Civilinė byla Nr. 2YT-7239-922/2021
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00778-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.11.; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. gruodžio 30 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2021-11-30 patvarkymą netenkinti prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad prašomos dėl senaties nutraukti vykdomosios bylos nėra identiškos, nes vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra dėl vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo, o vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dėl administracinių baudų išieškojimo. Administracinių baudų išieškojimo senaties ir vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo senaties terminus nustatyto skirtingi teisės aktai. Administracinės baudos ((duomenys neskelbtini)- 2016-05-02; (duomenys neskelbtini)- 2016-05-12; (duomenys neskelbtini)- 2016-08-04; (duomenys neskelbtini)- 2016- 09-20) aiškiai patenka į Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) redakcijos vykdymo laike tarpą, kuri įsigaliojo nuo 2015-07-01 ir kurioje aiškiai numatytas senaties terminas penkeri metai (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), todėl šių baudų išieškojimo vykdomosios bylos privalo būti nutrauktos suėjus jų išieškojimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu pagrindu), o antstolė A. M. vadovavosi klaidinga ATPK redakcija (galiojusia iki 2015-07-01) ir neteisėtai neužbaigė vykdomųjų bylų. Dėl vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo senaties termino nurodė, kad nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradžios (2015-12-29) jau yra praėję daugiau nei penkeri metai, duomenų, kad priverstinio išieškojimo senatis buvo nutrūkusi nėra, todėl ši byla taip pat turėtų būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu), o antstolė klaidingai vadovavosi LR Mokesčių administravimo įstatymu, kuris tokiu išmoku išieškojimo nereglamentuoja.
Suinteresuotas asmuo antstolė A. M. 2021-11-30 priėmė patvarkymą ir pareiškėjo M. B. atstovo P. B. skundo (prašymo) „dėl išieškojimo veiksmų iš M. B. nutraukimo ir bylos grąžinimo išieškotojui suėjus senaties terminui“ netenkino. Antstolė patvarkyme nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad antstolė turi nutraukti vykdomąsias bylas, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminams.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų bei prašė atmesti pareiškėjo 2021-12-05 skundą „Dėl patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)“ kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008-04-01 pareiškėjo vaiko, D. B., mama R. B. kreipėsi su pašymu dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo gauti, pateikdama dokumentus, kurie nurodė, jog pareiškėjas turėdamas pareigą išlaikyti vaiką išlaikymo vaikui neskyrė. 2008-11-23 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) atsižvelgus į R. B. prašymą bei pateiktus dokumentus (pažymą apie deklaruotą gyvenamąja vietą, antstolės A. M. pažymą apie prisiteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą bei Varėnos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė skirti pareiškėjo vaikui, D. B., vaikų išlaikymo išmoką. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai dėl senaties termino taikymo vykdomojoje byloje neturi pagrindo ir yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareigą išlaikyti savo vaiką vykdė netinkamai dėl šios priežasties atsirado prievolė pareiškėjui grąžinti skolą, kuri susidarė už jo vaikui išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, senaties termino institutas šiai pareiškėjo prievolei netaikomas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nurodė, jog įvertinus byloje esančius įrodymus ir aktualią teismų praktiką, sutiktina su antstolės pozicija, prašė skolininko skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš byloje pateikto skundo, pareiškėjas (skolininkas) M. B. prašo antstolės A. M. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jam paskirtų baudų bei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo nutraukti suėjus priverstinio vykdymo senaties terminui.
Dėl administracinių baudų išieškojimo senaties termino.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Pažymėtina, kad ANK įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (Kodekso įsigaliojimas pakeistas 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), juo pakeistas nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojęs įstatymas Nr. XII-601. Pažymėtina, kad iki 2015-07-01 galiojusios ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjui M. B. baudos teismo nutarimais paskirtos 2015-11-30, 2016-01-25, 2016-05-02 ir 2016-06-27, t. y., iki įsigaliojant ANK, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai, skirti administracines nuobaudas, vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, nurodytus to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus, nurodytus to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Išieškomos administracinės baudos skolininkui paskirtos: 2015-11-30 nutarimu, kuris įsiteisėjo 2016-05-02 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016-01-25 nutarimu, kuris įsiteisėjo 2016 2016-01-25 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-02 nutarimu, kuris įsiteisėjo 2016-08-04 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016-06-27 nutarimu, kuris įsiteisėjo 2016-09-20 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, įsiteisėję iki 2017-01-01, todėl paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas, kol bus įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Kadangi CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl reikia vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT), kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).
Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-11-30 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-681-970/2015 dėl 590 Eur baudos išieškojimo antstolės A. M. kontorai perduotas vykdyti 2016-05-02 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016-01-25 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-64-418/2016 dėl 500 Eur baudos išieškojimo antstolės kontorai perduotas vykdyti 2016-05-12 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016-05-02 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-224-314/2016 dėl 500 Eur baudos išieškojimo antstolės kontorai perduotas vykdyti 2016-08-04 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 2016-06-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.6.-317-970/2016 dėl 560 Eur baudos išieškojimo antstolės kontorai perduotas vykdyti 2016-09-20 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y., nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose skirti pareiškėjui M. B. administracines nuobaudas – baudas pateikti vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Antstolė teisėtai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, nepažeidžiant CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto.
Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomosiose bylose antstolė A. M. nuo vykdomųjų bylų užvedimo reguliariai teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, siekdama nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos, tikrinti skolininko duomenys apie jam paskirtas socialines išmokas. Antstolė taip pat sistemingai tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis, t. y., visus registrus dėl skolininko turtinės padėties nustatymo. Priimti patvarkymai areštuoti skolininko pinigines lėšas, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, surašyti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei perduoti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, išsiųsti patvarkymai dėl skolų išieškojimo į darbovietes, 2021-10-12 išsiųsti patvarkymai dėl skolų išieškojimo į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi nustatyta, jog per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų.
Dėl vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo senaties termino.
Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-12-29 Vaikų išlaikymo fondo administracija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsniu, Išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašu, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. A1-179, 4, 5 ir 6 punktais priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“, kuriuo nusprendė išieškoti iš M. B. 3249,55 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų už Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas vaikui, D. B.. Išmokos mokėtos laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Vaikų išlaikymo fondo administracija antstolės A. M. kontorai 2016-02-01 pateikė vykdyti Fondo administracijos direktoriaus 2015-12-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 straipsnyje buvo reglamentuojama, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2017-12-31 galiojusiame vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo juridiniame reglamentavime senaties terminas nebuvo reglamentuojamas.
Fondo administratorius įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.
Nuo 2018-01-01 įsigaliojusio Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. x-987 pakeitimo įstatyme (toliau – Pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skolininkas privalo grąžinti išmokų administratoriui išmokėtas išmokas ir sumokėti delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad inter alia valstybės institucijos privalo: visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus (1 p.); užtikrinti vaikui teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis (2 p.). To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.204 straipsnio 1, 2 dalyse kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.204 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybė, teikusi nepilnamečiams vaikams išlaikymą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas įtvirtinta, kad skolininkas privalo pats aktyviai domėtis vykdymo eiga.
Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančių įrodymų nustatyta, jog antstolė A. M. nuo vykdomosios bylos užvedimo reguliariai teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, siekdama nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos, tikrinti skolininko duomenys apie jam paskirtas socialines išmokas. Antstolė taip pat sistemingai tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis, t. y., visus registrus dėl skolininko turtinės padėties nustatymo. Priimti patvarkymai areštuoti skolininko pinigines lėšas, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, surašyti nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei perduoti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, išsiųsti patvarkymai dėl skolų išieškojimo į darbovietes, 2021-10-12 išsiųsti patvarkymai dėl skolų išieškojimo į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog skolos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti skolos grąžinimo prievolę. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas skolos geranoriškai pats nesumokėjo, nesidomėjo tolimesne skolos išieškojimo eiga, nesikreipė į antstolę dėl skolos sumokėjimo, t. y., nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas. Darytina išvada, kad pats pareiškėjas pareigą išlaikyti savo vaiką vykdė netinkamai, dėl šios priežasties atsirado prievolė pareiškėjui grąžinti skolą, kuri susidarė už jo vaikui išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas.
Teismo vertinimu, išanalizavus surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo vykdomąsias bylas nutraukti, nėra pagrindo pripažinti, jog bylų vykdymo eiga buvo sustojusi, taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog antstolė A. M. per vykdymo laikotarpį 2 metus neatliko jokių vykdymo veiksmų. Taigi tiek vykdomosios bylos (ir dėl administracinių baudų išieškojimo, ir dėl vaiko išlaikymo išmokų išieškojimo) užvestos, tiek baudų bei išlaikymo išmokų išieškojimas šiose vykdomosiose bylose buvo vykdomos pagrįstai, t. y., esant teisėtam pagrindui, o priverstinio išieškojimo procedūra neabejotinai yra susijusiu su vykdymo išlaidomis, kurias vykdymo procese turi atlyginti skolininkas. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose vykdomieji dokumentai nėra grąžinti nei išieškotojui, nei juos išdavusiai institucijai, antstolis vykdymo išlaidų neatsisakė ir vykdomosios bylos neužbaigė, todėl vykdymo išlaidoms išieškoti senaties terminas nėra taikomas ir vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka.
Pažymėtina ir tai, kad civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, t. y., nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vykdomieji dokumentai išieškotojams negrąžinti ir vykdomosios bylos neužbaigtos.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai vykdant išieškojimus yra pagrįsti ir teisėti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais
n u t a r i a :
skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė