Administracinė byla Nr. eAS-770-552/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00296-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo  pareiškėjo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos montažas“ (pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis – uždaroji akcinė bendrovė „Energetikos montažas“) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

        Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energetikos montažas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus 2018 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. VIA SP2E-84 (toliau – ir 2018 m. birželio 11 d. sprendimas); 2) VSDFV 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-5087 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas) (b. l. 1–7). 

        Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-329-278/2014) pareiškėjui iškėlė restruktūrizavimo bylą (nutartis įsiteisėjo 2014 m. vasario 27 d.). Vykdydamas restruktūrizavimo planą, pareiškėjas VSDFV Utenos skyriui sumokėjo dalį skolos, tačiau Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo restruktūrizavimo planas nėra vykdomas griežtai jame nustatytais terminais, pareiškėjo restruktūrizavimo bylą 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi nutraukė. VSDFV Utenos skyrius 2018 m. birželio 11 d. sprendimu nustatė priverstinį įkeitimą pareiškėjui priklausančiam turtui. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, kreipėsi į VSDFV, kuri 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. birželio 11 d. sprendimą paliko galioti.

        Pareiškėjas pažymėjo, kad  pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 8 straipsnio 1 punktą, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama nustatyti priverstinę hipoteką, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad pagal ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalį, teismas tvirtina kreditorių reikalavimų patikslinimus (nesumokėti mokesčiai ir kt.), todėl pareiškėjo kreditoriai, siekdami pirmesnio savo reikalavimo patenkinimo, neturi teisės imtis vienašališkų priemonių, kuriomis, nesilaikant numatytos tvarkos, būtų pakeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. birželio 11 d. sprendimas nepagrįstai privilegijuojantis atsakovą prieš kitus kreditorius, turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas vien tik atsakovui prieinamomis vienašališkos prievartos priemonėmis.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (b. l. 39–40). Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnyje nurodytus ginčus, nes yra kilęs ne iš viešojo administravimo srities, o kilęs tarp skolininko (pareiškėjo) ir kreditoriaus (VSDFV Utenos skyriaus) dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 41–44).

Pareiškėjas pastebi, kad analogiškoje byloje specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad tokio pobūdžio ginčas yra nagrinėtinas administraciniame teisme, nes yra kilęs iš mokestinio teisinio santykio, kurio atsiradimo pagrindas yra administraciniai aktai (2014 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. T-144-2014). Pasak pareiškėjo, tokios pozicijos laikomasi 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje byloje Nr. T-78/2016 bei 2017 m. liepos 11 d. nutartyje byloje Nr. T-51/2017. Be to, administracinių teismų praktika, pasak pareiškėjo, rodo, kad administraciniai teismai nagrinėja tokio pobūdžio bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-68/2013, 2014 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-617/2014, 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2093-146/2015 ir kt.).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas yra įtvirtintas ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.176 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. priverstinio įkeitimo nustatymas patenka į viešojo administravimo sritį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne iš viešojo administravimo srities, o iš civilinių teisinių santykių.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismams.

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo ir VSDFV Utenos skyriaus ginčas yra dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, todėl vertino, kad nagrinėjamu atveju teisinis santykis, iš kurio kilo ginčas, yra civilinio pobūdžio.

Iš pareiškėjo skundo ir jame keliamų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, iš esmės siekdamas VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. birželio 11 d. sprendimo panaikinimo. Šiuo sprendimu VSDFV Utenos skyrius nustatė pareiškėjo turtui priverstinį įkeitimą iki 2023 m. birželio 11 d. (bendra įkeičiamų daiktų vertė – 105 717,98 Eur), sprendimo pagrindu nurodęs yra CK 4.176 straipsnį bei VSDĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą  (b. l. 8).

VSDĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad skolos išieškojimui užtikrinti Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali kreiptis dėl draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turto, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą draudėją, – ir tokio draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. VSDĮ 20 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vykdant šio straipsnio 3 dalyje numatytą skolos išieškojimą mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK 688 straipsnio nuostatos.

CK 4.176 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu.

Sprendžiant, kuris teisinis santykis (civilinis ar administracinis) nagrinėjamu atveju byloje vyrauja, pastebėtina, kad iš esmės analogiškoje situacijoje (byloje buvo ginčijami VSDFV sprendimai, kuriais buvo nustatyta priverstinė hipoteka VĮ „Visagino statybininkai“ turtui) Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-144/2014 konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui, nes ginčas atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų ginčų sampratą ir požymius.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte (šiuo metu – 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. birželio 11 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės yra ginčas dėl privalomų mokėjimų išieškojimo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad šis ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Energetikos montažas“ atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo UAB „Energetikos montažas“ skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                 Ramūnas Gadliauskas

                     Dainius Raižys

                     Virginija Volskienė