Civilinė byla Nr. e2-1069-230/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00847-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,  

Sekretoriaujant Jurgitai Beniuškevičiūtei, Laurai Staniulytei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Skirnuva“ atstovui advokatui D. B.,

atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ atstovams direktoriui S. P. ir advokatui V. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvelk plačiau“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo ir

n u s t a t ė :

ieškovė BUAB „Skirnuva“ ieškinyje teismo prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2015 m. vasario 18 d. tarp ieškovės BUAB „Skirnuva“ ir atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2015 m. vasario 19 d. tarp ieškovės BUAB „Skirnuva“ ir atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ sudarytą papildomą susitarimą prie 2015 m. vasario 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir taikyti restituciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog 2015 m. vasario 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieškovė BUAB „Skirnuva“ perleido atsakovei UAB „Žvelk plačiau“ 749 990,42 Lt (217 212,24 Eur) reikalavimą ir „papildomas teises“ už 207 179,20 Lt (60 003,24 Eur), o atsakovė už perleistą reikalavimą 97,50 proc. sumos, t. y. 58 503,24 Eur iš 60 003,24 Eur, sumokėjo atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Kadangi sutartimi buvo perleisti reikalavimai, dėl kurių buvo pradėta civilinė byla Kauno apygardos teisme, todėl teismas 2015-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1515-173/2015 pakeitė ieškovą iš BUAB „Skirnuva“ į UAB „Žvelk plačiau“. 2015-05-26 patikslintu ieškiniu atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ ieškinio reikalavimus padidino nuo 217 212,24 Eur iki 286 415,59 Eur, o 2015-08-12 patikslintu ieškiniu nuo 286 415,59 Eur iki 590 516,61 Eur, prie kurio pridėjo 2015-02-19 papildomą susitarimą prie 2015-02-18 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuriuo ieškovė BUAB „Skirnuva“ ir atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ susitarė: „Kreditorius pateikia Skolininkui papildomus reikalavimus, atrastus Naujojo kreditoriaus bei reiškiamus jo naudai pagal Sutarties 3 punktą ir kylančius iš Rangos sutarties sąlygų“ (3.1 p.); „Naujasis kreditorius už jo naudai bei jo nurodymu Kreditoriaus pareikštus papildomus reikalavimus Skolininkui pagal Rangos sutartį bei Sutarties 3 punktą - sumoka Kreditoriui 2 000 Eur per 6 mėnesius nuo šio Papildomo susitarimo sudarymo dienos“. Pagal papildomą susitarimą atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ ieškovei sumokėjo 2 000 Eur. Šalių sudaryta sutartis ir papildomas susitarimas pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises, kadangi reikalavimo teisės buvo perleistos už kainą, kuri yra ženkliai mažesnė negu sutartyje nurodyta perleidžiamų reikalavimo teisių suma. Be to, sutartimi buvo susitarta dėl įskaitymo, t. y. atsiskaitant turtu (turtinėmis teisėmis), tokiu būdu atsakovei UAB „Žvelk plačiau“ buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriai, kuriais atliekami įskaitymai nemokios įmonės reikalavimų atžvilgiu, yra neteisėti, o jų šalys pripažįstamos nesąžiningomis. Ieškinio pateikimo dieną nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti sutartį ir papildomą susitarimą. Ieškovės BUAB „Skirnuva“ buvęs tuometinis vadovas L. K. neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių. Nemoki ieškovė UAB „Skirnuva“ perleido reikalavimo teises, už kurias gavo tik 3 500 Eur (1 500 Eur + 2 000 Eur). Tai patvirtina, jog buvo aiški priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Todėl ieškovės UAB „Skirnuva“ buvusio vadovo ir atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ nesąžiningumas yra preziumuojamas. Be to, atsakovė UAB „Žvelk plačiau“, būdama verslininke, sudarant ginčijamą sandorį buvo nesąžininga, kadangi nepasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Aplinkybė, jog ieškovė yra nemoki ginčijamų sandorių sudarymo metu, atsispindėjo ir Juridinių asmenų registre bei yra nurodyta pačioje ginčijamoje sutartyje.

Atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovės ginčijamų sandorių sudarymo metu sandorio šalis – UAB „Skirnuva“ buvo restruktūrizuojama įmonė, todėl, vertinant ginčijamų sandorių teisėtumą, turi būti vadovaujamasi ĮRĮ nuostatomis. Ieškovės restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad 2015 m. antros eilės kreditorių reikalavimai bus sumažinti 2 121 373 Lt suma. Žinant, jog dalis RUAB „Skirnuva“ skolininkų nevykdė savo įsipareigojimų, buvo pasiūlyta RUAB „Skirnuva“ kreditoriams įsigyti reikalavimo teises pagal RUAB „Skirnuva“ pareikštus bei reiškiamus ieškinius, tuo pačiu sumažinant bendrovės kreditorinius reikalavimus, mokėtinus 2015 m. Atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ tokiu ieškovės pasiūlymu pasinaudojo ir sudarė su ieškove 2015-02-18 sutartį dėl ieškovės procesinių teisių įgijimo civilinėje byloje Nr. 2-1515-173/2015. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog gavo tik 3 500 Eur, nes be 1 500 Eur, sumokėtų į bendrovės kasą, dar 33 000 Lt suma buvo sumažintas atsakovės kreditorinis reikalavimas pagal restruktūrizavimo planą, 169 000 Lt suma buvo mažinamas RUAB „Skirnuva“ įsiskolinimas atsakovei, atsiradęs per laikotarpį nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o pagal papildomą susitarimą sumokėta dar 2 000 Eur suma, kuri sumokėta dėl to, kad pati atsakovė dalyvaudama byloje atrado skolininko papildomai nesumokėtų sumų, kurių RUAB „Skirnuva“ nebuvo radusi prieš perleidžiant ieškovo procesines teises UAB „Žvelk plačiau“. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad UAB „Skirnuva“ buvo nemoki, nes 2012-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1992-173/2012 ji yra pripažinta turinčia finansinių sunkumų, bet ne nemokia. Be to, 2015-05-28 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-l716-390/2015 pripažino UAB „Skirnuva“ mokia ir atsisakė kelti bankroto bylą (bankroto byla buvo iškelta tik po to, kai 2015 m. gegužės mėn. suėjo terminas sumokėti 21 mln. Lt paskolą BAB bankas Snoras ir ši paskola buvo laikoma pradelstais įmonės įsipareigojimais). UAB „Skirnuva“ nebūnant bankrutuojančia įmone, negalėjo būti pažeidžiamos ir bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisės. Atsakovė pažymi, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas prie pagrindinės 2015-02-18 sutarties, kaip sutarties papildymas, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog papildomas susitarimas yra visiškai savarankiška sutartis. Sutarties 3 p. yra nurodoma, jog atsakovei buvo perleistos ir papildomos teisės į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1515-173/2015, dėl ko papildomas susitarimas iš esmės buvo netgi ir nereikalingas, nes papildomu susitarimu dubliuojamas sutarties 3 p. Ieškovė reikalauja taikyti CK 6.66 str., tačiau ieškovė nėra kreditorė, o ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo skolininkė. Kadangi ginčo sandoriai buvo sudaryti restruktūrizavimo metu, todėl bankroto administratorius negali ginčyti šių sandorių, nes jis restruktūrizuojamos neatstovauja bendrovės kreditorių. Nei BUAB „Skirnuva“, nei bankroto administratorius nėra ir nebuvo kreditoriais įmonės restruktūrizavimo metu (neturi galiojančios reikalavimo teisės), todėl negali reikšti reikalavimų CK 6.66 str. pagrindais. RUAB „Skirnuva“ privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, kadangi restruktūrizuojama bendrovė privalo vykdyti restruktūrizavimo planą, tame tarpe ir laikytis kreditorinių reikalavimų tenkinimo terminų, numatytų teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane. Tokiu būdu restruktūrizuojama bendrovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, kad sumažintų plane numatytus kreditorinius reikalavimus. Be to, ĮRĮ imperatyviai nurodo, kad restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas, todėl einamųjų įmokų mokėjimas taip pat yra privalomas (sudarius sutartį einamosios įmokos sumažintos 169 000 Lt). UAB „Skirnuva“ buvo sąžininga, nes restruktūrizavimo plano bei ĮRĮ privalomų normų įgyvendinimui savo kreditoriams pateikė pasiūlymą, kuriuo galėjo naudotis ir kiti restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriai, o atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ įsigijusi ieškovo procesines teises buvo sąžininga, nes taip pat buvo restruktūrizuojamos bendrovės kreditorė, su kitais restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriais dalyvavo svarstant RUAB „Skirnuva“ pasiūlymą, pateikė savo pasiūlymą įsigyti ieškovo procesines teises, sąžiningai sudarė ginčijamus sandorius. Tikroji sutarties vertė priklausys nuo civilinės bylos Nr. 2-1515-173/2015 baigties (patenkinto ieškinio dydžio, nors byla gali baigtis ir visišku ieškinio atmetimu bei nuostolių atsakovei atlyginimu), todėl ieškovė iki sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo negali teigti, kad sutartis sudaryta žymiai mažesne verte, nei yra jos tikroji vertė. Nepagrįsta ir ieškovės nuomonė dėl reikalavimų įskaitymo negalimumo, nes restruktūrizuojama bendrovė pagal ĮRĮ 8 str. 1 p. negali atlikti įskaitymo tik iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, o šiuo atveju planas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2013-01-31 nutartimi.

Ieškovė dubliku nesutinka su atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir nurodo, jog ginčijamų sutarčių sudarymo metu BUAB „Skirnuva“ turėjo daug kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises jos atžvilgiu (iš viso pradelstų įsipareigojimų dydis pagal 2015-02-28 balanso duomenis sudarė 13 574 869,09 Eur). Ginčijamomis sutartimis prieš pat bankroto bylos iškėlimą įskaitymo būdu buvo privilegijuotai atsiskaityta su atsakove ir tuo pačiu panaikintos ieškovės kreditorinio reikalavimo teisės, tokiu būdu nesąžiningai sumažinant buvusios faktiškai nemokios BUAB „Skirnuva“ turtą ir sąmoningai padarant neįmanomu atsiskaitymą su kitais kreditoriais. Tokiu būdu neabejotinai buvo pažeistos kitų BUAB „Skirnuva“ kreditorių, ypatingai buvusių darbuotojų, su kuriais bankrutavusi bendrovė šiai dienai neturi turto atsiskaityti, teisės. BUAB „Skirnuva“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, žinojo, kad šios sutarties sudarymo metu buvo nemoki ir turėjo daug kitų kreditorių, su kuriais nebuvo pajėgi atsiskaityti, be to, žinojo, kad ginčijama sutartis pažeis kitų BUAB „Skirnuva“ kreditorių teises. ĮRĮ nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos, o ieškovė aplinkybių, susijusių su UAB „Skirnuva“ minėtu teisiniu statusu ieškinyje, kurio faktinis pagrindas ir apibrėžia ginčo ribas, nei grindžia, nei įrodinėja. Todėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai dėl ieškovės negalimumo reikšti ieškinį ir nemokumo sąvokos aiškinimo pagal ĮBĮ ir ĮRĮ normas nepagrįsti.

Atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ tripliku prašo ieškinį atmesti, nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį, papildomai nurodo, jog dėl ginčo sandorių RUAB „Skirnuva“ netapo nemoki, nes dėl ginčo sandorių tebevyksta teisminiai ginčai ir rezultatas nėra aiškus. Todėl ginčo sandoriai neturėjo jokios įtakos RUAB „Skirnuva“ mokumo padidinimui ar sumažinimui. Taip pat nebuvo suteikta pirmenybė atsakovei, kaip RUAB „Skirnuva“ kreditorei, kadangi pasiūlymą įsigyti reikalavimo teises gavo ir kiti RUAB „Skirnuva“ kreditoriai. Šis faktas paneigia ieškovės nurodomą aplinkybę, kad buvo pažeistos kitų BUAB ,,Skirnuva“ kreditorių teisės, ypatingai buvusių darbuotojų, su kuriais bankrutavusi bendrovė šiai dienai neturi turto atsiskaityti. Pagal ĮRĮ 8 str. 4 p. reikalavimą mokant einamąsias įmokas buvo atsiskaitoma su daugybe RUAB „Skirnuvos“ kreditorių, tame tarpe ir su bendrovės darbuotojais. Apmokėti RUAB „Skirnuvos“ kreditoriams reikalauja teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas.

Ieškovė atstovas advokatas D. B. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti su jau realiai nemokia įmone. Lietuvos apeliaciniam teismui 2015-02-19 priėmus nutartį įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nustačius nemokumą ieškovei buvo nutraukta restruktūrizavimo byla, o ginčo sandoriai buvo sudaryti tuo pačiu metu. 2015-03-26 buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, o 2015-06-23 buvo iškelta bankroto byla. Nutraukus restruktūrizavimo bylą restruktūrizavimo plane numatytos priemonės neteko teisinės prasmės, kadangi šiuo atveju svarbu  faktinio nemokumo konstatavimas, t. y. finansinės padėties pablogėjimas, dėl ko nebebuvo galima atsiskaityti su kreditoriais, be to, ir restruktūrizavimo planas niekada nebuvo vykdomas. Sandorio kaina buvo tris kartus mažesnė už perleisto reikalavimo vertę, be to, sumokėta tik labai nedidelė kainos dalis, o likusioje dalyje atliktas įskaitymas, kuris esant nemokumui yra negalimas. Esant įmonės nemokumui sandoris nebuvo privalomas, to atsakovė ir neįrodė, todėl suteikus prioritetą vienam iš kreditorių buvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Be to, sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių asmenų ir tikrieji šalių ketinimai nebuvo sąžiningi.

Atsakovės atstovas direktorius S. P. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovė turėjo kreditorinį reikalavimą ieškovės restruktūrizavimo byloje, kaip ir kiti kreditoriais gavo ieškovės pasiūlymą pirkti perleidžiamą reikalavimą, juo ir pasinaudojo. Apie tai, kad nutraukta restruktūrizavimo byla, nežinojo, o restruktūrizavimo plane buvo numatytas reikalavimo patenkinimas. Prieš sudarant sandorį pasitarė su teisininkais, kurie pritarė, kad viskas teisėta, todėl ir sudarė šiuos sandorius. Apie kitus kreditorius žinojo, tačiau pasikonsultavus nekilo jokių abejonių. Pripažįsta, kad yra įgijęs ieškovės akcijų, tik nežino, ar tai yra įregistruota. Sutarčių tekstus paruošė gal ir jis, o poreikis pasirašyti papildomą susitarimą atsirado todėl, kad reikėjo gauti papildomus dokumentus patikslintam ieškiniui.

Atsakovės atstovas advokatas V. T. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad įmonės nemokumas turi būti patvirtintas, tai byloje nėra įrodyta, nes nebuvo iškelta bankroto byla, o restruktūrizavimo atveju nemokumo nėra. 2015-06-23 nutartis nepatvirtina būklės, buvusios sandorių sudarymo metu, be to, nutraukus restruktūrizavimo bylą vėl buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai, todėl padidėjo įmonės įsipareigojimai. Kauno apygardos teismo 2014-12-04 nutartyje nutraukti restruktūrizavimo bylą taip pat nėra fiksuota padėtis sandorių sudarymo dieną. Kadangi kiti kreditoriai nepasinaudojo ieškovės pasiūlymu pirkti reikalavimo teises, todėl jų teisės nėra pažeidžiamos. Be to, restruktūrizavimo proceso metu yra akcentuojama kreditorių pagalba, tačiau tai vykdė tik atsakovė, priimdama pasiūlymą sudaryti sandorius. Taip pat mano, kad nepagrįsta ir sandorių verčių disproporcija, kadangi atsakovė jokių realių piniginių sumų negavo, o ieškovė – gavo pinigus ir buvo sumažinta jos skola atsakovei, o pastaroji gavo tik teisę. Be to, turėjo būti vykdomas restruktūrizavimo planas, todėl viskas atlikta pagal įstatymą. Atsakovė pagrindine reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įgijo viską, o papildomas susitarimas buvo sudarytas tik dėl 2 000 Lt sumokėjimo.

Ieškinys tenkintinas. Byloje, remiantis su ieškiniu pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esančiais duomenimis, nustatyta, kad RUAB „Skirnuva“ (kreditorė – ieškovė) ir UAB „Žvelk plačiau“ (naujoji kreditorė – atsakovė) 2015 vasario 18 d. pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovei reikalavimo teisę, t. y. teisę reikalauti iš Druskininkų m. savivaldybės administracijos 2014-12 ieškiniu numatytą 749 990,42 Lt dydžio ieškinio reikalavimą už 60 003,24 Eur (207 179,21 Lt), susidedančių iš: 1) 33 000 Lt kreditorės skolos naujajai kreditorei pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, 2) 169 000 Lt kreditorės skolos, susidariusios po restruktūrizavimo plano patvirtinimo (einamieji mokėjimai naujajai kreditorei), 3) 5 179,20 Lt (1 500 Eur) naujoji kreditorė sumoka kreditorei.  Šalys sutarties 2 punkte susitarė, kad šios sutarties pagrindu taiko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. 202 000 Lt dydžiu mažinamas kreditorės įsiskolinimas naujai kreditorei, o 3 punkte nurodė, kad kartu su reikalavimo perleidimu naujai kreditorei taip pat perleidžiamos ir visos kitos papildomos teisės, įskaitant, bet neapsiribojant teise į palūkanas, netesybas, nuostolių atlyginimą, įkeitimą, laidavimą ir pan. Papildomu susitarimu, sudarytu 2015-02-19, tos pačios šalys susitarė, kad kreditorė (ieškovė) pateikia papildomus reikalavimus skolininkui, atrastus naujosios kreditorės (atsakovės), kylančius iš rangos sutarties sąlygų, o naujoji kreditorė už tai kreditorei sumoka 2 000 Eur per 6 mėnesius nuo šio papildomo susitarimo sudarymo dienos. 2012-06-30 d. Kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad atsakovė pagal papildomą susitarimą sumokėjo 2 000 Eur. Perleidus reikalavimo teisę Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi pakeitė ieškovą civilinėje byloje Nr. 2-1515-173/2015 pagal ieškovės RUAB „Skirnuva“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo ir ieškove pripažino atsakovę UAB „Žvelk plačiau“, kuri šioje byloje pateikė du patikslintus ieškinius: 1) 2015-05-26 dėl 286 415,59 Eur skolos priteisimo ir 2) 2015-08-11 ieškinį dėl 590 516,61 Eur priteisimo. Atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikta Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. B2-2694-173/2012 pagrindžia, kad UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas atsakovės UAB „Žvelk plačiau“ kreditorinis reikalavimas 118 262,72 Lt sumai. Su atsakovės 2016-04-29 prašymu pateikti rašytiniai įrodymai (sutartys atliktų darbų aktai, pažymos, atsiskaitymus patvirtinantys dokumentai ir pan.) patvirtina, kad ieškovė sandorių sudarymo metu turėjo įsiskolinimą atsakovei UAB „Žvelk plačiau“. Su šiuo prašymu atsakovė taip pat pateikė Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties nuorašą, kuris patvirtina, kad šia nutartimi buvo nutraukta UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byla, konstatavus restruktūrizavimo plano nevykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis buvo palikta nepakeista, pripažinus pirmosios instancijos teismo išvadą, kad restruktūrizavimo planas nevykdomas, pagrįsta. Kita Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1716-390/2015, konstatavus įmonės nemokumą, UAB „Skirnuva iškelta bankroto byla.

Ieškovė prašo pripažinti 2015-02-18 reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2015-02-19 papildomą susitarimą prie šios sutarties negaliojančiais actio Pauliana ieškinio pagrindu (CK 6.66 straipsnis), nurodydama, kad šie sandoriai sudaryti ieškovei jau esant nemokiai, šiais sandoriais suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises.

CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Tiek įstatyme, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatytos šios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurios yra būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Todėl pasisakant dėl ieškinio pagrįstumo apsvarstytinos visos šios būtinos actio Pauliana ieškinio sąlygos.

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui ir kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Faktą, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, pirmiausia patvirtina buhalterinės apskaitos duomenys už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-02-18 (t. y. iki ginčo sandorių sudarymo), kuriuos ieškovės atstovas pateikė 2016-06-07. Šie duomenys patvirtina, kad per vienerius metus mokėtinos sumos šiuo laikotarpiu sudarė 29 455 454,30 Lt. Kad tai pradelstos skolos, o įsipareigojimai kreditoriams nebuvo vykdomi, patvirtina duomenų periodo pradžiai (2015-01-01) ir pabaigai (2015-02-18) sugretinimas, kuris patvirtina, kad skolos per šį laikotarpį ne tik kad nebuvo mokamos, bet jos ir išaugo beveik 1 mln. Lt. Tai patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog Kauno apygardos tesimo 2014-12-04 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartimi buvo konstatuotas restruktūrizavimo plano nevykdymas ir tuo pačiu įsipareigojimų kreditoriams (tarp jų net įsipareigojimų darbuotojams) nevykdymas, dėl ko dar 2014-10-10 kreditorių susirinkime buvo nutarta kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Kauno apygardos teismui 2015 m. birželio 23 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, remiantis 2015-02-28 balanso duomenimis, t. y. sudarytu praėjus vos 10 dienų nuo ginčo sandorių sudarymo, buvo nustatyta, kad vien neišmokėtas darbo užmokestis sudarė 1 768 896,46 Lt, o  pradelstos skolos kreditoriams  iš viso buvo 13 574 869,09 Lt. Nurodyti bylos duomenys suteikia pakankamą pagrindą spręsti, jog perleidžiant reikalavimo teises ieškovės kreditoriai turėjo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių skolininkui ir jas turėjo iki ginčijamų sandorių sudarymo.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Tam, kad galėtų būti patenkintas actio Pauliana ieškinys, būtina nustatyti, jog ginčijamu sandoriu, kurio skolininkas sudaryti neprivalėjo, pažeistos kreditorių teisės. 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Ši teisės norma nustato, kad kreditoriaus teises pažeidžia sandoris, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises. Skolininko nemokumas suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012). Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Minicredit“ v. UAB „Egroup LT“ ir UAB „Pro Invest Group“). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“, Norvegijos įmonė Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007).

Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį jau nebeturėdama galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais (būdama faktiškai nemoki), taip suteikdama pirmenybę vienam iš kreditorių. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Baldų rojus“ v. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bylos Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Pažymėtina, kad faktiniam įmonės nemokumui konstatuoti neprivaloma vertinti visų turimų jos kreditorių ir galimybių su jais atsiskaityti, pakanka nustatyti aplinkybes, jog įmonė neatsiskaitė su tam tikrais kreditoriais. Pagal bylos įrodymų duomenis galima spręsti, kad UAB ,,Skirnuva“ ginčijamus sandorius sudarė jau būdama nemoki, t. y. perleido savo turimas reikalavimo teises atsakovei UAB ,,Žvelk plačiau“, taip suteikdama vienam iš kreditorių pirmenybę ir tuo pačiu pasunkino bei sumažino ginčo sandorio metu buvusių kitų UAB ,,Skirnuva“ kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Aukščiau nurodyti argumentai dėl ieškovės neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės turėjimo patvirtina, kad laikotarpiu, artimu sandorių sudarymui, įmonėje pagal 2015-02-28 balansą jau buvo faktinio nemokumo situacija, kadangi Kauno apygardos tesimo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi konstatuota, kad UAB „Skirnuva“ tuo metu turėjo pradelstų įsipareigojimų 13 574 896,09 Eur sumai, o į balansą įrašyta turto vertė – 5 995 106 Eur, tačiau ilgalaikis turtas, t. y. transporto priemonės jau buvo areštuotas, o nekilnojamasis turtas – įkeistas. Todėl ginčo sandorių sudarymo metu buvo akivaizdi faktinė nemokumo situacija, kuri Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi tik buvo įvertinta ir teisiškai kvalifikuota. UAB „Skirnuva“, žinodama tikrąją nemokumo padėtį, ginčijamais sandoriais perleido atsakovei UAB ,,Žvelk plačiau“ reikalavimo teises į Druskininkų savivaldybės administraciją ir šių sandorių pagrindu įskaitė atsakovės turėtą 202 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovę. Taip atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių, t. y. UAB ,,Žvelk plačiau“ skolininkė UAB ,,Skirnuva“ nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimo patenkinimą, nors, kaip jau nustatyta, tuo metu UAB ,,Skirnuva“ turėjo pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, VMI, VSDFV, bankams ir kitiems kreditoriams, kas nustatyta Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Skirnuva“ bankroto byloje.

Konstatuotina, kad kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, siekiamas tikslas yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą. Kai actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, tai jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą. Tais atvejais, kai actio Pauliana nuginčijus skolininko sudarytą sandorį (sandorius) yra atkuriamas skolininko mokumas, kreditoriai įgyja realias galimybes gauti turimų reikalavimų visišką patenkinimą. Kitais atvejais, kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius. Taigi, pagal nuginčytą sandorį į bankrutuojančios UAB ,,Skirnuva“ turto masę grąžinus šiais sandoriais perleistą turtą, kreditoriai ateityje, t. y. realizavus reikalavimo teisę į Druskininkų savivaldybės administraciją ir gavus piniginį jo patenkinimą galės į tai nukreipti savo reikalavimus ir gauti visišką ar dalinį patenkinimą, taip apginant kreditorių teisėtus interesus.

Dėl būtinumo sudaryti sandorį

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. (J. M. ) ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Atsakovė privalomumą sudaryti ginčo sandorius grindžia UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo plano vykdymu, t. y. UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo plane numatytais įsipareigojimais atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko atsakovei neva ir buvo pasiūlyta pirkti perleidžiamas reikalavimo teises. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti, kai UAB „Skirnuva“ jau buvo nemoki ir nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams nei pagal restruktūrizavimo plane numatytą tvarką, nei apskritai vykdyti įsipareigojimus. Nustatyta faktinė aplinkybė, kad restruktūrizavimo planas faktiškai nebuvo vykdomas nuo pat jo patvirtinimo, kas yra nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, įtakojo RUAB „Skirnuva“ 2014 -10-10 kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta nutraukti restruktūrizavimo bylą. Kadangi atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ nesutiko su šiuo nutarimu ir jį skundė Kauno apygardos teismui, tai reiškia, kad ji tuo metu jau turėjo žinoti apie tai, kad UAB „Skirnuva“ turi finansinių sunkumų ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl priimdama pasiūlymą pirkti perleidžiamą reikalavimo teisę ne vykdė restruktūrizavimo plane numatytas priemones, o atvirkščiai, siekė patenkinti tik savo interesus, tuo pačiu apeidama kitus kreditorius. Jei ir kiti kreditoriai, galimai gavę šį  pasiūlymą, juo nepasinaudojo, tai jokiu būdu nereiškia, kad nebuvo pažeistos jų teisės, ką teigia atsakovės atstovai, nes kreditoriui elgiantis sąžiningai, apdairiai ir atsakingai turėjo kilti abejonės dėl tokio sandorio teisėtumo ir jo sąžiningumo kitų kreditorių atžvilgiu. Kadangi restruktūrizavimo procedūra yra priemonė įmonei išspręsti laikinus finansinius sunkumus, todėl visada padidėja jos atsakomybė prieš kreditorius ir nustačius, kad įmonėje susidarė tokia finansinė padėtis, kuri atitinka nemokumo būklę, saugant kreditorių interesus, turi būti nedelsiant kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl negali būti pateisinami veiksmai, perleidžiant turtines teises vienam iš kreditorių, prisidengiant siekimu vykdyti restruktūrizavimo planą.

Dėl skolininkės (UAB „Skirnuva“) ir trečiojo asmens (UAB „Žvelk plačiau“) nesąžiningumo 

Dar viena CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Neatlygintinio sandorio nuginčijimui trečiojo asmens nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taikant actio Pauliana institutą, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Jonsta“ v. UAB „Top Decor“, bylos Nr. 3K-3-703-706/2015).

Skolininkės UAB „Skirnuva“ nesąžiningumas pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas taisykles yra akivaizdus. UAB „Skirnuva“ turėjo būti žinoma, kad ji nevykdo restruktūrizavimo plano nuo pat jo patvirtinimo Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi, kadangi jau 2013 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime buvo konstatuota, kad restruktūrizavimo planas nevykdomas, o įmonės veikla nuostolinga. 2014 m. gegužės 28 d. vykusiame RUAB „Skirnuva“ kreditorių susirinkime buvo bandoma pakeisti restruktūrizavimo planą, tačiau kreditoriai siūlomiems pakeitimams nepritarė ir įpareigojo vadovą atlikti turto vertinimą bei juo remiantis patikslinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, tačiau vertinimas nebuvo atliktas, o 2014 m. spalio 10 d. įvykęs kreditorių susirinkimas netvirtino restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitos ir nutarė siūlyti teismui nutraukti restruktūrizavimo bylą. Šios aplinkybės nustatytos Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartyje. Jos patvirtina, kad UAB „Skirnuva“ turėjo būti žinoma jos sunki turtinė padėtis ir tai, kad yra nevykdomi įsipareigojimai kreditoriams ir kad ginčo sandoriai pažeis kreditorių teises. Tą patvirtino ir 2015-02-28 sudarytas balansas, kurio duomenys buvo pagrindas teismui iškelti bankroto bylą.

Reikalavimo teisę įgijusi atsakovė UAB „Žvelk plačiau“ taip pat pripažintina nesąžininga šalimi, kadangi ji būdama kreditore UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byloje ir aktyviai dalyvaudama kreditorių susirinkimuose, ką patvirtina tas faktas, kad ji skundė 2014 m. spalio 10 d. nutarimus, leidžia spręsti, kad ji turėjo informacijos apie ieškovės sunkumus, dėl ko ji turėjo turėti ir abejonių dėl UAB „Skirnuva“ galimybių vykdyti restruktūrizavimo planą, kas savo ruožtu rodo jos blogą finansinę padėtį. Atsakovės atstovai ir patys neneigia, kad UAB |“Skirnuva“ finansinė padėtis tuo metu buvo sunki, tačiau atsakovė, įsigydama didelės vertės reikalavimo teisę už palyginus nedidelę pinigų sumą grynaisiais ir pirmiau už kitus kreditorius gaudama savo reikalavimo patenkinimą įskaičius priešpriešinius reikalavimus, iš esmės veikė nesąžiningai, neapdairiai ir neatsakingai. UAB „Žvelk plačiau“ tam tikrą nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad atsakovės direktorius pripažino, kad jis iki sandorių sudarymo įgijo ir UAB „Skirnuva“ akcijų. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų perleistos reikalavimo teisės rinkos kainą, o ieškovė remiasi tik absoliučios perleistos reikalavimo sumos ir sumokėtos už tai sumos santykiu, todėl negalima konstatuoti, kad reikalavimo teisė atsakovei buvo perleista pernelyg žema kaina ir dėl to egzistuoja priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, kas pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą leistų konstatuoti šalių nesąžiningumo prezumpciją. Kol reikalavimo teisės apimtis dar nėra nustatyta, nes dėl jos vyksta teisminis ginčas, tol negalima nustatyti tikrosios jos vertės, be to, tai įtakoja ir būsimo reikalavimo išieškojimo sąlygos ir galimybės. Tačiau nepaisant to, kaip jau nustatyta, šalių nesąžiningumas yra patvirtintas kitu būdu virš paminėtais įrodymais.  

Dėl kitų actio Pauliana sąlygų

Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškinio senaties tokiam ieškiniui pareikšti, nes ginčo sandoriai sudaryti 2015-02-19, o ieškinys teisme pareikštas 2015-11-02.

Kaip nurodyta kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kadangi UAB “Skirnuva“ kreditorių reikalavimai yra  kur kas didesni nei ginčijamų sandorių restitucijos apimtis, o turto panaudotino jiems patenkinti faktiškai nėra, nes jis areštuotas ir įkeistas, todėl nepaneigta actio Pauliana taikymo visa apimtimi galimybė.

Dėl restitucijos 

Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (status quo ante) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2014). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulės labirintai“ v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35-701/2015). Atsižvelgiant į tai, byloje nustačius sąlygas tenkinti pareikštą actio Pauliana ieškinį, ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais ir taikytina dvišalė sandorių restitucija natūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus ir panaikinus ginčijamus sandorius, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis nustatytinas, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kadangi panaikinus sandorius taikoma restitucija, tai reikalavimo dydis nustatytinas pagal sandorio kainą ir tai yra 60 0003, 24 Eur, todėl iš atsakovės priteistinas 1 488,82 Eur žyminis mokestis (60 003,24 Eur – 28 962 Eur = 31 041,24 Eur x 2 % = 620,82 Eur + 868 Eur ).

              Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

              Ieškinį patenkinti.

              Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio tarp ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ (įmonės kodas 253663090) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvelk plačiau“ (įmonės kodas 302627346) 2015 vasario 18 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2015 m. vasario 19 d. sudarytą papildomą susitarimą prie 2015-02-18 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties.

              Taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Skirnuva“ grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvelk plačiau“ 3 500 Eur, sumokėtus pagal pripažintas negaliojančiomis sutartis, o atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Žvelk plačiau“ įpareigoti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ grąžinti perleistą 749 990,43 Lt dydžio reikalavimą Druskininkų m. savivaldybės administracijai su visomis atsakovės perimtomis papildomomis teisėmis, susijusiomis su šio reikalavimo perdavimu, panaikinti šių susitarimų pagrindu atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 202 000 Lt sumai.

              Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Žvelk plačiau“ 1 488,82 Eur žyminį mokestį valstybei.   

                            Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                        Nijolia Indreikienė