Civilinė byla Nr. 3K-3-321/2013

    Proceso Nr. 2-58-3-00136-2011-2

      Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3

 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksodės malūnas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo pareigos atlyginti įmonei padarytą žalą.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Auksodės malūnas“ pagal šios bendrovės direktoriaus V. P. pareiškimą iškelta bankroto byla, o teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (ĮBĮ 30 straipsnis).

Ieškovas BUAB ,,Auksodės malūnas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. P., kaip buvusio įmonės vadovo ir vienintelio akcininko, 254 522 Lt žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad įmonės bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės sandorius, nustatė, jog atsakovas sudarė sandorius, prieštaraujančius kreditorių interesams, gerai moralei, juridinio asmens veiklos tikslams, sąmoningai pažeisdamas pareigą elgtis sąžiningai ir rūpestingai: 1) ieškovas BUAB ,,Auksodės malūnas“, kurios vardu veikė V. P. (nuomininkas), su V. P. kaip fiziniu asmeniu (nuomotojas) 2006 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sutartį Nr. 10/06 (toliau – Brėžinių nuomos sutartis), pagal kurią iš atsakovo buvo išsinuomoti ultragarsinių kavitacinių įrenginių (UGKĮ) brėžiniai (2004 m. sausio 20 d. panaudos sutartimi bendrovė jais naudojosi neatlygintinai), susitarus, kad atsakovui bus mokama po 9000 Lt kas mėnesį. Pagal šią sutartį atsakovui grynaisiais pinigais iš viso sumokėta 244 260 Lt. Sutartis nutraukta 2010 m. birželio 30 d.; 2) BUAB ,,Auksodės malūnas“, kurios vardu veikė V. P. (pirkėjas), 2010 m. gegužės 10 d. sandoriu iš V. P. kaip fizinio asmens (pardavėjas) už 25 000 Lt nusipirko 1999 m. gamybos automobilį ISUZU TROOPER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi tokio automobilio vidutinė rinkos kaina buvo mažesnė, tai įmonė patyrė 9610 Lt žalą; 3) bendrovė, atstovaujama V. P., 2010 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 661,15 Lt pardavė UAB „Vega Baltica“, atstovaujamai direktoriaus V. P., kompiuterį, monitorių, programą. Šio turto likutinė vertė buvo 1313,30 Lt, todėl bendrovė patyrė 652,15 Lt žalą.

Ieškovo teigimu, šių sandorių sudarymo metu ieškovas BUAB ,,Auksodės malūnas“ faktiškai veiklos nebevykdė, turėjo didelių finansinių įsipareigojimų, visi darbuotojai, išskyrus administraciją, buvo atleisti iki 2010 m. birželio 1 d., atsakovas V. P. buvo įsteigęs naują įmonę; valdydamas bendrovę sudarė jai nepalankius ieškovo nurodytus sandorius, siekė asmeninės naudos, t. y. nevykdė (netinkamai) vykdė pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje, ir pagal šio straipsnio 7 dalį privalo ieškovui atlyginti dėl to atsiradusią žalą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui BUAB „Auksodės malūnas“ iš atsakovo V. P. 252 870 Lt, valstybei – 6057 Lt žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, spręsdamas dėl nuostolių pagal Brėžinių nuomos sutartį priteisimo, nustatė, kad iki šios sutarties sudarymo bendrovė jais naudojosi pagal 2004 m. sausio 20  d. panaudos sutartį ir pagamino 5 įrenginius, o po Brėžinių nuomos sutarties sudarymo – nė vieno įrenginio ir negavo jokio pelno. Teismas sprendė, kad toks sandoris įmonei buvo nenaudingas, kad finansiškai sunkiausiu įmonei laikotarpiu atsakovas, kaip įmonės vadovas, išsimokėdamas 244 260 Lt nuompinigių, elgėsi nesąžiningai, priešingai juridinio asmens tikslams ir pažeidė kitų kreditorių interesus (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 10 dalis, Įstatų 2.1 punktas, CK 2.87 straipsnis). Nustatęs atsakovo neteisėtą, nerūpestingą ir prieštaraujantį įmonės tikslams elgesį, priežastinį ryšį, teismas atsakovui taikė civilinę atsakomybę ir priteisė iš jo ieškovui 244 260 Lt žalai atlyginti (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Spręsdamas dėl nuostolių pagal 2010 m. gegužės 10 d. sutartį dėl automobilio ISUZU TROOPER pirkimo, teismas nustatė, kad, 2010 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo turto už 1 034 861 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 951 195 Lt, o pradelstų įsipareigojimų – 798 876,11 Lt (77 proc. turto vertės), skolų tiekėjams – 742 987 Lt. 2010 m. liepos 23 d. pats atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Turtas parduotas likus keliems mėnesiams iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi šio sandorio sudarymo metu atsakovui buvo gerai žinoma, kad bendrovė nemoki, todėl jis nesąžiningai ir savanaudiškai pasipelnė juridinio asmens sąskaita. Teismas, įvertinęs visus bylos įrodymus apie šio automobilio vertę, atsižvelgdamas į tai, kad ketinama jį parduoti už 13 600 Lt, sprendė, jog bendrovei buvo padaryta 8640 Lt žala (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Spręsdamas dėl nuostolių, padarytų parduodant kompiuterį, programinę įrangą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto, dydžio, todėl reikalavimą priteisti skirtumą tarp parduoto turto vertės, kuria jis buvo apskaitytas bendrovėje, ir pardavimo kainos, atmetė.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovui, kaip patyrusiam įmonės vadovui, turėjo būti žinoma, kad 2010 m. gegužės 10 d. automobilio ISUZU TROOPER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandoris, taip pat 2006 m. rugpjūčio 1 d. sutartis Nr. 10/06 dėl ultragarsinių kavitacinių įrenginių brėžinių nuomos, sudarytos ieškovo UAB „Auksodės malūnas“, kurios vardu veikė V. P., su savimi, kaip fiziniu asmeniu, kuris tuo pačiu buvo administracijos vadovas, gali sukelti interesų konfliktą, abejonių dėl tokio konflikto galimumo (CK 2.87 straipsnio 3, 4 dalys), be to, leidžia spręsti jį buvus nesąžiningą, nes pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą preziumuojama, kad nesąžiningai veikiama tuo atveju, kai juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organas. Atsakovas V. P. tuo metu buvo tiek šio juridinio asmens vadovas, tiek vienintelis akcininkas. Be to, šis turtas buvo parduotas neveikiančiai ir nemokiai įmonei už didesnę kainą nei jo rinkos vertė, kai buvo naudojamasi kitu automobiliu, likus keliems mėnesiams iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokie atsakovo veiksmai kvalifikuoti kaip tyčinis veikimas priešingai įmonės tikslams, kreditorių interesams.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš byloje esančių 11 kasos išlaidų orderių 244 260 Lt nuompinigių sumai pagal Brėžinių nuomos sutartį Nr. 10/06 matyti, kad jie pasirašyti tik V. P., kaip įmonės vadovo ir pinigus faktiškai gavusio asmens, bei įmonės kasininkės ir direktoriaus pavaduotojos – jo sutuoktinės D. P.. Šie finansiniai dokumentai, išskyrus vieną, nėra patvirtinti įmonės vyriausiojo finansininko, tačiau buvo įtraukti į bendrovės finansinių dokumentų apskaitą. Dėl to teismas laikė įrodytu ieškovo BUAB „Auksodės malūnas“ teiginį, kad atsakovas šiuos pinigus faktiškai gavo. Dokumentai, patvirtinantys, atsakovo teigimu, bendrovės atliktas tokias finansines operacijas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad lėšas už vadinamąją nuomą atsakovas pradėjo sau mokėti tik nuo 2009 m. gruodžio 15 d., likus keliems mėnesiams iki jo paties kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ir mokant po keliskart per mėnesį (2010 m. gegužės mėn. – 4 kartus), kai tuo metu bendrovė buvo jau faktiškai ir teisiškai nemoki.

Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo teiginius, kad brėžinių nuoma bendrovei buvo naudinga, nes pagal šiuos brėžinius jau pagamintų įrenginių įgijimas, pardavimas bendrovei davė 881 104,80 Lt pelno, kad už šiuos brėžinius jis L. I. K. (savininkui) yra sumokėjęs 132 557 Lt, pažymėjo, kad šias lėšas bendrovė yra gavusi, tačiau už įrenginius, kurie buvo pagaminti iki datos, nurodytos atlygintinėje nuomos sutartyje, t. y. tuo metu, kai paties atsakovo valia brėžiniai ieškovui buvo perduoti neatlygintinės panaudos pagrindu (2004 m. sausio 20 d.), kad dalis įrenginių iš viso nebuvo pagaminti pagal L. I. K. brėžinius.

Teisėjų kolegija atmetė atsakovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-64-354/2012, kurioje atsakovas V. P. kaltinamas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, o jo sutuoktinė D. P. – padariusi nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje. Iš Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties, kuria ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, matyti, kad atsakovo V. P. apgaulingas UAB ,,Auksodės malūnas“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, šios bendrovės turto pasisavinimas, be kita ko, pasireiškė tuo, kad jis, būdamas bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku bei siekdamas pateisinti iš bendrovės gautą avansą, fiktyviai pats su savimi, kaip su fiziniu asmeniu, sudaręs Brėžinių nuomos sutartį, žinodamas, kad brėžinių faktiškai nėra, todėl jie negalėjo būti naudojami bendrovės veikloje, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 6 d. buhalterinėje apskaitoje fiksavo D. P. fiktyviai išrašytus 10 kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyti neįvykę pinigų mokėjimai fiziniam asmeniui V. P. už fiktyvią brėžinių nuomą ir taip, padedant direktoriaus pavaduotojai – kasininkei D. P., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, t. y. padarė 244 260 Lt žalą. Ieškovas UAB „Auksodės malūnas“, šioje baudžiamojoje byloje pripažintas civiliniu ieškovu, 2012 m. kovo 28 d. pareiškimu atsisakė civilinio ieškinio dalies dėl 244 260 Lt turtinės žalos, atsiradusios iš Brėžinių nuomos sutarties, atlyginimo, ir nurodė, kad palaiko civilinio ieškinio dalį dėl 243 800 Lt turtinės žalos, padarytos bendrovei, atlyginimo, suklastojant 31 pirkimo–pardavimo sutartį, 31 kasos išlaidų orderį ir taip užvaldant jos turtą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmiau šioje byloje pateikti motyvai ir išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos aplinkybės, būtinos atsakovo V. P. deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo teiginiai dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Be to, dėl šioje byloje esančio viešojo intereso civilinės bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą, kad kuo operatyviau būtų pabaigtos BUAB „Auksodės malūnas“ bankroto procedūros.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl įrodymų vertinimo. 10 kasos pajamų orderių, kuriais teismai grindė 244 260 Lt žalos ieškovui padarymą, duomenų netikrumą patvirtina Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys. Šiuos dokumentus įforminęs asmuo teigia, kad jie neatspindi kasos operacijų 2009 m. gruodžio 15 d.–2010 m. birželio 4 d. laikotarpiu ir buvo skirti tik atsiskaitytinio asmens, bendrovės vadovo – atsakovo V. P., išlaidų, kurių jis turėjo praeityje kaip atsiskaitytinis asmuo, apskaitai.

Byla išnagrinėta nesant patikimai patvirtinančių įrodymų, kad 2009 m. gruodžio 15 d.–2010 m. birželio 4 d. laikotarpiu, kai, teismų teigimu, atsakovas padarė sprendimuose įvardytus bendrovės vadovo teisių ir pareigų pažeidimus, pasireiškusius 244 260 Lt išmokėjimu sau, bendrovė apskritai tiek lėšų turėjo.

Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje tebevyksta tyrimas, todėl atsakovo teiginius patvirtinančių dokumentų, kurių, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, atsakovas nepateikė, pateikimo galimybė neatskiriamai susijusi su baudžiamosios bylos baigtimi.

2. Dėl bylos sustabdymo. Sprendimai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gali turėti prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, nes abiejose bylose yra tas pats ieškovas, atsakovas, tie patys sandoriai, ta pati ieškinio suma – 244 260 Lt, tie patys kaltinimai dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų pažeidimų ir kitokio netinkamo vadovavimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo bylą sustabdyti iki bus išspręsta baudžiamoji byla (CPK 163 straipsnio 3, 4 punktai).

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įrodymų pateikimo ir vertinimo. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentu, kad jo teiginius pagrindžiančių dokumentų pateikimas civilinėje byloje yra neatskiriamai susijęs su baudžiamosios bylos baigtimi, pažymėjo, kad ieškinys dėl žalos priteisimo buvo paduotas 2011 m. kovo mėnesį; atsakovas teikė atsiliepimą, davė paaiškinimus Šiaulių apygardos teismo posėdyje, kuriame buvo atstovaujamas advokato; teikdamas apeliacinį skundą, jis pateikė dokumentus, kopijuotus iš baudžiamosios bylos. Taigi, ieškovo teigimu, atsakovas savo teise dėl įrodymų pateikimo galėjo įgyvendinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ir ja faktiškai naudojosi.

Ieškovo teigimu, kasatorius savo skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo poziciją pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, prašo kasacinio teismo dar kartą įvertinti jau nustatytas faktines aplinkybes.

2. Dėl civilinės bylos sustabdymo. Ieškovo teigimu, nėra pagrindo stabdyti bylos, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 4 punktu, nes ieškiniai baudžiamojoje ir civilinėje bylose nėra tapatūs (nesutampa ieškinio dalykas ir pagrindas): civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma priteisti 243 800 Lt žalos, atsiradusios suklastojant 31 pirkimo–pardavimo sutartį ir 31 kasos išlaidų orderį bei pasisavinant UAB „Auksodės malūnas” lėšas, o ginčas civilinėje byloje – dėl žalos, įmonei atsiradusios dėl atsakovo veiksmų parduodant automobilį ISUZU TROOPER (padaryta 8640 Lt žala) ir 244 260 Lt nuompinigių pagal Brėžinių nuomos sutartį. Be to, baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl V. P. ir D. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl 244 260 Lt turto pasisavinimo, o civilinėje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos 244 260 Lt žalos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškelti teisės klausimai.

 

Dėl civilinės bylos sustabdymo

 

Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos iki bus išspręsta baudžiamoji byla. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apeliaciniame skunde buvo nurodęs, jog ikiteisminio tyrimo byloje jam pareikšti įtarimai dėl UAB „Auksodės malūnas“ turto – 244 260 Lt – pasisavinimo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-64-354/2012, kurioje atsakovas V. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinamas apgaulingu UAB ,,Auksodės malūnas“ buhalterinės apskaitos organizavimu ir tvarkymu, pagal 183 straipsnio 2 dalį – tuo, kad, padedamas direktoriaus pavaduotojos – kasininkės D. P., pasisavino 244 260 Lt, t. y. didelės vertės jo žinioje buvusį UAB ,,Auksodės malūnas“ turtą, taip padarydamas tokio dydžio žalą, pagal 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį – tuo, kad, veikdamas su D. P., suklastodamas tikrus dokumentus, t. y. 31 pirkimo–pardavimo sutartį ir 31 kasos išlaidų orderį, apgaule užvaldė šios bendrovės didelės vertės turtą ir padarė 243 800 Lt turtinę žalą.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 3 punktas numato privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, kurį nustačius bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas bet kurios instancijos teisme, o aplinkybių, lemiančių bylos nagrinėjimo sustabdymo poreikį, gali atsirasti ne tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje, bet ir apeliacinio ar kasacinio bylos nagrinėjimo stadijose. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neo Group“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Toks ryšys galimas tada, kai tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato baudžiamojoje byloje yra tiesioginė prejudicinė sąsaja, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos padarinių, sudarančių civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, nebereikia iš naujo nustatyti (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatęs tokį ryšį, teismas turi spręsti dėl bylos sustabdymo. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AS ,,Parekss banka“ v. UAB ,,Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-552/2004; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; kt.).

Sprendžiant klausimą dėl iškeltos baudžiamosios bylos prejudicijos nagrinėjant civilinę bylą, turi būti išsiaiškinta, kokios nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka aplinkybės yra svarbios nagrinėjamai civilinei bylai. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl įmonės vadovo (atsakovo) pareigos atlyginti įmonei padarytą žalą. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 244 260 Lt žalos atlyginimo grindė tuo, kad pagal Brėžinių nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 4 d. atsakovui grynaisiais pinigais pagal 11 kasos pajamų orderių iš įmonės kasos buvo išmokėta 244 260 Lt. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsakovo baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, V. P. apgaulingas UAB ,,Auksodės malūnas“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, šios bendrovės turto pasisavinimas, be kita ko, pasireiškė tuo, kad jis, sudaręs fiktyvią Brėžinių nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 6 d. buhalterinėje apskaitoje fiksavo D. P. fiktyviai išrašytus 10 kasos išlaidų orderių, kuriuose nurodyti neįvykę pinigų mokėjimai fiziniam asmeniui V. P., ir taip, padedant D. P., pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, t. y. padarė 244 260 Lt žalą.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo, kad byloje nustatytos visos aplinkybės, būtinos atsakovo V. P. deliktinei atsakomybei atsirasti; be to, dėl šioje byloje esančio viešojo intereso civilinės bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą, kad kuo operatyviau būtų pabaigtos BUAB „Auksodės malūnas“ bankroto procedūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie principai nėra absoliutūs ir turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 2 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu V. P. pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų klastojimas), o pagal 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto pasisavinimas) ir 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) išteisino jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. sausio 18 d. Jame konstatuota, kad pagal Brėžinių nuomos sutartį laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. birželio 6 d. buvo išrašyta 10 kasos išlaidų orderių dėl 244 260 Lt išmokėjimo V. P. už brėžinių nuomą, tačiau realiai šių pinigų V. P. iš bendrovės kasos negavo, šia suma jam buvo sumažintas avansinis įsiskolinimas bendrovei, todėl teismas sprendė, kad V. P. ir D. P. veiksmais bendrovei „Auksodės sodas“ nebuvo padaryta 244 260 Lt turtinės žalos. Priešingai nei konstatuota baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, laikė įrodytu ieškovo BUAB „Auksodės malūnas“ teiginį, jog atsakovas 2009 m. gruodžio–2010 m. birželio mėn. faktiškai gavo 244 260 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo esant įrodytas sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. ir dėl ieškovui padarytos žalos bei jos dydžio (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).  

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylų prejudicinė sąsaja teikė pagrindą apeliacinės instancijos teismui pripažinti, kad negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla, o šią buvo privalu sustabdyti taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų taisyklių, reglamentuojančių bylos sustabdymą. Civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, nepaisymas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, būtina įvertinti baudžiamojoje byloje nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes kaip turinčias prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

              Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje yra 36,33 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. sausio 8 d. nutartimi kasatoriui buvo atidėtas 6057,40 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki kasacinio teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                  Gražina Davidonienė

 

 

Sigitas Gurevičius

 

 

Egidijus Laužikas