Civilinė byla Nr. 2VP-6604-642/2017
Proceso Nr. 2-06-3-04308-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.3.5;
3.5.12; 3.5.1.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. kovo 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas vykdomosiose bylose: Nr. 0091/12/01146, Nr. 0091/13/00064, Nr. 0091/13/00391, Nr. 0091/13/01764, Nr. 0091/14/00493, Nr. 0091/15/00090, Nr. 0091/15/01186 skolininkę L. V. pakeisti jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, jog Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė L. V. mirė (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad po L. V. mirties 2016 m. gruodžio 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. VM9-4866 pagrindu, palikimą priėmė Lietuvos Respublika.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 1 dalis numato, jog dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje suinteresuotu asmeniu byloje, remiantis pareiškėjos pateiktais duomenimis, patraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip valstybės paveldėtino turto valdytoja.
Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Vadovaujantis minėtų taisyklių 105 punktu, nuo 2015 m. kovo 20 d. valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas, kilnojamojo turto – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Susipažinus su civilinės bylos medžiaga, paaiškėjo, jog skolininkės turtą sudaro ne tik kilnojamasis turta, bet ir nekilnojamasis turtas, kurį, valstybei priėmus palikimą, patikėjimo teise valdo valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas negali spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas suinteresuotu asmeniu byloje įtraukti valstybės įmonę „Turto bankas“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37 straipsnis, 48 straipsnis, 266 straipsnis, 443 straipsnis).
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolio Giedriaus Jonausko žinioje yra vykdomosios bylos: Nr. 0091/12/01146, Nr. 0091/13/00064, Nr. 0091/13/00391, Nr. 0091/13/01764, Nr. 0091/14/00493, Nr. 0091/15/00090, Nr. 0091/15/01186, vykdomos pagal 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. vasario 8 d., 2013 m. lapkričio 26 d., 2014 m. balandžio 2 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. lapkričio 12 d. išduotus vykdomuosius raštus: Nr. 2-2322-730/2012, 2-10729-563/2012, 2-12721-122/2012, 2-10833-889/2013, 2-822-826/2014, 2-12821-793/2014, e2-9484-792/2015, kuriuos išdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pagal kuriuos skolininkė yra L. V., o išieškotoja – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, dėl 314,64 Eur, 272,25 Eur, 496,50 Eur, 353,59 Eur, 381,29 Eur, 410,70 Eur, 419,09 Eur skolų išieškojimo. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė (v. b. Nr. 0091/15/00090, l. 18). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikai 2016 m. gruodžio 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. VM9-4866 pagrindu, nuo 2017 m. sausio 16 d. įregistruota nuosavybės teisė į skolininkei L. V. priklausiusį butą, esantį Bangų g. 12-309B, Klaipėda (v. b. Nr. 0091/15/00090, l. 26).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Taigi pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises bei pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, jog po L. V. mirties, 2016 m. gruodžio 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu mirusiosios turtas – butas, esantis Bangų g. 12-309B, Klaipėdoje, paveldėjimo teise perėjo Lietuvos Respublikai. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog skolininkės teises ir pareigas perėmė Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.3 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.62 straipsnis).
Kaip minėta, Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, kurių 2 punktas numato, jog nekilnojamąjį turtą administruoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis numato, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teises ir pareigas įgyvendina valstybės įmonė „Turto bankas“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog paveldėjimo santykiuose administruojant valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, valstybę atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas pakeisti skolininkę vykdymo procese, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, pradinė skolininkė L. V. dalyje dėl paveldimo nekilnojamojo turto pakeistina jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, o dalyje dėl kilnojamojo turto – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.66, 5.67 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnis, 596 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų ,,Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ (pakeistos 2015 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259) 2, 43 punktai).
Pažymėtina, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, naujam skolininkui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi ankstesniam skolininkui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 596 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškimą tenkintis iš dalies.
Vykdomosiose bylose: Nr. 0091/12/01146, Nr. 0091/13/00064, Nr. 0091/13/00391, Nr. 0091/13/01764, Nr. 0091/14/00493, Nr. 0091/15/00090, Nr. 0091/15/01186, pakeisti skolininkę L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika (kodas 111105555), dalyje dėl paveldimo nekilnojamojo turto atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, o dalyje dėl paveldimo kilnojamojo turto – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas: Nr. 0091/12/01146, Nr. 0091/13/00064, Nr. 0091/13/00391, Nr. 0091/13/01764, Nr. 0091/14/00493, Nr. 0091/15/00090, Nr. 0091/15/01186 grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Danutė Žvinklytė