Civilinė byla Nr. 2-645/2008

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Schema“ dėl skolos priteisimo (civ. b. Nr. 2-1223-572/2008).

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Schema“ ir prašė priteisti iš atsakovo 97 000 Lt skolą už atliktus darbus, 7 651,20 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio suma yra labai didelė, jog atsakovas liko skolingas pareiškėjui didelę pinigų sumą už atliktus darbus, o atsakovui ilgai neatsiskaitant jis patyrė žymių nuostolių.

Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir nutarė nustatyti pareiškėjui 10 dienų terminą (iki 2008 m. liepos 10 d. imtinai) nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti bei 3 093 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti, pateikiant teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Teismas nurodė, kad vien žyminio mokesčio dydis ir aplinkybė, kad atsakovas su pareiškėju neatsiskaito jau metai laiko, nėra pakankama priežastis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Sunkiai turtinei padėčiai, dėl kurios ieškovas negalėtų žyminio mokesčio sumokėti šiuo metu, nustatyti turėjo būti pateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė (jeigu tokią turi) šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto ir prabangių transporto priemonių (arba kad jų turi tik minimaliems gyvenimo poreikiams tenkinti), kad negauna pajamų, susijusių su darbo ar kitokiais santykiais, arba kad tos pajamos yra minimalios, kad neturi lėšų bankuose. Pareiškėjo pateikti įrodymai jo sunkios turtinės padėties neatspindi.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: prašymą patenkinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Žyminio mokesčio suma yra labai didelė. Atsakovas liko skolingas pareiškėjui didelę pinigų sumą už atliktus darbus. Atsakovui ilgai neatsiskaitant, pareiškėjas patyrė žymių nuostolių ir negalėjo skolos sumos panaudoti savo poreikiams tenkinti bei įsipareigojimams vykdyti.

2. Pareiškėjas nesiekia išvengti pareigos sumokėti žyminį mokestį, tačiau dabar neturi galimybių jo sumokėti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo A. P. prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai neatspindi jo sunkios turtinės padėties.

Pareiškėjas A. P. , prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė, kad žyminio mokesčio suma yra labai didelė, kad atsakovas jam liko skolingas didelę pinigų sumą už atliktus darbus, o atsakovui ilgai neatsiskaitant jis patyrė žymių nuostolių. Šias aplinkybes, kaip pagrindą atidėti jam žyminio mokesčio mokėjimą, apeliantas nurodė ir atskirajame skunde.

Kaip jau minėta, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu. Teismas, gavęs tokį prašymą, turi taip pat nustatyti, ar pareiškėjas pagal byloje esančias aplinkybes galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas yra skolingas pareiškėjui ir dėl to šis patyrė nuostolių, nėra pagrįsta jokiais įrodymais: jis nenurodė, kokio dydžio nuostolius patyrė, kaip tuos nuostolius apskaičiavo ir pan. Vien ši aplinkybė nėra pagrindas teismui spręsti apie asmens sunkią turtinę padėtį kreipimosi į teismą momentu. Pareiškėjas nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių jo turtinę padėtį, t.y. kokias pajamas jis, jo šeima gauna, kokiu turtu disponuoja ir pan. Taigi, pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis yra sunki.

Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis vėliau pasikeis, t.y. pagerės taip, jog jis, teismui priėmus sprendimą, galės sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nesant duomenų, kad, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, A. P. vėliau galės susimokėti šį mokestį, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už paduotą ieškinį sumokėjimo terminas pasibaigė, A. P. nustatytinas naujas terminas sumokėti 3 093 Lt žyminio mokesčio už paduotą ieškinį bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui A. P. naują terminą iki 2008 m. rugsėjo 29 d. sumokėti 3 093 (tris tūkstančius devyniasdešimt tris) litus žyminio mokesčio už paduotą ieškinį bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Teisėjai                                                                                    Alė Bukavinienė

Audronė Jarackaitė 

Donatas Šernas