Administracinė byla Nr. I-973-437/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01819-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 21., 15.2.3.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant pareiškėjui J. V., atsakovų atstovei Miglei Einorytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas J. V. padavė teismui patikslintą skundą (b. l. 30–33), kuriame prašo panaikinti: Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2011-07-19 nutarimą Nr. 28-1-737 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas arba KD) 2011-08-01 sprendimą Nr. 2S-2652 „Dėl skundo nagrinėjimo“; priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skunde paaiškina, kad kalėjimų departamentas, nagrinėdamas jo skundą dėl jam paskirtos nuobaudos, neatliko skunde nurodytų aplinkybių išsamaus tyrimo, šališkai, atsižvelgiant tik į vienos pusės raštiškus išaiškinimus.
Nurodo, kad 2011-07-19 apie 15.00 val. vyko nuteistųjų bendras susirinkimas, kuriame dalyvavo Vilniaus PN administracijos atstovai. Susirinkimo pabaigoje įstaigos direktorius A. I. leido nuteistiesiems pasisakyti, nurodyti problemines situacijas, užduoti klausimus. Jis, norėdamas pasisakyti dėl administracijos pareigūnų elgesio, dar prieš susirinkimą sąsiuvinyje užsirašė esminius dalykus, kuriuos bandė pristatyti susirinkimo metu. Tokią jo teisę nustato Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 2, 3 d., 10 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str., kuris Lietuvos Respublikos piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir draudžia persekioti už kritiką.
Pažymi, kad susirinkimo metu jam ištarus „Apsaugos priežiūros vyr. specialistas G. L. labai grubus ir nemandagus, darbe jam trūksta emocinės kompetencijos, keikiasi taip, tarsi emocinę intelekto traumą būtų patyręs“, A. I. nutraukė jo pasisakymą, prižiūrėtojai jį išvedė iš susirinkimo ir Vilniaus PN direktoriaus A. I. 2011-07-19 nutarimu Nr. 28-1-737 jam buvo paskirta nuobauda – 5 paroms uždaryti baudos izoliatoriuje.
Teigia, kad jis pasisakydamas neįžeidinėjo pareigūno, frazę „tarsi emocinę intelekto traumą būtų patyręs“ išsakė be jokių draudžiamų vartoti žodžių. Nurodo, kad šią aplinkybę gali patvirtinti susirinkime dalyvavę administracijos pareigūnai bei nuteistieji. Teigia, kad neminėjo tokios frazės kaip „Dievas nedavė intelekto ir jis visiškai neturi smegenų“, todėl nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 p. reikalavimų.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus PN pareigūnai nevykdo savo pareigų tarnaudami įstatymui, visuomenei, negina visų žmonių nuo neteisėtų veiksmų, nesilaiko humanizmo principų, su nuteistaisiais elgiasi ciniškai.
Pažymi, kad neteisėtai atliko penkias paras baudos izoliatoriuje, kur negalėjo naudotis televizoriumi, rašyti laiškus artimiesiems, skambinti telefonu (bendrauti su artimaisiais), apsipirkti parduotuvėje, neteko galimybės sveikai leisti laiką lauke bei sporto salėje, todėl jaučiasi pažemintas ir patyrė moralinį išgyvenimą, dvasinį sukrėtimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad susirinkimo metu jis tik išreiškė savo nuomonę apie vyr. specialisto elgesį. Teigė, kad šias aplinkybes gali patvirtinti susirinkime dalyvavę asmenys: Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojas A. L., kiti pareigūnai, nuteistieji (konkrečių asmenų nenurodė). Dažnai vartoja frazę „patyręs intelekto traumą“, tačiau nemano, jog tai galima laikyti įžeidimu.
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 44–45), kuriame paaiškina, kad nuteistajam J. V. 2011-07-19 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-737 buvo paskirta nuobauda – 5 paros baudos izoliatoriuje. 2011-07-19 buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojų A. B. ir A. B. tarnybiniai pranešimai, kuriais pareigūnai informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2011-07-19 apie 15.15 val. bendro susirinkimo metu J. V. kitų nuteistųjų akivaizdoje įžeidė vyr. specialistą G. L., sakydamas „jam Dievas nedavė intelekto ir jis visiškai neturi smegenų“. Remdamasis surinkta dokumentine medžiaga, J. V. pasiaiškinimu Vilniaus PN direktorius įvertino kilusią situaciją ir paskyrė J. V. nuobaudą už jo padarytą nusižengimą.
Mano, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, yra adekvati padaryto nusižengimo sunkumui, J. V. ir pats neneigia, kad jis nepagarbiai ir įžeidžiančiai kalbėjo apie Vilniaus PN pareigūną, du kiti pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo jo pasakytus žodžius ir padarytą pažeidimą, todėl nuobauda J. V. paskirta teisėtai.
Pabrėžia, kad turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir J. V. nepadarė jokios žalos.
Teismo posėdyje atsakovų atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus PN direktorius dalyvavo susirinkime ir girdėjo pareiškėjo pasisakymą, po pats incidentas buvo užfiksuotas pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsakovų poziciją. Nurodė, kad KD skundą nagrinėjo vertindamas surinktą rašytinę medžiagą. Mano, kad pareiškėjas buvo nubaustas teisėtai.
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. V. ginčija Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 28-1-737 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 46–47, 59), kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas 5 paroms į baudos izoliatorių ir Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 2S-2652 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 71), taip pat prašo atlyginti jam 1000 litų dydžio neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus neteisėtų veiksmų, t. y. paskirtos nuobaudos, kurią paskyrus jis 5 paroms buvo uždarytas į baudos izoliatorių.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), patvirtinto 2002-06-27 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-994 (byloje aktuali 2011-06-21 įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-07-05), 12 str. 1 dalyje įtvirtina bendra nuteistųjų pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Kodekso 110 str. 1 d. 1 punkte įtvirtina speciali nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (byloje aktuali 2010-04-26 taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-04-30) 50 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.
Vilniaus pataisos namų surinkta rašytinė medžiaga (b. l. 36–38, 48–49, 50–53, 56–58, 60–70) patvirtina, kad 2011 m. sausio 19 d. apie 15.15 val. bendro susirinkimo metu pareiškėjas J. V. kitų nuteistųjų akivaizdoje įžeidė Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. specialistą G. L.. Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojai A. B. (A. B.) ir A. B., dalyvavę bendrajame susirinkime, 2011 m. liepos 19 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 48, 49) nurodė, jog pareiškėjas susirinkimo metu įžeidė vyr. specialistą G. L., sakydamas „kad jam Dievas nedavė intelekto ir jis visiškai neturi smegenų“.
Pareiškėjo teigimu, jis tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 48, 49) ir skundžiamame nutarime (b. l. 46–47, 59) užfiksuotos frazės susirinkimo metu nesakė, nes savo kalbą buvo iš anksto užsirašęs, tik, kalbėdamas apie vyr. specialistą G. L., paminėjo, jog jis „tarsi emocinę intelekto traumą būtų patyręs“. Teismo posėdyje teismas pasiūlė pareiškėjui nurodyti asmenis, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius, tačiau pareiškėjas negalėjo nurodyti konkrečių asmenų.
Kita vertus, pareiškėjo teiginius paneigia jau minėtuose tarnybiniuose pranešimuose įtvirtintas pareiškėjo pasisakymo fragmentas, taip pat teismo posėdyje apklaustų kaip liudytojai Vilniaus pataisos namų darbuotojų parodymai. Liudytojai A. B. ir A. B. patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, parodė, jog pareiškėjas pareigūną G. L. pavadino „debilu“, „silpno proto“, sakė, kad jam „Dievas nedavė intelekto ir jis visiškai neturi smegenų“, neatmeta galimybės, jog tarp pareiškėjo ir pareigūno G. L. galėjo būti kažkoks konfliktas. Apklaustas kaip liudytojas vyr. specialistas G. L. parodė, kad susirinkime nedalyvavo, santykiai su nuteistuoju darbiniai, konfliktų su pareiškėju neturėjo, kelis kartus pagal kompetenciją rengė atsakymus į pareiškėjo skundus. Liudytojų parodymai ir byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad 2011 m. liepos 19 d. vykusio susirinkimo metu kitų nuteistųjų akivaizdoje pareiškėjas įžeidė Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. specialistą G. L., sakydamas „Dievas nedavė intelekto ir jis visiškai neturi smegenų“, ir taip pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkto reikalavimus. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo minimas teiginys „tarsi emocinę intelekto traumą būtų patyręs“ yra ne ką mažiau įžeidžiantis nei užfiksuotas skundžiamame Vilniaus pataisų namų direktoriaus nutarime.
BVK 142 str. 1 ir 2 dalys nustato nuobaudas, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Nuobauda – pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų – yra nustatyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal BVK 143 str. 1 dalį ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 202 punktą skirti nuteistiesiems nuobaudas, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, turi teisę tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. BVK 142 str. 1 d. 4 punkte numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (BVK 143 str. 7 d.). Darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų direktorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ir pagrįstai, įvertinęs surinktą rašytinę medžiagą, skyrė paskyrė pareiškėjui adekvačią padaryto nusižengimo sunkumui nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 5 paroms. Kalėjimų departamentas, BVK 183 str. nustatyta tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl 2011 m. liepos 19 d. nutarimu jam skirtos nuobaudos, 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 2S-2652 nustatė, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė faktinių aplinkybių, paneigiančių minėtą Kalėjimų departamento padarytą išvadą.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso normomis. Deliktinė (t. y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246–6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (t. y. dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246–6.250 str., CK 6.271 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus jo nurodyto valdžios institucijos pareigūno (CK 6.271 str. 2 d.) – Vilniaus pataisos namų direktoriaus – neteisėtus aktus (CK6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.
Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo nurodyti Vilniaus pataisos namų direktoriaus veiksmai, susiję su nuobaudos pareiškėjui paskyrimu, buvo neteisėti, t. y., kad šios įstaigos pareigūnas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Pareiškėjas neįrodė esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 str., t.y. valdžios institucijos darbuotojo neteisėtų aktų. Nenustačius minėtos sąlygos negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalą. Todėl pareiškėjo skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjo J. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Liuda Arlauskienė
Raimondas Blauzdžius
Liudmila Zaborovska