(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantės (suinteresuoto asmens) antstolės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė D. P., R. L.,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. L. pateikė skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, prašydama panaikinti antstolės D. P. 2017-04-28 Nr. 0068/02/00903 SD-2215 Patvarkymą „dėl pateiktų skundo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Patvarkymas), kuriuo antstolė D. P. įpareigojo pareiškėją per septynias dienas nuo šio Patvarkymo gavimo dienos ištaisyti pateikto skundo trūkumus, t. y. pateikti skundo kopijų ir procesinių dokumentų kopijų tiek, jog po vieną tektų priešingai šaliai.
2. Pareiškėja nurodė, kad Patvarkymas yra nepagrįstas, kadangi jokios teisės aktų nuostatos nereglamentuoja ir nesuteikia antstoliui teisės taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto ir vykdymo procese, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, be to, Patvarkymas turi būti motyvuotas, t. y. pagrįstas vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teisės normomis, todėl šiuo atveju antstolė D. P. be jokio teisinio pagrindo sau priskyrė teismo funkcijas, kadangi vietoje to, kad gavusi skundą per tris dienas jį perduotų teismui, ji pareikalavo šalinti tariamus skundo trūkumus, nes tik teismas nutartimi sprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimus, o ne antstolis.
3. Antstolė D. P. 2017 m. gegužės 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti A. L. skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad reikalavimus, keliamus specialiam procesiniam dokumentui - skundui dėl antstolio veiksmų numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 2, 3 d., 510 str. nuostatos, kuriuose numatyta, kad pareiškimas (skundas) dėl bylos iškėlimo paduodamas raštu ir turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Skunde dėl antstolio veiksmų turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta koks konkrečiai, kada ir kokioje vykdomojoje byloje atliktas veiksmas ar atsisakymas atlikti procesinį veiksmą yra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-2021-513/2012, priimdamas nutartį, laikėsi tos pačios pozicijos, nagrinėdamas skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjos A. L. skundą tenkino. Panaikino antstolės D. P. 2017 m. balandžio 28 d. Patvarkymą dėl pateiktų skundo trūkumų pašalinimo Nr. 0068/02/00903 SD-2215 ir pareiškėjos A. L. 2017 m. balandžio 24 d. skundo priėmimo klausimą grąžino nagrinėti iš naujo antstolei D. P..
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi teismas negali tinkamai įvertinti  ar teisėtai ir pagrįstai antstolė D. P. šiuo atveju 2017 m. balandžio 24 d. nustatė pareiškėjos pateikto skundo trūkumus, nes šio pareiškėjos skundo nėra nei vykdomojoje, nei civilinėje byloje. Dėl tos paties priežasties teismas negali įvertinti visų faktinių aplinkybių dėl skundo formos ir turinio panašumo bei tapatumo pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2021-513/2012. Teismas taip pat nurodė, jog tam, kad antstolis galėtų tinkamai įvertinti savo atliktų veiksmų teisėtumą bei pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį asmuo turėtų pateikti skundą, atitinkantį CPK nuostatose nustatytus reikalavimus, kadangi priešingu atveju, būtų paneigtas įstatymo leidėjo tikslas, siekiant sudaryti sąlygas nepažeisti proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principų. Be to, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju esant nedidelės apimties skundui, kuriame yra nurodytas tik vienas suinteresuotas asmuo, nėra kliūtis šio skundo tinkamam nagrinėjimui pagal CPK 510 str. 2 d. nuostatose nustatytas taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Suinteresuotas asmuo antstolė D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos A. L. skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio neaišku kokį pareiškėjos skundą nagrinėja teismas, ar 2017 m. gegužės 3 d. skundą dėl 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymo dėl pateikto skundo trūkumų pašalinimo, kuris persiųstas teismui CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka kartu su skundžiamu 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymu ir vykdomąja byla, ar tą, kuris dar nepriimtas nagrinėjimui dėl trūkumų pašalinimo ir neprijungtas prie vykdomosios bylos – 2017 m. balandžio  21 d. skundą dėl D. P. 2017 m. kovo 27 d. patvarkymo Nr.SD-17690068/02/00903 „D. L. skundo“;
2. Skundas yra paduotas tik vienu egzemplioriumi, todėl nesuprantama teismo nuomone, kad esant tik vienam suinteresuotam asmeniui, CPK 113 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti nesilaikoma, nes tai neesminis skundo trūkumas, dėl kurio tolesnis procesas įmanomas.
7. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimu į antstolės D. P. atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį, o antstolės skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Remiantis suformuota teismų praktiką, esant neesminiams skundo trūkumams, dėl kurių tolesnis procesas yra įmanomas, trūkumų šalinimo institutas yra netaikytinas;
2. Antstolė neatsakingai veda vykdomąsias bylas, tarp jų yra susipainiojusi, dėl to net nesugeba identifikuoti kokie skundai, dėl kurių jos patvarkymų, kuriose vykdomosiose bylose yra nagrinėjami teisme. Pirmosios instancijos teismas labai aiškiai konstatavo ginčo esmę ir dalyką, dėl to antstolės motyvas, kuriuo ji bando sukelti abejones dėl nutarties teisėtumo  yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino išieškotojos prašymą panaikinti antstolės patvarkymą dėl skundo trūkumų pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo 2000 m. lapkričio 22 išduotą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5663/2000 dėl išlaikymo išieškojimo iš R. L. išieškotojai A. L.. 2017 m. kovo 27 d. antstolė priėmė Patvarkymą dėl R. L. skundo Nr. SD-17690068/02/00903, kuriuo nutarė skundą tenkinti iš dalies, t. y. nurodė, jog skolininkas R. L. yra pilnai atsiskaitęs ir vykdymo išlaidos yra atšauktos, kadangi nėra alimentų skolos, o vykdomoji byla yra užbaigiama ir vykdomasis raštas yra grąžintinas jį išdavusiai institucijai, be to, išieškotoja A. L. privalo grąžinti alimentų permoką 646,44 EUR sumai. 2017 m. balandžio 24 d. A. L. pateikė antstolei D. P. skundą dėl 2017 m. kovo 27 d. Patvarkymo Nr. SD-17690068/02/00903, tačiau šio pareiškėjos skundo nėra nei vykdomojoje, nei civilinėje byloje. Vykdomojoje byloje yra 2017 m. balandžio 28 d. Patvarkymas dėl pareiškėjos 2017 m. balandžio 24 d.  pateikto skundo trūkumų pašalinimo Nr. 0068/02/00903 SD-2215, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota per septynias dienas nuo šio Patvarkymo gavimo dienos ištaisyti skundo trūkumus, t. y. pateikti skundų kopijų ir procesinių dokumentų kopijų tiek, jog po vieną tektų priešingai šaliai. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. buvo priimtas Patvarkymas dėl šios vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-68-3709 SD-1768.  2017 m. gegužės 3 d. antstolės D. P. kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl antstolės D. P. 2017 m. balandžio 28 d. Patvarkymo dėl  pateiktų skundo trūkumų pašalinimo Nr. 0068/02/00903 SD-2215. 2017 m. gegužės 10 d. antstolė D. P. Patvarkymu Nr. 0068/02/00903, sutinkamai su LR CPK 510 str. – 513 str. dėl atsisakė tenkinti skundą ir skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
12. CPK 443 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510-513 straipsniai). Asmuo, manydamas, jog antstolio veiksmai neteisėti, gali juos apskųsti. CPK 510-513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110-115 straipsniai). Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.
13. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, daroma išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų. Spręstina, kad įpareigojimas šalinti procesinio dokumento trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (skundas) yra pakankamai aiškus, t. y. ieškinio (skundo) dalykas ir pagrindas yra suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje (skunde) esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų trūkumų šalinimo instituto paskirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad skundas yra su trūkumais nereiškia, kad iš skundo turinio nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs antstolio procesiniai veiksmai yra skundžiami.
14. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais LR CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai yra procesiniai dokumentai ( CPK 110 str.), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111–114 straipsniuose. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad antstolis turi teisę priimti patvarkymą įpareigoti pareiškėją pašalinti esminius teikiamo skundo trūkumus.
15. CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Šios teisės normos 1 dalyje nurodyta, kad siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais. Įvertinus minėtas CPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatas bei aplinkybę, kad bylose dėl antstolio veiksmų suinteresuotu asmeniu įtraukiamas ir kitas vykdomosios bylos dalyvis (nagrinėjamu atveju skolininkas R. L.), daroma išvada, kad šiuo atveju privalėjo pateikti dar vieną skundo dėl antstolio veiksmų kopiją, tačiau išieškotoja A. L. jos nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad skundžiamas antstolės D. P. 2017 m. balandžio 28 d. Patvarkymas Nr. 0068/02/00903 SD-2215 „Dėl pateiktų skundo trūkumų pašalinimo“ yra priimtas vien dėl to, kad pareiškėja A. L. nepateikė dar vienos skundo kopijos, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3, 7, 8 straipsniai) bei CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (nagrinėjamu atveju – įvertinti antstolės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą vykdant išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš skolininko R. L.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patvarkyme nurodytas skundo trūkumas (vienos kopijos nepateikimas) nebuvo esminė kliūtis skundo priėmimui bei jo išnagrinėjimui, todėl antstolė D. P. privalėjo pareiškėjos skundą priimti bei jį išnagrinėti įstatymų nuostatų nustatyta tvarka bei terminais.
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio neaišku kokį pareiškėjos skundą teismas išnagrinėjo. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Skundžiamos nutarties tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyje teismas aiškiai konstatavo, jog antstolės D. P. veiksmai yra neteisėti, kiek tai susiję su  2017 m. balandžio 28 d. Patvarkymu „Dėl pateikto skundo trūkumų“. Todėl antstolės argumentai, susiję su nurodytomis abejonėmis yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Atskirajame skunde antstolė taip pat cituoja Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2021-513/2012 dėl teismų praktikos analogiškoje byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei vykdomojoje byloje, nei civilinėje byloje nėra 2017 m. balandžio 24 d. A. L. skundo, kurio pagrindu buvo priimtas 2017 m. balandžio 28 d. antstolės Patvarkymas „Dėl skundo trūkumų“, todėl negali įvertinti visų faktinių aplinkybių dėl skundo formos ir turinio panašumo bei tapatumo pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Apeliantė neginčija to, kad byloje nėra minėto išieškotojos A. L. 2017 m. balandžio 24 d. skundo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės veiksmai, kai vykdomojoje byloje nėra visų dokumentų, o pati antstolė teismui nagrinėjančiam bylą tai pat nepateikia visų byloje esančių dokumentų yra nepateisinami ir tokie antstolės veiksmai vertintini kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į jų šalutinį pobūdį, plačiau neaptariami, kaip neturintys reikšmės procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
18. Išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą patvarkymą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai šiuos antstolio veiksmus pripažino neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Paulikas