Civilinė byla Nr. e2-414-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03239-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiera Logistics“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tiera Logistics“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu skolininkui K. Š. ir prašė išduoti teismo įsakymą dėl 300 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų – 861 Eur žyminio mokesčio bei 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų – išieškojimo iš skolininko.

2.       Pareiškimo reikalavimams užtikrinti kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštą už 301 360 Eur sumą. Kreditorė nurodė, kad skolininkas yra kreditorės vienintelio akcininko G. Š. sūnus, kuris, padedant kreditorei, savo vardu už kreditorės paskolintus pinigus pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. išduotą vekselį 300 000 Eur sumai įsigijo apie 180 vienetų miško ir žemės ūkio paskirties sklypų. Skolininkas negrąžino net dalies skolos, nors, kreditorės žiniomis, pardavė ne mažiau kaip 18 sklypų, o už parduotus sklypus gautas lėšas baigia iššvaistyti. Kreditorė pažymėjo, kad skolos suma labai didelė, skolininkas vengia ją mokėti, lošia iš pinigų, žaidžia azartinius žaidimus, nedirba, neturi savo būsto, galimai turi kitų skolų. Dėl to yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. liepos 18 d.

4.       Kreditorė UAB „Tiera Logistics“ taip pat kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus su pareiškimu skolininkui K. Š., prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 300 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų – 861 Eur žyminio mokesčio bei 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų – išieškojimo iš skolininko. Pareiškimo reikalavimams užtikrinti kreditorė taip pat prašė taikyti skolininko atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštą už 301 360 Eur sumą. Kreditorė nurodė, kad skolininkas negrąžino skolos pagal 2015 m. gegužės 20 d. vekselį.

5.       Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones kreditorės reikalavimų civilinėje byloje Nr. eL2-5123-884/2023 įvykdymo užtikrinimui: areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, pas skolininką ar trečiuosius asmenis, 301 360 Eur sumai.

6.       Skolininkui K. Š. abiejose nurodytose civilinėse bylose pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimų išduoti teismo įsakymus, ieškovė UAB „Tiera Logistics“ (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinius atsakovui K. Š. (toliau – atsakovas) dėl skolų priteisimo pagal 2015 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. vekselius (civilinės bylos Nr. e2-172-357/2025 ir Nr. e2-182-372/2025).

7.       Atsakovas pateikė prašymus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-10825-446/2024 ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-5123-884/2023 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Atsakovas prašymuose nurodė, kad Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12881-24, kuris yra tiesiogiai susijęs su ieškovės pateiktų vekselių išdavimu ir vekselių pasirašymo ne atsakovo valia priežastimi. Tyrėjos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju. Byloje esantys Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išrašai nuo 2014 m. iki 2016 m. patvirtina, kad ieškovė neturėjo realių finansinių galimybių suteikti atsakovui tokio dydžio paskolas. Atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad jis niekada nebuvo gavęs iš ieškovės prašomų priteisti piniginių lėšų. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo šeimoje auga mažametis vaikas, o areštavus visas atsakovo sąskaitas ir turtą yra apribotos vaiko išlaikymo galimybės.

9.       Ieškovė UAB „Tiera Logistics“ prašė atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas yra pripažintas ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju, neįrodo, jog užbaigus tyrimą bus priimtas sprendimas jo naudai ir vekseliai bus nuginčyti. Visos atsakovo prašymuose išdėstytos aplinkybės yra faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau tai, ar ieškovė pagrįs savo ieškinio reikalavimus, paaiškės tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pabrėžė, kad pats atsakovas prašymuose nurodė, jog antstoliai areštavo tik atsakovo nuosavybės teise turimus žemės sklypus, piniginės lėšos nėra areštuotos ir jis jomis gali laisvai disponuoti, gauti darbo užmokestį, išlaikyti savo šeimą ir pan. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių tiek, kad jis patirtų nepatogumų tenkinant savo ir šeimos būtinuosius poreikius.

10.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-172-357/2025 ir Nr. e2-182-372/2025 sujungtos į vieną bylą, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-182-372/2025 prie civilinės bylos Nr. e2-172-357/2025.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovo K. Š. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsižvelgiant į tai, jog kreditorė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, reikalaujama priteisti suma yra didelė, taip pat į tai, kad kreditorė pateikė įrodymus, jog skolininkas nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 3 d. vykdo sklypų pardavimo sandorius, turi kitų įsiskolinimų. Dėl to teismų buvo spręsta, kad netaikant pareiškimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

13.       Teismas, įvertinęs atsakovo prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos stadijoje, kai byla nėra išnagrinėta iš esmės, o šalių pateikti įrodymai bus vertinami tik priimant galutinį sprendimą byloje, atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra ribojamos nepilnamečio vaiko išlaikymo galimybės, nėra pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atskiruoju skundu atsakovas K. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas neįvertino Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik tuomet, kai jas taikyti prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo turtinė padėtis ar ieškinio reikalavimo suma nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

14.2.                      Teismas neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų ir paaiškėjusių aplinkybių, kad atsakovas ikiteisminiame tyrime yra pripažintas nukentėjusiuoju, o išduoti vekseliai, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą, buvo pasirašyti per prievartą, taip pat to, kad ieškovė neįrodė, jog ji turėjo finansines galimybes paskolinti atsakovui 600 000 Eur. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, jog pinigų sumos iš tiesų buvo skolintos, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

14.3.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Jas pritaikius, suvaržytos atsakovo teisės į turtą, taip pat sumenkinta atsakovo reputacija. Atsakovui reikia sumokėti žemės mokestį už turimas žemės ūkio paskirties žemes, kurios šiuo metu yra areštuotos, mokesčius VMI, išlaikyti mažametį vaiką, pasirūpinti lėšomis, reikalingomis tolimesnei teisinei pagalbai. Šiems poreikiams reikia didelės pinigų sumos. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos darant spaudimą atsakovui perleisti turtimą turtą.

14.4.                      Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, t. y. kad atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Asmenys, sudarydami sandorius, be kita ko, ir dėl jiems priklausančio turto perleidimo, gali tenkinti įvairius savo poreikius ar ekonominius interesus, todėl vien tokių sandorių sudarymo faktas savaime nėra pakankamas pagrindas jų nesąžiningumui konstatuoti. Dėl to vien turto perleidimas, kurio momentas nutolęs nuo pareikštų reikalavimų teisme momento, nereiškia atsakovo nesąžiningumo.

15.       Ieškovė UAB „Tiera Logistics“ atsiliepime prašo netenkinti atsakovo atskirojo skundo ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Aplinkybė, kad atsakovas ikiteisminiame tyrime yra pripažintas nukentėjusiuoju, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nes bylos nagrinėjimai dienai ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas atsakovui teigiant, kad jis vekselių nepasirašė, tačiau buvo nutrauktas nustačius, jog ginčo vekselius atsakovas pasirašė savo ranka. Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas atsakovui nurodžius naujas aplinkybes, kad vekselius pasirašyti jis buvo priverstas. Taigi, atsakovas keičia savo parodymus dėl vekselių pasirašymo aplinkybių, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tokiu būdu jis siekia išvengti atsakomybės.

15.2.                      Atsakovo prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra bylos faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau tik išnagrinėjus bylą iš esmės paaiškės, ar ieškovė pagrįs savo ieškinio reikalavimus. Taikant (naikinant) laikinąsias apsaugos priemones ieškinio pagrįstumas nėra vertinamas.

15.3.                      Suėjus pinigų pagal vekselį gražinimo terminui (2024 m. kovo 15 d.), atsakovas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio iki birželio mėn. skubiai, mažesnėmis nei rinkos kainomis, pardavė ne mažiau 18 pačių brangiausių, gerose vietovėse esančių sklypų. Dėl to grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali iššvaistyti savo nuosavybės teise turtimus žemės sklypus, neišnyko.

15.4.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių tiek, kad jis patirtų nepatogumų tenkinant savo ir šeimos būtinuosius poreikius. Pats atsakovas savo prašymuose nurodė, kad antstoliai pagal nutartis, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštavo tik jo nuosavybės teise turimus žemės sklypus, piniginės lėšos nėra areštuotos ir atsakovas jomis gali laisvai disponuoti.

15.5.                      Atsakovas iš esmės panašiais motyvais, kaip išdėstyti atskirajame skunde ir prašymuose, kitu atskiruoju skundu skundė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-10825-446/2024, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2235-779/2024 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Tuo tarpu Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5123-884/2024, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas neskundė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18.       Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, šio apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

19.       Atsakovas K. Š. po atskirojo skundo pateikimo padavė teismui papildomus rašytinius įrodymus – Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. balandžio 4 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12881-24 nutraukimo, 2025 m. balandžio 16 d. skundą dėl 2025 m. balandžio 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2025 m. gegužės 5 d. vyriausiojo prokuroro nutarimą dėl skundo išnagrinėjimo, 2024 m. rugsėjo 5 d. UAB „Tiera Logistics“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos priteisimo, pareikštą Šiaulių apygardos teismui (DOK-2069). Atsakovas prašo pridėti šiuos įrodymus prie bylos medžiagos, kaip patvirtinančius Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties nepagrįstumą.  

20.       Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21.       Sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju pateiktų papildomų rašytinių įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas papildomai pateikiamų nutarimų dėl vykusio ikiteisminio tyrimo neturėjo objektyvios galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes šie dokumentai buvo surašyti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir atskirojo skundo padavimo, šie nauji įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.

22.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo papildomai pateiktą UAB „Tiera Logistics“ ieškinį, pareikštą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo ieškovė siekia prisiteisti iš skolą kito atsakovo jai išduoto vekselio pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, iš kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šio įrodymo pateikimas yra perteklinis.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

23.       Nagrinėjamu atveju atsakovas 2025 m. birželio 11 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-2664), nurodydamas, kad vekseliai neturi teisinės galios, nes sudaryti ne pagal privalomąsias įstatymų nuostatas, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.

24.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teisė teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama.

25.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, išdėstydamas papildomus argumentus savo atskirajame skunde pateiktiems teiginiams. Atsižvelgiant į tai, kad visus paaiškinimus ir argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties atsakovas galėjo išdėstyti atskirajame skunde, papildomuose paaiškinimuose nenurodytos esminę reikšmę šio apeliacinio nagrinėjimo dalykui turinčios naujai atsiradusios aplinkybės, atsakovo papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, kaip pažeidžiančius CPK 323 straipsnio reikalavimus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sąlygų

26.       Atsižvelgiant į CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos pagrįstu byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

27.       Sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-464/2023, 18 punktas). Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos tik aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, bei sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-516/2024).

28.       Taigi, šalis, siekianti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėtų įrodyti bent vieną iš dviejų CPK 149 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių: 1) dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas; 2) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

29.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartimi ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi. Atsakovas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties buvo pateikęs atskirąjį skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2235-779/2024 netenkintas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartis palikta nepakeista. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė dvi privalomas sąlygas, kurias būtina nustatyti taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atlikęs preliminarų ieškovės reikalavimo pagrįstumo vertinimą, teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas vekselis preliminariai pagrindžia jos reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, taip pat įvertinęs tai, jog atsakovas vengia grąžinti skolą, nurodytą vekselyje, pardavinėja jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet gautas lėšas už parduotą turtą naudoja ne skolos grąžinimui, teismas konstatavo grėsmę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarties atsakovas atskirojo skundo neteikė. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės yra pasinaudojęs civilinio proceso įstatyme nustatyta teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, t. y. apeliacija, ir aukštesnės instancijos teismas jau yra pasisakęs dėl CPK 144 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nagrinėjamu atveju. Teismų procesiniai sprendimai, kuriais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra įsiteisėję.

30.       Atsakovas, siekdamas jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12881-24 buvo pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat, jog ikiteisminiame tyrime apklaustas ieškovės direktorius pripažino, kad ieškovė neskolino piniginių lėšų atsakovui. Atsakovo teigimu, ieškinio pagrįstumą paneigia ir jo į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovė neturėjo finansinių galimybių paskolinti prašomą priteisti skolą.

31.       Tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu ir yra atmestini kaip nepatvirtinantys prielaidų laikinosioms apsaugos priemonėms naikinti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą aplinkybę, jog teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra įsiteisėjusios, prašydamas panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas šioje proceso stadijoje nebegali remtis CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimu ar netinkamu jų nustatymu, o, kaip minėta, turi įrodinėti dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu bei grėsmės (atsakovo nesąžiningumo) būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo nebuvimu, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamam klausimui. Pažymėtina ir tai, kad šiame bylos nagrinėjimo proceso etape, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, atsakovo nurodyti argumentai, jog yra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir bus įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu bei priimant galutinį teismo sprendimą dėl ginčo esmės.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė pasikeitusių aplinkybių, taip pat to, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas prašymą naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atmetė pagrįstai; atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

33.       Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, kaip prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes sandorių sudarymas dėl jam priklausančio turto perleidimo savaime nėra pakankamas pagrindas skolininko nesąžiningumui konstatuoti, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių pripažinti, kad teismas, atsisakydamas naikinti laikinąsias apsaugos priemones, būtų netinkamai įvertinęs bylos medžiagos visumą ir reikšmingas faktines aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2235-779/2024, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nustatė, jog atsakovo vardu registruota ir nuosavybės teise priklausė 142 žemės sklypai. 2024 m. atsakovas pardavė 19 žemės sklypų. 2024 m. birželio 18 d. 3 žemės sklypai padovanoti. Nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (vekselio pasirašymo dienos) iki 2024 m. liepos 17 d. (iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) iš viso parduoti 43 žemės sklypai. Šios aplinkybės pakankamos konstatuoti grėsmę, jog atsakovas perleis turimus nekilnojamojo turto objektus ir, atitinkamai, teismai pripažino, kad tai gali apsunkinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, pateikęs prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė paaiškinimų, susijusių su jam priklausančio turto perleidimo sandoriais bei aplinkybėmis, ir galinčių paneigti, jog turto objektų perleidimo sandorių apimtis kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui.

34.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas kreipėsi su pareiškimu (skundu) dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį (turto prievartavimas) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Atsakovas teigė, kad nepasirašė ginčo vekselių, tačiau pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-12881-24 atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, jog ginčo vekselį pasirašė būtent atsakovas. Dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau atsakovui nurodžius naujas aplinkybes, kad vekselius jis buvo priverstas pasirašyti, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Iš atsakovo pateiktų naujų įrodymų nustatyta, kad, atnaujinus ikiteisminį tyrimą, 2025 m. balandžio 4 d. nutarimu pripažinta, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Atsakovo pateiktas skundas dėl šio nutarimo buvo atmestas 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su ieškovės teiginiais, kad atsakovo elgesys keičiant parodymus dėl vekselių pasirašymo aplinkybių, kelia abejonių dėl jo sąžiningumo ir, atitinkamai, taip pat sudaro prielaidas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Pastebėtina, kad atsakovas nuo vekselių išdavimo dienos (2015 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d.) elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas juos nuginčyti, o į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo, kai pasibaigė vekseliuose nurodytas paskolintos sumos grąžinimo terminas. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro prielaidas manyti, kad galimai atsakovas siekia išvengti skolos grąžinimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra išnykusi ar faktinės aplinkybės, dėl kurių tokios priemonės buvo pritaikytos, yra pasikeitusios.  

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismai laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovo turimiems nekilnojamojo turto objektams (žemės sklypams) ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, pas skolininką ar trečiuosius asmenis. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad, taikant ginčo laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo turimo nekilnojamojo turto nepakako ir papildomai buvo areštuotos jo turimos piniginės lėšos. Patikrinus Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, nustatyta, kad atsakovui buvo apribota disponavimo turtu teisė. Areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023), tačiau pastebėtina tai, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemones riboja jo teisę naudotis žemės sklypais ar gauti iš jų pajamų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis negali disponuoti turimomis sąskaitomis, gauti darbo užmokestį ir išlaikyti savo šeimą. Iš byloje esančių duomenų taip pat nenustatyta, kad atsakovas, negalėdamas išlaikyti savo šeimos, būtų teikęs teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis). 

36.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti įrodytais atsakovo teiginius, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir (ar) pernelyg apriboja jo ir jo šeimos galimybes tenkinti būtinuosius poreikius.  

37.       Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, o taikomos atsakovo turtui laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškovės reikalaujama išieškoti suma. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas išanalizavo byloje susidariusią situaciją bei atsižvelgė tiek į argumentus, kuriais byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiek į formuojamą teismų praktiką, pagal kurią būtent asmuo, prašantis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasikeitusią situaciją ar taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumas, t. y. siekis išvengti galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, yra nustatytas teismų nutartimis, kuriomis laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2235-779/2024. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog situacija, šios bylos nagrinėjimo dienai, būtų pasikeitusi, o atsakovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, atskirajame skunde iš esmės ginčija ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Kaip minėta, ieškovės pareikštų reikalavimų atsakovui pagrįstumo klausimas bus išspręstas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau šioje proceso stadijoje, esant duomenų apie atsakovo atliekamus veiksmus perleidžiant jam priklausantį turtą, atsižvelgiant į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį bei apimtį, pagrįstai konstatuota, kad nebuvo įrodytas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms naikinti.  

38.       Apibendrinant nurodytą, pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikį bei pagrindą sieja iš esmės su sąlygomis, nustatytomis CPK 144 straipsnyje, nes ši teisės norma reglamentuoja ne laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bet jų (ne)taikymo pagrindus. Kaip jau nurodyta, taikant CPK 149 straipsnio nuostatas ir sprendžiant dėl pagrindo naikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertintinas ne CPK 144 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas, bet tai, ar šių priemonių taikymo pagrindas išnyko dėl pasikeitusių aplinkybių ir ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pasikeitusių aplinkybių nepažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, atsakovui nepateikus jokių naujų duomenų apie aplinkybių, sudariusių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitimą bei neįrodžius, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 

39.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas. Atsakovui taip pat išaiškintina, kad yra neribojama jo galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei iš esmės pasikeistų aplinkybės, sudarančios pagrindą tokias laikinąsias apsaugos priemones taikyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja