismas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė, jo apeliacinį skundą
nagrinėjo paviršutiniškai, savaip interpretuodamas faktines aplinkybes dėl visų
jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl skundas iš esmės liko neišnagrinėtas
ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.
Nuteistasis A. E. kasaciniame skunde nurodo, kad jo
baudžiamojoje byloje teismų nuosprendžiai nepagrįsti, neteisėti ir naikintini.
Jis tvirtina, kad nusikaltimų nepadarė, byloje nėra pakankamai įrodymų arba jie
nepatikimi, nes tariami nukentėjusieji L. R., A. B., V. G., T. Š. į policiją
nesikreipė, o jį kaltinančius parodymus davė patys siekdami išvengti
atsakomybės už NATO karių sumušimą. L. R. apkalbėjo kasatorių ir E. Č. po nefiksuotų
jokiuose protokoluose pokalbių su policijos pareigūnu R. Š. Šiaulių
tardymo izoliatoriuje. L. R. pažįstantys asmenys apibūdina jį kaip linkusį
meluoti ir fantazuoti. Teismas netikrino ir netyrė byloje surinktų įrodymų
patikimumo, todėl pažeidė BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 241
straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą tai padaryti. Skunde
ginčijamas ir teismų sprendimuose konstatuotas organizuotos grupės buvimas, nes
nėra įrodymų apie tokiai grupei būdingus nuteistųjų tarpusavio ryšius. Kasatorius
prašo tuo atveju, jeigu skundo argumentai bus atmesti ir nustatyta, kad byloje
surinktų kaltės įrodymų pakanka, atsižvelgti į jo turimą darbą, išlaikomą šeimą
ir mažametį vaiką ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Kasaciniame skunde nuteistasis J. G. teigia,
kad A. B. į mišką nevežė ir jokio nusikaltimo nepadarė. Teismas nenustatė įvykio
laiko, konkrečios dienos, todėl nebuvo galimybės pateikti konkretaus alibi, taip
pažeista jo teisė į gynybą. Kasatorių apkalbėję asmenys siekė išvengti
atsakomybės už savo padarytus nusikaltimus, tačiau teismai į tai neatsižvelgė.
Bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, į kaltinamųjų parodymus ir paaiškinimus
įsigilinta nebuvo.
Nuteistieji Ž. D., G. V. ir M. V. iš esmės identiško turinio kasaciniuose skunduose
nurodo, kad jokių nusikaltimų nepadarė, nebuvo ir negalėjo būti organizuotos
grupės nariais, kitų nuteistųjų ir L. R. nepažinojo iki to momento, kai
Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nustatyta bendra tvarka buvo
patalpinti į vieną kamerą. Su E. ir R. Č. jie reikalų neturėjo,
labiau susipažino tik teismo posėdžio metu. Tą patvirtina D. P., broliai Č. ir
kiti parodymus davę asmenys. Byloje nenustatyti būtini organizuotos grupės požymiai,
kad jie susitarė daryti nusikaltimus, pasiskirstė vaidmenimis, žinojo, jog yra
organizuotos grupės nariai ir joje dalyvauja, ar kas ją subūrė. Nėra jų kaltės
įrodymų, išskyrus nepatikimus L. R. parodymus, kuris kalba daugiskaita,
nenurodo, kas kokius konkrečius veiksmus atliko, ir, kaip matyti iš liudytojais
apklaustų artimųjų parodymų, yra linkęs meluoti. Byloje nustatyta, jog L. R.
gyveno kameroje kaip ir kiti, viskuo naudojosi, taip pat ir mobiliuoju telefonu,
kuriuo ne kartą skambino L. R. ir R. S., pinigų iš jų neprašė, kalbėjosi
bendromis temomis. L. R. sakė, kad E. ir R. Č. jo draugai, todėl kasatoriai
daro išvadą, kad L. R. norėjo pasinaudoti savo draugais už tylėjimą dėl kartu
su jais padarytų nusikaltimų. Kasatoriai teigia, kad sportiniu kostiumu ir
bateliais S. Ž. pasikeitė su Ž. D., o L. R. padovanojo laikrodį G. V.
geranoriškai pagal kalinių įprastines nerašytas taisykles, kai išeinantis į
laisvę palieka savo daiktus kartu kalintiems. L. R. ir S. Ž. nebuvo
terorizuojami, jie nesiskundė administracijai, neprašė perkelti į kitą kamerą,
nors turėjo tokią galimybę, o kaltinančius parodymus davė tik paveikti
policijos pareigūnų įtakos. Kasatoriai pažymėjo, kad pareigūnai taip pat
nesiėmė jokių veiksmų dėl „tariamos“ nusikalstamos veikos, nors paprastai
vidaus tvarkos pažeidėjams skiriamos nuobaudos, o ne keliamos baudžiamosios
bylos. Teisme S. Ž. davė parodymus, kad nukentėjusiuoju nesijaučia, bet teismas
šiuos parodymus įvertino kaip siekimą padėti kaltinamiesiems ir atmetė. Visi
trys minėti kasatoriai savo skunduose dar pažymi, kad pinigus Ž. D. žmonai
perdavė draugai tam, kad būtų nupirktas televizorius ir maisto. Šie dalykai
skirti perduoti į izoliatorių. Tai įprasta kalėjimo gyvenime ir niekaip
nesusiję su L. R. pinigais. M. V. draugui ir G. V. mamai pinigus prašė
perduoti L. R., kad taip prisidėtų prie bendro kameroje kalinčiųjų maitinimosi.
Nuteistasis D. P. nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jis
nuteistas, nepagrįstas. Bylos medžiaga neatitinka tikrovės ir neparodo jo
kaltės. Teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes, buvo šališkas ir pažeidė BPK
nuostatas, nes pasisakė dėl visų su byla susijusių asmenų bendrai, bet nenurodė,
kokią konkrečią veiką padarė būtent jis. To nenurodo ir S. Ž. bei L. R. Nėra
duomenų, įrodančių, kad jis padarė veiksmus, kuriuose būtų įžiūrima
nusikalstama veika. Teismų sprendimuose teigiama apie psichologinį smurtą, bet neatskleista,
kuo jis pasireiškė. Ikiteisminio tyrimo metu nesurengtos akistatos su
nukentėjusiaisiais, kad tai būtų išsiaiškinta. Byloje nėra jokių duomenų ar
faktų apie kasatoriaus ryšius su kitais nuteistaisiais, patvirtinančių
kaltinimus dėl organizuotos grupės. Kasatorius pažymi, jog kai L. R. išeidinėjo
iš kameros, jis buvo etapuotas į teismo posėdį ir negali pasakyti, kas tuo metu
vyko kameroje.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl skundų nenagrinėtinų argumentų
Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant
kasacinę bylą ribos, nustatytos BPK 376 straipsnio 1 dalyje, nesuteikia šiam
teismui kompetencijos byloje pačiam nustatinėti ar paneiginėti faktus, tirti
bylai reikšmingas aplinkybes, iš naujo vertinti įrodymus. Pažymėtina, jog šioje
baudžiamojoje byloje paduotuose nuteistųjų kasaciniuose skunduose iš esmės
ginčijami teismų konstatuoti faktai ir neigiama kaltė, tokias pozicijas
grindžiant savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, santykiais tarp
juose dalyvavusių asmenų, poelgių motyvais ir pan. Šios faktinės aplinkybės skunduose
detalizuojamos, plačiai apibūdinant nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų
parodymus, pateikiant atitinkamas citatas, aiškinant kalinčių asmenų tarpusavio
bendravimo įpročius ir visa tai vertinant bei darant kasatoriams palankias
išvadas. Kasatoriai ginčija teismų sprendimus pabrėždami savo pačių parodymų
svarbą ir kritiškai traktuodami kitų asmenų, ypač nukentėjusiųjų parodymus. Tai
reiškia, kad dalis kasaciniuose skunduose iškeltų argumentų pirmiausia susiję
ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų
peržiūrėjimu, jų atranka ir vertinimu, o jau tik po to – su tokios jų visumos,
kokią įžiūri ne teismas, bet kasatoriai, kvalifikavimu. Šie kasacinių skundų
argumentai, būdami orientuoti į savaip traktuojamus faktus, nesudaro bylos
kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Nenagrinėtinas ir kasatoriaus D. P. skunde esantis deklaratyvus
teiginys, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. D. P. kasacine tvarka ginčija
tik Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Detaliame apeliaciniame skunde jis
argumento apie šio teismo šališkumą nebuvo nurodęs. Kasaciniame skunde teiginys
apie pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžiamas vien nuoroda į tai, kad
teismas nėra konkretizavęs, kokią veiką padarė būtent D. P. Toks motyvas
neatitinka BPK IV skirsnio nuostatų, reglamentuojančių nušalinimo institutą ir
tuo pačiu teikiančių teismo nešališkumo garantijas. Kasatorius savo skunde apie
jokius šių nuostatų pažeidimus nerašo. Todėl jo argumentas apie teismo
šališkumą šiuo konkrečiu atveju jokio teisės taikymo aspektu svarstytino
klausimo neiškelia.
Dėl organizuotos grupės požymio inkriminavimo
Visi kasatoriai, išskyrus nuteistąjį J. G., tvirtina,
kad teismai be pagrindo konstatavo, jog nusikalstamas veikas jie yra padarę
veikdami organizuota grupe. Savo poziciją kasatoriai grindžia teiginiais, kad
kai kurių iš jų tarpusavio bendravimas buvo nulemtas ne kokių nors nusikalstamų
sumanymų, bet natūralių giminystės, draugystės ryšių, buvimo vienoje kameroje
ir pan. Jų nuomone, nebuvo jokio išankstinio nusikaltimų planavimo,
pasiskirstymo konkrečiais vaidmenimis, būdingais nusikalstamų veikų
organizatoriui ar vykdytojui. Teismai nenurodė kiekvienam nuteistajam
priskiriamų vaidmenų, kurie atitiktų tokias bendrininkų rūšis, kokias numato BK
24 straipsnio atitinkamos dalys.
Tokia baudžiamojo įstatymo nuostatų, reikšmingų
organizuotos grupės požymio konstatavimui, traktuotė nėra teisinga. BK 25
straipsnio 3 dalis apibrėžia organizuotos grupės sampratą taip: „Organizuota
grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau
asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam
tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį“. Šis įstatymo tekstas, priešingai
negu teigia kasatoriai, nekelia reikalavimo baudžiamosiose bylose nustatinėti
tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje
apibrėžtas bendrininkų rūšis. Teismų sprendimuose akivaizdžiai užfiksuota, kad
visais organizuotos grupės inkriminavimo šioje baudžiamojoje byloje atvejais
įstatymo nuostatos dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų
susitarimo, nusikaltimų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo
nepažeistos. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje organizuotos grupės požymio
klausimas plačiai aptartas, jį apibūdinant pagal visus minėtus įstatymo
reikalaujamus kriterijus. Kiekvieno nuteistojo elgesys aprašytas ir įvertintas
atsižvelgiant į tai, kaip jis buvo įgyvendinamas bendroje veikloje su kitais
nusikalstamų veikų dalyviais. Šiuo klausimu, atsakant į nuteistųjų apeliacinių
skundų argumentus, dar plačiau pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendyje. Abiejų instancijų
teismų nuosprendžiuose padarytos motyvuotos išvados apie tai, kad grupės narių
organizuotumo lygis buvo aukštas. Kasatorių argumentai šiuo klausimu
nepagrįsti.
Dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą,
taikymo
Kasatoriai teigia, kad teismai į bylos duomenis neįsigilino,
juos traktavo paviršutiniškai, neteisingai ir nuteistųjų kaltės dėl padarytų
nusikaltimų neįrodė. Nuteistasis A. E. papildomai nurodo, jog taip buvo
pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo, o būtent
BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, nuostatos.
BPK 20 straipsnio, skirto įrodymams, 5 dalis nustato,
kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu
ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Byloje, kaip rodo jos dokumentų turinys, ši teismo prerogatyva įgyvendinta
nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Kiekvieno iš kaltinamųjų, o vėliau
nuteistųjų, pozicijos visais jiems reikšmingais faktų ir teisės klausimais bylą
išnagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams buvo gerai
žinomos. Dėl jų nuosprendžiuose pasisakyta detaliai ir motyvuotai. Kasaciniuose
skunduose šios pozicijos dar sykį atkartojamos, tačiau remiantis ne byloje
surinktų įrodymų visetu, bet tik dalimi kiekvieno kasatoriaus specialiai
atrinktų ir savaip vertinamų bylos duomenų. Toks argumentavimas neatitinka
įstatymo reikalavimų, nepaneigia teismų nuosprendžiuose padarytų išvadų ir
negali duoti pagrindo šiuos nuosprendžius keisti ar naikinti.
Dėl teisės į gynybą
Nuteistasis J. G. teigia, kad baudžiamosios bylos
procese buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismas nenustatė jam inkriminuoto
nusikaltimo padarymo laiko ir taip atėmė galimybę ginčyti kaltę iškeliant alibi
argumentą. Ši kasatoriaus pozicija neatitinka byloje esančių dokumentų turinio.
Nuosprendžiuose konstatuota, kad J. G. kartu su kitais šioje byloje nuteistais
asmenimis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2004 m. rugsėjo 18, 25 ir
27 dienomis. Nurodytos ir konkrečios vietos, kuriose J. G. tuo laiku buvo.
Taigi J. G. kliūčių kelti alibi versijas nebuvo. Apie tai, kad dėl
nesukonkretinto laiko jis neturėjo galimybės pasinaudoti alibi argumentu, nėra
minima ir šio nuteistojo apeliaciniame skunde. Todėl šis argumentas
deklaratyvus. Pagrindo manyti, kad dėl nurodytos aplinkybės buvo pažeista kasatoriaus
teisė į gynybą nėra.
Dėl bausmės individualizavimo
Nuteistieji E. Č. ir A. E. mano, kad tuo atveju, jeigu
kasacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo panaikinti teismų
nuosprendžius, jiems paskirtos bausmės turėtų būti bent jau sušvelnintos,
atsižvelgiant į tai, kad jie turi darbą, išlaiko šeimą, turi mažamečių vaikų. Šių
prašymų tenkinimui juridinio pagrindo nėra. Spręsdami bausmių, skiriamų minėtiems
nuteistiesiems, klausimą, teismai į kasatorių nurodytas aplinkybes jau yra
atsižvelgę. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad, be kitų
aplinkybių, skiriant bausmę E. Č. atsižvelgiama ir į tai, kad jis turi šeimą ir
augina mažametį vaiką, o skiriant bausmę A. E. atsižvelgiama į tai, kad jis
taip pat turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką, sergančią motiną. Nuteistasis
A. E. savo apeliaciniame skunde bausmės dydžio klausimo nekėlė. Apeliacinės
instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta tik dėl bausmės, paskirtos nuteistajam
E. Č. Šis teismas motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo
nuosprendyje bausmė šiam nuteistajam individualizuota nenukrypstant nuo
įstatymo reikalavimų. Sprendžiant šiuos klausimus įstatymo taikymo klaidų
nepadaryta.
Dėl R. Č. apeliacinio skundo išnagrinėjimo
Kasatorius R. Č. teigia, kad apeliacinės instancijos
teismas jo skundo iš esmės neišnagrinėjo, todėl nuosprendis naikintinas ir byla
grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. BPK 320 straipsnio 3 dalies
nuostatos reikalauja, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų bylą tiek,
kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistojo R. Č. apeliaciniame skunde
išdėstyti argumentai, kuriais jis ginčijo pirmosios instancijos teismo
nuosprendį, yra sugrupuoti pagal atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas
veikas. Tai turto prievartavimas iš nukentėjusiųjų L. R., A. B., iš
nukentėjusiųjų V. G., A. B., Ž. B., T. J. ir L. R. Šiaulių tardymo
izoliatoriuje, taip pat fizinio skausmo sukėlimas A. B. ir L. R. Be
to, skunde nesutinkama ir su teismo konstatuotu organizuotos grupės požymio
buvimu.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje R. Č.
skundas aprašytas tinkamai, esminių jo argumentų nepraleidžiant. Nuosprendyje
šie argumentai aptarti kitu nuoseklumu, atsižvelgiant į bylos specifiką, tačiau
dėl R. Č. dalyvavimo prievartaujant turtą iš minėtų nukentėjusiųjų yra
pasisakyta. Teismo dėmesį šio apelianto argumentams rodo ir konstatavimas, kad
R. Č. apeliaciniame skunde nutylėtos svarbios apeliantui nepalankios faktinės
bylos aplinkybės. Organizuotos grupės buvimo ir R. Č. dalyvavimo joje
klausimais nuosprendžio motyvuose pasisakyta plačiai ir išsamiai. Visa tai
leidžia daryti išvadą, kad šio asmens apeliacinis skundas išnagrinėtas. Šiuo
aspektu įstatymo reikalavimai nepažeisti. Nenukrypta ir nuo susiklosčiusios
teismų praktikos, pagal kurią laikoma, jog pakanka išdėstyti motyvuotas
išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nebūtinai pateikiant detalų atsakymą į
kiekvieną smulkesnį skundo argumentą.
Darytina bendra išvada, jog nuteistųjų kasaciniuose
skunduose išdėstyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti šioje
baudžiamojoje byloje priimtus teismų nuosprendžius.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a:
Nuteistųjų
A. E., J. G., Ž. D., E. Č., R. Č., M. V., D. P. ir G. V. kasacinius
skundus atmesti.
Teisėjai
Jonas
Prapiestis
Alvydas Pikelis
Egidijus Bieliūnas