Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-332/2018
Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00320-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.2.1.; 1.2.19.4.2.; 1.2.29.1.2.;
1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.4.; 1.1.10.1.;
2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.14.;
2.1.15.3.3.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.;
2.4.6.4.4.; 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorui Andrej Mirnij,
gynėjams advokatams Rolandui Tamašauskui, Edmundui Jankaičiui, Raimondui Kivyliui, Irmantui Motužiui, Muradui Bakanui,
nuteistiesiems R. J., K. J., E. P., V. S.,
nukentėjusiosios O. J. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj, nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus, išteisintojo ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P., nuteistųjų R. J., K. J., E. P. ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio, kuriuo:
R. J.
pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu keturiems metams. R. J.
pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką R. J. įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2015-01-28 iki 2015-07-15.
A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.
A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Į bausmės laiką A. P. įskaitytas laikas išbūtas suėmime pagal Europos Arešto Orderį laikino perdavimo Lietuvos Respublikai metu nuo 2017-01-13 iki 2018-01-25.
K. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.
K. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu keturiems metams.
E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.
E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.
V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.
V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Baudžiamosios bylos dalis, kurioje J. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
J. P., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. P.
, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. O. D., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. J., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo V. R. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. P. ir E. P. nukentėjusiajam V. R. 16219 Eur turtinės žalos.
Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. J., A. P., K. J. ir E. P. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 83077,50 Eur turtinės žalos.
Nukentėjusiosios O. J. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai O. J. 85344,44 Eur turtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
R. J.
, A. P., K. J., V. S. ir E. P. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010-01-19, suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims, t. y. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, R. J., A. P., K. J., E. P., V. S. ir kitiems nenustatytiems asmenims surašius, atspausdinus, pasirašius ir patvirtinus antspaudais, t. y. Ne vėliau kaip 2008-08-04, V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininku, dėl savo užimamų pareigų turėdamas galimybę disponuoti neišspręstais prašymais grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), laikomais (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., 1992-04-07 S. O. prašyme (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją) savo ranka grafoje „asmens pavardė, vardas, tėvo vardas“, virš S. O. rašytų rankraštinių įrašų parašydamas įrašus „N. G.“ ir grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“ ištaisydamas S. O. parašytą skaičių „13“ į skaičių „63“ ir viršuje prirašydamas skaitmeninius įrašus „64,98“, bei kitoje prašymo pusėje grafose „kur šiuo metu gyvena“ ir „plote (ha)“ ištaisydamas S. O. parašytą skaičių „13“ į skaičių „63“, suklastojo tikrą dokumentą – 1992-04-07 S. O. prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją), po ko, šį suklastotą prašymą panaudojo E. P. pateikiant jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projekto parengimui bei tolimesniam nuo-savybės teisės atstatymo procesui inicijuoti.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus suklastojo S. O. ir N. G. giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, t. y. A. P. melagingai liudijant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigui D. Ž. surašytame 2008-08-02 liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodant tikrovės neatitinkančius faktus, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, S. O. tėvas, yra pakrikštytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje 1915-06-05, kad K. P. tėvai A. P. ir N. G., nors tikrovėje tokių faktų nebuvo, po ko, šio melagingo liudijimo pagrindu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos kunigas D. Ž. išdavė A. P. suklastotą 2008-08-02 krikšto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, A. P. pateikė šį suklastotą krikšto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus A. P. suklastojo 2008-08-04 S. O. prašymą atkurti nuosavybės teises į 64,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime ir 64,9 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nors S. O. tokios teisės neturėjo, bei suklastojus S. O. parašą, pateikė šį prašymą (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus ne vėliau nei 2008-08-04, V. S. 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją – kad pagal pilietės S. O. Pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko N. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime 63,20 ha žemės ir 1,78 ha vandens telkinio ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio, nors S. O. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisę į N. G. valdytą žemės sklypą ir nepateikė giminystės ryšio su N. G. pagrindžiančių dokumentų, tuo pačiu patvirtindamas pridedamo suklastoto dokumento – 2008-08-02 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos išduoto krikšto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrumą ir pakankamumą padaryti išvadai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, taip V. S. kartu su E. P. pagamino netikrą dokumentą, po ko šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo E. P. pateikiant jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projekto parengimui bei tolimesniam nuosavybės teisės atstatymo procesui inicijuoti.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus ir taip suklastojus į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93933 litų vertės), 2,40 ha miško (1606 litų vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors S. O. tokios teisės neturėjo ir dėl nuosavybės teisės atkūrimo į N. G. priklausiusį turtą nesikreipė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir nenustatytiems asmenims suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, šią išvadą panaudojo.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus ir taip suklastojus į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko tariamai patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dubliuojančią 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), persiunčiamą į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93933 litų vertės), 2,40 ha miško (1606 litų vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, nors S. O. tokios teisės neturėjo ir dėl nuosavybės teisės atkūrimo į N. G. priklausiusį turtą nesikreipė, E. P. padarius rankraštinius įrašus, kad pagal šią išvadą pilietei S. O. žemės ir miško sklypas (duomenys neskelbtini) rajone nesuprojektuotas ir nesuteiktas, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu E. P. pasirašytu 2010-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Taip pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, kadangi suklastotos 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, persiųstos į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, pagrindu, neteisėtai 2009-06-08 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 60,80 ha žemės sklypą bei perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 72,00 ha, didelės – 93933 litų vertės valstybės žemės sklypas, taip pat didelės turtinės žalos patyrė L. S., per du kartus, t. y. 2010-02-08 ir kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, sumokėjęs K. J. ir R. J. grynais bendrai 117000 eurų (pagal fiksuotą Lietuvos banko lito ir euro kursą tai sudaro 403977,60 litus) už būsimą S. O. (pagal sudubliuotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei I. K. ir J. K. (pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą.
Be to, R. J., A. P., K. J. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, padedant E. P. ir V. S., laikotarpyje nuo 2008-08-02 iki 2010-02-08 apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusios savininkės N. G. turtą – 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio, esančių (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
R. J.
, veikdamas kartu su A. P. ir K. J., kartu su jais siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedant (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P. ir žemėtvarkininkui V. S., iš anksto susitarus siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. turtą, suklastojus S. O. ir N. G. giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigui D. Ž. surašytame 2008-08-02 liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. melagingai liudijant ir nurodant tikrovės neatitinkančius faktus, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, S. O. tėvas, yra pakrikštytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini), kad K. P. tėvai A. P. ir N. G., nors tikrovėje tokių faktų nebuvo, šio liudijimo pagrindu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos kunigas D. Ž. išdavė suklastotą 2008-08-02 krikšto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. suklastojus tikrą S. O. (duomenys neskelbtini) prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją), virš S. O. rašytų įrašų „P. K. A.“ parašydamas įrašus „N. G.“ ir grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“ ištaisydamas S. O. parašytą skaičių 13 į skaičių 63 ir viršuje prirašydamas skaitmeninius įrašus 64,98, taip pat bendrai veikusiems asmenims suklastojus 2008-08-04 S. O. prašymą atkurti nuosavybės teises į 64,98 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime ir 64,9 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, V. S. neteisėtai parengus 2008-08-04 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją – kad pagal pilietės S. O. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko N. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime 63,20 ha žemės ir 1,78 ha vandens telkinio ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio, nors S. O. tokios teisės neturėjo ir nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teisę į N. G. valdytą žemės sklypą ir nepateikė giminystės ryšio su N. G. pagrindžiančių dokumentų, tuo pačiu patvirtindamas pridedamo suklastoto dokumento – 2008-08-02 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos kunigo D. Ž. išduoto krikšto liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrumą ir pakankamumą padaryti išvadai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, po to, ne vėliau kaip 2008-08-04, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus suklastotą į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93933 litų vertės), 2,40 ha miško (1606 litų vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors S. O. tokios teisės neturėjo, neteisėtai kito asmens, t. y. S. O. naudai, jai apie tai nežinant, jos vardu įgijo svetimą, S. O. nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius buvusio savininko N. G. turėtiems, bendros 96696 litų vertės žemės ir miško sklypus bei vandens telkinį. Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus A. P. apgaule įkalbėjus S. O. 2008-08-13 Telšių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarą G. P. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), persiunčiamą į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, šią išvadą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui, V. K. 2008-09-18 pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedus V. K. priklausančius 392200 litų į A. P. tėvo A. J. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų 292200 litų sumokėjus už S. O. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, apgaule įgijo svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės 292200 litų turtą. Po to, V. K. baigus nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą bei 2009-06-08 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. O. atkūrus nuosavybės teises į 60,80 ha žemės sklypą bei perdavus jai neatlygintinai 72,00 ha, didelės – 93933 litų valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, po ko, V. K. 2009-07-15 S. O. vardu įregistravo minėtus žemės sklypus VĮ „Registrų centras“, po ko, A. P. prašymu V. K. surašius 2009-06-05 prašymą (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui iškelti išvados likutį 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių ir 2009-06-25 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus 2008-08-04 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, A. P. apgaule įkalbėjus S. O. (duomenys neskelbtini) rajono 2-jame notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-12-04 pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. jos vardu tvarkyti klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į 2,40 ha miško, už šios turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą S. K. pažadėjus A. P. sumokėti 1500 litų, pasikėsino įgyti svetimą – S. K. priklausantį turtą – 1500 litų, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi S. K. nespėjus pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises žemės reformos žemėtvarkos projekto pasirinktoje kadastrinėje vietovėje galiojimo metu ir nerealizavus šios išvados, S. K. pinigų – 1500 litų nesumokėjo. Taip pat A. P. apgaule įkalbėjus S. O. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-12-04 pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. jos vardu tvarkyti klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į 1,78 ha vandens telkinio, už šios turtinės teisės perleidimą R. K. ir būsimą vandens telkinio pardavimą R. S. davus grynaisiais A. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą, apie 30000 litų, pinigų sumą, neteisėtai įgijo svetimą, R. S. priklausantį tiksliai nenustatytos vertės turtą.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2010-01-19 E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus suklastotą į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko tariamai patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), dubliuojančią 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), persiunčiamą į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93933 litų vertės), 2,40 ha miško (1606 litų vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors S. O. Tokios teisės neturėjo, neteisėtai kito asmens, t. y. S. O. naudai, jai apie tai nežinant, jos vardu įgijo svetimą, S. O. nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius buvusio savininko N. G. turėtiems, bendros 96696 litų vertės žemės ir miško sklypus bei vandens telkinį.
Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus A. P. apgaule įkalbėjus S. O. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-12-04 pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. jos vardu tvarkyti klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (sudubliuota), po to, nenustatytam asmeniui į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamos 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko tariamai patvirtintos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape padarius rankraštinius įrašus, kad pagal šią išvadą pilietei S. O. žemės ir miško sklypas (duomenys neskelbtini) rajone nesuprojektuotas ir nesuteiktas, A. P. 2010-01-18 parašius prašymą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (sudubliuotą) persiųsti į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją, šį prašymą 2010-01-19 pateikus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui, po to, E. P. 2010-01-19 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2010-01-19 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (sudubliuotą) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, po to, A. P. 2010-01-26 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J., veikdamas pagal 2009-12-04 S. O. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė perįgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. jo vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (sudubliuotą), L. S. pastebėjus įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-08-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius šį įgaliojimą panaikinti, po to, R. J. ir A. P. prašymu V. K. 2010-02-08 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure parašius pareiškimą dėl įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakymo, kuriuo V. K. atsisakė S. O. išduoto 2008-08-13 įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini), K. J. ir R. J. per du kartus, t. y. 2010-02-08 ir kitą tyrimo metu nenustatytą dieną, iš L. S. gavus grynais bendrai 117000 eurų už būsimą S. O. (pagal sudubliuotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei I. K. ir J. K. (pagal išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą, taip apgaule įgijo svetimą, L. S. priklausantį didelės vertės – 117000 eurų turtą.
Be to, R. J., A. P., K. J., E. P. nuteisti už tai, kad jie, J. P. ir asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (R. R.), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010-01-25 suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims, t. y. tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, R. J., A. P., K. J. ir asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), E. P., J. P. ir kitiems nenustatytiems asmenims surašius, atspausdinus, pasirašius ir patvirtinus antspaudais, t. y.
Ne vėliau nei 2008-12-15 J. P. I. V. B. vardu raštu užpildžius tariamai 1998 m. rugpjūčio 11 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. B. 138,32 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. V. B. yra buvusio šios žemės savininko J. B. įpėdinė, R. J. apgaule įkalbėtai I. V. B. pasirašius šį prašymą, pagamino netikrą dokumentą ir panaudojo suklastotą dokumentą J. P. pateikus jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau nei 2008-12-15, J. P. 2008 m. gruodžio 15 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją – kad pagal pilietės I. V. B. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime 138,32 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 138,32 ha žemės, nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, J. P. kartu su asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 15 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo pateikdami VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projekto parengimui bei tolimesniam nuosavybės teisės atstatymo procesui inicijuoti.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau nei 2008-12-15 A. P. surašius 2008-12-12 I. V. B. prašymą „Dėl žemės susigrąžinimo“, kuriuo prašoma atkurti nuosavybės teises į lygiavertį žemės plotą 138,32 ha (duomenys neskelbtini) k., parengti išvadą į (duomenys neskelbtini) rajoną (duomenys neskelbtini) k., nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, R. J. apgaule įkalbėtai I. V. B. pasirašius šį prašymą, pagamino netikrą dokumentą, po ko, šį pagamintą netikrą dokumentą panaudojo tyrimo nenustatytam asmeniui pateikus jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamoje 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. 138,32 ha žemės (179279 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, suklastotu 2008-12-22 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, taip suklastojo ir panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) persiunčiamoje 2009-08-19 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (dubliuojančioje suklastotą 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. 138,32 ha žemės (179279 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009-10-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2009-08-19 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntimo į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių perdavus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, taip suklastojo ir panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus 2010-01-25 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo skyriaus departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus rašto (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui persiunčiama 2009-08-19 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtinta išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tikrumą, taip suklastojo ir panaudojo suklastotą 2010-01-25 raštą (duomenys neskelbtini) ir suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus šiuos suklastotus dokumentus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Taip pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, kadangi suklastotos 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu, neteisėtai 2009-12-23 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 138,32 ha žemės sklypą, bei perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 105,20 ha, didelės – 179279 litų (51922,79 Eur) vertės valstybės žemės sklypas, taip pat didelės turtinės žalos patyrė V. K. sumokėjęs A. P. 100000 litų (28962 Eur) avansą ir R. J. 97000 litų (28093,14 Eur) avansą už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, taip pat didelės turtinės žalos patyrė R. J. pagal su įgaliotu asmeniu K. J. pasirašytą preliminarią sutartį per V. K. A. P. sumokėjęs 286850 litų (83077,50 Eur), už būsimą I. V. B. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą.
Be to, R. J., A. P., K. J. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedant asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), E. P. ir J. P., laikotarpyje nuo 2008-12-12 iki 2010-03-09 apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. B. turtą – 138,32 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
R. J.
, A. P., K. J. veikdami kartu ir siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedant (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai, kuri mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkui J. P. ir (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P., iš anksto susitarus siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į tariamo buvusio savininko J. B. turtą, R. J. iš I. V. B. gavus jos gimimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jos tėvu įrašytas B. J., P., ir I. V. B. tėvo J. B., P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), padarius šių dokumentų kopijas, (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkui J. P. užpildžius I. V. B. 1998-08-11 prašymą grąžinti buvusio savininko J. B. 138,32 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. V. B. buvusio savininko J. B. įpėdinė, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. pasirašyti šį prašymą, po to A. P. surašius 2008-12-12 I. V. B. vardu prašymą „Dėl žemės susigrąžinimo“, kuriuo prašoma atkurti lygiavertį žemės plotą 138,32 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) k., parengti išvadą persiuntimui į (duomenys neskelbtini) rajoną (duomenys neskelbtini) k., nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. pasirašyti šį prašymą, po ko, dokumentų kopijas bei suklastotus 1998-08-11 ir 2008-12-12 I. V. B. prašymus tyrimo nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui. Po to, žemėtvarkininkui J. P. neteisėtai parengus 2008-12-15 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 1054, nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją – kad pagal pilietės I. V. B. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime 138,32 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 138,32 ha žemės, nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, kadangi iki (duomenys neskelbtini) d. turėtus 138,32 ha žemės (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, valdė ne I. V. B. tėvas J. B., P., gim. (duomenys neskelbtini), o kitas asmuo J. S. B., L., po to, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), J. P. suklastotus dokumentus pateikė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projekto parengimui bei tolimesniam nuosavybės teisės atstatymo procesui inicijuoti. Po to, ne vėliau kaip 2008-12-22, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu suderinus suklastotą (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimo į 138,32 ha žemės, buvusius (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, I. V. B. vardu neteisėtai įgijo svetimą, I. V. B. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius 138,32 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) km., 179279 litų vertės, žemės ir miško sklypus. Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. 2008-12-23 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę L. B. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasirašyti testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., 2008-12-23 V. K. R. J. į jo nurodytą L. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 97000 litų (28093,14 Eur) avansą už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, taip pat prieš tai V. K. 2008-09-18 pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos pervedus V. K. priklausančius 392200 litų (113588,97 Eur) į A. P. tėvo A. J. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš jų 100000 litų (28962 Eur) avansą sumokėjus A. P. už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, apgaule įgijo svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės 197000 litų (57055,14 Eur) turtą.
Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. 2009-03-25 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę R. P. parašyti pareiškimus dėl įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir testamento Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. panaikinimo, pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasirašyti testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) L. V., kuriuo jai paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., taip pat R. J. apgaule įkalbėjus L. V. priimti I. V. B. įgaliojimą ir testamentą, po to, V. K., nežinojusiam apie įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir testamento Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimą, baigus nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą bei 2009-12-23 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. B. atkūrus nuosavybės teisės į 138,32 ha žemės sklypą bei perdavus neatlygintinai tariamai turėtajam lygiavertį 105,20 ha, didelės – 179279 litų vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, po to, R. J. nurodymu L. V. 2010-02-03 kreipusis į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių ir VĮ „Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) filiale patekus prašymą įregistruoti suteiktus sklypus I. V. B. vardu ir išėmus nuosavybės dokumentus – pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), I. V. B. vardu neteisėtai apgaule įgijo svetimą – valstybei priklausantį didelės vertės turtą – 179279 litų (51922,79 Eur) vertės žemės sklypus, po to, R. J. nurodymu L. V. atstovaujant I. V. B. pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaudojus I. V. B. nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, 2010-03-02 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę R. P. R. J. nurodymu L. V. pasirašė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš I. V. B. už 495000 litų (143361,91 Eur) nupirko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.: žemės sklypą kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip neteisėtai apgaule įgijo didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 495000 litų (143361,91 Eur).
Taip pat, tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009-08-19 asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu suderinus suklastotą 2009-08-19 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (dubliuojančią 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimo į 138,32 ha žemės buvusius (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, I. V. B. vardu neteisėtai įgijo svetimą, I. V. B. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius 179279 litų vertės žemės ir miško sklypus.
Po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009-10-16 tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus suklastotą 2009-08-19 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. 2009-09-03 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-08-19 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, R. J., pasirašydamas už įgaliotą asmenį K. J., 2009-10-11 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu direktoriumi E. R. sudarė jungtinės veiklos sutartį siekiant parengti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal 2009-08-19 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atkūrus nuosavybės teisę į 138,32 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) rajone, sudaryti prielaidas žemės sklypų pardavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn už 300000 litų, po to, K. J. pateikus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui 2009-11-16 prašymą pagal eilę suklastotų išvadų, tame tarpe ir pagal (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijai persiųstą suklastotą 2009-08-19 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajone, taip pasikėsino apgaule įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 300000 litų, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajone neliko tinkamo žemės sklypo šiai išvadai realizuoti, po to, 2010-01-05 ir 2010-01-14 R. J. prašymu R. Š. už K. J. parašius prašymus išsiųsti 2009-08-19 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) seniūniją, 2010-01-15 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntus 2009-08-19 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, kur 2010-01-25 R. J. K. J. vardu surašius prašymą išsiųsti šią išvadą į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, E. P. 2010-01-25 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2010-01-25 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, po to, K. J. 2010-01-26 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J., veikdamas pagal 2009-09-03 I. V. B. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė perįgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. I. V. B. vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu į 138,32 ha žemės sklypą pagal 2009-08-19 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei veikdamas pagal 2009-09-03 I. V. B. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-09 sudarė su R. J. preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atstatant nuosavybės teises į J. B. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) apskrityje (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., sutartyje nurodant 286950 litų turto pardavimo kainą, iš kurių 286850 litų grynais V. K. sumokėjo A. P., po ko, įgaliotas asmuo R. J. pateikė (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui 2010-04-09 prašymą pagal suklastotą 2009-08-19 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. B. vardu atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau nuosavybė atkurta nebuvo, kadangi buvo pradėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikrinimas dėl išvados parengimo teisėtumo. Taip bendrais veiksmais įgijo svetimą – R. J. priklausantį didelės vertės turtą – 286850 litų.
Be to, R. J., A. P. nuteisti už tai, kad jie ir asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (V. V.), ir E. P., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2009-09-18, suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims, t. y. R. J., A. P., E. P., R. P., O. D., V. G. ir kitiems nenustatytiems asmenims surašius, atspausdinus, pasirašius ir patvirtinus antspaudais, t. y.:
A. P. R. P. vardu užpildė ir taip suklastojo tariamai 2000 m. lapkričio 16 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko R. S. 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad P. R. yra buvusio savininko R. S. įpėdinė, R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus suklastojo R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tariamai 1997-10-10 išduotą pažymą apie S. R. krikštą, pasirašytą (duomenys neskelbtini) parapijos klebono V. G.; R. G., J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir S. R., R., gimusios (duomenys neskelbtini), tariamai 1940-02-18 (duomenys neskelbtini) bažnyčioje įregistruoto sutuoktuvių liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; R. R., G., gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1951-01-10 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) biure kopiją, grafoje „Motina“ melagingai įrašant R. R. tėvavardį „R.“, po ko asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pateikė šiuos suklastotus dokumentus (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
A. P. suklastojus 2009-04-16 R. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime ir 26,88 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nors R. P. tokios teisės neturėjo, R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
A. P. suklastojus 2009-04-16 R. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime ir 14,1 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nors R. P. tokios teisės neturėjo, R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
A. P. suklastojus 2009-04-16 R. P. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime ir 13,54 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nors R. P. tokios teisės neturėjo, R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. pateikė jį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
O. D. 2010 metais E. P. prašymu, jai jau nebedirbant (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje, ant 2000-11-16 R. P. vardu užpildyto prašymo blanko grąžinti buvusio savininko R. S. 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, užrašė tikrovės neatitinkančią gavimo datą ir žymą „Gauta 2000-11-16“ ir savo parašu patvirtindama šio dokumento gavimo laiką (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyboje, taip neturėdama tyčios suklastoti suklastojo šį prašymą, nenustatytam asmeniui priėmus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tris 2009-04-16 R. P. prašymus atkurti nuosavybę į 54,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime ir atitinkamai 26,88 ha, 14,1 ha, 13,54 ha parengti išvadą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, po to, parengė 2009-04-16 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodydama, kad pagal R. P. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko R. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime 51,52 ha žemės, 3 ha miško ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 51,52 ha žemės, 3 ha miško; po ko, šią parengtą 2009-04-16 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtino (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas E. P..
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-04-16 savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 2,81 ha žemės (4153 litų vertės) ir 11,29 ha miško (15847 litų vertės), turėtų (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, tyrimo metu nenustatytu būdu perdavė ir taip panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-04-16 savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 13,54 ha žemės (20012 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu 2009-04-16 E. P. pasirašytu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
E. P. 2009-04-16 savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 26,88 ha žemės (39730 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu 2009-04-16 E. P. pasirašytu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dubliuojančią, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-06-16 tariamai patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 13,54 ha žemės (20013 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu 2009-09-18 E. P. pasirašytu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dubliuojančią, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-06-16 tariamai patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 26,88 ha žemės (39730 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu 2009-09-11 E. P. pasirašytu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) savivaldybę persiunčiamą (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dubliuojančią, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-08-16 tariamai patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 13,54 ha žemės (20013 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu 2009-09-11 E. P. pasirašytu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) savivaldybę persiunčiamą (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dubliuojančią, (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko 2009-08-16 tariamai patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. 26,88 ha žemės (39730 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, nors R. P. tokios teisės neturėjo, po ko, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu 2009-09-11 E. P. pasirašytu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių.
Taip pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, kadangi suklastotos 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu, neteisėtai 2010-06-28 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 26,88 ha žemės sklypą bei perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 34,30 ha, didelės – 39730 litų vertės valstybės žemės sklypas, taip pat didelės turtinės žalos patyrė V. A., sumokėjęs grynais 40000 litų avansą A. P. ir R. J. už būsimą R. P. ir G. P., dėl kurios veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą; V. B., sumokėjęs grynais 50000 litų avansą R. J. už būsimą R. P. ir J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir jiems perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą; V. R., sumokėjęs grynais 56000 litų D. V. (kuris yra miręs) už būsimą R. P. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą; R. Š., sumokėjęs grynais 99000 litų R. J. ir A. P. už būsimą R. P. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą.
Be to, R. J., A. P. nuteisti už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedant E. P., asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2009-04-16 iki 2010-12-06 apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusio savininko R. S. turtą – 51,52 ha žemės ir 3 ha miško, esantį (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nusikalstamai įgytų turtinių teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
R. J.
ir A. P. veikdami kartu, siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedant (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P. ir (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarus siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. turtą, suklastojus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tariamai 1997-10-10 išduotą pažymą apie S. R. krikštą, pasirašytą (duomenys neskelbtini) parapijos klebono V. G.; suklastojus R. G., J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir S. R., R., gimusios (duomenys neskelbtini), tariamai 1940-02-18 (duomenys neskelbtini) bažnyčioje įregistruotos santuokos sutuoktuvių liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; suklastojus R. R., G. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1951-01-10 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) biure kopiją, grafoje „Motina“ melagingai įrašant R. R. tėvavardį „R.“, taip pat A. P. surašius R. P. 2000-11-16 prašymą grąžinti buvusio savininko R. S. 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad P. R. buvusio savininko R. S. įpėdinė, bei tris 2009-04-16 R. P. prašymus atkurti nuosavybę į 54,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime ir atitinkamai 26,88 ha, 14,1 ha, 13,54 ha parengti išvadas dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn atitinkamai (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, R. P. pasirašius šiuos prašymus, asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini), suklastotus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir R. P. pasirašytus prašymus pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkei O. D., kuri vėliau 2010 m. paprašyta E. P. atžymėjo dokumentų gavimo datą bei parengė 2009-04-16 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, šią pažymą savo parašu patvirtino (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas E. P.. Po to, ne vėliau kaip 2009-04-16, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus suklastotas 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintas išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 51,52 ha žemės ir 3 ha miško, buvusius (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, neteisėtai R. P. vardu įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, bendros 79742 litų vertės žemės ir miško sklypus. Tęsdami nusikalstamus veiksmus 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių bei 2009-04-17 R. P. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę L. B. pasirašius įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) V. B., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., 2009-05-08 R. J. parašius avanso lapelį ir iš V. B. gavus grynais 50000 litų už apgaule įgytų J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir R. P. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, apgaule įgijo svetimą – V. B. priklausantį didelės vertės turtą – 50000 litų.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-04-16 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotą 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių bei 2009-04-17 R. P. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę L. B. pasirašius įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) V. R., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., už apgaule įgytos turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą gavus grynais 56000 litų iš D. V., kuris už būsimą žemės pardavimą 56000 litų prieš tai gavo iš V. R., taip bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą – V. R. priklausantį didelės vertės turtą – 56000 litų.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-04-16 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotą 2009-04-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių bei 2009-04-17 R. P. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę L. B. pasirašius įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., 2009-04-17 R. P. pasirašius preliminariąją sutartį su R. Š., o R. J. ir A. P. iš R. Š. gavus grynais 99000 litų už apgaule įgytos turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, taip bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą – R. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 99000 litų.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus suklastotos 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu, 2010-06-28 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai R. P. atkūrus nuosavybės teisės į 26,88 ha žemės sklypą bei perdavus neatlygintinai lygiavertį tariamai turėtajam 34,30 ha, didelės – 39730 litų vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose ir 2010-06-26 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atkūrus nuosavybės teises R. P. į žemę (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose suteikus žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. 2010-09-16 įregistravus R. P. vardu minėtus žemės sklypus VĮ „Registrų centras“ bei išėmus nuosavybės dokumentus – pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. neteisėtai įgijo svetimą, valstybei priklausantį didelės vertės turtą – 39730 litų vertės žemės sklypus. Po to, R. P. 2010-12-06 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure pas notarą G. P., adresu (duomenys neskelbtini), pasirašydama žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), perleido nuosavybės teisę į šiuos sklypus B. M., kuris dėl sandorio susitarė su R. Š., 2009-04-17 už 99000 litų įgijusiu R. P. tariamai priklausančią turtinę teisę atkurti nuosavybę.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009-09-11, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus suklastotas 2009-06-16 tariamai (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintas išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 40,42 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, R. P. vardu neteisėtai įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, bendros 59743 litų vertės žemės sklypus.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-09-11 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-09-11 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotą tariamai 2009-06-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009-09-18 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-09-18 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotą tariamai 2009-06-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, R. P. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-09-22 pasirašius įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) K. J. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-06-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, R. J., pasirašydamas už įgaliotą asmenį K. J., 2009-10-11 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu direktoriumi E. R. sudarė jungtinės veiklos sutartį siekiant parengti nuosavybės teises į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal tariamai 2009-06-16 patvirtintas išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atkūrus nuosavybės teisę į 40,42 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) rajone, sudaryti prielaidas žemės sklypų pardavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn už 119486 litų, po to, K. J. pateikus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui 2009-11-16 prašymą pagal eilę suklastotų išvadų, tame tarpe ir pagal (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijai persiųstas suklastotas tariamai 2009-06-16 patvirtintas išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajone, taip pasikėsino apgaule įgyti svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 119486 litų, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo R. P. nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini) k. v., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajone nebuvo atkurta.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009-09-11, E. P. savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir E. P. vardiniu antspaudais suderinus suklastotas 2009-08-16 tariamai (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko patvirtintas išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 40,42 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, neteisėtai įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius, bendros 59743 litų vertės žemės sklypus.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus E. P. 2009-09-11 savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu 2009-09-11 (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotas tariamai 2009-08-16 patvirtintas išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių bei 2009-09-22 R. P. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. 2009-09-22 pasirašius įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2009-08-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), bei testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) D. S., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, bendrai veikusiems R. J. arba A. P. iš V. A. gavus grynais 40000 litų avansą už būsimą R. P. ir G. P., dėl kurios veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą, apgaule įgijo svetimą – V. A. priklausantį didelės vertės turtą – 40000 litų.
Be to, R. J. ir A. P. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010-03-17, suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, R. J., A. P., ir kitiems nenustatytiems asmenims surašius, atspausdinus, pasirašius ir patvirtinus antspaudais, t. y.:
Tyrimo metu nenustatytam asmeniui O. J. vardu užpildžius, suklastojo tariamai 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. D. 66,7 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad O. J. yra buvusio savininko J. D. įpėdinė, po ko, šį suklastotą prašymą tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus suklastojo O. J. ir J. D. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. pagamino netikrą D. E., J., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1955-02-09 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) biuro, kuriame grafoje „Tėvas“ įrašyti įrašai „D. J.“; pagamino netikrą K. L., A., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir E. D., J., gimusios (duomenys neskelbtini) m., sutuoktuvių liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1950-06-01 (duomenys neskelbtini) biuro; pagamino netikrą K. O., L., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1958-02-09 (duomenys neskelbtini), Respublikos archyvo, kuriame grafoje „Motina“ įrašyti įrašai „K. D., E.“; suklastojo tikrą K. E. mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), liudijime melagingai nurodant tėvavardį „J.“, po ko, tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė šiuos suklastotus dokumentus (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui O. J. vardu užpildžius, suklastojo 2010-02-25 O. J. prašymą atkurti nuosavybės teises į 66,75 ha žemės sklypą, tariamai turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, pageidaujant gauti žemės (miško) sklypą 54,75 ha (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, po ko, šį suklastotą prašymą tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui O. J. vardu užpildžius, suklastojo 2010-02-25 O. J. prašymą atkurti nuosavybės teises į 66,75 ha žemės sklypą, tariamai turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, pageidaujant gauti žemės (miško) sklypą 1 ha (duomenys neskelbtini) apskrityje (duomenys neskelbtini) rajone, po ko, šį suklastotą prašymą tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, tyrimo metu nenustatytam asmeniui O. J. vardu raštu užpildžius, suklastojo 2010-02-25 O. J. prašymą atkurti nuosavybės teises į 66,75 ha žemės sklypą, tariamai turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, pageidaujant gauti žemės (miško) sklypą 11 ha (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (duomenys neskelbtini) kaime, po ko, šį suklastotą prašymą tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) savivaldybę (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę persiunčiamą 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. 11 ha žemės (23177 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors O. J. tokios teisės neturėjo, po to, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajoną persiunčiamą 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. 1 ha žemės (2107 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors O. J. tokios teisės neturėjo, po to, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-17 R. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, suklastojo į (duomenys neskelbtini) rajoną (duomenys neskelbtini) seniūniją persiunčiamą 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. 51,75 ha žemės ir 3 ha miško, iš kurių 47,09 ha priskirta valstybės išperkamai žemei (99267 litų vertės) ir 7,66 ha valstybės išperkamam miškui (9822 litų vertės), turėtos (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nors O. J. tokios teisės neturėjo, po to, panaudojo suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių.
Taip pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko didelės turtinės žalos patyrė V. K., pagal 2010-03-19 preliminariąją sutartį, pasirašytą su O. J., sumokėjęs A. P. grynais 217900 litų ir K. Š., pagal 2010-04-28 preliminariąją sutartį, pasirašytą su O. J. įgaliotu asmeniu A. P., sumokėjęs A. P. grynais 49900 litų, už žemės sklypų, kurie bus grąžinti O. J. atkūrus nuosavybes teises, būsimą pardavimą.
Be to, R. J. ir A. P. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedant asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2010-02-25 iki 2010-04-28 apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. D. turtą – 63,75 ha žemės ir 3 ha miško, esantį (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
R. J.
ir A. P., veikdami kartu ir siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedant (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai, kuri mirė (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarus siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. turtą, A. P. iš O. J. gavus K. E. mirties liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojus šį tikrą dokumentą – liudijime ištaisant E. K. tėvavardį iš „T.“ į „J.“; pagaminus netikrą D. E., J., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1955-02-09 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) biuro, kuriame grafoje „Tėvas“ įrašyti įrašai „D. J.“; pagaminus netikrą K. L., A., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir E. D., J., gimusios (duomenys neskelbtini) m., sutuoktuvių liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1950-06-01 (duomenys neskelbtini) biuro; pagaminus netikrą K. O., L., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 1958-02-09 (duomenys neskelbtini), Respublikos archyvo, kuriame grafoje „Motina“ įrašyti įrašai „K. D., E.“, po to, šių suklastotų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas, suklastotą O. J. vardu užpildytą tariamai 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. D. 66,7 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940-07-22 d. turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, suklastotus tris 2010-02-25 O. J. prašymus atkurti nuosavybę į 66,75 ha žemės sklypą, tariamai turėtą (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, pageidaujant gauti žemės (miško) sklypus: 54,75 ha (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, 1 ha (duomenys neskelbtini) apskrityje (duomenys neskelbtini) rajone, 11 ha (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (duomenys neskelbtini) kaime, tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui, kur (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkė V. J., nepatikrinusi giminystės ryšį pagrindžiančius dokumentus, t. y. nepareikalavusi su 2001-09-21 prašymu grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) pateikti dokumentų originalus, po ko, parengusi 2010-03-08 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, nurodant jai nežinomą tikrovės neatitinkančią informaciją – kad pagal pilietės O. J. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. D. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime 63,75 ha žemės, 3 ha miško ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą O. J. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 63,75 ha žemės, 3 ha miško, nors O. J. tokios teisės neturėjo, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, ne vėliau kaip 2010-03-16, asmeniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), savo parašu ir vardiniu antspaudu suderinus suklastotas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2010-03-16 patvirtintas išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimo į 63,75 ha žemės ir 3 ha miško, buvusius (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, O. J. vardu neteisėtai įgijo svetimą, O. J. nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius J. D. turėtiems 63,75 ha žemės ir 3 ha miško, buvusius (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, 134373 litų vertės žemės ir miško sklypus. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotą 2010-03-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, iš kur ši išvada 2010-03-24 raštu persiųsta į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. 2010-03-19 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) K. Š. bei tapatų įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) K. Š., kuriuo jam palieka jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atstatytos pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2010-03-16 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, A. P., veikiančiam pagal 2010-03-19 O. J. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-04-28 sudarius su K. Š. preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) apskrityje (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) k. (pagrindas: 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), A. P. iš K. Š. gavus grynais 49900 litų, bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą – K. Š. priklausantį didelės vertės turtą – 49900 litų.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotą 2010-03-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. 2010-03-19 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. bei tapatų įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) T. S., jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) T. S., kuriuo jam palieka jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atstatytos pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2010-03-16 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, už šios turtinės teisės perleidimą D. D. tyrimo metu nenustatytam asmeniui sumokėjus grynais 2000 litų, bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą – D. D. priklausantį turtą – 2000 litų.
Tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2010-03-17 asmens, kuris mirė (duomenys neskelbtini), pasirašytu (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus suklastotą 2010-03-16 patvirtintą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. 2010-03-19 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), pas notarę G. J. pasirašyti įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. bei tapatų įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., jos vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K., kuriuo jam palieka jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atstatytos pagal (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2010-03-16 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), po to, A. P. apgaule įkalbėjus O. J. su V. K. pasirašyti 2010-03-19 preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) apskrityje (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) k. (pagrindas: 2010-03-16 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), A. P. iš V. K. pagal šią sutartį gavus grynais 217900 litų, bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą – V. K. priklausantį didelės vertės turtą – 217900 litų.
E. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas ir pagal šios pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 6 p. nuostatas koordinuodamas ir organizuodamas žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą; 11 p. – nagrinėdamas dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, rengdamas ir pateikdamas Apskrities viršininkui dokumentus sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę mišką vandens telkinius atkūrimui bei žemės suteikimui; 25.1 p. ir 25.3 p. – būdamas atsakingas už žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių savalaikį ir kokybišką įvykdymą, pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nepriekaištingą vykdymą, tyčia pažeisdamas pareigybės aprašymą bei taip pažeisdamas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (nuo 2004-10-12 galiojusi straipsnio redakcija, Nr. IX-2490, Žin., 2004, Nr. 156-5695) 2 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, šio įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, kad „nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.“ ir to pačio įstatymo 10 str. 4 d. nuostatas, kad giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., teismui neatnaujinus praleistų terminų, duodamas neteisėtus nurodymus dėl dokumentų pildymo ir registracijos (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkui V. S., savo parašu neteisėtai patvirtindamas ir taip suklastodamas pažymas 2008-08-04 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-04-16 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suklastotų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pateikdamas suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoms dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektams parengti, savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtindamas suklastotas ir sudubliuotas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadas – dvi 2008-08-04 išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-16 išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-16 išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-16 išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), suklastotas išvadas paties suklastotais raštais išsiuntęs į žemėtvarkos skyrius – suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu E. P. pasirašytu 2010-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntęs į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu E. P. pasirašytu 2010-01-25 raštu (duomenys neskelbtini) išsiuntęs į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu E. P. pasirašytu 2009-04-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu E. P. pasirašytu 2009-04-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu E. P. pasirašytu 2009-09-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, suklastotą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu E. P. pasirašytu 2009-09-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrių, suklastotas išvadas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastotu E. P. pasirašytu 2009-09-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus į (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių, taip padėdamas R. J., K. J. ir A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą, bei nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule, įgyti didelės vertės svetimą turtą, E. P. taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, taip pat didelės turtinės žalos patyrė valstybė, nes dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, prarado bendros 133663 Lt (38711,48 Eur) vertės žemės sklypus, taip pat didelės turtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 1058128 Lt (306455,05 Eur), taip pat didelės neturtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai bei gresia priverstinis turto išieškojimas.
V. S. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2002-06-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigybių aprašymo 6 p., 13 p. numatytas funkcijas, kad žemėtvarkininkas „Ruošia dokumentus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, asmenims, padavusiems prašymus gauti žemę arba kompensaciją“, „<...> Patikrina, registruoja pateiktus žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ir kartografinėje medžiagoje pažymi subjektų deklaruojamų sklypų ribas. Patikrina ar paraiška užpildyta teisingai <...>“, tyčia pažeisdamas aprašymo 19 p., 20 p., 21 p., 23 p., numatančius, kad žemėtvarkininkas atsako „už prašymų priėmimą“, „už nuosavybę įrodančių dokumentų paiešką“, „už nuosavybės juridinių dokumentų bylų komplektavimą“, „už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų patikrinimą, pateiktų žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų registravimą ir subjektų deklaruojamų sklypų ribų pažymėjimą kartografinėje medžiagoje“, pažeisdamas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (nuo 2004-10-12 galiojusi straipsnio redakcija, Nr. IX-2490, Žin., 2004, Nr. 156-5695) 2 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, šio įstatymo 10 str. 4 dalies nuostatas, kad giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai galėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., teismui neatnaujinus praleisto termino, neteisėtai priimdamas 2008-08-02 (duomenys neskelbtini) vyskupijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos krikšto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą remiantis liudijimu, tuo pačiu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, kadangi giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu laikomas išrašas iš bažnytinės knygos, pakeisdamas įrašus ir taip suklastodamas 1992-04-07 S. O. prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją), surašydamas 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, taip padėdamas R. J., K. J. ir A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą, bei nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule, įgyti didelės vertės svetimą turtą, V. S. taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, taip pat didelės turtinės žalos patyrė valstybė, nes dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, valstybė prarado 93933 Lt (27204,87 Eur) vertės žemės sklypus, taip pat didelės turtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 726178 Lt (210315,68 Eur), taip pat didelės neturtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai bei gresia priverstinis turto išieškojimas.
J. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, vykdydamas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2006-08-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigybių aprašymo 4 p., 8 p. numatytas funkcijas, kad žemėtvarkininkas „Nagrinėja dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą“, „Teikia konsultacijas suinteresuotiems asmenims žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimais“, tyčia pažeisdamas aprašymo 12 p., numatantį, kad žemėtvarkininkas atsako „už pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų vykdymą“, pažeisdamas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (nuo 2004-10-12 galiojusi straipsnio redakcija, Nr. IX-2490, Žin., 2004, Nr. 156-5695) 2 str. 1 d. 4 p. nuostatas, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, šio įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, kad „nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.“ ir to paties įstatymo 10 str. 4 d. nuostatas, kad giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., teismui neatnaujinus praleistų terminų, suklastodamas 1998-08-11 I. V. B. prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją) bei 2008-12-15 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), priimdamas suklastotas tariamai giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas, taip padėdamas R. J., K. J. ir A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą, bei nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule, įgyti didelės vertės svetimą turtą, J. P. taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, taip pat didelės turtinės žalos patyrė valstybė, nes dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, valstybė prarado 179279 litų (51922,78 Eur) vertės žemės sklypus, taip pat didelės turtinės žalos patyrė fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 978850 Lt (283494,55 Eur), taip pat didelės neturtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai bei gresia priverstinis turto išieškojimas. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems R. J., K. J., E. P. ir V. S. paskirtų bausmių ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:
R. J.:
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę;
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę;
* vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
K. J.:
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
* vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
E. P.:
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę;
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę, (tuo pačiu ištaisant galimą rašymo apsirikimą, 2018-04-12 nuosprendžiu pripažinus E. P. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį);
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
* vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
V. S.:
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsmio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę;
* pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę;
* vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę, subendrintą bausmę paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Taip pat prokuroras apeliaciniu skundu prašo, teismui priėmus sprendimą, kad bausmės vykdymas E. P. ir V. S. gali būti atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, E. P. ir V. S., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, atėmimą dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad, skundžia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalį dėl nepagrįstai mažesnių bausmių, nei tai numatyta BK ir nei juo vadovaudamasis siūlė valstybinis kaltintojas, paskyrimo kaltinamiesiems R. J., K. J., E. P., V. S., taip pat dėl V. S. neskirtos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 682 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat dėl galimo rašymo apsirikimo, nuosprendžiu pripažinus E. P. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nors jo veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad yra kaltinamųjų R. J., K. J., E. P., V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nenustatęs kitų pagrindų bausmės dydžių mažinimui, tačiau nustatęs jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, paskirdamas jiems per mažas bausmes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir neteisingai paskyrė bausmes. Teismas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas kaltinamųjų pozicijas jiems pareikštų kaltinimų atžvilgiu, aiškiai pasisakė, kad kaltinamieji R. J., K. J., V. S. ir E. P. savo kaltės nepripažino, bet jų kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei kaltinamojo A. P. parodymais, kuris savo kaltę pripažino pilnai (nuosprendžio 19 p.). Tačiau, prieštaraudamas šiai savo išvadai, toliau nuosprendyje teismas nurodo, kad kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino dalinai (nuosprendžio 23 p.), kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino iš dalies (nuosprendžio 24 p.). Apeliantas pažymi, kad vertinant E. P. ir V. S. išreikštas pozicijas ir duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, akivaizdu, kad E. P. ir V. S. dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) kaltais neprisipažino, nors apklausiami ir pareiškė, kad dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais prisipažįsta iš dalies. Apklausų metu, nagrinėjant bylą teisme ir bandant išsiaiškinti, kokią kaltinimo dalį šie kaltinamieji pripažįstą, dėl kokių savo veiksmų jaučiasi kaltais, jie nesugebėjo suprantamai to paaiškinti, kaltinamiesiems atstovavę gynėjai nei apklausų metu, nei per baigiamąsias kalbas, taip pat nesugebėjo įnešti teisinio aiškumo šiuo klausimu. Apklausiami E. P. ir V. S. ne vieną kartą pakartojo, kad kažko nesuprato, nežinojo jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepastebėjo dokumentų datos, praleisto termino, suklydo. Kaltinamasis E. P., paaiškindamas dėl nustatytų jo neteisėtų veiksmų, teigė, kad sudubliuotos O. išvados atveju jam buvo problemų su sveikata, buvo blogai su širdimi, gal ir išgaravo iš atminties, kad viena išvada jau buvo parengta; kitu atveju, kai buvo sudubliuotos jau keturios P. išvados, tuo metu jam buvo užtemimas, jis tikėjosi, kad išvados sugrįš. Analogiškos pozicijos laikėsi ir kaltinamasis V. S.. Apgailestavimą dėl jų padarytų veiksmų jie siejo tik su tuo, kad galimai netinkamai, nedėmesingai atliko savo pareigas. Taip savo neteisėtus veiksmus bandė paaiškinti apie 20 metų žemės tvarkymo srityje išdirbę profesionalai, vienas iš kurių buvo teritorinės įstaigos vadovas. Prokuroro nuomone, jų dalinis kaltės pripažinimas yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio. Tokia V. S. ir E. P. pozicija negali būti vertinama kitaip, nei bandymas savo tyčinius nusikalstamus veiksmus pridengti tariama nekompetencija ir, nesitikint visiško reabilitavimo, bent tokiu būdu išvengti bausmės, viliantis, kad jų veiksmai bus įvertinti kaip mažiau sunki nusikalstama veika, kuriai jau bus suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Apelianto įsitikinimu, pažeidimai jų darbinėje veikloje nebuvo atsitiktinumas, o priešingai - tai gerai suplanuota ir organizuota sisteminė veikla, padedant grobti valstybės turtą. Atmetus visus sveikai logikai ir byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančius V. S. ir E. P. parodymus, įvertinus jų didelę darbinę patirtį ir pareigą žinoti bei vykdyti jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, būtina konstatuoti, kad jie tiesiogines savo darbines funkcijas nukreipė ne teisės aktuose numatytų pareigų tinkamam atlikimui, o nusikalstamų veikų darymui ir padėjimui kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas. Ir būtent jų veiksmai yra tiesioginė padarytos didelės turtinės žalos viena iš priežasčių.
Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje visiškai teisingai pažymėjo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamieji E. P. ir V. S. kategoriškai neigė, kad jų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo atvejais buvo apgalvoti ir tyčiniai, o tokia jų pozicija jokiu būdu negali būti vertinama kaip visiškas ar dalinis prisipažinimas, nes jie buvo kaltinami ir teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę visas kaltinamajame akte nurodytas jiems inkriminuotas tyčines nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo E. P. parodymai ir jo pasirinkta gynybinė taktika prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie akivaizdžiai patvirtina jo aktyvius veiksmus sudėtingame sukčiavimo mechanizme, neteisėtai atkuriant nuosavybės teises. Kaltinamojo V. S. veiksmai taip pat nebuvo atsitiktiniai, jis, suvokdamas savo neteisėtus veiksmus, veikė priešingai tarnybos interesams ir taip prisidėjo prie dokumentų klastojimo ir sudėtingo kaltinamųjų R. J., A. P. ir E. P. vykdomo sukčiavimo mechanizmo (nuosprendžio 373, 374 p.).
Prokuroras nurodo, kad E. P. ir V. S. atveju, nenustatęs jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatęs atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad jiems skirtinas laisvės atėmimas, bausmės dydžiai nustatytini artimi vidurkiui (nuosprendžio 391, 395 p.). Apeliantas pažymi, kad V. S. faktiškai skirtos bausmės (pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. - 2 metai laisvės atėmimo; pagal BK 300 str. 3 d. - 2 metai laisvės atėmimo; pagal BK 228 str. 2 d.- 2 metai laisvės atėmimo) labai skiriasi nuo įstatymo numatytų bausmių dydžių vidurkių, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį V. S. paskirta net dvigubai už patį bausmės vidurkį mažesnė bausmė. Tiek E. P., tiek V. S. atveju, pirmos instancijos teismas, nustatęs galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat nustatęs, kad abu nurodyti kaltinamieji BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė pasinaudodami savo tiesioginėmis pareigomis valstybės tarnyboje ir toliau dirba susijusį darbą, nepagrįstai nevienodai pritaikė jų atžvilgiu BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 682 straipsnį, t. y. E. P. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - dvejiems metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, o V. S. atveju tokio draudimo nuosprendyje nenurodė.
Apelianto teigimu, spręsdamas dėl R. J. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, teismas nuosprendyje pasisakė, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą jam skiriamos bausmės dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytas vidurkis (nuosprendžio 375 p.). BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytos bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo. Pirmos instancijos teismas, už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, padarymą paskirdamas R. J. tik 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą skirdamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę, prieštaraudamas savo paties nuostatai (nuosprendžio 375 p.), faktiškai paskyrė mažesnes už vidurkį bausmes, ir tai po bausmių subendrinimo nepagrįstai teismui leido pritaikyti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę pagal BK 75 straipsnį. Teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl svarbių teisingumo įgyvendinimo ir bausmės skyrimo principų (nuosprendžio 376 p.), visiškai ignoravo tą faktą, kad kaltinamasis R. J. absoliučiai nepripažino padaręs jam inkriminuojamus sunkius nusikaltimus, jis taip pat nepripažino labai didelės turtinės žalos valstybei ir fiziniams asmenims padarymo ir logiška, kad nesiėmė jokių priemonių siekiant šią žalą atlyginti ar kaip nors sumažinti. Todėl nesuprantama, kokių interesų pusiausvyros buvo siekta, dirbtinai mažinant laisvės atėmimo bausmės laiką ir dėl to neskiriant paskirtos bausmės realaus atlikimo, kuomet kaltinamasis nesutinka pripažinti kaltės dėl jo tiesiogine tyčia padarytų pavojingų veikų ir atlyginti labai didelės padarytos žalos.
Apelianto tvirtinimu, skirdamas bausmę K. J., teismas nuosprendyje nurodė, kad jam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, nors jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra sunkinančių. Be to, prokuroras pažymi, kad, skirdamas R. J., K. J., E. P. ir V. S. nepagrįstai švelnias bausmes bei atidėdamas jų vykdymą, pirmos instancijos teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018), kurioje pažymėta, kad praėjus dideliam laiko tarpui, realios laisvės atėmimo bausmės taikymas asmenims, nuteistiems už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, sunkiai suderinamas su bausmės tikslais ir teisės principais (nuosprendžio 379 p.), ir nusprendė, kad tiek kaltinamajam R. J., tiek kitiems kaltinamiesiems taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2017-10-06, ir bausmės vykdymas atidėtinas (nuosprendžio 380 p.). Tačiau R. J. ir kitų kaltinamųjų (K. J., E. P.. V. S.) padarytos nusikalstamos veikos yra ne ekonominio, bet aiškiai turtinio pobūdžio, visas draudžiamos kaltininkų veiklos mechanizmas klastojant dokumentus ir sukčiaujant buvo nukreiptas į vieną savanaudišką tikslą - apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą. Be to, E. P. ir V. S., be dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti, padarė korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, nesuteikia pagrindo vertinti kaltinamųjų veiksmus ir už jas skirtinas bausmes taip siaurai ir švelniai, kaip tai padarė pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis šiuo konkrečiu atveju visiškai netinkančia teismų praktika.
Apelianto įsitikinimu, R. J., K. J., E. P. ir V. S. teismo nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai akivaizdžiai neproporcingi jų padarytoms nusikalstamoms veikoms, prieštarauja BK 41 straipsnyje nurodytai bausmės paskirčiai (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), prieštarauja BK 54 straipsnyje nurodytiems bendriems bausmės skyrimo pagrindams ir BK 61 straipsnyje nurodytam bausmės skyrimui, kai yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. R. J., K. J., E. P. ir V. S. įvykdė daug nusikaltimų, tarp kurių yra sunkūs nusikaltimai, t. y. padarė padidinto pavojingumo įstatymo uždraustą veiką, nusikaltimus padarė tiesiogine ir apibrėžta tyčia, t. y. aiškiai suprasdami savo neteisėtų veiksmų ir siekiamų tikslų esmę, nusikaltimai padaryti turint kaltinamųjų aiškiai suvokiamą savanaudišką tikslą - apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padarytos veikos yra baigti nusikaltimai. Pagrindinis kaltinamuosius charakterizuojantis požymis, galintis turėti reikšmės skiriamai bausmei, yra tai, kad jie ankščiau neteisti, tačiau šis požymis neturi reikšmės, kai įstatymas nenumato alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Kiti kaltinamuosius charakterizuojantys duomenys yra neutralaus pobūdžio ir nesuteikia pagrindo jų asmenybes vertinti išskirtinai teigiamai ar neigiamai. Kaltinamieji jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose dalyvavo kaip bendrų nusikalstamų veikų vykdytojai bei padėjėjai sukčiaujant (E. P. ir V. S. atveju), tai nesuteikia galimybės jų veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus arba antraeilius. Kaltinamųjų R. J., K. J., E. P. ir V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų bandymas pateisinti savo neteisėtus veiksmus neatitinka aktyvios atgailos požymių, kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie vykdė bendrininkų grupėje. Tokiu būdu, nuosekliai ir išsamiai įvertinus BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus R. J., K. J., E. P. ir V. S. bei jų padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, nenustatyta jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, kurie leistų skirti jiems švelnesnes bausmes ar kitaip lengvinti jų padėtį. R. J., K. J., E. P. ir V. S. neprisipažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesigailėjo padarę nusikaltimus, per ilgą laiką nuo nusikaltimų padarymo neatlygino ir neketina atlyginti jų veiksmais padarytos žalos (R. J., K. J., E. P.), byloje nėra ir kitų jų atsakomybę galinčių lengvinti aplinkybių, todėl teismo nuosprendžiu jiems paskirtos bausmės yra per švelnios ir nepagrįstos.
Apeliantas nurodo, kad iš to, jog teismas nesugebėjo nuosprendyje nurodyti aiškių, išsamių ir pagrįstų savo sprendimo argumentų dėl švelnesnių už įstatymo numatytas bausmes skyrimo, akivaizdžiai matyti išankstinė teismo nuostata laisvės atėmimo bausmių dydžius kaltinamiesiems dirbtinai parinkti būtent tokius, kad jie atitiktų BK 75 straipsnio nuostatas ir būtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. R. J., K. J., E. P. ir V. S. paskyrus pirmos instancijos 2018-04-12 nuosprendyje nurodytas bausmes, už savo padarytas nusikalstamas veikas jie faktiškai lieka nenubausti, nes formaliai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą, niekaip nepakeis jų gyvenimo bei neprivers neigiamai vertinti savo padarytus neteisėtus veiksmus, kurių jie net nepripažino.
Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas R. Kivylius prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalį, kurioje V. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir V. S. išteisinti, nepadarius veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje.
Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo proceso metu kaltės dėl jam reiškiamų kaltinimų nepripažino, nes veikų, už kurias nuteistas, jis nepadarė, jo veiksmuose nėra nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių visumos. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismo išvados prieštarauja byloje esantiems liudytojų parodymams bei kitiems bylos duomenims, tai lėmė nepagrįstą V. S. nuteisimą.
Apelianto teigimu, V. S. apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl to, kad suklastojo S. O. 1992-04-07 prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją), t. y. virš S. O. rašytų įrašų „P. K. A.“ parašydamas įrašus „N. G.“ ir grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“ ištaisydamas S. O. parašytą skaičių 13 į skaičių 63 ir viršuje prirašydamas skaitmeninius įrašus 64,98, taip nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją, kartu su E. P. pagamino žinomai netikrą dokumentą. Byloje nustatyta, kad 1992-04-04 S. O. buvo pateikusi (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui prašymą grąžinti jos tėvo K. A. P. turėtą žemę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtas prašymas buvo netenkintas, kadangi nepakako duomenų tokiam prašymui patenkinti. 2008 m. V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininku, gavo kitą S. O. prašymą, kurio pagrindu papildė S. O. 1992 m. prašyme nurodytus duomenis, t.y. virš S. O. darytų rankraštinių įrašų parašė įrašus „N. G.“ ir grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“ ištaisė parašytą skaičių 13 į skaičių 63 ir viršuje prirašydamas skaitmeninius įrašus 64,98. Kaip nurodė pats V. S., tuo metu dirbant jam žemėtvarkoje, buvo tokia praktika, jog asmeniui pateikus dokumentus dėl žemės grąžinimo ir vėliau pateikus papildomą informaciją, naujas prašymas nebuvo rašomas, buvo papildomas pirminis ranka rašytas prašymas. Minėtą aplinkybę nurodė ir teismo proceso metu apklausiamas E. P., kuris teigė, jog tuo metu buvo tokia praktika, kadangi asmuo pradinėje stadijoje kreipdamasis dėl nuosavybės atkūrimo dažnai ir nežinodavo tiksliai visos informacijos, kiek žemės, kur ta žemė, todėl ji buvo tikslinama pačiame prašyme. Apeliantas tvirtina, kad V. S. 1992-04-04 S. O. prašyme kaltinime nurodytus įrašus padarė, gavęs kitą/naują 2008-08-04 S. O. prašymą atkurti N. G. turėtą žemę. Tai, kad 2008-08-04 S. O. prašymas buvo suklastotas, V. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, o nuosprendyje ši aplinkybė visiškai nebuvo analizuojama, teismas dėl to nepasisakė.
Apeliantas pažymi, kad V. S. nėra teisininkas, nėra ekspertas ir neturi specialių žinių, kurios jam leistų gavus prašymą nustatyti, ar dokumentas ir jame esantys duomenys ir/ar parašas yra tikri ar netikri. Teismas neanalizavo ir nenustatė, jog V. S. suvokė ar galėjo suvokti, jog priima netikrą, suklastotą dokumentą (2008 m. S. O. prašymą), kurio pagrindu atliko pirminio S. O. prašymo atkurti nuosavybę patikslinimą, ir ar suvokė, jog atlikdamas taisymus nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją. V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, neneigė atlikęs duomenų papildymą pirminiame S. O. prašyme, tačiau teismas nuosprendyje klaidingai ir nepagrįstai tai vertino kaip V. S. dalinį prisipažinimą dėl nusikalstamų veikų. Padaryti įrašai - tai atlikti patikslinimai pagal papildomai pateiktus S. O. dokumentus, o ne klastojimas. Darydamas patikslinimus 1992 m. S. O. prašyme, V. S. nebandė šių duomenų paslėpti, užmaskuoti, užtušuoti. Taisymai buvo atlikti atvirai, t. y. nebandant nuslėpti, paslėpti, neslepiant autentiškų duomenų, nebuvo bandoma imituoti kito asmens rašto, parašo, kas parodo, jog V. S. nesiekė nusikalstamų tikslų. V. S. prisipažįsta (tačiau ne kaip nusikaltimą), tai, kad norėdamas tik gero, palengvinti pretendentui išvengti biurokratinių procedūrų, atliko duomenų papildymą/patikslinimą.
Apelianto nuomone, teismas nevertino ir aplinkybės, jog piliečių nuosavybės atkūrimo dokumentų rengimas (žemėtvarkos skyriuose) prieš daugiau nei dešimt metų nebuvo tinkamai reglamentuotas, kaltinamasis E. P., tuo metu buvęs V. S. tiesioginiu vadovu, teisininkas, patvirtino, jog egzistavo tokia praktika, kai piliečių prašymai vėliau buvo tikslinami, kadangi asmuo pradinėje stadijoje, kreipdamasis dėl nuosavybės atkūrimo, dažnai ir nežinodavo tiksliai visos informacijos, kiek žemės, kur ta žemė, todėl ji buvo tikslinama pačiame prašyme padarant taisymus.
Apelianto tvirtinimu, nenustačius V. S. veiksmuose būtinojo nusikalstamos veikos požymio - kaltės, kaip asmens santykio su subjektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, negalima konstatuoti asmens atsakomybės dėl jam pareikštų kaltinimų. Teismas, priimdamas nuosprendį, neanalizavo, nevertino ir visiškai nepasisakė dėl BK 300 straipsnio 3 dalies sudėties būtinųjų požymių - kaltės, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. teismas nenustatė, kad V. S. tyčia, sąmoningai įrašė melagingus, objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat nenustatė, jog jis suvokė, kad šis dokumentas yra žinomai suklastotas ir juo labiau, kad dėl to bus padaryta didelė žala, todėl V. S. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai.
Apeliantas nurodo, kad V. S. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniu, eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, neteisėtai priėmė 2008-08-02 (duomenys neskelbtini) vyskupijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parapijos krikšto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą remiantis liudijimu, tuo pačiu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, kadangi giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu laikomas išrašas iš bažnytinės knygos. Tačiau šioje byloje taip ir liko nenustatyta, kaip ir kokiomis aplinkybėmis minėta pažyma buvo priimta, kas ją įdėjo į bylą. V. S., įvertinant praėjusį laikotarpį, darbų krūvį ir apimtį, negalėjo nurodyti, kaip ji buvo pateikta, kas ją pateikė, ir kokiomis aplinkybėmis ji atsirado byloje. Šios aplinkybės teismas nuosprendyje nenustatinėjo. Byloje apklaustas E. P. nurodė, kad V. S. buvo ne vienintelis, kuris galėjo prieiti prie bylos, disponuoti ja, kadangi tuo metu jis savo kabinetu dalijosi su kitais matininkais, kurie tam tikromis dienomis ir tam tikromis valandomis naudodavosi bendra patalpa, kabinetu ir buvo toks susitarimas, kad jei kas atneštų kokį dokumentą, tai jie paimdavo ir padėdavo. V. S. yra žemėtvarkininkas ir jis dažnai nebūdavo kabinete, kadangi būdavo išvykęs atlikti žemės matavimų. E. P., kaip V. S. vadovas, patvirtino, kad V. S. nebuvo vienintelis žemėtvarkininkas, kuris galėjo disponuoti nuosavybės teisių atkūrimo bylomis. Jo atostogų, ligos metu, jį pavaduodavo kiti kolegos, o juolab „O. byla“ nebuvo konkrečiai V. S. priskirta įsakymu ar kitokiu dokumentu. Be to, bažnytinė pažyma yra dokumentas, todėl V. S. pagal savo pareigas, radęs šią pažymą byloje, negalėjo jos nei išimti, nei išmesti.
Apelianto teigimu, V. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu ėjo (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus eilinio žemėtvarkininko pareigas ir buvo atsakingas už prašymų priėmimą, už nuosavybę įrodančių dokumentų paiešką, už nuosavybės juridinių dokumentų bylų komplektavimą. Jo pareiga priimti dokumentus, o jei bažnytinė pažyma yra dokumentas, jos priėmimas negali būti laikomas neteisėtu. Juo labiau dokumento priėmimas, jo buvimas byloje nesukelia absoliučiai jokių pasekmių, pasekmes sukelia šio dokumento įvertinimas ir juridinės reikšmės jam suteikimas. V. S. tokių įgaliojimų neturėjo, jo pareigos nebuvo susijusios su pretendentų pateikiamų dokumentų vertinimu, jis neturėjo teisės nuspręsti nepriimti pateikiamo dokumento. Be to, V. S. nėra teisininkas ir neturi specialių teisinių žinių įvertinti, ar pateikta kunigo išduota bažnytinė pažyma yra tikra, teisėta ar neteisėta, t. y. ar ji atitinka šiam dokumentui keliamus reikalavimus. Dokumentų turinio vertinimo V. S. nebuvo įgaliotas atlikti, tam neturėjo ir kompetencijos. Byloje yra duomenys, jog V. S. kreipėsi į savo vadovą - žemėtvarkos skyriaus vadovą E. P., klausdamas, ar ši pažyma yra tinkama. E. P. teisme patvirtino, jog ir pats kreipėsi į apskrities administracijos teisininkus su prašymu išaiškinti, ar tokia pažyma yra tinkama. E. P., tiesioginis V. S. vadovas, turintis teisinį išsilavinimą, atsiklausęs, kaip jis nurodė apskrities administracijos teisininkų, ir gavęs jų patikinimą, jog tokia pažyma yra tinkama, nurodė V. S. ją pridėti prie bylos. Taigi minėtos pažymos teisinis vertinimas nebuvo V. S. kompetencija ir funkcija pagal tuo metu atliekamas pareigas, šią funkcija atliko skyriaus vedėjas E. P., atitinkamai prisiimdamas to teisines pasekmes. Tad akivaizdu, kad V. S. negalėjo nepriimti bažnytinės pažymos, negalėjo nustatyti, ar ši pažyma turinio prasme yra tikra (nesuklastota) ir negalėjo pagal savo einamas pareigas ir žinias nustatyti, ar pažyma teisiškai tinkama. Jis nepriėmė sprendimo, jis vadovavosi vadovo tiesioginiu nurodymu, jog tokia pažyma įdėtina į bylą. Tiesioginiam vadovui nurodžius, V. S. pridėjo ją prie bylos, vadovo nurodymu surašė 2008-08-04 pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Tačiau šios pažymos nepasirašė ir negalėjo pasirašyti, šią pažymą pasirašė skyriaus vedėjas E. P., kurio pareigos tai numato ir būtent jis neša visą atsakomybę už jos turinį. V. S. inkriminuojami veiksmai - bažnytinės pažymos priėmimas bei 2008-08-04 pažymos užpildymas nėra neteisėti ir nesukelia ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių. Vedėjo E. P. nepasirašyta pažyma net nelaikytina dokumentu, kol joje nėra atsakingo asmens parašo bei įstaigos spaudo, o prieš pasirašant šią pažymą E. P., vykdydamas savo pareigas, turėjo įsitikinti šios pažymos turinio teisingumu. Tik pasirašytas dokumentas tampa oficialiu, tik tada jis gali sukurti, pakeisti ar panaikinti tam tikrus juridinius faktus.
Apeliantas pažymi, kad nurodyta bažnytinė pažyma yra tikra, ji nėra ir nebuvo suklastota, kunigas tikrai ją pasirašė, joje yra tikras bažnyčios antspaudas, dokumento tikrumas dėl joje nurodyto fakto patvirtinimo V. S. nesukėlė jokių abejonių, nes normalus žmogus nedrįstų abejoti kunigo fakto tvirtinimu. Pažymos tekste esantis kunigo rašytas žodis „...liudiju...“ tik patvirtino, kad tai yra tinkamas dokumentas, bent jau tiek, kiek V. S. pagal savo žinias, išsilavinimą, kompetenciją ir funkcijas galėjo suvokti kaip tinkamą dokumentą. Taigi aplinkybės, jog jis įdėjo į bylą bažnytinę pažymą, po to kai jam skyriaus vedėjas patvirtino ir nurodė tai atlikti, neleidžia teigti, jog V. S. veiksmuose yra nusikaltimo požymių.
Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. S. dalyje dėl bendrininkavimo, nurodė, jog kaltinamojo V. S. kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei kaltinamojo A. P. parodymais, kuris savo kaltę pripažino pilnai. Tačiau teismas nuteisė V. S. remdamasis vien tik prielaida, padaryta iš A. P. nurodytos frazės „Tame procese jam (A. P.) teko bendrauti su V. S.“. Šioje byloje teismas neanalizavo ir nenustatė jokių duomenų apie susitarimo buvimą, apie vaidmenų pasiskirstymą, apie V. S. naudos gavimą, interesą, neanalizavo teismas, ar yra ryšys tarp bendrininkų - tiesioginis ar netiesioginis (per kitus asmenis), dėl jų visiškai nepasisakė, tiesiog nuosprendyje pasirėmė valstybinio kaltintojo pateiktomis prielaidomis, o tokiomis prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas. Taigi teismas pripažino V. S. kaltu pasiremdamas vienintele A. P. fraze „Tame procese jam (A. P.) teko bendrauti su V. S.“, ir tai, anot teismo, yra tas ryšys, siejantis kaltinamuosius baudžiamosios teisės požiūriu.
Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu apklausiamas A. P. nurodė, jog „2008 m. pradėjau užsiiminėti nedidelių žemės sklypų atstatymu ir tada jie visi buvo teisėti ir teisingi“ (2017 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 8.55 min). A. P. vykdant teisėtą ir teisingą nedidelių žemės sklypų atstatymo veiklą, neabejotinai tokia veikla buvo susijusi su žemėtvarkos skyriais ir juose dirbančiais žmonėmis. Apklausos metu A. P., paklaustas, „Ar teko bendrauti su žemėtvarkos darbuotojais, tame tarpe ir su V. S.?“, atsakė, kad „daug tų bendravimų buvo, todėl neišskirsiu aš kiekvieno, manau, kad teko“ (garso įrašo 23 min). Apelianto nuomone, teismas rėmėsi vieninteliu iš konteksto paimtu sakiniu, kad „Susipažino su S.“, ir nepagrįstai sprendė, kad tokia pažintis yra nusikalstama ir duoda pagrindo išvadai apie bendrininkavimą. Nuteistasis A. P., sutikęs bendradarbiauti su kaltintoju ir pateikęs visą jam žinomą informaciją apie vykdytą veiklą, apklausiamas teismo posėdžio metu nenurodė jokių kitų aplinkybių, susijusių su S. O. nuosavybės atstatymo aplinkybėmis, kurios vienaip ar kitaip galėtų būti siejamos su V. S. nusikalstamu bendrininkavimu. Į klausimą, „Kas jums žinoma dėl padidintų skaičių iš 13 į 63 O. prašyme dėl nuosavybės atkūrimo?“ – A. P. atsakė „nieko nežinau“. A. P. nurodė, kad žinojo, jog bus atkuriama O. žemė per G., o kas pataisė O. prašymą - nieko nežino (garso įrašo 25 min). Paklausus „2008 m. prašymas atkurti O. žemes kur buvo pateiktas?“ - nurodė, kad „...nežinau, gal į (duomenys neskelbtini) skyrių, gal į (duomenys neskelbtini)...“ (27 min 50 sek.), į klausimą „Iš kur jūs sužinodavot apie išvadas, jų numerius, kad įrašyti į įgaliojimus?“ - A. P. nurodė, kad jis nežinojo, R. J. sužinodavo (3 val. 26 min. 15 sek.). Taigi nurodyti A. P. parodymai visiškai nepatvirtina jokio susitarimo su V. S. buvimo, taip pat visiškai nepatvirtina V. S. kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias V. S. yra nuteistas, o teismo padaryta išvada, jog V. S. kaltę neva patvirtina A. P. parodymai, tėra prielaida, paremta iš konteksto paimtu sakiniu.
Apelianto tvirtinimu, kaltinamieji R. J., K. J., kurie nuteisti kaip V. S. bendrininkai, apklausiami teismo posėdžio metu nurodė, kad V. S. nepažinojo, nė vienas nenurodė, jog turėjo kokių nors ryšių, sąsajų su V. S.. Šioje byloje buvo taip pat apklausta kelios dešimtys liudytojų ir nė vienas nenurodė, jog buvo apskritai koks nors susitarimas su V. S., kad V. S. suprato, jog veikė bendrai su kitais kaltinamaisiais ir to norėjo. Apelianto įsitikinimu, minėtos aplinkybės aiškiai parodo, jog nebuvo jokio bendradarbiavimo tarp V. S. ir A. P. ar kitų kaltinamųjų, nes tai, kad kaltinamasis, kuris bendradarbiaudamas su kaltintoju ir sutikęs atskleisti visą jam žinomą informaciją, nežinojo visų aplinkybių, aiškiai rodo, kad jis nebendravo su V. S. nusikalstamos veikos kontekste. Teismas pripažindamas V. S. kaltu nesiaiškino ir neanalizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. P. susipažino su V. S., kokie santykiai juos siejo, kaip tai susiję konkrečiai O. epizode ir t.t.
Apeliantas nurodo, kad teismas, pripažindamas V. S. kaltu, turėjo nurodyti, kokios konkrečiai aplinkybės ir įrodymai patvirtina kiekvieno iš bendrininkų grupės funkciją, indėlį į bendrą nusikaltimą, dalyvavimo nusikaltime laipsnį, atskleisti valinį tyčios turinį, t. y. kiekvieno bendrininko norą veikti kartu su kitais, siekiant suvienyti savo nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui. Aplinkybė, kad V. S. atsiklausė E. P., kaip savo tiesioginio vadovo, dėl bažnytinės pažymos O. nuosavybės atkūrimo procese, nenustačius jokių bendrininkavimo sudėties elementų, negali būti preziumuojama ir konstatuojama, jog jie susitarę kartu su E. P. ar kitais kaltinamaisiais veikė bendrininkų grupėje bei kartu su jais siekė apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. S. veiksmuose nenustatyta būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, neatskleistas kaltinamųjų veikos bendrumas, priežastinis ryšys tarp kiekvieno iš bendrininkų atliktų veiksmų ir kilusių nusikalstamų padarinių, susitarimas. Todėl V. S. negali būti pripažįstamas bendrininku (padėjėju), padariusiu nusikalstamą veiką, ir V. S. nuteisimas dėl to, kad jis iš anksto neva susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. P. padėjo R. J., K. J. ir A. P. apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusios savininkės N. G. turtą, taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikytinas visiškai nepagrįstu ir neįrodytu.
Apeliaciniu skundu išteisintasis ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti, nepadarius veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniame skunde J. P. nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog jis pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nuosprendyje išdėstyti išvadas, suponuojančias jo kaltę padarius piktnaudžiavimą ir dokumentų suklastojimą. Apelianto teigimu, jokia teismo argumentacija ir jokie bylos duomenys nepatvirtina teismo išvadų dėl to, kad jis pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, o šios BK normos jam buvo taikytos netinkamai. Nuosprendyje nei jo parodymai, nei subjektyvioji jam inkriminuotų veikų pusė neanalizuoti.
Apeliantas pažymi, kad iš jo parodymų matyti, jog jo veiksmus, surašant minėtą I. V. B. 1998-08-11 prašymą bei parengiant 2008-12-15 pažymą (tiksliau projektą), sąlygojo būtent jo tiesioginės viršininkės R. R. (pasirašiusios pažymą) jam suteikta melaginga informacija, o atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo pobūdžio ir visiškai nenumanė apie tai, jog atlieka kažką neteisėto, kas galėtų sukelti kokius nors pavojingus padarinius. Teigia, kad 2008 m. spalio mėn. vedėja R. R. jam paskambino telefonu, klausdama, kodėl neatkuriama nuosavybė I. V. B., aiškino, kad pas ją atvykęs kažkoks asmuo, dirbantis aukštose pareigose iš apskrities ar ministerijos. Jam atsakius, kad neturi I. V. B. prašymo dėl nuosavybės atkūrimo, R. R. jam aiškino, kad, minėto asmens žodžiais, buvęs parašytas „laisvo formato“ prašymas, galimai paduotas prie kito žemėtvarkos skyriaus darbuotojo - A. R., todėl, kad neliktų kalti ir neįvyktų teismo procesai, reikia parašyti prašymą ant „firminio blanko“. Patikėjęs R. R. žodžiais, kad ankstesnis I. V. B. prašymas realiai egzistavo ir buvo paduotas savalaikiai, sutikęs su R. R., pagal jos nurodytus duomenis surašė V. B. prašymą (1998-08-11 I. V. B. prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją)), kurį perdavė R. R., kad ši duotų tam I. V. B. „atstovui“ I. V. B. pasirašyti. R. R. jam nurodė nesirūpinti giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų surinkimu. R. R. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus gavo, kaip suprato iš to „aukšto asmens“ pati ir perdavė jam, juos gavęs ir sutikrinęs, kad jo surašytas V. B. prašymas yra pasirašytas, pagal dokumentus paruošė pažymos projektą, užvedė „motininę bylą“ ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarką juristei R. T., kuri tikrindavo bylas. Neužilgo R. R. nurodymu pasiėmęs iš R. R. jau patvirtintą pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, ją perdavė projekto autoriui V. Š..
Apeliantas nurodo, kad minėti jo parodymai nėra paneigti jokiais kitais bylos duomenimis, o pirmos instancijos teismas jų netgi neatmetė ir nelaikė paneigtais. Be to, jo parodymus apie tai, jog jis, surašant minėtus prašymą ir pažymą, veikė apgautas jo tiesioginės viršininkės R. R., patvirtina kiti bylos duomenys, kurių taip pat neatmetė, o netgi jais rėmėsi nuosprendį priėmęs teismas. Liudytoja R. T. parodė, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje, ji tikrindavo viso (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkininkų rinktas „motinines bylas“. I. V. B. byloje jai buvo per mažai nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kadangi iš išskirstymo rūšimis sąrašo negalima buvo teigti, kad būtent tam J. B. priklausė ta žemė. Užklaususi archyvą, gavo atsakymą, kad J. B., P. žemės neturėjo. Apie tai žinojo žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R., tuo labiau, kad visa dokumentacija - tiek užklausimas archyvui, tiek atsakymas praėjo pro jos rankas. Šios liudytojos parodymus apie jos atliktą tikrinimą, susižinojimą su archyvu ir apie tai, kad R. R. buvo žinomos R. T. nurodytos aplinkybės, visiškai patvirtina ir nuosprendyje išdėstyti rašytiniai dokumentai. Liudytojas V. Š. parodė, kad jam dirbant VĮ „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi 2008-12-22 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) projektą parengė jis. I. V. B. atvejį jis pamena, kadangi tuometinio žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R. asmeniškai jo paprašė, kad jis paskaičiavimus atliktų greičiau. Atlikęs paskaičiavimus, parengęs išvados projektą bei suformavęs išvados parengimo bylą, bylą nunešė tiesiai pačiai R. R., kadangi ji to pati paprašė. Apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu netgi konstatuota, kad I. V. B. epizode dokumentų suklastojime, disponavime jais, sukčiavime veikė būtent R. R., įvardijama „asmeniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini) (R. R.)“.
Apelianto teigimu, inkriminuojant tiek dokumentų suklastojimą, tiek piktnaudžiavimą, reikšminga nustatyti, kokio rezultato siekė, kokius savo veikos padarinius asmuo numatė, atlikdamas tam tikrus veiksmus, o nustatant tai, kaip minėta, reikšminga įvertinti ir aplinkybes, nulėmusias tokių veiksmų padarymą. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog jo poelgį - surašyti minėtą prašymą bei pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, nulėmė kito asmens - R. R. jo atžvilgiu panaudota apgaulė, kurios pasėkoje, būdamas suklaidintas dėl to, kad savo laiku buvo paduotas I. V. B. prašymas, kuris neva dingęs, jis ir surašė I. V. B. prašymą atgaline data, po ko, R. R. priėmus I. V. B. giminystės ryšį pagrindžiančius dokumentus, neturėdamas pagrindo abejoti I. V. B. pretendavimo į nuosavybės teisių atkūrimą teisėtumu, parengė pažymos projektą. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog jis, atlikdamas minėtus veiksmus, būtų suvokęs apie tai, jog R. R. dėl I. V. B. prašymo jį klaidina, juolab dar ir sukčiauja, veikdama su grupe kitų asmenų. Būtent tai ir patvirtina pirmos instancijos teismo sprendimą išteisinti jį dėl veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, lėmusi teismo išvada, jog „teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta, kad jis siekė apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, ar suvokė tai padedantis padaryti kitiems“ (374 p). Teismui padarius minėtą išvadą, jog neįrodyta, kad jis siekė apgaule įgyti didelės vertės turtą ar suvokė, kad apgaule padeda tai padaryti kitiems, kita teismo išvada - „suklastodamas 1998-08-11 I. V. B. prašymą (grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją) bei 2008-12-15 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini), priimdamas suklastotas tariamai giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas, taip padėdamas R. J., K. J. ir A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą, bei nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule, įgyti didelės vertės svetimą turtą“ gali reikšti nebent tai, jog jo, kaip R. R. apgauto asmens atliktų veiksmų rezultatas (jo surašyti minėti dokumentai) kitų asmenų (R. J., K. J. ir A. P.) galėjo būti panaudotas tik jam apie jų veiksmus nežinant, o apie R. R. veiksmų esmę - nesuvokiant, t. y. tai, kad ne jis padėjo padaryti kitiems asmenims nusikaltimą, o kiti asmenys, R. R. apgavus jį, pasinaudojo prieš jį patį įvykdytos apgaulės rezultate jo surašytais dokumentais. Pažymi, kad tuo atveju, jei I. V. B. tikrai būtų buvusi J. B., į kurio išlikusį nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisių atkūrimo buvo siekiama, įpėdinė (ką būdamas apgautas jis ir suvokė), tai nepaisant to, kad giminystės ryšį pakartinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (teismui neatnaujinus praleistų terminų), atkūrus nuosavybės teises tokiu atveju jokia žala niekam nebūtų padaryta. Taigi atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus, įvardijamus kaip dokumentų suklastojimą ir piktnaudžiavimą, jis nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali būti padaryta kokia nors žala. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nebuvo valinio tyčios momento - noro veikti pavojingai įstatymų požiūriu. Taigi pirmos instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jis pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniais skundais nuteistieji R. J. ir K. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2018-04-12 nuosprendį ir priimti jų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo apeliacinio skundo nagrinėjimo metu priimti įrodymus, kuriuos buvo atsisakyta priimti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalis (kur numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais), 276 straipsnio 1 dalis (kur numatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai), 276 straipsnio 4 dalis (kur numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai) ta apimtimi, kad nedraudžiama pripažinti įrodymais apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklaustų teisme liudytojų parodymus ir neribojamas tokių ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimas - tik kitiems įrodymams patikrinti, tuo pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą ir iš jo sekantį rungimosi principą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs), 30 straipsnio 1 daliai (kur numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą), 31 straipsnio 2 daliai (kur numatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas), 31 straipsnio 6 daliai (kur numatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir turėti advokatą), taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams.
Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. J. ir K. J. nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Apeliantų teigimu, teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, jog jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybes ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sudarė situaciją, kurioje proceso dalyviams sukėlė abejonę dėl teismo šališkumo, nes nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį, nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, suvaržė jų teises. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, nes valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras A. Mirnyj, kuriam dalyvauti procese draudė imperatyvios teisės normos, teisėjas savo elgesiu nevykdydamas imperatyvių normų nustatytų pareigų proceso metu atsisakė svarstyti prašymus ir nušalinimus ir dėl jų nepriėmė sprendimo, taip pat nagrinėdamas baudžiamąją bylą galimai pats padarė nusikaltimą.
Nuteistieji R. J. ir K. J. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos užduotys ir gautos specialisto išvados 2013-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), kurias pateikė specialistė ekspertė Elena Mirnaja. E. Mirnaja yra ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro A. Mirnyj motina. BPK 57 straipsnio 2 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese, jeigu jis toje byloje yra teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis. Nagrinėjamu atveju specialistė yra ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro artimoji giminaitė. Tai sudarė pagrindą nušalinti specialistę E. Mirnają nuo išvados teikimo šiame ikiteisminiame tyrime, tačiau nepaisant to specialistė E. Mirnaja išvadas šiame ikiteisminiame tyrime teikė keleto metų laikotarpyje. Dėl paminėtų aplinkybių ikiteisminis tyrimas užsitęsė, atsirado pagrindas proceso veiksmus, kuriuose dalyvavo specialistė E. Mirnaja, atlikti iš naujo. Apeliantų nuomone, dėl padarytų BPK pažeidimų kyla ir prokuroro atsakomybės klausimas, todėl prokurorui toliau dalyvaujant procese kilo pagrįstų abejonių, ar tuo pasinaudojant nebus siekiama nuslėpti padarytus pažeidimus.
Apeliantų tvirtinimu, teismui buvo pateiktas 2017-12-13 prašymas skirti teismo rašysenos ekspertizę, nes neteisėtai baudžiamajame procese dalyvavusios valstybinį kaltinimą palaikančio ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Mirnyj mamos, ekspertės E. Mirnajos, pateiktos specialisto išvados, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, negali būti pripažįstamos įrodymu. Tačiau teismo pareiškimas, kad šios išvados gali būti vertinamos kaip įrodymas ir dėl to prašymas paskirti teismo rašysenos ekspertizę atmetamas, kadangi išvadas pasirašė dvi specialistės, o ne tik E. Mirnaja, prilyginamas teismo viešam pareiškimui, kad teismas neketina laikytis įstatymų ir konkrečiai BPK 57 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi specialisto išvadose nenurodyta, kurią tyrimo dalį ir kuri specialistė atliko.
Apeliantai teigia, kad teismas vykdė įrodymų tyrimą liudytojų apklausą 2017-10-16, 2017-10-18 teismo posėdyje, nedalyvaujant R. P. gynėjui advokatui R. B., nors R. P. nesupranta vykstančio teismo proceso ir jai pateiktų kaltinimų esmės ir nesugeba atsakyti į teismo klausimus. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu R. P. nustatyti riboto pakaltinamumo požymiai. Tuo buvo pažeistos ir nuteistųjų R. J. ir K. J. teisė į gynybą, kadangi baudžiamajame procese buvo neteisėtai tiriami įrodymai ir gauti neteisėti šio tyrimo rezultatai. Be to, teismui buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų - kasos orderių kopijos, iš kurių matyti baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų L. V., J. K., I. K., R. Š. atlikti mokėjimai, susiję su kaltinime nurodytomis išvadomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pagrindžiami apeliantų argumentai dėl šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi ir jų nekaltumo dėl kaltinime nurodytų veiksmų, kadangi šiuos veiksmus atliko minėti asmenys, o ne apeliantai. Nors šie dokumentai tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su baudžiamąja byla. ir dokumentų prijungimui prie bylos pritarė prokuroras, teismas dokumentus pridėti atsisakė, nenurodydamas motyvų. Šiais savo veiksmais teismas deklaravo, kad jis nesivadovauja ir neketina vadovautis įstatymu, ignoruoja imperatyvias Konstitucijos ir BPK normas, todėl, apeliantų nuomone, tai sudaro pagrindą manyti, kad teisėjas yra subjektyviai ir objektyviai suinteresuotas bylos baigtimi.
Apeliantai nurodo, kad teismui buvo pareikštas nušalinimas ir dėl to, kad neteisėtai buvo pakeista R. J. paskirta kardomoji priemonė. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-02-15 nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, kuris buvo vykdomas jo atžvilgiu nuo 2018-02-27 20 val. iki 2018-03-01 11 val. Šią nutartį apskundus aukštesniajam Šiaulių apygardos teismui, teisėjų kolegija konstatavo, kad nebuvo pagrindo R. J. skirti kardomąją priemonę - suėmimą, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-02-15 nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas buvo panaikinta. Vykdant šią neteisėtą nutartį R. J. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018-04-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka“ sutiko atlyginti. Tačiau teisėjas M. Klemenis atsisakė išnagrinėti pareikštą nušalinimą, motyvuodamas tuo, kad įstatymas nenumato galimybės pareikšti nušalinimą baigiamųjų kalbų metu.
Apeliantai pažymi, kad teisėjas M. Klemenis palaikė draugiškus santykius su advokatu G. Griciumi, kuris atstovavo vieno iš kaltinamųjų - A. P. interesus kitoje nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys kaltinamieji, apklausinėjo advokatą G. Gricių liudytoju, tačiau privačių draugiškų santykių su advokatu G. Griciumi nedeklaravo savo privačių interesų deklaracijoje. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpyje paties teisėjo M. Klemenio veiksmų teisėtumas buvo vertinamas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorų - tų pačių teisėtvarkos padalinių, kurių atliktus tyrimo veiksmus teisėjas M. Klemenis privalėjo įvertinti, priimdamas skundžiamą nuosprendį. Todėl teisėjas negalėjo nešališkai vertinti jį patį įvertinti privalančių pareigūnų ir institucijų darbo rezultatų šioje baudžiamojoje byloje.
Apeliantų teigimu, kaltinamajam E. P. po atliktos širdies operacijos ir gydymo stacionare tęsiant gydymą namuose teisėjas M. Klemenis priėmė nutartį atvesdinti E. P. į teismą, nors E. P. pateikė nustatytos formos pažymą apie negalėjimą atvykti į teismą. Neteisėtai taikydamas prievartos priemones, teismas pažeidė ne tik Lietuvos teisės, bet ir tarptautinių dokumentų nustatytą draudimą nežmoniškai elgtis, draudimą kankinti (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 str.), t. y. tokiais demonstratyviais veiksmais teisėjas M. Klemenis siekė įbauginti kaltinamuosius ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.
Apeliantų nuomone, teismas, surašydamas nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kur numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat surašant teismo nuosprendį keliami reikalavimai, kad išdėstant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina ar paneigia vieną ar kelias nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Aprašant dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, nurodomos jais nustatytos aplinkybės. Aprašant procesinį veiksmą, nurodomas ne tik jo pavadinimas, bet ir rezultatas, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6. p.). Apeliantų teigimu, teismo posėdžiuose buvo apklausta daug asmenų, kurie davė reikšmingus R. J. ir K. J., jų kaltę paneigiančius parodymus. Taip pat R. J.. K. J. pateikė konkrečius savo veiksmų ir motyvų paaiškinimus. Tačiau teismas asmenų parodymų nuosprendyje neaprašė, nenurodė, kaip išsprendžia prieštaravimus tarp šių parodymų ir nuosprendyje aprašytų kitų įrodymų. Nuosprendyje teismas nemotyvavo, kuo vadovaudamasis išsprendžia prieštaravimus tarp įrodymų, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Tokiais teismo veiksmais buvo pažeista apeliantų teisė į gynybą, nes jie neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudamas pateikti dėl jų argumentus.
Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminį BPK normų pažeidimą, nes nevykdė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad „kaltinamųjų R. J., A. P. ir K. J. veikose yra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, kaltinamojo E. P. - nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, kaltinamojo V. S. - nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, kaltinamojo J. P. - nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Jų kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų schema gana sudėtinga, kuri niekaip negalėjo būti įvykdyta be (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P., kurio parašas buvo pagrindinis, prieš išvadą patvirtinant apskrities viršininkui“. Minėta pastraipa nuosprendžio motyvavimas apsiriboja. Tačiau, apeliantų manymu, turėjo būti pateikti tiek faktiniai, tiek teisiniai motyvai, kadangi baudžiamojoje byloje apklausta daug asmenų, kurie atliko identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmams - rašėsi įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą, teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimą (V. K., O. J., I. V. B., L. S., L. V., J. K., I. K., R. Š. ir kt.). Bylos aplinkybių kontekste buvo reikšminga, kodėl vienų asmenų identiški veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų asmenų - ne. Taip pat turėjo būti pateikti motyvai, kodėl vienų asmenų parodymai laikomi labiau patikimais, negu kitų. Byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai dėl esminių aplinkybių tarp O. J. ir A. P. parodymų dėl aplinkybės, ar A. P. O. J. turtinę teisę pardavė ir gavo iš A. P. pinigus. Taip pat nebuvo išspręstas prieštaravimas dėl to, kad I. V. B. turtinę teisę pardavė ir gavo turtinės teisės kainą. Taip pat nebuvo pateikti motyvai, kodėl teismas vadovaujasi kaip patikimais L. V., I. K., A. P. parodymais, nors bylos duomenimis L. V., I. K. yra atlikuisios identiškus kaltinamajame akte nurodytiems veiksmus. L. V. yra įgijusi didelės vertės butą (duomenys neskelbtini) mieste, iš prekybos teise į nuosavybės atkūrimą gavo pajamas. I. K. nuosavybės teises, kurių atkūrimas buvo įvertintas kaip neteisėtas, atkūrė savo vardu. Apie A. P. byloje yra duomenys, kad nuosavybės teisių atkūrimui jis tarpininkavo iki susipažįstant su R. J. ir K. J., šią veiklą vykdė savarankiškai, o A. P. parodymų, kad neva viską sutvarkydavo R. J. byloje daugiau jokios aplinkybės nepatvirtina. Pats A. P. pripažino, kad su žemės sklypus supirkinėjančiu V. K. buvo pažįstamas nuo 2000 m., juos siejo bendra prekybos mediena veikla. Byloje nustatyta, kad V. K. buvo įgijęs išvadą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ta pačia data, tuo pačiu numeriu ir du kartus ją panaudojo atkurti nuosavybės teises. Pinigus už įgytą teisę atkurti nuosavybę. V. K. pervedė A. P. tėvui. t.y. nesant jokio ryšio nei su R. J., nei su K. J..
Apeliantų teigimu, išsamus nuosprendžio motyvavimas buvo būtinas ir dėl to, kad kaltinamajame akte nebuvo konkrečiai nurodyti asmenys, kurie atliko veiksmus, su kokiais konkrečiais dokumentais. Kaltinamajame akte visais atvejais, kai kalbama apie dokumentų suklastojimą, apgaulės panaudojimą nurodyta, kad tai padarė nenustatytas asmuo, nenustatytu laiku ir vietoje. Kaltinamajame akte nenurodyti jokie jų (R. J., K. J.) veiksmai, sudarantys nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, t. y. nenurodyta, kad jie (R. J., K. J.) būtų įrašę neteisingus duomenis į kokį nors dokumentą, pakeitę tikro dokumento turinį, pagaminę netikrą dokumentą. Taip pat kaltinamajame akte nenurodyta, kad jie (R. J., K. J.) būtų ką nors suklaidinę, pateikę tikrovės neatitinkančią informaciją, tam kad įgytų svetimą turtinę teisę arba turtą, t.y. jie (R. J., K. J.) neatliko veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos vykdymas. Teisė į nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurta nei R. J., nei K. J., todėl kaltinimas svetimos turtinės teisės neteisėtu įgijimu neįrodytas. Taip pat jie (R. J., K. J.) nekaltinami tuo, kad būtų kam nors padėję padaryti nusikalstamą veiką ar organizavę nusikalstamos veikos padarymą. Taigi skundžiamu nuosprendžiu visiškai nebuvo įvykdytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas pateikti išvadas ir motyvus dėl bylos faktų.
Apeliantai nurodo, kad susipažinus su skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 apkaltinamuoju nuosprendžiu ir jo punktus vertinant sistemiškai, nuosekliai dėl atitikimo byloje nustatytoms ir faktinėms aplinkybėms, apeliantų nuomone, jis yra neteisėtas, naikintinas, prieštaraujantis faktinėms ir byloje nustatytoms aplinkybėms, teismui padarius grubius ir esminius baudžiamojo proceso normų pažeidimus. Nuosprendžio 6.2. punkte nurodyta, kad per R. P. išvados pardavimą - 2009-05-08 R. J. pasirašius avanso lapelį ir už apgaule įgytų J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir R. P. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, apgaule įgijo svetimą - V. B. priklausantį didelės vertės turtą - 50000 litų. Tačiau apeliantai pažymi, kad dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tyrimas yra baigtas ir byla yra nagrinėjama teisme, taip pat R. P. išvados R. J. nepardavinėjo ir jokių pinigų iš V. B. už ją negavo, nevedė jokių derybų dėl išvados pardavimo. Nuosprendžio 6.9. punkte nurodyta, kad taip pat 40000 avansą gavus iš V. A. už G. P. išvados pardavimą, tačiau byla yra teisme ir joks ikiteisminis tyrimas neatliekamas nuosprendžio priėmimo dienai. Už R. P. išvadą R. J. ar kitas asmuo jokių pinigų iš V. A. negavo, nesiderėjo ir veiksmų neatliko. Nuosprendžio 19 punkte nurodyta, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei kaltinamojo A. P. parodymais, kuris savo kaltę pripažino pilnai. Tačiau, apeliantų nuomone, išvada dėl A. P. kaltės pripažinimo ir parodymų yra nepatikima, nes nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių ir neatskleidžia faktų, o tik nurodo, kad jis bendravo su nukentėjusiais ir klastojo dokumentus, o R. J. reikalas buvo bendrauti su žemėtvarka, tačiau jis tame bendravime nedalyvavo ir pats nematė, todėl tai tik prielaida. O kokie kiti konkrečiai įrodymai nuosprendyje nenurodoma.
Dėl S. O. nuosavybės teisių atkūrimo apeliantai pažymi, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama A. P. parodymais, kuris 2017-06-28 teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jis, niekeno neprašomas, susirado O. ir su ja susitarė atkurti jai nuosavybės teises į žemę, iš jo pusės buvo susikalbėta su O., o iš R. J. - su žemėtvarka. Tačiau A. P. nenurodo, kad taip veikti su R. J. buvo koks nors susitarimas ir kad jis matytų apie R. J. atliktus tokius veiksmus ar dalyvautų juos jam atliekant (27 t. 5-9 b. l.). Nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama be jų pačių dalinio prisipažinimo, dar ir NŽT raštais. Tačiau šie raštai tik patvirtina, kad buvo pažeidimai nuosavybės atkūrimo procese, kurį vykdė ir buvo atsakingi žemėtvarkos darbuotojai, o jie (kaltinamieji R. J. ir K. J.) jokių veiksmų tokiame procese neatlikinėjo ir neinicijavo (1 t. 40-46 b. l.). Nuosprendyje nurodyta, kad S. O. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų suklastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo faktus įrodo 2014-10-27 specialisto išvada, tačiau 2014-10-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodomas suklastojimo būdas, bet ne veiksmus atlikęs asmuo (2 t. 32-34 b.l.). 2015-02-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įrašus padarė ir pasirašė E. P., tačiau apie šiuos įrašus R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė. (2 t. 39-41 b. l.). 2011-02-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma suklastojimo būdas, bet ne šį veiksmą atlikęs asmuo (2 t. 48-53 b. l.). 2013-11-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įrašus padarė ne E. L., o kitas asmuo, tačiau apie šiuos įrašus R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 57-61 b. l.). 2014-10-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įrašus padarė ne E. L.. o kitas asmuo, o pasirašė E. L., E. P., A. P. ir nenustatytas asmuo, tačiau apie šiuos įrašus R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 83 b. l.). 2015-03-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įrašus padarė ir pasirašė A. P., tačiau apie šiuos įrašus R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (5 t. 177 b. l.). 2014-10-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė E. P., bet apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 75-76 b. l.). Nuosprendyje nurodoma, kad 2010-02-08 pasirašytu grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktu tarp L. S. ir K. J., kuris patvirtina, kad L. S. perdavė, o K. J. priėmė 50000 eurų dydžio grynųjų pinigų sumą, kuri laikoma daliniu atsiskaitymu už J. K. išvadą, dėl kurio epizodo byloje tyrimo nebuvo, kas neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis R. J. aktyviai dalyvavo procese pats ir įtraukė savo tėvą. o ne veikė prašomas savo darbdavio ar kitų asmenų, kaip teigė savo parodymuose teisme. Tačiau, apeliantų tvirtinimu, toks vertinimas yra klaidingas, kadangi atlikti veiksmai visiškai neprieštarauja R. J. parodymams, kad pardavinėjo J. K. išvadą prašomas J. K. dukros L. V. ( 2 t. 77 b. l.). 2015-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad grynųjų pinigų priėmimo kvite pasirašė K. J., tačiau tai atitinka kaltinamųjų parodymus bei nėra nusikalstamas veiksmas (2 t. 81-82 b. l.). Apeliantų teigimu, S. O. savo parodymuose nurodo, kad dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir dokumentų pateikimo iki paties nuosavybės atkūrimo realizavimo iš kaltinamųjų ji bendravo ir kalbėjosi tik su A. P. (7 t. 154-157 b. l.). Liudytojo L. S. parodymai apie J. K. ir S. O. išvadų pirkimą ir dalies pinigų - t.y. 50000 eurų perdavimą K. J. neprieštarauja kaitinamųjų K. J. ir R. J. parodymams (8 t. 24-25 b. l.).
Dėl I. V. B. nuosavybės teisių atkūrimo apeliantai nurodo, kad kaltinimas grindžiamas duomenimis, kuriais kaltinimą grindžia prokuroras. Apeliantų teigimu, kaltinimas grindžiamas kaltinamojo A. P. parodymais teisme, kur jis nenurodydamas konkrečių aplinkybių ar neįvardindamas konkrečių veiksmų, nenurodydamas iš kur jis tai žino, ar buvo koks susitarimas veikti, ar matė, ar girdėjo, o tik pasakė savo apibendrinimą, kad su B. visus klausimus sprendė R. J. (27 t. 8-9 b. l.). Kaltinamasis J. P. savo parodymuose nenurodo, kad jam kas nors yra žinoma apie kokius nors kaltinamojo R. J. ar K. J. veiksmus atkūrinėjant nuosavybės teisę B. Nuosprendyje nurodytas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-03-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad I. V. B. negali būti atkurta nuosavybės teisė, buvo parašytas ir išsiųstas į (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarką jau atkūrus nuosavybės teisę, o šį raštą gavusi mirusi R. R. jo niekam neperdavė ir jo nevykdė, todėl kaltinamieji nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuosavybės teisės atkūrimo neteisėtumą. 2012-09-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu būdu tiriami dokumentai parašyti ir kad šiuo metu nėra moksliškai pagrįstų technologijų, leidžiančių teigti, kad įrašai padaryti ne dokumente nurodyta data, o kokiu nors kitu laiku (2 t. 115-119 b. l.). 2012-09-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma kokiais antspaudais suantspauduoti dokumentai, tačiau nenurodoma, koks asmuo tai atliko. (2 t. 107-113 b. l.). 2012-10-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė E. P., R. R., I. V. B., A. P. ir kitas asmuo, tačiau apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 123-130 b. l.). 2014-07-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu tušinuku buvo padaryti įrašai, nenurodant juos atlikusio asmens (2 t. 134-136 b. l.). 2014-11-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė V. J., tačiau apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 145-147 b. l.). 2014-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė R. R., bet apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 145-147 b. l.). 2015-01-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė I. V. B., tačiau apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 1 73-175 b. l.). 2014-07-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu sutartį pasirašė už nurodytą K. J. R. J., tačiau tai visiškai atitinka ir patvirtina jų (R. ir K.) parodymus ir nurodytas aplinkybes (3 t. 106-108 b. l.). 2014-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad prašymą (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui dėl parengtos ir gautos į žemėtvarką išvados tolimesnio persiuntimo, pasirašė ne K. J., o jo vardu R. J., tai visiškai atitinka K. J. ir neprieštarauja R. J. parodymams (2 t. 158-160, 154 b. l.). 2014-12-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė I. V. B., tačiau apie tai R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (2 t. 165-168 b. l.). 2015-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atskirame, nesusegtame sutarties lape po savo pavarde pasirašė K. J., tai atitinka kaltinamųjų parodymus ir nurodytas aplinkybes (2 t. 183-184 b. l.). Apeliantų teigimu, 2015-01-28 buvo paskirta atlikti užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui, tačiau tik teismo posėdžio metu baigiant nagrinėti bylą. t.y. 2018-01-18, prokuroras Andrej Mirnyj pateikė kito ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančią 2015-07-20 specialisto išvadą. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo pateikta kaltinamiesiems ir teismui iki nurodyto teismo posėdžio ir kurioje nurodoma, kad pas I. V. B. galimai rastą ir jos tyrėjai N. L., kuri teismo posėdyje apklausta nebuvo, perduotą R. J. rašytą raštelį su savo kontaktais, parašė R. J., tai visiškai neprieštarauja ir patvirtina kaltinamojo R. J. parodymus (29 t. 52-53, 60 b. l.).
Apeliantai teigia, kad nuosprendyje prie duomenų, kuriais grindžiamas prokuroro kaltinimas kaltinamiesiems, nurodyti L. V., kuriai dėl nusikalstamų veikų šiame epizode buvo pareikšti įtarimai, vėliau, neteisėtai prokuroro nutarimu nutraukti visiškai nepaneigus įtariamosios atliktų veiksmų neteisėtumo, teisme apklaustos kaip liudytoja, parodymai. Ši liudytoja, nors ir dirbusi bei dirbdama teisinį darbą teisėsaugos statutinėje tarnyboje, turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą, parodė, kad atliko neteisėtus veiksmus, tačiau surašė ir suklastojo dokumentą, nesuvokdama savo veiksmų esmės, elgėsi, anot jos, kaip jos prašė kaltinamasis R. J. ir juo pasitikėjo, kad nedaro nieko neteisėto. Apeliantai pažymi, kad teismui apklausiant šį asmenį kaip liudytoją, jai nebuvo išaiškinta jos teisė neliudyti prieš save ir prieš asmenis, su kuriais ją sieja giminystės ryšys - su kaltinamuoju R. J. augina du bendrus vaikus, o kaltinamasis K. J. yra jos veikų senelis, nors tokį prašymą prieš apklausiant liudytoją kaltinamasis R. J. teismui pateikė, tačiau teismas tokio prašymo net nesvarstė ir jį ignoravo (12 t. 85-91 b. l.). Taip pat teismas neišnagrinėjo ir atsisakė prijungti R. J. pateiktus dokumentus ir jų kopijas, patvirtinančias, kad L. V. pati iki susipažįstant su kaltinamuoju R. J. 2008 metais aktyviai dalyvaudavo padedant ir tarpininkaujant asmenims atsikurti nuosavybės teisę, o būtent - dirbdama (duomenys neskelbtini) greitosios med. pagalbos brigadoje savo darbe ieškodavo senų, pagyvenusių asmenų, kuriems iškvietimuose suteikdama pagalbą kaip felčerė, su jais išsikalbėdavo, jų klausinėdama apie atsikurtą nuosavybę, ir siūlydavo savo arba A. P. pagalbą, padedant ją atsikurti. R. J. pradėjus su ja bendrauti, ji yra siūliusi užsidirbti padedant atkurti jos tėvo vardu nuosavybės teisę ir tarpininkaujant šių ir kitų išvadų pardavime. Iš šios veiklos L. V. uždirbo dideles sumas pinigų, kuriuos naudojo savo ir savo šeimos narių vardu perkant nekilnojamąjį turtą (žemes) (duomenys neskelbtini) rajone ir (butą bei namą) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone bei už palūkanas skolinant pinigus kitiems asmenims. L. V. bendraudavo ir turėjo verslo reikalų su byloje minimais asmenimis - R. Š., V. K., taip pat su UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ ir kitais.
Apeliantų tvirtinimu, teismo posėdyje liudytoja apklausta I. K., tačiau teismas prieš apklausą teismo posėdyje neinformavo šios liudytojos, kad ji bus apklausinėjama specialiąja liudytoja ir neišaiškino jai teisės atsisakyti duoti parodymus. Teismo nuosprendyje remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais specialiosios liudytojos parodymais (8 t. 55-62, 63-65, 154 b. l.).
Apeliantų įsitikinimu, bylos išnagrinėjimui labai svarbius parodymus turėjo duoti UAB „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ buhalteris A. K., kuris apklaustas tik ikiteisminiame tyrime, tačiau kaltinamiesiems prašant jį apklausti teisme ir užduoti konkrečius klausimus, teismas atsisakė patenkinti tokį prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal A. K. teismui atsiustą pranešimą jis yra (duomenys neskelbtini) ir bus Lietuvoje tik nuo 2017-12-24, o teismas negali laukti mėnesį laiko liudytojo, nes užsitęs bylos nagrinėjimas. Apeliantų teigimu, liudytojo A. K. apklausa teisme yra esminė, įrodinėjant pinigų mokėjimą L. V. už I. V. B. žemę bei paneigiant pačios L. V. parodymus. Teismas savo nuosprendį grindžia tik A. K. parodymais, gautais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra netikslūs ir neišsamūs, todėl klaidina teismą (8 t. 164-166, 165-166).
Apeliantai teigia, kad teismas, nors nuosprendyje ir nenurodo, jog liudytojo R. Š. parodymai yra patikimi ir kad jie yra kaltinamųjų kaltės įrodymas, visgi nevertino liudytojo patikimumo ir jo parodymų patikimumo ir tikslumo. Kaltinamasis R. J. nurodė teismui aplinkybes svarbias vertinant liudytojo R. Š. parodymus ir teikė teismui tai patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas lokius dokumentus atsisakė priimti. R. Š. parodė, kad jis nemokėjo už žemės sklypų projektavimo darbus ir tokių paslaugų neužsakinėjo, tačiau nurodė, kad teikė prašymus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui paprašytas K. J. ir todėl pasirašė dokumentuose K. J. vardu. Apeliantų nuomone, aplinkybė, kad R. Š. ne tik pasirašė dokumentuose, bet ir mokėjo už žemėtvarkos projekto parengimą, parodo, kad R. Š. buvo asmeniškai materialiai suinteresuotas įgyti žemės sklypus ir veikė savarankiškai. Asmuo už K. J. pasirašė parašu, kuris vizualiai yra labai panašus į byloje esančius R. Š. parašus, todėl įrodymų tyrimui buvo tikslinga skirti tokią rašysenos ekspertizę. Toks prašymas paskirti ekspertizę teismui buvo pateiktas, tačiau patenkintas nebuvo.
Dėl R. P. nuosavybės teisės atkūrimo apeliantai nurodo, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama duomenimis, o ne ištirtais ir pripažintais tinkamais įrodymais. Tokiais duomenimis teismas nuosprendyje nurodo kaltinamojo A. P. parodymus, tačiau jis nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių ir neatskleidžia faktų, o tik nurodo, kad jis bendravo su R. P. ir kad jiems su R. J. reikėjo susieti giminystės ryšį. A. P. tokio reikėjimo nepaaiškina kažkokiais susitarimais su R. J. ar R. J. atliktais nusikalstamais veiksmais. A. P. taip pat nurodo, kad jis nematė raštelio, duoto R. J. V. B., kuriame nurodyta, kad R. J. iš V. B. už. J. U. išvadą paima 50000 litų. A. P. taip pat nepaaiškino, kaip toks raštelis ir jo turinys apie J. U. išvadą ir pinigus susijęs su nuosavybės teisės atkūrimu R. P. (27 t. 9-12 b. l.). Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamiesiems kaltinimai grindžiami ir NŽT 2011-05-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis visiškai neįrodo kaltinamųjų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ar kaltinamojo R. J. žinojimą apie nusikalstamą kaltinamųjų veiką, o tik pagrindžia pažeidimus nuosavybės teisės atkūrimo procese, už kurį atsakingi buvo žemėtvarkos darbuotojai, su kuriais kaltinamasis šiais klausimais nebendravo. Tą patvirtina ir patys žemėtvarkos darbuotojai. Nuosprendyje taip pat nurodyti Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir kitų institucijų bei asmenų parengti ir pasirašyti dokumentai bei nurodyti žemėtvarkos darbuotojų veiksmai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės R. P., tačiau su šiais veiksmais ir jų atlikimu kaltinamasis R. J. niekaip nesusijęs ir apie jų atlikimą nieko nežinojo.
Apeliantų teigimu, 2014-05-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė ne R. J., o kitas asmuo, apie kurį kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 16-20 b. l.). 2011-09-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu būdu buvo padaryti spaudai dokumentuose, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 32-35 b. l.). 2011-11-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu būdu uždėti spaudai dokumentuose, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 40-44 b. l.). 2013-03-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu būdu uždėti spaudai klastotuose dokumentuose, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 47-48 b. l.). 2013-11-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė ne R. D., o kitas asmuo, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 52-56 b. l.). 2014-09-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė ne R. D., o A. P., E. P. ir kitas asmuo, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 60-66 b. l.). 2012-09-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu būdu uždėti dokumentuose spaudai, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 80-83 b. l.). 2013-12-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė E. P., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 85-86 b. l.). 2014-09-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė E. P.. apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 90-92 b. l.). 2014-06-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant raštelio, duoto R. J. V. B., kuriame nurodyta, kad R. J. iš V. B. už J. U. išvadą paima 50000 litų. Įrašus padarė R. J., kas ir atitinka kaltinamojo R. J. parodymus, tačiau raštelio turinys yra apie J. U. išvadą ir pinigus už tokią išvadą (3 t. 96-97, 93 b. l.). Tokių santykių buvimą ir nurodo kaltinamasis R. J., tačiau tai niekaip neparodo santykių tęstinumo su R. P. išvada, nes ši aplinkybė visiškai niekaip nesusijusi su R. P. nuosavybės teisių atkūrimu, neparodo jokio nusikalstamo veiksmų pobūdžio, nes nusikalstami veiksmai dėl J. U. išvados pardavimo nėra pripažinti nusikalstamais, todėl tokia teismo prielaida ir teiginys nuosprendyje yra visiškai nepagrįsti. 2014-07-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė ne nurodytas K. J., o jo vardu R. J., kas patvirtina abiejų kaltinamųjų parodymus ir atitinka jų nurodytas aplinkybes (3 t. 98-100, 143-145, 106-108 b. l.). 2014-12-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė R. P., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 130-132 b. l.). 2014-12-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pasirašė R. P., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 137-139, 133 b. l.).
Apeliantai pažymi, kad nuosprendyje teismas remiasi įtariamosios R. P. dar ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių ji teismo posėdyje duoti negalėjo ir teismo pripažinta ribotai pakaltinama, kad ji viską darė ir visur pasirašinėjo, kur jai liepė A. P. (13 t. 181-183, 197 b. l.). Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai nuosprendyje remiasi ir liudytojo V. A. parodymais, kuriais jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis derėjosi dėl R. P. ir dėl Z. M. pirkimo su kaltinamuoju R. J. bei kaltinamuoju A. P.. Su kuriuo, dėl kurios išvados derėjosi, jis nenurodė, taip pat nurodydamas, kad sumokėjo 40000 litų avansą, jis nenurodė, kuriam iš kaltinamųjų ir už kurią išvadą sumokėjo. Nenustačius šių aplinkybių teismas nepaneigė kaltinamojo R. J. nurodytų aplinkybių, kad su V. A. jis bendravo tik dėl Z. M. išvados pardavimo (9 t. 122-123, 127-125 b. l.). Teismas nuosprendyje kaltinamųjų kaltę grindžia ir liudytojo E. R. parodymais, kuriais jis paneigia iš dalies liudytojo R. Š. parodymus, teigiančio, kad jis veiksmus atliko įpareigotas direktoriaus E. R., kai tuo tarpu liudytojas E. R. teigia, kad R. Š. neįpareigojo ir neįgaliojo atlikti kokius nors veiksmus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių pirkti žemę ar išvadas derybų ir sudarymo. Apskritai liudytojas E. R. nurodo, kad už sutartis jokie mokėjimai nebuvo atlikti, sutartys įvykdytos nebuvo, atskirai sutartys nebuvo ir nutrauktos, nes įmonė jas laiko niekinėmis - t.y. nesukėlusiomis ir negalinčiomis sukelti jokių teisinių pasekmių nuo jų pasirašymo momento, kas atitinka kaltinamojo R. J. parodymus ir nurodytas aplinkybes. (9 t. 150 b. 1.).
Dėl O. J. epizodo apeliantai nurodo, kad kaltinamųjų kaltė grindžiama duomenimis, o ne ištirtais ir pripažintais tinkamais įrodymais. Tokiais duomenimis teismas nuosprendyje nurodo kaltinamojo A. P. parodymus, kur jis pasakoja apie savo bendravimą su O. J., kaip ją įkalbėjo atkurti nuosavybės teisę, kaip ir kokius dokumentus iš jos gavo bei kaip pardavus išvadą jau atkūrus nuosavybės teisę gavo pinigus, tokiu būdu užvaldė svetimą turtą. Šiuose savo parodymuose A. P., norėdamas gauti švelnesnę bausmę, patvirtindamas prokuroro kaltinime nurodytas aplinkybes, melagingai teigia, kad dokumentų originalus atidavė kaltinamajam R. J., o užvaldęs svetimą turtą - gavęs pinigus, juos pasidalijo su R. J.. Kaltinamasis A. P. šiais savo teiginiais nenurodo, ar buvo tarp jo ir kaltinamojo R. J. susitarimas vykdyti nusikalstamą veiką, koks tas susitarimas buvo ir kaip jis pasireiškė, taip pat nenurodo ir pinigų sumos, kurią perdavė kaip pasidalintą atlygį su R. J., todėl tokie kaltinamojo teiginiai yra vertintini kaip gynybos taktika asmens, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi (27 t. 12-13 b. l.). Nuosprendyje nurodyti Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir kitų institucijų bei asmenų parengti ir pasirašyti dokumentai bei nurodyti žemėtvarkos darbuotojų veiksmai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės O. J., tačiau su šiais veiksmais ir jų atlikimu kaltinamasis R. J. niekaip nesusijęs ir apie jų atlikimą nieko nežinojo. 2012-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne O. J., o kiti asmenys, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 146-148 b. l.). 2012-10-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu būdu ir kokiu šratinuku padaryti dokumento įrašai, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 151-154 b. l.). 2012-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu būdu ir kokiais antspaudais antspauduoti dokumentai, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 165-167 b. l.). 2014-12-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne R. J., o kiti asmenys, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 157-159 b. l.). 2015-01-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė R. R., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 172-174 b. l.). 2014-12-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė R. R., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 180-181 b. l.). 2014-04-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kokiu tušinuku ir kaip atlikti įrašai dokumente, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (3 t. 196-199 b. l.). 2014-05-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė ne O. J., o kiti asmenys, apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (4 t. 5-10 b. l.). 2014-06-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad dokumente įrašus atliko ir pasirašė O. J., apie kuriuos kaltinamasis R. J. nieko nežinojo ir dėl jų padarymo nesitarė (4 t. 14-15 b. l.).
Apeliantų teigimu, nuosprendyje teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos O. J. parodymais, kuriuose ji nurodo, kad bendravo dėl nuosavybės teisių atkūrimo tik su A. P., o kaltinamojo R. J. nepažįsta, jį mačiusi tik kaip A. P. vairuotoją, kuris pokalbiuose nedalyvavo (10 t. 25-30 b. l.), o vėliau, kai buvo pripažinta nukentėjusiąją ir civiline ieškove, savo parodymus papildė ir nurodė, kad matė R. J. jau atkūrus nuosavybe ir prasidėjus tyrimui dėl neteisėto nuosavybės atkūrimo, kurį pristatė kaltinamasis A. P. kaip teisininką, galintį pakonsultuoti teisiniu klausimu (10 t. 45-50, 52-55 b. l.).
Apeliantai taip pat tvirtina, kad nuosprendyje nurodyti apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu liudytojai parodė, jog iki nuosavybės teisės atkūrimo O. J. dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir O. J. išvados pirkimo jie bendravo ir derėjosi su kaltinamuoju A. P., o kaltinamojo R. J. arba nematė, arba nepažinojo, arba nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu liudytojomis apklaustos notarės O. J. ir R. P. nurodė, kad dėl notaro veiksmų, susijusių su O. J. nuosavybės teisių atkūrimu ar išvadų pardavimu, pas jas lankėsi ir dalyvavo tokiame veiksmų atlikime tik kaltinamasis A. P., o R. J. arba nebuvo, arba atlikinėjo kitus, su šia byla nesusijusius, asmeninio pobūdžio notarinius veiksmus.
Apeliantai pažymi, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai į bausmės laiką kaltinamajam R. J. neįskaitė suėmime išbūto laiko nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 1 d.
Apibendrindami savo apeliacinių skundų argumentus apeliantai nurodo, kad nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad R. J., K. J. būtų parengę dokumentus, kurie sudaro pagrindą atkurti arba inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimą. A. P. nurodė, kad tokius dokumentus pagamindavo jis ir juos paduodavo R. J., tačiau nežino, kas su jais toliau buvo daroma. Tai atitinka ne dokumento suklastojimo, bet suklastoto dokumento gabenimo ir realizavimo požymius, tačiau A. P. nenurodo konkrečių dokumentų, kuriuos būtų perdavęs R. J.. Be to, A. P. parodymų daugiau jokie įrodymai nepatvirtina, jis yra suinteresuotas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę ir baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad visus veiksmus, kuriuos A. P. nurodo kaip atliktus R. J., A. P. turėjo didesnes galimybes atlikti pats. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinime nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo R. J., K. J. bendravo su R. R., E. P., J. P., O. D., V. S.. Priešingai, visus šiuos asmenis pažinojo ir pripažino bendravęs A. P.. A. P. pripažino, kad iki susipažindamas su R. J., jis užsiėmė nuosavybės teisių atkūrimu į mažesnio ploto žemės sklypus. Be to, A. P. asmeniškai gavo pinigus ir sudarė sandorius su visais kaltinime nurodytų nuosavybės teisių pirkėjais K. Š., V. K., R. Š., V. A., R. S.. A. P. pripažįsta, kad pažinojo V. K. daug seniau, nei susipažino su R. J.. V. K. apklausiamas teisme pripažino, kad yra įsigijęs nuosavybės teises pagal identiškos vertės išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir bandęs jas realizuoti pagal vienodus numerius turinčias išvadas. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. P. tikrieji susitarimai su V. K. yra neatskleisti ir šių asmenų parodymus pripažinti patikimais nėra pagrindo. K. J. nepripažino pasirašęs kaltinamajame akte nurodytu jo vardu sudarytų dokumentų. Šie K. J. parodymai nėra paneigti jokiais byloje esančiais įrodymais. A. P., L. V. nurodė, kad jiems nežinoma, kad K. J. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. 2009-11-16 K. J. prašymo kopija, 2010-01-14 prašymai K. J. vardu pasirašyti ne K. J.. Nėra jokių duomenų, kad K. J. žinojo apie 2009-11-16 ir 2010-01-14 prašymus (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui. Taip pat K. J. neigė davęs sutikimą R. Š. pasirašinėti dokumentus K. J. vardu. K. J. neigė pasirašęs 2010-03-09 Preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį su R. J.. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad sutartyje yra K. J. parašas, tačiau sutartyje yra rankraštiniai įrašai, kurie parašyti ne K. J. ir jo nepasirašyti. Be to, R. J. patvirtino, kad K. J. pinigų nemokėjo ir su juo susitikęs nebuvo. Nebuvo paneigti R. J. parodymai, kad pinigus 50000 eurų iš L. S. jis gavo už J. K. atkurtas nuosavybės teises ir perdavė šiuos pinigus L. V.. Surinkti įrodymai nepatvirtina, kad R. J. gavo pinigus iš L. S. daugiau nei vieną kartą ir kad pinigai buvo mokami būtent už. I. V. B. atkuriamą nuosavybės teisę. Liudytojo R. P. parodymus yra pagrindas vertinti kritiškai, kadangi jis pats siekė įgyti teisę atkurti nuosavybę bei dėl vykdytos bendros ūkinės veiklos buvo susijęs su L. S., todėl teikia palankius tik jam parodymus, kurių neįmanoma patikrinti kitais tyrimo veiksmais.
Apeliantų įsitikinimu, baudžiamoji byla turėtų būti perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kadangi ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.). Kaltinamajame akte nebuvo nurodyti jokie R. J., K. J. veiksmai, kuriais būtų tiesiogiai realizuota nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė, tačiau R. J., K. J. veiksmai kvalifikuojami kaip vykdytojų. Kuo pasireiškė ir kokiomis aplinkybėmis įvyko susitarimas su kitais kaltinamajame akte nurodytais asmenimis, akte nebuvo nurodyta. Todėl iš kaltinamojo akto negalima spręsti, kokių konkrečiai objektyvių veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis atliktų padarymu yra kaltinami R. J., K. J.. Ši aplinkybė yra reikšminga, kadangi asmenys (V. S., L. P., O. D., V. J., J. P.), kurių veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti pagal susitarimą su R. J., K. J., tokias aplinkybes neigia.
Apeliantai nurodo, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino įrodymais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti įrodymais I. V. B. parodymai, nors ji nei karto nebuvo apklausta teisme, o apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ji sirgo liga, dėl kurios negalėjo duoti teisingų parodymų. Taip pat įrodymais skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti L. V., I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantai mano, kad iš jų (R. J., K. J.) buvo atimta Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta teisė apklausti kaltinimo liudytojus tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams (EŽTK 6 str. 3 d. „d“ p.), taip pat buvo pažeista jų teisė į gynybą ir teisė į teisingą ir nešališką teismą.
Apeliantų teigimu, sandoriai su atkurtomis teisėmis į nekilnojamąjį turtą yra atliekami po to, kai tokios teisės yra įgytos ir sukčiavimas yra baigtas. Šiuo atveju asmuo įgyja atkuriamą teisę į nuosavybę nuo pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašymo momento ir gali ja disponuoti ją perleisdamas kitiems asmenims. Sukčiavimo įgyjant atkuriamas nuosavybės teises baigtumo momentas yra pažymų apie nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus surašymo momentas. Kaltinime nurodytos pažymos dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų surašytos 2008-08-04, 2008-12-15, 2009-04-16, 2010-03-08. Sudarant tolimesnius sandorius su atkuriamos nuosavybės teisės perleidimu, apgaulė atkuriamą nuosavybės teisę suteikiančio asmens atžvilgiu nėra naudojama ir nuosavybės teisė kaskart pakartotinai nėra vėl įgyjama iš naujo, todėl vėlesni sandoriai su atkurtomis nuosavybės teisėmis neatitinka sukčiavimo sudėties. Kadangi nei R. J., nei K. J. neatkūrė nuosavybės teisių savo vardu, turtinė teisė apgaule nebuvo įgyta. Tarpininkavimas perparduodant teisę i nuosavybės atkūrimą, veikimas pagal įgaliojimą neturi apgaulės požymių ir negali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas.
Apeliantų įsitikinimu, O. J. neturėjo teisės reikšti ieškinį už kitą asmenį, neturėdama tai patvirtinančio įgaliojimo. Nors ieškinyje teigiama, kad nustatoma sprendimo vykdymo tvarka, tačiau teismo nuosprendžiu priteisiama turtinė teisė gali būti vykdoma įstatymo nustatyta tvarka ir su tokia vykdymo tvarka gali nesutikti asmuo, kurio naudai vykdomas teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio. Todėl O. J. ieškiniu prašoma ne nustatyti sprendimo vykdymo tvarką, bet priteisti pinigų sumą kitam asmeniui. Civilinio ieškinio dalyje sprendimas būtų sąlyginis, kadangi priklausytų nuo to, ar asmuo, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, priims jo įvykdymą iš asmens, iš kurio jis neprašė nieko priteisti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsnis imperatyviai draudžia priimti sąlyginius sprendimus, todėl O. J. ieškinys negali būti nagrinėjamas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, bei priteista solidariai su kitais kaltinamaisiais iš jo turtinės žalos atlyginimas pagal V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini) šilas“ civilinius ieškinius, panaikinti ir jį išteisinti, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti bei civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. nurodo, kad, jo įsitikinimu, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio dalis dėl jo (E. P.) pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį bei V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini) šilas“ civilinių ieškinių priteisimo iš jo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis – jis (E. P.) išteisintinas, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktinas ir V. R. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu atmestini.
Apelianto nuomone, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnyje, 302 straipsnyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ suformuotų reikalavimų nuosprendžio surašymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nurodoma, jog nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. Visos jo dalys turi būti suderintos. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, turi sudaryti logišką visumą. 3 punkte numatyta, jog aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). 3.1.4. punkte nurodoma, jog motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (BPK 305 str. 1 d. 2 p.) teismas pirmiausia išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Reikiamais atvejais teismas nuosprendyje motyvuoja, ar duomenys gauti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. 3.1.5. punkte nurodoma, jog nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodytų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. 3.1.6. punkte nurodoma, jog aprašant dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti, nurodomos jais nustatytos aplinkybės. Aprašant procesinį veiksmą, nurodomas ne tik jo pavadinimas, bei ir rezultatas, kokias aplinkybes jis patvirtina arba paneigia. Apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumų, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. 3.1.8. punkte nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. 3.1.9. punkte nurodoma, jog tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pripažįstami kaltais padarę kelias nusikalstamas veikas, teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, jas patvirtinantys įrodymai paprastai išdėstomi pagal kiekvieną veiką atskirai chronologine ar kitokia patogia tvarka. 3.1.10. punkte nurodoma, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 str.), bendrininkavimo formos (BK 25 str.) ir bendrininkų rūšies (BK 24 str.), o prireikus - ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo. Jeigu nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius požymius (didelė žala, įsibrovimas į patalpas ir pan.), nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad šie kvalifikuojamieji požymiai nustatyti, o nepagrįstai nurodyti tokie požymiai motyvuotai pašalinami. Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus. Šių reikalavimų, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, surašydamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė. Esant akivaizdiems teismo nuosprendžio trūkumams, nėra galimybės išsamiai pasisakyti dėl nuosprendžio, nes teismas įrodymų iš esmės neanalizavo ir nevertino, o nusikalstamų veikų požymių buvimas ar nebuvimas net neanalizuotas.
Apeliantas pažymi, kad jam kaltinamajme akte buvo nurodyta, jog jam inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalis. Tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl jam inkriminuoto BK 24 straipsnio 6 dalies buvimo ar nebuvo ir jo kaip bendrininkavimo formos ir rūšies. Todėl iš nuosprendžio apskritai neaišku, kokiu pagrindu teismas pripažino, jog jis (E. P.) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.
Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino jį (E. P.) kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau nuosprendyje nekonstatavo, kokius konkrečiai BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus veiksmus jis atliko ir kokie konkrečiai įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Apeliantas pažymi, kad ši veika yra tyčinė, o byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų žinojęs, jog jam pateiktų dokumentų kopijos ir dokumentai yra suklastoti ir/ar būtų susitaręs suklastoti arba pats tyčia suklastojęs kaltinamajame akte nurodytus dokumentus. Taip pat teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino jį (E. P.) kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau nuosprendyje nekonstatavo, kokius konkrečiai BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus veiksmus jis atliko ir kokie konkrečiai įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Ši veika taip pat yra tyčinė, o byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų žinojęs, jog jam pateiktų dokumentų kopijos ir dokumentai yra suklastoti ir/ar būtų susitaręs suklastoti arba pats suklastojęs kaltinamajame akte nurodytus dokumentus ir šių dokumentų dėka tyčia siekęs arba padėjęs kitiems užvaldyti valstybės ar kitų asmenų turtą.
Apelianto tvirtinimu, jokio išankstinio tarpusavio susitarimo su jo kaltinime nurodytais asmenimis bei bendrų tyčinių veiksmų nebuvo. Susitarimo klastoti pažymas, išvadas, dubliuoti išvadas lydraščius jam nebuvo ir tokių įrodymų byloje nėra. Apie kažkokį išankstinį susitarimą su juo (E. P.), apie dokumentų klastojimą, išvadų dubliavimą, kad jam (E. P.) buvo žinoma apie tai, jog dokumentai bus klastojami teisme nepasakė ir kaltinamasis A. P., kuris kaltę pripažino, taip pat nukentėjusieji bei liudytojai, tarp jų ir tie, kurie pirko išvadas, vienaip ar kitaip dalyvavę nuosavybės teisių atkūrime.
Apeliantas nurodo, kad teismas, nuosprendyje pripažinęs jį kaltu dėl nusikalstmos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nekonstatavo, kokius konkrečiai BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje nurodytus požymius atitinka jo (E. P.) kokie nors konkretūs veiksmai ir kokie konkrečiai įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Apelianto nuomone, byloje nėra net užuominos, nekalbant apie tai, kad tokių įrodymų apskritai nėra, apie tai, kad jis būtų siekęs turtinės arba turėjęs asmeninės naudos. Ši nusikalstama veika yra tyčinė ir turėjo būti nurodyta, jog arba jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, arba viršijo savo įgaliojimus ir kuo konkrečiai tokie jo veiksmai pasireiškė.
Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje nurodė tik vieną motyvą - jog neva kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų schema gana sudėtinga, kuri niekaip negalėjo būti įvykdyta be jo - (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus vedėjo (E. P.), kurio parašas buvo pagrindinis, prieš išvadą patvirtinant apskrities viršininkui. Kokiu įrodymų pagrindu teismas padarė tokią išvadą, nuosprendyje teismas nenurodė ir to nemotyvavo. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog jo (E. P.) parodymai ir jo pasirinkta gynybos taktika prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie neva akivaizdžiai patvirtinta jo aktyvius veiksmus šiame sudėtingame sukčiavimo mechanizme, neteisėtai atkuriant nuosavybės teises. Tačiau teismas nuosprendyje nenurodė, kokiems konkrečiai byloje surinktiems įrodymams prieštarauja jo (E. P.) duoti parodymai. Teismas nuosprendyje perrašė kaltinamojo akto duomenis, liudytojų ir kaltinamųjų duotus parodymus, byloje esančių dokumentų turinį, tačiau visiškai nevertino šių įrodymų ir nepasisakė dėl jų reikšmės, vertinant E. P. inkriminuotų nusikaltamų veikų požiūriu. Apelianto nuomone, teismas, nesant byloje jo (E. P.) kaltę pagrindžiančių objektyvių įrodymų, turėjo jį išteisinti ir baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas pažymi, kad teismas grindžia nuosprendį specialistės Elenos Mirnajos, kaip specialistės išvadomis. Tačiau byloje buvo nustatyta, jog ši specialistė yra ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir byloje dalyvavusio prokuroro A. Mirnyj motina. Teismas pripažino, jog paaiškėjus šiai aplinkybei specialistei E. Mirnajai užduotys išvadai pateikti nebebuvo teikiamos, nes tokiu atveju turėjo būti šalinama specialistė. Taigi teismas pripažino, jog specialistė E. Mirnaja galimai buvo šališka. Tačiau prokuroro nuo bylos nenušalino, o specialistės E. Mirnajos išvadoms patikrinti jokių veiksmų nesiėmė. Apelianto nuomone, teismas nuosprendį pagrindė šališkos specialistės išvadomis.
Nuteistasis E. P. tvirtina, kad jis, apklausiamas teisme, parodė, jog prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, darbo krūvis buvo labai didelis. Nuteistasis A. P. jam yra pažįstamas, nes kaimynai, jis ateidavo į žemėtvarką pakalbėti įvairiomis temomis. Visas atkūrimo bylas tikrindavo V. V., viskas ėjo per jo rankas. Papasakojo apie atkūrimo etapus, kaip jis vyksta, kokie darbuotojai renka dokumentus, kas tikrina. Dėl jam užduotų konkrečių klausimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo daug pasakyti negalėjo. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo O., pasakė, kad jam skambino S., klausė, ar tinka bažnytinė pažyma, nustatant giminystės santykius. Kaip pamena, jis (E. P.) skambino į apskritį, klausė, jam atsakė, kad tinka, nepamena, su kuo kalbėjo - su departamento direktoriumi arba žemės tvarkymo departamento darbuotojais. Su R. J. daugiau bendravo dėl teismų. Negalėjo atsakyti į teismo klausimą, kas taisė O. atkūrimo dokumentus, bet nurodė, kad greičiausiai S.. Jis pats irgi tikrino O. atkūrimo bylą, jokių pataisymų nepastebėjo. Apelianto teigimu, jis pripažino, kad praleistą atkūrimo terminą pražiūrėjo, nepastebėjo, kad reikėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, taip pat pripažino, kad ant išvadų jo parašas bei antspaudas. Kada jos buvo pasirašytos, nežino. Jam nuolat skambinėjo V. V., ragindavo kuo greičiau tvarkyti žemės atkūrimo dokumentus. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo B. jis (E. P.) nieko negalėjo pasakyti. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. jis (E. P.) nurodė, kad jo prašė taip padaryti V., kad neva, išvados turėjo būti gražintos. Išvadų numerių netikrino, neprisimena, ar buvo dar išvadų, galėjo būti, kad pasirašydavo išvadas būdamas (duomenys neskelbtini), o išvados numerio paprašydavo telefonu.
E. P. nurodo, kad O. D. iš esmės patvirtino jo žodžius, kad kai jis jai į laukus atvežė R. P. prašymą su kitais dokumentais, ji suprato, kad jis surašytas 2010 metais, bet ant prašymo dėl kompensacijos buvo nurodyta data, gavimo datą tą ir uždėjo 2009-04-16, paruošė pažymą ir ją pasirašė. Bylą ruošė V. dar 2009 metais, byloje esančios giminystės santykius patvirtinančių dokumentų kopijos jau buvo patvirtintos. Prašymus dėl nuosavybės tesių atkūrimo jai atvežė P., gavimo datą ant jų uždėjo 2009-04-16. Jokios naudos ji negavo, nesuprato, kad dedant žymę, daro blogai. Prisimena, kad kai dirbo, buvo vedėjo skambutis, jog nevilkintų dokumentų, kad paruoštų greičiau. Apie tai, kad kažkas nori sukčiauti, nežinojo.
Nuteistojo E. P. nuomone, kaltinamasis A. P., kuris kaltę nors ir pripažino, gana abstrakčiai pasakojo apie savo bei kitų asmenų veiksmus. Kalbėdamas apie jį (E. P.), kuris epizoduose su O., B. bei P. kaltinamas tuo, kad „padėjo“ jam, A. P., bei kitiems kaltinime išvardintiems asmenims padaryti nusikalstamas veikas, pasakė, kad jis (E. P.) jo kaimynas, todėl jį pažįsta. A. P. žinojo, kad jis žemėtvarkos skyriaus viršininkas, sužinojo apie tai tada, kai pradėjo bendrauti su R. J., apie jo (E. P.) surinktus parašus nieko nežino, kiek iš viso buvo išvadų, nežino, nes R. J. jam apie tai nepasakojo. A. P. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog išvados bus dubliuojamos ir papasakojo, kuris iš kaltinamųjų tai labai paprastai darydavo, kad visus dublius, kaip jis išsireiškė, darydavo R. J., su kuriuo tarpusavyje derindavosi, kad išvadų bus ne viena, vykdė, ką jis liepdavo. Patvirtino, kad J. „gamino“ išvadas, o kaip jos buvo pasirašomos, nežino. Apie tai, kad klastojami dokumentai, E. P. nebuvo sakęs.
Apelianto teigimu, kaltinamoji V. J. patvirtino, kad darbo krūvis buvo išties didelis, todėl visų bylų nebuvo galimybės patikrinti. Kaltinamasis K. J. kaltės nepripažino, taigi, logiška, būtų galima sakyti, kad nepripažįsta ir išankstinio susitarimo bei bendrininkavimo su juo (E. P.). Kaltinamasis/nuteistasis R. J. kaltės nepripažino, jokių dokumentų jis neklastojo. Kalbant apie jį (E. P.), R. J. pareiškė, kad jį pažįsta iš darbo apskrityje, prisimena, dėl to, kad pas jį skyriuje buvo daugiausiai bylų teismuose, jis tose bylose dalyvavo kaip teisininkas, rašė atsiliepimus. Kitais klausimais jis su juo (E. P.) nebendravo, apie jo (E. P.) veiksmus jam nėra žinoma, nežinoma ir apie veiksmus ruošiant išvadas ir siunčiant į kitus rajonus. Jis nei vieno dokumento, susijusio su išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neklastojo. Apie išvadas O. nieko nėra žinoma. Apie atkūrimą B. - nieko nežino. V. V. nepažinojo, nors kartu dirbo administracijoje, S. taip pat nepažinojo. Atsakinėdamas į jam užduotus klausimus, pasakė, kad išvadų su A. P. nederino, P. nepažįsta.
Nuteistasis E. P. pažymi, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodoma, jog neva jis pažeidė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų nuostatų 6 p. - koordinuoti ir organizuoti žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą. Tačiau konkrečiai, ko jis nekoordinavo ir ko neorganizavo žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbe nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodoma. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodoma, jog neva jis pažeidė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų nuostatų 11 p. - nagrinėti dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo rengti ir pateikti Apskrities viršininkui dokumentus sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimui bei žemės suteikimui. Tačiau konkrečiai, koks buvo šio nuostatų punkto neva jo padarytas pažeidimas ir kuo jis pasireiškė nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodoma, jog neva jis pažeidė (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų nuostatų 25.1. p. ir 25.3. p. - atsakingas už žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių savalaikį ir kokybišką įvykdymą, pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nepriekaištingą vykdymą. Tačiau konkrečiai, koks buvo šių nuostatų punktų neva jo padarytas pažeidimas ir kuo jis pasireiškė nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta.
E. P. nurodo, kad jis buvo kaltinamas ir buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas ir pagal šios pareigybės aprašymo, koordinuodamas ir organizuodamas žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą: - nagrinėdamas dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, rengdamas ir pateikdamas Apskrities viršininkui dokumentus sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę mišką vandens telkinius atkūrimui bei žemės suteikimui; - būdamas atsakingas už žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių savalaikį ir kokybišką įvykdymą, pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nepriekaištingą vykdymą, tyčia pažeisdamas pareigybės aprašymo bei taip pažeisdamas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, savo parašu neteisėtai patvirtindamas ir taip suklastodamas pažymas dėl suklastotų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pateikdamas suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoms dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektams parengti, savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtindamas suklastotas ir sudubliuotas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos išvadas, suklastotas išvadas paties suklastotais raštais išsiuntęs į žemėtvarkos skyrius - suklastotą išvadą, taip padėdamas R. J., K. J., A. P. ir R. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą, bei nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule, įgyti didelės vertės svetimą turtą, jis (E. P.) taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė priešingai tarnybos interesams, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus ir valstybė, taip pat didelės turtinės žalos patyrė valstybė, nes dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, prarado bendros 133663 Lt vertės žemės sklypus, taip pat didelės turtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kurie kaltininkams sukčiaujant prarado 1058128 Lt, taip pat didelės neturtinės žalos patyrė fiziniai asmenys, kuriems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai bei gresia priverstinis turto išieškojimas.
Apelianto teigimu, atsižvelgiant į jo (E. P.) užimtą poziciją šioje byloje, darytina išvada, jog galimai jo veiksmuose jam inkriminuojamuose epizoduose gali būti ne BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, o BK 229 straipsnyje (epizodai su O. ir B.), nes jis, kaip valstybės tarnautojas galimai tinkamai neatliko savo pareigų, veikdamas netyčia, per neatsargumą, per didelį darbo krūvį, nors dėl jo veiksmų juridiniai ir fiziniai asmenys ir patyrė didelės žalos. Jis asmeniškai neturėjo jokios materialinės naudos (teisme nei vienas iš kaltinamųjų, nei vienas iš liudytojų bei nukentėjusiųjų nepasakė, kad už netinkamą jo pareigų atlikimą jam buvo atlyginta), nebuvo jokio jo asmeninio suinteresuotumo. Išankstinis kaltinamųjų susitarimas veikti tyčia bendrai su kitais asmenimis nėra įrodytas. Jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie kitų asmenų sumanymą bendrai tyčia veikti neteisėtai, siekiant turtinės naudos sau ar kitiems. Jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kaip renkami kandidatai į pretendentus dėl nekilnojamojo turto atkūrimo, kaip su jais kalbama, kokių dokumentų reikalaujama, kas jiems žadama, kokie veiksmai yra atliekami, su pretendentais ir notarais jis niekada neturėjo nieko bendro, apie išvadų pirkimą, kitų sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymą su juo niekas nekalbėjo ir neinformavo. Taigi, apelianto nuomone, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 229 straipsnio 1 dalį. Kadangi pagal BK 229 straipsnį jau suėjo senaties terminas, teismui nusprendus jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 229 straipsnį, prašo taikyti senatį ir baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas pažymi, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jis (E. P.) yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jis nesutinka su paskirtu bausmės dydžiu - keturiais metais laisvės atėmimo, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nustatytą neįgalumą, į tai, jog jis iš dalies pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Mano, kad teismas galėjo ir turėjo pripažinti šias aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis ir dėl šių priežasčių jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas turėjo būti sutrumpintas. Taip pat, E. P. įsitikinimu, jam nepagrįstai paskirtos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes jis buvo ir yra dirbantis, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra susijusios su smurtiniais nusikaltimais, plėšimu, narkotikų prekyba ar pan., t. y. su tais, kurie dažniausiai vykdomi tamsiu paros metu, taip pat nėra susijusios su kažkokiomis nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su judėjimu Lietuvoje ar užsienyje. Juo labiau, kad miesto ir rajono ribos yra skirtingos.
Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios O. J. atstovė advokatė D. Balčiūnienė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018-04-12 nuosprendį ir nukentėjusiosios O. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Taip pat prašo priteisti iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos nukentėjusiajai O. J. 847,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.
Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios O. J. atstovė advokatė nurodo, kad nukentėjusiosios O. J. pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies ir priteisėjai solidariai iš R. J. ir A. P. 85 344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetė.
Apeliantė teigia, kad byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, atsižvelgiant į R. J. ir A. P. pareikštus kaltinimus, o būtent, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami grupėje su (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R., O. J. prašė priteisti solidariai iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos 85 344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos, nustatant tokią nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje vykdymo tvarką: 1) 3673,83 Eur bei 5 % metines palūkanas išieškoti O. J. naudai, 17 786,52 Eur bei 5 % metines palūkanas išieškoti K. Š. naudai, 63 884,09 Eur bei 5 % metines palūkanas išieškoti V. K. naudai, o taip pat solidariai iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos. O. J. civilinio ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad A. P., pasinaudodamas apgaule gautu O. J. įgaliojimu, su K. Š. sudarė 2011-04-28 Preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kuris bus grąžintas natūra O. J. atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (pagrindas - 2010-03-16 Apskrities viršininko administracijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), gavo 49 900,00 litų avansą, bet pagrindinės sutarties nesudarius dėl paaiškėjusio dokumentų klastojimo, K. Š. kreipėsi į teismą ir 2014-05-14 sprendimu (Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) priteista iš O. J., kaip iš įgaliotojos K. Š. 49 900,00 litų avansas, 10 000,00 Lt netesybų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 513,30 Lt bylinėjimosi išlaidų (sprendimas dar neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015-03-27 nutartimi sustabdyta iki įsiteisės baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas). Apgaulės pasėkoje O. J. pasirašė Preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kuris bus grąžintas natūra jai atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (pagrindas - 2010-03-16 Apskrities viršininko administracijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo V. K., joje nurodyta, kad V. K. sumokėjo 217 900,00 litų avansą, šį avansą gavo A. P., bet, pagrindinės sutarties nesudarius dėl paaiškėjusio dokumentų klastojimo, V. K. pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka dėl 217 900.00 litų avanso prisiteisimo iš O. J. (civilinė byla nagrinėjama pirmąja instancija Šiaulių apygardos teisme). Dėl paminėtų aplinkybių, O. J. yra įtraukta į teismų procesus, kurių metu iš jos reikalaujama pinigų, kuriuos realiai pasisavino kaltinamieji ir jų mirusi bendrininkė. O. J. patyrė bylinėjimosi išlaidas, areštuotas jos turtas, nukentėjusioji patiria psichologinę įtampą ir nežinią dėl savo ateities, sutriko sveikata. O. J. manymu, baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius turėjo reikšti ir K. Š. bei V. K., pinigus atidavę A. P., tačiau to nepadarė, todėl, atsižvelgiant į pačios O. J. patirtą turtinę žalą (3673,83 Eur) ir jai civilinio proceso tvarka pareikštus ieškinius, prašydama priteisti turtinę žalą, vadovaujantis CPK 271 straipsniu, prašė nustatyti nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo vykdymo tvarką - 17 786,52 Eur bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos procesinės palūkanos išieškotini K. Š. naudai (14452,04 Eur avansas, 2 896,20 Eur netesybos, 438,28 Eur bylinėjimosi išlaidos), 63 884,09 Eur (63 108,20 Eur avansas, 775,89 Eur bylinėjimosi išlaidos bei procesinės palūkanos) išieškotini V. K. naudai. Taip pat O. J. prašė priteisti 20 000,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl kaltininkų veiksmų, atlyginimui. Civiliniame ieškinyje buvo argumentuojama, kad R. J. ir A. P. nebūtų galėję įgyvendinti savo nusikalstamų tikslų be R. R., valstybės tarnautojos, turėjusios valstybės suteiktus įgaliojimus žemėtvarkos srityje, neteisėto veikimo, piktnaudžiaujant valstybės suteiktais įgaliojimais, todėl dėl jų nusikalstamų veiksmų pasėkoje atsiradusios žalos atsakinga ir valstybė (CK 6.271 str.).
Apeliantė tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje spręsdamas dėl O. J. civilinio ieškinio, teismas pasisakė, jog turtinės žalos priteisimas iš valstybės dėl mirusios R. R. veiksmų, negalimas, kadangi žala iš esmės atsirado dėl grupės fizinių asmenų veiksmų, todėl valstybė nėra ir negali būti atsakinga už visų jų neteisėtus veiksmus, nukreipus išieškojimą į valstybę, kiti kaltinamieji nepagrįstai atsidurtų geresnėje padėtyje. Dėl prašytos nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje vykdymo tvarkos teismas iš viso nepasisakė, bet prašymo netenkino. Neturtinės žalos teismas nepriteisė motyvuodamas tuo, kad jos pačios veiksmai lėmė tai, kad ji, tikėdamasi įgyti žemės, surašė įgaliojimus visiškai svetimiems asmenims, taip suteikdama jiems plačias teises veikti jos vardu (sudaryti sutartis, priimti pinigus už parduotiną žemę), todėl turi prisiimti kilusią riziką. Su tokiais itin formaliais ir nepagrįstais teismo motyvais bei nuosprendžiu civilinio ieškinio dalyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. J. nesutinka.
Apeliantė pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytame nusikalstamos veikos aprašyme dalyje dėl O. J. yra nurodyta, kad R. J. ir A. P. suklastotus dokumentus su žinomai melagingais duomenimis savo parašu ir vardiniu antspaudu tvirtino, išvadas su jose nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. žemę, siuntinėjo, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą padėjo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, kuri mirė (duomenys neskelbtini), arba R. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), arba asmuo, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje esančiame 2015-01-09 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (11 t., 133-142 b. l.) nurodyta, kad R. J. ir A. P. bendrininkė, klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, padėjėja, užvaldant svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą, buvo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), todėl ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jos atžvilgiu atsisakyta pradėti.
Apeliantė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja R. R. su nuteistaisiais R. J. ir A. P. bendrininkavo būdama valstybės tarnautoja, jos vaidmuo R. J. ir A. P. nusikalstamoje veikoje O. J. atžvilgiu buvo esminis, nes ji buvo atsakinga už duomenų tikrumą ir turėjo įgaliojimus tvirtinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo išvadų projektus (R. R. pareigybės aprašymas 11 t., 118-119 b. l.), prieš jas patvirtinant apskrities viršininkui, kurio parašas tebuvo formalumas, be R. R. dalyvavimo R. J. ir A. P. nebūtų galėję įgyvendinti savo nusikalstamų tikslų.
Apeliantės įsitikinimu, O. J. civiliniame ieškinyje ir Telšių apylinkės teismo 2018-04-12 nuosprendyje nurodytos aplinkybės patvirtina valstybės tarnautojos R. R. bendrininkavimą nusikalstamose veikose, dėl to atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nors R. R. ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn jai mirus, tai nešalina valstybės civilinės atsakomybės, todėl taikytina kaltinamųjų ir valstybės solidarioji atsakomybė už O. J. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, pasisakęs, kad nėra pagrindo valstybės solidariajai atsakomybei, nesprendė ir dėl dalinės valstybės atsakomybės, dėl atsakomybės proporcijų nustatymo. Todėl visiškas valstybės atleidimas nuo atsakomybės už valstybės tarnautojos (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. R. veiksmais padarytą žalą yra nepagrįstas.
Apeliantės teigimu, dėl neteisėtų kaltininkų veiksmų nukentėjusioji O. J. patyrė didelę neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus dėl įtraukimo į civilinių bylų procesus ir didžiulių jai pareikštų ieškinių sumų, prarado pasitikėjimą žmonių sąžiningumu, prarado pasitikėjimą ne tik valstybės tarnautojais, bet pačiomis valstybės institucijomis, atsirado netikrumas dėl ateities, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad O. J. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes pati surašė įgaliojimus visiškai svetimiems asmenims, todėl turi prisiimti kilusią riziką. O. J. iš anksčiau nepažinoto A. P. pirko malkas ir su juo įsikalbėjo apie tai, kad gerai tiems, kurie turi savo miško, gali pasiruošti malkų. A. P. O. J. pradėjo aiškinti, kad jis turi patirties nuosavybės atkūrimo klausimais, kad būna, jog žmonės net nežino apie giminaičių seniai turėtą nuosavybę, kad jis turi pažinčių ir galėtų pasidomėti, ar jos tėvai ar seneliai neturėjo daugiau žemės, nei O. J. jau buvo grąžinta. Tai, kad O. J. buvo pasiūlyta pasidomėti jos galimybėmis atkurti nuosavybės teises į jos tėvų ar senelių galimai turėtą žemę, nėra nei neteisėta, nei kaip nors smerktina. A. P. pasakojimas pasirodė įtikinamas, jis neprašė jokio atlygio, tik O. J. asmens duomenų. Po kiek laiko A. P. O. J. pranešė, kad rado kažkokių duomenų apie jos artimųjų turėtą nuosavybę, tačiau jiems oficialiai gauti jam reikia įgaliojimo, nurodė, kad įgaliojimą O. J. turi pasirašyti (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure. O. J. kaip tik važiavo aplankyti artimųjų kapų (duomenys neskelbtini) ir A. P. nurodymu nuėjo į notarų biurą, kur jau buvo paruošti pasirašymui dokumentai, O. J. supratimu, - įgaliojimas A. P. ieškoti dokumentų apie galimas O. J. teises į jos protėvių žemę. Notarų biure O. J. buvo paduoti pasirašyti dokumentai, neaiškinant jų turinio, O. J., neturėdama akinių, jų neperskaitė, tik pasirašė nurodytose vietose, pasirašyti dokumentai jai nebuvo įteikti - jie liko notaro kontoroje. Daugiau A. P. O. J. nieko neprašė, nieko jai nepranešė apie nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų tvarkymo eigą ar rezultatus, o 2012-06-01 O. J. iš Mažeikių rajono apylinkės teismo gavo K. Š. pareikštą ieškinį dėl 49 900,00 litų avanso ir dalies baudos priteisimo. Iš ieškinio turinio tapo aišku, kad K. Š. iš O. J. reikalauja avanso, kurį jis sumokėjo A. P., veikusiam pagal O. J. įgaliojimą, jiems sudarius Preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kuris bus grąžintas natūra O. J. atstatant nuosavybės teises į J. D. valdytą nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (pagrindas - 2010 m. kovo 16 d. Apskrities viršininko administracijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl jos atžvilgiu panaudotos apgaulės O. J. 2013-03-01 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, jos pareiškimas buvo prijungtas prie šios baudžiamosios bylos. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajam notarų biurui pateiktu 2013-03-21 pareiškimu O. J. panaikino visus skundžiamus įgaliojimus ir kreipėsi į tuometinį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kaip sudarytų dėl apgaulės (CK 1.91 str.) (civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla).
Apeliantė pažymi, kad O. J. pasirašyti įgaliojimai aiškiai neatitiko jos valios ir interesų, nes ji tik dėl suklaidinimo ir apgaulės, įgaliojimus pasirašydama suteikė teisę disponuoti turtu - žeme, kurią, turėdami aiškiai nusikalstamą tikslą, suklastotų dokumentų pagrindu siekė jos vardu gauti ir parduoti bendrininkų grupė - A. P., R. J. ir R. R., o įsigyti K. Š., V. K. ir T. S.. Akivaizdu, kad įgaliotieji nesiekė vykdyti kokius nors pavedimus O. J. interesais, jie veikė išimtinai savo interesais, pasinaudodami O. J. garbingu amžiumi, teisinių reikalų neišmanymu ir pasitikėjimu.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus prokuroras Andrej Mirnyj prašo V. S. gynėjo advokato R. Kivyliaus, J. P., R. J., K. J. ir E. P. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžio atmesti.
Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo V. S. gynėjo advokato, išteisintojo ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P., nuteistųjų R. J., K. J., E. P. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo V. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti ir V. S. išteisinti. Nukentėjusiosios O. J. atstovė advokatė D. Balčiūnienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintojo ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P. gynėjas advokatas prašė J. P. apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti. Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas advokatas prašė R. J. ir K. J. apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. P. ir jo gynėjas advokatas prašė E. P. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas prašė nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Mirnyj, nuteistųjų R. J., E. P. ir nukentėjusios O. J. atstovės advokatės D. Balčiūnienės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo V. S. gynėjo advokato R. Kivyliaus, išteisintojo ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P., nuteistojo K. J. apeliaciniai skundai atmestini. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.) ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu (BPK 328 str. 4 p.).
Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendį, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. J., K. J. kaltė suklastojus ir panaudojus suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybei ir fiziniams asmenims, apgaule savo naudai įgijus svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės turtą, E. P., V. S. kaltė suklastojus dokumentus ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, taip padedant kitiems asmenims apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės turtą, J. P. kaltė, suklastojus dokumentus ir piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais, kurie išsamiai yra išdėstyti ir aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų R. J., K. J., E. P., V. S. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, J. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Naikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendį ir nuteistųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį bei civilinius ieškinius atmesti, kaip to apeliaciniais skundais prašo R. J., K. J., E. P., V. S. gynėjas advokatas ir J. P., nėra pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad R. J., K. J., E. P., V. S. ir J. P. pateiktuose kaltinimuose ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nusikalstamos veikos aplinkybės išdėstytos tiek, kiek to reikalaujama BPK 219 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose, todėl teigti, kad R. J., K. J., E. P., V. S. ir J. P. pateikti kaltinimai yra neaiškūs ir pažeista nuteistųjų teisė į gynybą nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014). Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o nuteistųjų R. J. ir K. J. apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir R. J., K. J., E. P., V. S. ir J. P. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų visumos analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, teismo išvados grindžiamos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma: A. P., liudytojų ir nukentėjusiųjų R. S., S. K., L. S., R. P., I. V. B., L. V., R. P., I. K., J. K., A. K., R. Š., J. G., V. Š., V. B., V. A., V. K., S. O., O. J. K. Š. ir kitų asmenų parodymais, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštuose užfiksuota informacija, specialistų išvadose esančiais duomenimis bei kita bylos rašytine medžiaga. Teismas R. J., K. J., E. P., V. S. ir J. P. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad visi paminėti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, neabejotinai patvirtinančią R. J., K. J., E. P., V. S. ir J. P. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J., K. J., E. P., V. S. ir J. P. betarpiškai realizavo visus jiems inkriminuojamų nusikaltimų požymius, todėl juos išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniais skundais, nėra pagrindo. Apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kuriais ginčijama R. J., K. J., E. P., V. S. ir J. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra nepagrįsti, tai tik nuteistųjų gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
E. P. nuomone, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 229 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatlikusio savo pareigų ar jas netinkamai atlikusio, jeigu dėl to valstybė, juridinis asmuo ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Būtent kaltės forma iš esmės ir skiria piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis), kuris padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog E. P. tyčia viršijo savo įgaliojimus ir veikė priešingai tarnybos interesams, ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam E. P. kaltinime inkriminuotos veikos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytos tik BK 182 straipsnio 2 dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio motyvus bei kvalifikaciją, daro išvadą, kad teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucijoje nenurodė BK 24 straipsnio 6 dalies dėl rašymo apsirikimo, tačiau tai nustatytų ir aprašytų bylos faktinių aplinkybių, kvalifikacijos, bei bausmės neįtakoja, o šis rašymo apsirikimas ištaisytinas.
Dėl nuteistiesiems R. J., K. J., E. P. ir V. S. paskirtų bausmių
Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamas veikas, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, prokuroras nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. J., K. J., E. P., V. S. už nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, taip pat nesutinka su tuo, kad atidėjus V. S. paskirtos bausmės vykdymą, jam nebuvo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 682 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad R. J., K. J., E. P. ir V. S. teismo nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai akivaizdžiai neproporcingi jų padarytoms nusikalstamoms veikoms, prieštarauja BK 41 straipsnyje nurodytai bausmės paskirčiai (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), prieštarauja BK 54 straipsnyje nurodytiems bendriems bausmės skyrimo pagrindams ir BK 61 straipsnyje nurodytam bausmės skyrimui, kai yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. R. J., K. J., E. P. ir V. S. neprisipažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesigailėjo padarę nusikaltimus, per ilgą laiką nuo nusikaltimų padarymo neatlygino ir neketina atlyginti jų veiksmais padarytos žalos (R. J., K. J., E. P.), byloje nėra ir kitų jų atsakomybę galinčių lengvinti aplinkybių, todėl teismo nuosprendžiu jiems paskirtos bausmės yra per švelnios ir nepagrįstos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į BK 300 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmės ribas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino visas R. J., K. J., E. P. ir V. S. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (tai, kad jie tiesiogine tyčia padarė nusikalstamas veikas, iš kurių viena – sunkus (BK 182 str. 2 d.), kita – apysunkis (300 str. 3 d.) nusikaltimas; E. P. ir V. S. dar padarė ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), įvertino tai, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, įvertino jų asmenybes charakterizuojančius duomenis) ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) paskyrė nuteistiesiems R. J., K. J., E. P. ir V. S. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies, 228 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad teisės taikymo aspektu bausmės R. J., K. J., E. P. ir V. S. paskirtos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, jos tinkamai individualizuotos.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs E. P. ir V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatęs atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuosprendyje nurodė, kad jiems skirtinas laisvės atėmimas, bausmės dydžiai nustatytini artimi vidurkiui, tačiau V. S. faktiškai skirtos bausmės labai skiriasi nuo įstatymo numatytų bausmių dydžių vidurkių. Spręsdamas dėl R. J. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, teismas nuosprendyje pasisakė, kad už nusikalstamų veikų padarymą jam skiriamos bausmės dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytas vidurkis, tačiau teismas faktiškai R. J. paskyrė mažesnes už vidurkį bausmes. Skirdamas bausmę K. J., teismas nuosprendyje nurodė, kad jam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, nors jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra sunkinančių atsakomybę aplinkybių.
Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015). Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J., K. J., E. P. ir V. S. atitinkamų dydžių laisvės atėmimo bausmes, įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes ir motyvavo jiems skirtinų bausmių dydžius. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad E. P. ir V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos vidurkiui, o R. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas didesnis nei įstatymo numatytas vidurkis, nagrinėjamu atveju laikytini netikslia nuoroda; ji šiuo atveju neturi įtakos pirmosios instancijos teismo R. J., E. P., V. S. atliktam bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimui ir savaime nesudaro pagrindo griežtinti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistiesiems R. J., K. J., E. P. ir V. S. už jų padarytas nusikalstamas veikas bausmes bei motyvuodamas šį savo sprendimą, laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad R. J., K. J., E. P. ir V. S. paskyrus pirmos instancijos teismo 2018-04-12 nuosprendyje nurodytas bausmes, už savo padarytas nusikalstamas veikas jie faktiškai lieka nenubausti, nes formaliai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą, niekaip nepakeis jų gyvenimo bei neprivers neigiamai vertinti savo padarytus neteisėtus veiksmus, kurių jie net nepripažino. Taigi prokuroras nesutinka su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu R. J., K. J., E. P. ir V. S. atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir R. J., K. J., E. P. ir V. S. pagrįstai atidėtas jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.
Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J., K. J., E. P. ir V. S. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tiek nuteistųjų asmenybes ir terminuotų laisvės atėmimo bausmių, kurių vykdymą atidėjo, skyrimą savo sprendime motyvavo. Teismas tinkamai įvertino nuteistųjų padarytų veikų bei jų asmenybių pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už padarytas veikas bus pasiekti atidedant paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą bei paskiriant įstatyme numatytas pareigas bei draudimus. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes bei byloje nesant duomenų apie tolesnį nuteistųjų nusikalstamą elgesį, R. J., K. J., E. P. ir V. S. skirta probacija įgyvendins teisingumo principą. Pažymėtina ir tai, jog R. J., K. J., E. P. ir V. S. elgesys bei kaip jie laikosi teismo jiems skirtų pareigų, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bus kontroliuojamas nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos, o šiems pažeidžiant probacijos sąlygas įstatymai numato galimybę panaikinti skirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pasiunčiant asmenį atlikti skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistiesiems R. J., K. J., E. P. ir V. S. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktuose numatytos pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu nesutinka su šiomis jam paskirtomis pareigomis, teigdamas, kad jis buvo ir yra dirbantis, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nėra susijusios su smurtiniais nusikaltimais, plėšimu, narkotikų prekyba ar pan., t. y. su tais, kurie dažniausiai vykdomi tamsiu paros metu, taip pat nėra susijusios su kažkokiomis nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su judėjimu Lietuvoje ar užsienyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam taikomi įpareigojimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad E. P. nusikalstamas veikas padarė ne naktį, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nesusijusios su išėjimu iš namų tamsiu paros metu, daro išvadą, kad jam buvo nepagrįstai paskirta pareiga neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, todėl ši pareiga naikintina. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti nuteistajam E. P. kitų skirtų įpareigojimų. Atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, nuteistiesiems R. J., A. P., K. J., V. S. taip pat panaikintinas skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad V. S. nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, atėmimas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuteistajam V. S. buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.
BK 67
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti V. S. asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Teisėjų kolegija įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinusi ir tai, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui ir atlikdamas savo pareigas, daro išvadą, kad V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, dvejus metus (BK 682 straipsnis).
R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nepagrįstai į bausmės laiką nebuvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2018-02-27 iki 2018-03-01. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas į R. J. paskirtą bausmę neįskaitė jo suėmime išbūto laiko nuo 2018-02-27 iki 2018-03-01, todėl šis laikotarpis įskaitytinas šiuo nuosprendžiu.
Dėl teismo šališkumo
Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. J. ir K. J. teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.).
Apeliaciniuose skunde keliamos abejonės dėl šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjo M. Klemenio nešališkumo. Tai argumentuojama tuo, kad nagrinėdamas bylą ir surašydamas nuosprendį, nesilaikydamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, suvaržė nuteistųjų teises, atsisakė svarstyti prašymus ir nušalinimus ir dėl jų nepriėmė sprendimo, nagrinėdamas baudžiamąją bylą galimai pats padarė nusikaltimą, priimant nuosprendį rėmėsi specialisto išvadomis, kurias pateikė specialistė ekspertė Elena Mirnaja, kuri yra ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro A. Mirnyj motina. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių faktų nėra.
Dėl aplinkybės, kad byloje specialisto išvados buvo pateiktos specialistės ekspertės E. Mirnajos, kuri yra ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro A. Mirnyj motina, buvo išsamiai pasisakyta byloje esančioje Šiaulių apygardos teismo 2015-07-20 nutartyje, kurioje nurodyta, kad specialistė E. Mirnaja pagal BPK 57 straipsnio 2 dalį ir 58 straipsnio 1 dalį yra ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro artima giminaitė ir neturi teisės teikti specialisto ar eksperto išvadų, tačiau iš bylos matyti, jog užduotis specialistams suformulavo ne prokuroras A. Mirnyj, o ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi tyrėja, užduotys atlikti tyrimus buvo pavestos ne konkrečiam ekspertui (specialistui), o (duomenys neskelbtini) ekspertizių centro (duomenys neskelbtini) skyriui, kaip įstaigai, specialisto išvadas specialistė E. Mirnaja pateikė kartu su kita specialiste, kurios nešališkumu neabejojama. Taip pat pažymėtina, kad procesiniai pažeidimai patys savaime nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, o šioje byloje tokių pažeidimų apskritai nepadaryta. Bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes šis teismas nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtais ir patikrintais įrodymais, vertindamas jų visetą. Todėl vien tai, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei to norėtų apeliantai savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teisėjo M. Klemenio šališkumą ar daryti išvadą dėl nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme subjektyviuoju ar objektyviuoju aspektais.
Dėl nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios O. J. atstovė advokatė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, ji nesutinka su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinio ieškinio išsprendimu ir prašo nukentėjusiosios byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Kaip matyti iš byloje esančio O. J. pareikšto civilinio ieškinio (26 t. 89-94 b. l.), nukentėjusioji prašė iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos solidariai priteisti jai 85344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nustatant tokią nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje vykdymo tvarką: 3673,83 Eur ir 5 % metinių palūkanų išieškoti O. J. naudai, 17786,52 Eur ir 5 % metinių palūkanų išieškoti K. Š. naudai, 63884,09 Eur ir 5 % metinių palūkanų išieškoti V. K. naudai. O. J. civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos solidariai priteisti jai 20000 Eur neturrinės žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendžiu nukentėjusiosios O. J. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš R. J. ir A. P. nukentėjusiajai O. J. 85344,44 Eur turtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civiliniame ieškinyje buvo argumentuojama, jog R. J. ir A. P. nebūtų galėję įgyvendinti savo nusikalstamų tikslų be R. R., valstybės tarnautojos, turėjusios valstybės suteiktus įgaliojimus žemėtvarkos srityje, neteisėto veikimo, piktnaudžiaujant valstybės suteiktais įgaliojimais, todėl dėl jų nusikalstamų veiksmų pasėkoje atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos solidariai atsakinga ir valstybė (CK 6.271 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad turtinės žalos priteisimas iš valstybės negalimas, kadangi žala iš esmės atsirado dėl grupės fizinių asmenų veiksmų, todėl valstybė nėra ir negali būti atsakinga už visų jų neteisėtus veiksmus. Be to, nukreipus išieškojimą į valstybę, kiti kaltinamieji nepagrįstai atsidurtų geresnėje padėtyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti žalą iš valstybės.
Kaip galima suprasti iš civilinio ieškinio turinio, reikalavimas, kad O. J. padarytą žalą solidariai su nuteistaisiais R. J. ir A. P. atlygintų ir valstybė, grindžiamas tuo, jog žala O. J. buvo padaryta neteisėtais R. J., A. P. ir valstybės tarnautojos R. R. veiksmais. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė) (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kaip minėta, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Atsižvelgusi į paminėtas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas visų būtinų sąlygų egzistavimas valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes R. R. mirus (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jos kaltumo ir galimai jos nusikalstamų veikų padarymo fakto klausimai nebuvo išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai O. J. 85344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisė iš R. J. ir A. P. solidariai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo R. J. ir A. P. nusikalstamų veikų nukentėjo ne tik O. J., bet ir K. Š. bei V. K., tačiau šie nukentėjusieji civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, O. J. savo pateiktu civiliniu ieškiniu prašė, priteisus jai 85344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nustatyti tokią nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje vykdymo tvarką: 3673,83 Eur ir 5 % metinių palūkanų išieškoti jos (O. J.) naudai, 17786,52 Eur ir 5 % metinių palūkanų išieškoti K. Š. naudai, 63884,09 Eur ir 5 % metinių palūkanų išieškoti V. K. naudai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusieji K. Š. ir V. K. civilinius ieškinius dėl jiems padarytos žalos yra pareiškę civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. J. civilinio ieškinio dalies dėl žalos priteisimo nukentėjusiesiems K. Š. bei V. K. netenkino.
Nukentėjusioji O. J. pareikštu byloje civiliniu ieškiniu taip pat prašė teismo priteisti jai iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos solidariai 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos nukentėjusioji grindė tuo, kad dėl R. J., A. P. ir mirusios R. R. nusikalstamų veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado ramybę, pasitikėjimą žmonių sąžiningumu, ji yra įtraukta į teismų procesus, patiria psichologinę įtampą ir nerimą dėl savo ateities, jai sutriko sveikata. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas, nes pačios O. J. veiksmai lėmė tai, kad ji, tikėdamasi įgyti žemės, surašė įgaliojimus visiškai svetimiems asmenims, taip suteikdama jiems plačias teises veikti jos vardu (sudaryti sutartis, priimti pinigus už parduotiną žemę), todėl turi prisiimti kilusią riziką.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė O. J. civilinio ieškinio dalį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji O. J. dėl nuteistųjų R. J., A. P. veiksmų patyrė neturtinę žalą. CK nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas taip pat turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, t. y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).
Nukentėjusioji O. J. savo patirtą neturtinę žalą įvertino 20000 Eur. O. J. buvo padaryta 85344,44 Eur turtinė žala – jokia šios žalos dalis neatlyginta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą ir įtampą, turėjo važinėti į teismus, baudžiamasis procesas užsitęsė ilgai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sukėlė nukentėjusiajai neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kuriuos turi atlyginti kaltas asmuo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. J., A. P. nusikaltimą nukentėjusiojo O. J. atžvilgiu padarė tyčia. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad R. J. išsituokęs, A. P. – nevedęs, abu yra dabingo amžiaus, R. J. dirba, o A. P. – nedirbantis. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-300-222/2017, 2K-76-942/2017, 2K-17-648/2017 ir kt.), į R. J. ir A. P. turtinę padėtį, į padarytų nusikaltimų pasekmes, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, daroma išvada, kad nukentėjusiosios O. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš R. J. ir A. P. solidariai, nes ji buvo padaryta bendrais neteisėtais jų veiksmais. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei R. J. ir A. P. elgesio.
Iš nukentėjusiosios O. J. pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad ji taip pat prašė priteisti jai solidariai iš R. J. ir A. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
Teismų praktikoje pripažįstama teisė į procesinių palūkanų priteisimą ir baudžiamajame procese. Kartu pažymėtina, kad teismų praktika dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios civilinėse ir baudžiamosiose bylose skiriasi. Tai patvirtina ir Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurioje pasisakyta, kad deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Išaiškinta, kad palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Šiems santykiams būdinga tai, kad yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdyti per nustatytą terminą. Išsakyta nuomonė, kad deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Taigi iš esmės nesutinkama su tuo, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme, nes Civilinio kodekso XXII skyriaus trečiajame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“ nėra normos dėl procesinių palūkanų. Plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas. Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise (Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tokios praktikos yra laikomasi ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-421/2014).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nukentėjusiosios O. J. civilinio ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš R. J. ir A. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, jos prašomas priteisti procesines palūkanas priteisiant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija tenkina nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės apeliacinį skundą iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovė advokatė apeliaciniu skundu prašo priteisti O. J. 847 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (32 t. 38, 39 b. l.).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro, nuteistųjų ir nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės apeliacinius skundus, nukentėjusiosios atstovės advokatės apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdžiuose nukentėjusiosios O. J. atstovė advokatė dalyvavo. Advokatė paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą bei dalyvavo jo nagrinėjime. Iš nukentėjusios O. J. atstovės advokatės apeliacinio skundo ir prie jo pridėtų dokumentų (PVM sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvito) matyti, kad nukentėjusioji O. J. už jos atstovės advokatės suteiktas paslaugas sumokėjo 847 Eur. Įvertinęs bylos sudėtingumą, atstovo paslaugas teismas konstatuoja, kad šios nukentėjusios atstovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra per didelės, neproporcingos atstovės suteiktoms paslaugoms, todėl mažintinos ir priteistinos lygiomis dalimis iš R. J. ir A. P..
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Nuteistieji R. J. ir K. J. apeliaciniai skundais prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar BPK 20 straipsnio 4 dalis, 276 straipsnio 1 dalis, 276 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kad nedraudžiama pripažinti įrodymais apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklaustų teisme liudytojų parodymus ir neribojamas tokių ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimas - tik kitiems įrodymams patikrinti, tuo pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą ir iš jo sekantį rungimosi principą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, taip pat teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis suteikia teismui teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį teise kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. jei kyla abejonių, kad tam tikra įstatymo norma prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų R. J. ir K. J. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės yra susijęs su minėtų BPK normų kritika ir subjektyviu jų vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus, išteisintojo ir asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta, J. P., nuteistojo K. J. apeliacinius skundus atmesti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-04-12 nuosprendį pakeisti:
Panaikinti R. J., A. P., K. J., E. P. ir V. S. skirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje, dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. J. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2018-02-27 iki 2018-03-01.
Ištaisyti rašymo apsirikimą ir nuosprendžio rezoliucijoje nurodyti, jog E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
Priteisti nukentėjusiajai O. J. solidariai iš R. J. ir A. P. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo O. J. priteistos sumos turtinei žalai atlyginti, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.
Priteisti nukentėjusiajai O. J. solidariai iš R. J. ir A. P. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.
Priteisti nukentėjusiajai O. J. lygiomis dalimis iš R. J. ir A. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Vidmantas Mylė