Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-54-275/09
Teisėjas Vytautas Zelianka Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1.;
128.2.; 122.4.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. sausio 27 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,
kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė ir Egidijus Žironas,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos byloje pagal pareiškėjo I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M. ir E. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas I. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį apylinkės teismą ir nurodė, kad pareiškėjo tėvo S. M. valia buvo, jog po jo mirties piniginis indėlis atitektų broliui, o sodo namelis – pareiškėjui. Kadangi sodo namelis nebuvo įregistruotas tėvo vardu, todėl pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o faktiškai gyveno tėvo name kartu su motina. 1997-07-01 Vilniaus rajono notarų biuras išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą pareiškėjo broliui M. M., kuriame nurodytas paveldimas turtas tik piniginis indėlis banke. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad jis po savo tėvo S. M. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-10-23 nutartimi atsisakė priimti I. M. pareiškimą. Teismas konstatavo, kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, jog 1999-07-01 Vilniaus rajono notarų biure po S. M. mirties M. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu galiojusi Civilinio kodekso 587 str. 1 d. redakcija numatė, kad neleidžiama priimti palikimo dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl nepaisant to, kad M. M. išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro piniginis indėlis su priklausiančiais procentais, kompensacija ir atkuriamos santaupos už turėtą piniginį indėlį, ir nėra nurodytas pareiškėjo minimas sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), teismas laikė, kad M. M. (kurio naudai savo palikimo dalies atsisakė ir A. M. ) priėmė visą palikimą atsiradusį po S. M. mirties. Teismas motyvavo, kad jeigu į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas. Šiuo metu, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas) nėra nuginčytas teisme, todėl, kol nėra nuginčytas Vilniaus rajono notarų biure 1999-07-01 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kuriame visą turtą po S. M. mirties priėmė M. M. , tol teisme negali būti nagrinėjamas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo, nes paveldėjimo teisė pareiškime nurodytam asmeniui yra atsiradusi pagal minėtą paveldėjimo teisės liudijimą ir teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatytas faktas, nesukurtų teisinių pasekmių. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad tuo atveju, jei teisme bus nuginčyta dalis paveldėjimo teisės liudijimo, pareiškėjas norėdamas apginti savo teises, galės kreiptis į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po S. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Pareiškėjas I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008-10-23 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 5 d.). Iš to seka, kad savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika 2002-09-24 nutartis Nr. 3K-7-829). Taigi, pareiškėjas savo valią priimti palikimą išreiškė dar 1998 metais, po savo tėvo S. M. mirties faktiškai pradėdamas valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Todėl juridinę reikšmę turintis faktas egzistuoja jau nuo 1998 metų, kai atsirado palikimas. Teismas šiuo metu tik turėtų šio fakto egzistavimą patvirtinti arba paneigti. Faktas, kad paveldėjimo teisės liudijimas jau yra išduotas pareiškėjo broliui M. M. nepaneigia to fakto, kas pareiškėjas 1998 metais, atsiradus palikimui, jį faktiškai priėmė bei neatima iš jo galimybės šiuo metu reikalauti iš teismo jo nustatymo. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, kurį gali nustatyti tik teismas, būtų tik patvirtinta nuo 1998 metų egzistuojanti situacija ir pareiškėjui atsirastų galimybė arba ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą arba pasidalinti paveldėtą turtą su pareiškėjo mirusio brolio M. M. įpėdiniais notarine tvarka. Svarbu pažymėti, kad M. M. įpėdiniai, įstatyminiai jo teisių ir pareigų perėmėjai neprieštarauja pareiškėjo, kaip teisėto įpėdinio teisėms, todėl teismo reikalavimas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą tik teismo keliu yra nepagrįstas ir neatitinka apelianto interesų. Tiek 1964 m. CK 600 str., tiek naujojo CK 5.70 str. įtvirtina įpėdinių teisę palikimą pasidalinti savo nuožiūra. Remiantis šiais argumentais teismo nutartis dėl pareiškimo priėmimo yra nepagrįsta ir paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas nėra būtina reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškimo sąlyga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999-07-01 Vilniaus rajono notarų biure po S. M. mirties pareiškėjo broliui M. M. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudarė: piniginis indėlis su priklausiančiais procentais, kompensacija ir atkuriamos santaupos už turėtą piniginį indėlį. Pareiškėjo I. M. minimas sodo namelis nebuvo įrašytas į paveldimo turto sąrašą, kadangi nebuvo įregistruotas tėvo vardu. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad minėto sodo namelio paveldėjimo klausimai dar nėra išspręsti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog pareiškėjo brolis M. M. priėmė visą mirusiajam tėvui priklausiusį turtą.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodytais motyvais, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui atsirastų galimybė arba ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, arba pasidalinti paveldėtą turtą su pareiškėjo mirusio brolio M. M. įpėdiniais notarine tvarka. Svarbi aplinkybė, kad M. M. įpėdiniai, įstatyminiai jo teisių ir pareigų perėmėjai neprieštarauja pareiškėjo, kaip teisėto įpėdinio teisėms, todėl yra reali galimybė pasinaudoti tiek 1964 m. CK 600 str., tiek naujojo CK 5.70 str. įtvirtina įpėdinių teisę palikimą pasidalinti savo nuožiūra.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog pašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t.y. jo pagrindu neatsiras, nepasikeis ir nepasibaigs asmenų subjektinės teisės ir pareigos. Faktinis palikimo priėmimas sukelia teisinių pasekmių bei suteikia teisę įpėdiniui reikalauti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o taip pat ginti faktiškai priėmusio palikimą įpėdinio teises nuo bet kokių pažeidimų, tame tarpe reikšti ieškinį dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatomas palikimo priėmimo faktas, įsiteisėjimo dienos.
Kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas patvirtina susiformavusią teismų praktiką, jog jeigu į turtą jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kitam įpėdiniui, tai pirmiausia nustatomas palikimo priėmimo faktas ir tik po to, jau nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto pagrindu, pripažįstamas negaliojančiu kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ar jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti I. M. pareiškimą, jo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir I. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė Danutė Kutrienė
Kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė
Egidijus Žironas