Civilinė byla Nr. 2A-1793-657/2012
(Proceso Nr. 2-05-3-14367-2010-4)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos
77.6.; 121.13.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo P. D. ir G. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 pagal ieškovų P. R. Roko, S. V. R. ieškinį atsakovui P. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir globėjo paskyrimo bei atsakovo P. D. priešieškinį dėl įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo panaikinimo, dėl reikalavimo grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai P. R. R. ir S. V. R. kreipėsi į teismą prašydami apriboti neterminuotai tėvo P. D. valdžią sūnaus J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; nustatyti nepilnamečio J. D. nuolatinę globą ieškovams; nustatyti nepilnamečio J. D. gyvenamąją vietą su ieškovais (T.1, b.l. 3-9).
Nurodė, jog 2010-07-28 mirė jų dukra D. D., kuri su savo sūnumi J. D., gimusiu (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su jais daugiau kaip 10 metų. Iki vaiko gimimo dukra gyveno su atsakovu Vilniuje, tačiau likus mėnesiui iki gimdymo dukra atvyko gyventi pas tėvus. Dukters ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2001-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Atsakovas sūnaus materialiai neišlaikė, todėl pagal dukters prašymą 2001-07-18 nutarimu iš jo buvo priteisti alimentai. Alimentai buvo išieškomi priverstinai, atsakovas ir toliau sūnumi nesirūpino. Per daugiau kaip 10 metų atsakovas nė karto su sūnumi nebendravo, jo nelankė, visiškai nesirūpino jo mokslu, elgesiu, sveikata, bendravimu ar kitais klausimais, todėl tarp tėvo ir sūnaus nėra jokių ryšių. Po vaiko motinos laidotuvių atsakovas pareiškė, kad imsis bet kokių priemonių, kad pasiimtų vaiką. Nuo tada berniukas pasidarė irzlus, piktas, verksmingas. Atsakovas ėmė vaikui ir kitiems asmenims šmeižti vaiko motiną, nepagarbiai apie ją kalbėti. Vaikas pats ėmė prašyti, kad jį apgintų nuo tėvo ir neleistų išsivežti iš namų. Atsakovas reikalavo, kad vaikas būtų patalpintas į globos įstaigą, kol bus išspręstas gyvenamosios vietos klausimas. Siekiant atstatyti vaiko ir tėvo ryšį buvo pravesti susitikimai pas psichologę, tačiau po dviejų susitikimų vaikas atsisakė į juos vykti, kadangi tėvas ir senelis J. D. iš jo tyčiojasi, vadina jį kurčnebyliu, šmeižia šeimą vaiko akivaizdoje. Atsakovas savavališkai kreipėsi į Kauno Senamiesčio pagrindinę mokyklą, kur vaikas mokosi, dėl jo išbraukimo iš sąrašų ir pervedimo skubos tvarka mokytis į Šiaulius, neatsižvelgdamas į rekomendacijas, kad perimti vaiką bus galima tada, kai jis bus tam pasiruošęs. Toks atsakovo elgesys, pažeidžia nepilnamečio sūnaus teises, todėl jam neterminuotai turėtų būti apribota tėvo valdžia sūnui.
Atsakovas P. D. nesutikdamas su ieškiniu priešieškiniu prašė pareikalauti iš ieškovų grąžinti tėvo valdžion nepilnametį sūnų J. D.; priteisti 10000,00 Lt už padarytą moralinę žalą; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. Gudėno 2010-09-02 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 14-25, T.3, b.l. 3-10).
Nurodė, jog ieškovė S.V. R. yra 66 m. amžiaus, serganti progresuojančia onkologine liga, turinti vienintelį pragyvenimo šaltinį – kuklią pensiją. P.R. R. yra 72 m. amžiaus, kamuojamas įvairių senatvinių ligų, pragyvenantis iš kuklios pensijos. Ieškovai siekia jo sūnaus globos, turėdami informaciją apie mirusiai D. D. atsakovo mokėtus alimentus – 1300 Lt per mėnesį. Jo darnus gyvenimas su vaiko motina pasibaigė jai išvažiavus gimdyti į Kauną. Vaikas tapo įkaitu senelių R. įgeidžių tenkinime. Su sūnumi matėsi tik savaitgaliais, nes mokėsi rezidentūroje ir dirbo Vilniuje. Nutraukus santuoką 2001-07-18 nutarimu buvo priteisti alimentai, tačiau teismas bendravimo su sūnumi sąlygų nenustatė. Alimentus mokėjo laiku ir nebuvo išieškomi priverstine tvarka. Teismui nenustačius, o motinai geranoriškai neleidžiant su sūnui matytis, ryšys tarp tėvo ir sūnaus nutrūko. Vaiko motina neleidimą bendrauti naudojo kaip bausmę, tačiau Vaiko teisių apsaugos institucija jo nepilnamečio sūnaus teisės matytis su tėvu 10 metų negynė. Dėl turtinių ginčų bendravimas pasidarė nebeįmanomas, sūnus buvo per mažas, kad suprastų susiklosčiusią situaciją, o buvusios žmonos elgesys pasidarė neprognozuojamas. Nenorėjo, kad nepilnametis sūnus stebėtų barnius ir pykčius ir būtų emociškai traumuojamas, eilę metų laukė pasikeitimų. Buvusios žmonos mirtis atvėrė naujas bendravimo su sūnumi galimybes. Laidotuvių dieną sūnų matė tik keletą sekundžių pareiškiant užuojautą dėl motinos mirties ir paspaudžiant ranką. Užuojautos pareiškimas negalėjo sutrikdyti sūnaus sveikatos. Vaikas laikomas ir kankinamas emociškai labai sudėtingoje aplinkoje. Jam diagnozuotas adaptacijos sutrikimas nustatytas praėjus 5 dienoms po laidotuvių. Tai įrodo, kad sūnaus gyvenamoji aplinka – 2 metus trukusi jo motinos liga, jau eilę metų jį veikė neigiamai. Ieškovai, siekdami savanaudiškų tikslų (naudotis jo mokamais alimentais) bandė nuslėpti buvusios žmonos mirties faktą. Jie ėmė vadinti sūnų M. ir siekia sunaikinti vaiko kilmės ištakas. Jis yra nepriekaištingos reputacijos, už kruopštų ir sąžiningą darbą apdovanotas Almos Adamkienės padėka, turi pastovų, gerai apmokamą darbą, 4 kambarių butą Šiauliuose ir 3 kambarių butą Vilniuje, turi visas galimybes pasirūpinti savo sūnumi, todėl vaikas turi būti grąžintas jam. Būdamas vieninteliu nepilnamečio sūnaus teisių ir pareigų vykdytoju deklaravo jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir nukreipė sūnų į Šiaulių „Romuvos“ pagrindinės mokyklos penktą klasę. Psichologinių konsultacijų metu vaikas nepasisveikino, neatsakė į klausimus, kalbinamas nusisuko, bet puikiausiai vykdė pagrobėjų R. nurodymus. Vaikas yra nepilnametis, todėl nėra pakankamai veiksnus, kad savarankiškai nuspręstų su kuo gyventi jam yra geriau. Jo atskyrimas nuo pagrobėjų yra būtinas, nes ieškovai naudojasi sūnaus patiklumu ir tendencingai bruka neigiamą informaciją apie tėvą. Nėra pagrindų tėvo valdžiai apriboti, todėl nepilnametis sūnus turi būti perduotas tėvui.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su atsakovo P. D. priešieškiniu nesutiko (T.3, b.l. 61-67). Nurodė, jog atsakovas privalėjo skubiai spręsti nepilnamečio J. D. laikinosios globos nustatymo klausimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl tėvo valdžios apribojimo ir globėjų skyrimo. Vaiko laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Kauno miesto savivaldybės administracija priimdama ginčijamą įsakymą tik vykdė teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius vaiko teisių apsaugą t.y. išsprendė klausimą, dėl vaiko, laikiniai likusio be globos. Rengiant dokumentus dėl vaiko laikinosios globos nustatymo buvo naudotasi Kauno miesto savivaldybei prieinama informacija apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą Kauno mieste. Vaikas maždaug nuo 1 metų kartu su mama ir seneliais bei teta R. R. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas dėl vaiko gyvenimo skyrium pretenzijų nereiškė. Išlaikymo pareigą atsakovas pradėjo vykdyti ne savo noru, o tik teismui priėmus nutarimą. 2010 07 28 mirus D. D. atsakovas nesikreipė į teismą su prašymu išspręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o savavališkai ėmėsi veiksmų, prieštaraujančių vaiko interesams: be vaiko žinios pakeitė gyvenamąją vietą, siekė vaiką pervesti mokytis į mokyklą Šiauliuose ir pan. P.R. R. ir V.S. R. yra artimi J. D. giminaičiai, o vaikui yra daugiau kaip 10 metų. R. pateikė pažymas, kad jie pagal sveikatos stovį gali būti vaiko laikinaisiais globėjais. Atsakovas pripažįsta, jog su sūnumi nebendravo nuo jo gimimo dėl priešiško buvusios žmonos ir jos tėvų nusiteikimo, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė. Atsakovas pats nesiėmė priemonių, kad įgyvendinti savo teisę matytis su sūnumi. Savo teisių jis neįgyvendino ir esant gyvai D. D., nes daugiau kaip 9 metus nesikreipė į teismą, kad jam būtų leista auginti savo sūnų arba bent suteikta teisė vaiką lankyti, dalyvauti jo auklėjime, bendrauti su juo.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS nurodė, jog su ieškiniu sutinka, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog globėjai tinkamai atlieka pareigas, vaikas prisirišęs prie senelių, geri santykiai su teta. Atsakovas norėjo, kad tas ryšys būtų momentinis ir žaibiškas. Tėvas savo ryšį su sūnumi norėjo atkurti vadovaujantis išskirtinai savo interesais, neatsižvelgiant į vaiko poreikius ir norus. Vaikas apklausoje akcentavo, kad tėvas jam visiškai svetimas žmogus ir apie ryšio atkūrimą, kurio net nebuvo, negali būti kalbos. Vaikas paminėjo, kad su tėvu nesijaučia saugus, tėvo bijo ir nemato perspektyvos ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas apribojo terminuotai – iki 2017 01 27 atsakovo P. D. tėvo valdžią sūnaus J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; nustatė nepilnamečio J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ieškovams P. R. R. ir V. S. R.; nustatė nepilnamečio J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovais P. R. R. ir V. S. R.; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (T.19, b.l. 132-141). Teismas nustatė, jog nepilnamečio J. D. tėvai yra D. D. ir atsakovas P. D. (T.1, b.l. 13). Jų santuoka buvo nutraukta 2001-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. 2001-07-18 Kauno miesto apylinkės teismas iš atsakovo priteisė alimentus po ¼ dydžio uždarbio ( pajamų) iki sūnaus pilnametystės ( T.1, b.l. 7). (duomenys neskelbtini) D. D. mirė (T.1, b.l. 12). 2010-08-26 vaiko seneliai kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios atsakovui P. D. apribojimo ir globėjų paskyrimo. Ieškovų prašymu 2010-08-28 nutartimi atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta matytis su sūnumi (T.1, b.l. 34-35). 2010-09-02 J. D. buvo nustatyta laikinoji globa, o ieškovai paskirti jo globėjais (T. 2, b.l. 30). Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostata, formuojant teisminę praktiką bylose dėl tėvų valdžios ribojimo, kad, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kt., tai reiškia jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas pažymėjo, kad vaikas gali būti grąžintas tėvui, tik nustačius, kad nėra pagrindų riboti atsakovui tėvo valdžią. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, kad nepilnametis J. D. su ieškovais gyvena nuo pat savo gimimo, o atsakovas 10 metų su vaiku visiškai nebendravo, nepalaikė jokių ryšių ir vaikas pirmą kartą savo biologinį tėvą pamatė tik būdamas 10 metų amžiaus per savo mamos D. D. laidotuves, bei įvertinęs atsakovo poziciją, kurioje jis neįžvelgė savo kaltės, kaltindamas vaiko motina ir vaikų teisių apsaugos instituciją, padarė išvadą, jog atsakovas visiškai nesupranta tėvo valdžios įgyvendinimo instituto, be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių visiškai nedalyvavo savo sūnaus auklėjime ir ugdyme, nors iš bylos aplinkybių matyti, kad maždaug iki 6 metų vaikui tėvas buvo reikalingas ir vaikas norėjo su juo bendrauti. Teismas nurodė, kad nors ir nebuvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas, kuriam buvo neleista bendrauti su vaiku, būtų įgyvendinęs savo kaip tėvo pažeistas teises ir gynęs jas teismine tvarka. Teismas atmetė atsakovo tėvo J. D. ir brolio P. D. parodymus, kadangi jie yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, o P. D. – dar ir nenuoseklūs bei prieštaringi. Abu liudytojai yra artimi atsakovo giminaičiai, todėl teismas laikė, kad jų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi, nes jie turi interesą padėti atsakovui laimėti bylą. Atsakovui neįrodžius, kad iš vaiko mamos pusės jam buvo sudarytos kliūtys bendrauti su vaiku, nepateikus jokių įrodymų, kad savo prigimtinę teisę jis gynė įstatymuose nustatyta tvarka, ir kad tik buvusios žmonos mirtis jam atvėrė bendravimo su sūnumi galimybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas sąmoningai nevykdė savo, kaip tėvo, konstitucinės pareigos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu: buvo visiškai abejingas vaiko likimui, net minimaliai nedalyvavo jo auklėjime, ugdyme, nedėjo jokių pastangų ryšiui su sūnumi sukurti ir tą ryšį išsaugoti. Teismas nustatė, kad atsakovas geranoriškai nevykdė ir pareigos išlaikyti savo sūnų ir prie jo išlaikymo visiškai neprisideda ir šiuo metu. Atsakovo veiksmai po vaiko mamos mirties rodo, jog jam visai nerūpi vaiko išgyvenimai, jo emocinė būsena. Iš nustatytų faktų, kad atsakovas ir jo tėvas ne tik dalyvavo D. D. laidotuvėse, bet ir buvo pakviesti gedulingų pietų, teismas sprendė, jog ieškovai neturėjo tikslo atriboti vaiką nuo tėvo, buvo geranoriški. Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas suabsoliutina savo kaip biologinio tėvo teises ir iškelia jas virš prioritetinių vaiko teisių, visiškai nepaisydamas savo sūnaus teisių ir jo teisėtų interesų gyventi saugioje, harmoningoje aplinkoje. Remdamasis specialisto – psichologo išvadomis teismas konstatavo, kad tarp tėvo ir sūnaus nėra jokio ryšio, nes tėvas nesugebėjo įsiklausyti ir traumavo vaiką ta prasme, kad jam neužtikrino saugumo ir nevertino fakto, kad vaikas patyrė didelę traumą – buvo neseniai mirusi jo mama. Teismo nuomone atsakovo neprognozuojamas procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu leidžia spręsti, kad vaiką jis siekia susigrąžinti tikrai ne vedinas tėviškų jausmų ir meilės bei siekdamas sąžiningai atlikti savo, kaip vaiko tėvo pareigas, užtikrinti sūnui ramią, saugią, harmoningą aplinką, kuri mamos mirtį išgyvenusiam vaikui yra būtina. Vaiko interesais teigiamų tikslų pasiekimui jis turėtų dėti visas pastangas kooperuotis ir bendradarbiauti. Teismas nustatė, kad matydamas vaiką teisme atsakovas nei karto prie vaiko nepriėjo, jo neužkalbino, neieškojo kontakto, net nepasisveikindavo. Teismas įsitikino, kad atsakovo aplinkoje nėra pagarbos vaiko mirusiai mamai, jos tėvams. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad priešieškinio patenkinimo atveju vaikui pradėjus gyventi su tėvu atsakovo skleidžiamos, tačiau leistinais įrodymais nepagrįstos istorijos, peržengiančios net elementariausias padorumo ir moralės ribas, taptų jam žinomos ir tuo padarytų vaikui didžiulę žalą. Nustatyta, kad berniukas nenori gyventi su tėvu, jo bijo ir nekenčia. Teismo nuomone vaikas yra pakankamai brandus savo nuomonei išreikšti. Kadangi teismui nekilo net menkiausių abejonių dėl vaiko psichinės būsenos, todėl atsakovo prašymą skirti ne psichologinę, o psichiatrinę ekspertizę teismas vertintino kaip žeminančią vaiką kaip asmenybę. Teismas pažymėjo betarpiškai įsitikinęs, kad atsakovo aplinkoje be sarkazmo ir nuvertinimo, kurį įvardijo psichologė, yra ir agresijos, nenoro įsiklausyti į vaiko norus, suprasti jį kaip asmenybę. Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas 10 metų neįgyvendino tėvo valdžios – su vaiku nebendravo, juo nesirūpino, nesidomėjo ir neauklėjo, o po vaiko mamos mirties jis savo kaip tėvo valdžią pradėjo įgyvendinti veiksmais, priešingais vaiko interesams – neatkūręs emocinio ryšio norėjo vaiką perkelti į kitą aplinką atplėšiant jį nuo aplinkos ir žmonių, supusių jį nuo pat gimimo, o patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą ir perdavus jo valdžion nepilnametį J. D., būtų pažeisti vaiko interesai augti ramioje, harmoningoje aplinkoje. Teismas nustatęs, kad atsakovas ignoruoja savo sūnaus, kaip besiformuojančios asmenybės, emocinius poreikius ir savo elgesiu, jo paties ir artimųjų kuriamomis ir skleidžiamomis nepagrįstomis istorijomis apie vaiko pagrobimą, kalinimą ir gal net lytinį išnaudojimą gali daryti vaikui kompleksinį žalojamąjį poveikį, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl tėvo valdžios atsakovui apribojimo yra tenkintinas, o atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl vaiko grąžinimo atsakovo valdžion, neturtinės žalos priteisimo pripažino nepagrįstais ir neįrodytais, todėl atmestinais (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovo reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės 2010-09-02 įsakymą dėl J. D. laikinosios globos nustatymo teismas laikė atmestinu, kadangi patenkinus ieškinio reikalavimus šis atsakovo priešieškinio reikalavimas, net ir jo patenkinimo atveju, nesukurtų šalims ir vaikui jokių teisinių pasekmių, be to byloje pateikta laikinosios globos nustatymo medžiaga leido spręsti, kad įsakymas buvo parengtas ir priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas nustatė, kad pagal savo sveikatos būklę ieškovai vaiką globoti ir juo rūpintis gali, o atsakovui bylos nagrinėjimo metu sukūrus antrą šeimą, gimus dukra, preziumavo, jog tikėtina, kad gyvenant šeimoje, auginant dukrą gali keistis atsakovo supratimas apie savo kaip tėvo pareigų vykdymą, be to, laiko eigoje gali keistis ir paties vaiko supratimas tėvo atžvilgiu, todėl laikė, kad yra pagrindas tėvo valdžią apriboti terminuotai (CK 3.180 str., CPK 185 str.). Teismo nuomone, užtikrinant nepilnamečio J. D. teises ir interesus, jo teisių įgyvendinimą, tame tarpe ir teisę turėti tinkamą aplinką, kuri užtikrintų vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, tikslinga jam nustatyti nuolatinę globą, nuolatiniais jo globėjais paskiriant ieškovus ir vaiko gyvenamąją vietą nustatant su ieškovais.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniais skundais P. D. ir G. D. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ir civilinę bylą Nr.2-1399-375/2012 perduoti nagrinėti iš naujo pagal teismingumą (T.22, b.l. 3-20).
Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad jis nevykdė pareigos geranoriškai išlaikyti savo sūnų, nes alimentus iki D. D. mirties sūnaus J. D. išlaikymui mokėjo gera valia pagal jo prašymą per Respublikinę Šiaulių ligoninę, kiekvieną mėnesį ketvirtadalį atsakovo darbo užmokesčio pervedant į asmeninę D. D. banko sąskaitą. Duomenų apie priverstinį ieškojimą per antstolį 2001-08-02 išduotame vykdomojo rašto originale nėra. Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Š. 2011-12-21 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos suteikimo nurodė, kad nuo 2003-01-01 iki 2011-12-21 antstolių žinioje nebuvo vykdoma vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš P. D.. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neteisėtais rašytiniais įrodymais - Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-03-09 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei CK 3.269 str. 7 p. prieštaraujančiu Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V.Gudėno 2010-09-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. D. laikinosios globos. Atsakovo teigimu 2012-03-09 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje rekomenduodamas neterminuotai apriboti tėvo P. D. valdžią, skyrius, privalėjo pasisakyti dėl abiejų P. D. vaikų tolesnės globos ir globėjo skyrimo. Priešingai Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-03-09 išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), CK 3.249 str. l d. 4 p. apsprendžia vaikų globos nustatymo vieną iš principų - brolių ir seserų neišskyrimą, o Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nuslėpė žinomą faktą, kad teismo prašantys jiems paskirti nepilnamečio J. D. nuolatinę globą ieškovai R., vadovaujantis CK 3.269 str. 7 p. negali būti skiriami globėjais. Be to, nurodė, kad 2012-14-13 teismo posėdžio metu, kuriame atsakovas nedalyvavo, Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą dėl neterminuoto valdžios apribojimo. Teigia, kad jis nebuvo supažindintas su minėta išvada, tačiau teismas, priimdamas 2012-05-02 sprendimą, šia išvada vadovavosi kaip rašytiniu įrodymu. Be to, nurodo, jog priėmęs nagrinėti ieškovų pateiktą ieškinį, teismas pažeidė CPK 137 str. 2 d. 7 p. reikalavimus, nes ieškovai dėl 65 metų amžiaus apribojimo viršijimo negali būti nepilnamečių vaikų, vyresnių kaip 10 metų amžiaus, globėjais (rūpintojais), kadangi CK 2.11 str. 2 d. 5 p. nustato, kad fizinis asmuo, kurio civilinis veiksnumas apribotas, negali pareikšti ieškinio, susijusio su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas.
2. Teismas 2012-04-13 išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant atsakovui P. D. ir trečiajam asmeniui G. D., o sprendimą priėmė tik 2012-05-02. Tuo teismas grubiai pažeidė procesines teisės normas, numatytas CPK 285 str. 6 d., kuri nustato, kad sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas, o sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jos priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas pažeidė CPK 378 straipsnio nuostatas, vienareikšmiškai nustatančias, kad šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių.
3. Teismas bylą išnagrinėjo, pažeisdamas įstatymo nustatytus bylų teismingumo reikalavimus. Nurodo, kad pagal Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos 2010-08-24 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus J. D. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16 buvo Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškinio priėmimo rezoliucijos data yra 2010-08-27, vaiko laikinoji globa tuo metu dar nebuvo paskirta, todėl ieškinys turėjo būti paduodamas ir nagrinėjamas pagal atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus deklaruotą gyvenamąją vietą Šiauliuose, o teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą, šiuo atveju negalėjo būti taikytinas. Teismas vadovavosi neteisėtai išduota Kauno m. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2010-09-16 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad nepilnamečio J. D. gyvenamoji vieta nuo 2010-09-16 deklaruota Kaune, (duomenys neskelbtini), kadangi pagal LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, ieškinį (skundą) tuo klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra stabdoma, kol teismas išnagrinės ieškinį (skundą). 2010-09-16 atvykimo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys adresu: (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, todėl turėjo būti panaikinti, tačiau 2012-05-02 sprendime klausimas paliktas nespręstu. Pažeidžiant teismingumo taisykles iškeltą civilinę bylą teismas nutartimi turi perduoti nagrinėti tam teismui, kuriam ji teisminga. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos perdavimo klausimo išsprendimas tokiu atveju priskirtinas bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, įstatymas numato, jeigu priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas bylą turi perduoti nagrinėti pagal rūšinį teismingumą.
4. Apeliantai nurodo, jog teismas, atsisakydamas priimti atsakovo 2012-04-13 patikslintą priešieškinį, pažeidė procesinių teisės normų reikalavimus, nes neteisėtai atėmė atsakovui teisę pakeisti priešieškinio dalyką ar pagrindą, nors CPK 377 straipsnis šeimos bylose suteikia atsakovui teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos keisti priešieškinio dalyką ar pagrindą. Nurodo, kad būtinumą patikslinti priešieškinį sąlygojo naujai atsiradusios svarbios aplinkybės. Be to, teismas, netenkinęs apelianto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, pažeidė CPK 3 str. 3 d. nuostatas, numatančias, esant pagrindui manyti, kad teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kauno m. apylinkės teismas civilinėje byloje, nustatęs Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V.Gudėno 2010-09-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. D. laikinosios globos prieštaravimą CK 3.269 str. 7 p., privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kuria iš dviejų vienas kitai prieštaraujančių teisės normų vadovautis, priimant sprendimą šioje civilinėje byloje. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo jo sūnui paskirti teismo medicininę – psichiatrinę ekspertizę vaiko psichikos būklei įvertinti, o jo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo paliko nenagrinėtu. Teigia, kad šių įrodymų pagrindu nepaneigus abejonių dėl galimo nepilnamečio J. D. seksualinio išnaudojimo, teismas negalėjo nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę globą ieškovui P. R. R..
5. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš atsakovo priteisė teismo išlaidas.
Apeliantė G. D. apeliaciniame skunde papildomai nurodė, kad priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau prieš tai atsisakęs priimti apeliantės pareiškimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai M. D. priteisimo, teismas pažeidė M. D., kurią atstovauja apeliantė, teises, bei jos teises, kadangi nustatęs tam tikrus jo trūkumus pirmiausiai privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą. Nurodė, kad dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu teismas ją įtraukė savo iniciatyva. Teigia, kad esant tokiam teismo procesiniam sprendimui, ne teismo kompetencijos ribose spręsti, ar apeliantė į procesą įstos trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankišką reikalavimą, ar į procesą įstos kurios nors šalies pusėje, nereikšdama savarankiško reikalavimo. Teismas pažeidė CPK 327 str. 2 d. 7 p., nes išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka, nes atsisakydamas priimti pareiškimą su savarankišku reikalavimu dėl ginčo dalyko byloje, neteisėtai atėmė apeliantei teisę CPK 46, 377 straipsnių pagrindu pateikti teismui ieškininį reikalavimą nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės. Tikslu paskirstyti vaikų išlaikymui teismo priteistas lėšas po lygiai kiekvienam vaikui, teismas šioje byloje privalėjo priteisti periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokamą konkrečią pinigų sumą kiekvienam vaikui, kadangi ginčas civilinėje byloje vyksta ne tik dėl atsakovo sūnaus J. D. globos, bet ir dėl sūnaus išlaikymo priteisimo, o prievolę jį išlaikyti turi apeliantės vyras atsakovas P. D., kuris tuo pat metu turi lygiavertę prievolę išlaikyti ir jų dukrą M. D..
Be to, prašo apeliantas išreiškė prašymus: prie bylos prijungti patikslintą priešieškinį su priedais; jo nepilnamečiui sūnui paskirti medicininę – psichiatrinę ekspertizę, įpareigojant ekspertą atsakyti į klausimus: „Ar jo nepilnamečio sūnaus J. D. baimę tėvui sukelia psichikos sutrikimas ar senelių (iš motinos pusės) įtaka neigiamam tėvo įvaizdžiui sukurti?“ ir „Ar jo sūnus J. D. buvo seksualiai išnaudojamas?“; paskirti ekspertizę (DNR tyrimą) tėvystei nustatyti; panaikinti J. D. 2010-09-16 atvykimo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis adresu: (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus teismo sprendimui apie priimtą sprendimą informuoti Gyventojų registro tarnybą prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir Aleksoto seniūniją; peržiūrėti ieškinio padavimo teisėtumą ir pagrįstumą; už nepagrįstus prašymus dėl tėvo teisių suvaržymo abiem ieškovams skirti po maksimalią 20000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; išnagrinėti 2012-04-13 patikslintą priešieškinį, priešieškinį tenkinti, ieškinį palikti nenagrinėtu; grąžinti tėvo valdžion nepilnameti sūnų J. D. į D. šeimą, nustatant jo nuolatinę gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini); Kauno m. apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-1399-375/2012 nustačius Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus V.Gudėno 2010-09-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. D. laikinosios globos prieštaravimą LR CK 3.269 straipsnio 7 punktui, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, kuria iš dviejų vienas kitai prieštaraujančių teisės normų vadovautis, priimant sprendimą šioje civilinėje byloje; trečiojo asmens G. D. 2012-04-06 pareiškimą prijunti prie civilinės bylos Nr. 2-1399-375/2012 ir išnagrinėti kartu su 2012-04-13 patikslintu priešieškiniu.
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ieškovai P. R. R. ir V. S. R. nurodė, kad su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašė juo atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (T.23, b.l. 83-98, T.24, b.l. 2-11). Nurodo, jog pats atsakovas P. D. savo valia ir tik dėl jam žinomų priežasčių pasišalino iš posėdžių salės, todėl byla buvo baigta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Pažymima, kad tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Be to, atsakovo skundai dėl bylos teismingumo, ekspertizės skyrimo buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. G. D. byloje neatstovavo savo dukters M. D. interesų, o reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo nebuvo susijęs su ginčo esme ir gali būti pareikštas atskiroje byloje. Pažymi, jog bylą išnagrinėjus esmės buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, todėl apeliantų reikalavimas peržiūrėti sprendimą už akių nepagrįstas. Nepagrįstu laiko apeliantų argumentą dėl ieškovų neveiksnumo pagal amžių, nes ieškovai yra veiksnūs, jų veiksnumas nėra apribotas ar jie pripažinti neveiksniais. Pabrėžia, jog J. D. gyvenamoji vieta nuo gimimo buvo Kaune, todėl byla teisminga Kauno miesto apylinkės teismui. Šiauliuose J. D. niekada negyveno, o atsakovo pateikta deklaracija apie J. D. deklaruotą gyvenamąją vietą Šiauliuose nesutapo su faktine gyvenamąja vieta. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas dėl pažeistos prigimtinės teisės matytis broliui ir seseriai, nes nuo pat gimimo tėvas su sūnumi nebendravo, tarp jų nėra jokio ryšio, atsakovas nemoka sūnui jokio išlaikymo, be to toks reikalavimas prieštarautų J. D. interesams, kuris išreiškė nuomonę dėl gyvenimo su tėvu ir kas yra patvirtinta psichologų išvadomis. Ieškovų nuomone, teismo posėdyje G. D. išreiškė skirtingą požiūrį į savo dukrą ir j. D., todėl teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad apeliaciniai skundais yra nepagrįsti ir prašė juos atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistu (T.23, b.l. 70-75, T.24, b.l. 14-20). Nurodo, jog atsakovas P. D. ir trečiasis asmuo G. D. prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V.Gudėno 2010-09-02 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. D. laikinosios globos nenurodo, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė teismas. Priešingai, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog priimant atsakovo ginčijamą administracinį aktą įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog P. D. niekada nesiekė ir nesiekia rūpintis vaiku, tik šmeižia nepilnamečio sūnaus giminaičius iš motinos pusės, siekia nuo jų atskirti J. D., kuris visą laiką faktiškai gyveno su seneliais Kaune. Pažymėjo, kad atsakovas nesidomėjo vaiko auklėjimu, sveikata, su juo nebendravo, neįgyvendino savo kaip tėvo pareigų, todėl teismas, atsižvelgęs į vaiko nuomonę, pagrįstai konstatavo jog yra pagrindas atsakovui apriboti tėvystės teise, o ieškovai yra tinkami būti globėjais. Bylos medžiaga patvirtina, jog byloje priimtas galutinis sprendimas, išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai, kad atsakovas P. D. pasišalino iš posėdžio salės be teismo leidimo, neužkirto teismui kelio pabaigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 246 str. 2 d.), o atsakovo argumentai dėl sprendimo už akių yra nepagrįsti. Atsiliepime pažymima, jog apeliantų argumentai dėl bylos teismingumo yra išnagrinėti aukštesnių instancijų teismuose, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymima, jog nepagrįstas apeliantų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, o dauguma nurodytų skundų argumentų neatitinka tikrovės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškininis reikalavimas ir atmestas priešieškinis, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacijos objektą aptariamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas apriboti tėvų valdžią ir nustatyti nuolatinę globą, sprendimą priėmė nepažeisdamas materialinių ir procesinių teisės normų.
Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, globos nustatymo, globėjų skyrimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A-2909 panaikinimo ir vaiko grąžinimo tėvo valdžion
Sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvo veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvo valdžia, ir įvertinti jo pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas tėvui, dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti tėvo priešingus teisei veiksmus. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvo valdžia. Šis sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvo valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvo valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-2009/2008). Tėvo valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvo teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų kaltės nustatymas yra fakto klausimas, sietinas su CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių pagrindimu, t.y. vengimu atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiavimu tėvų valdžia, žiauriu elgesiu su vaikais, žalingos įtakos savo amoraliu elgesiu darymu vaikams, nesirūpinimu vaikais.
Byloje nustatyta, kad nepilnamečiui J. D. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, jo globėjais paskirti ieškovai P. R. R. ir V. S. R., kadangi iki motinos mirties sūnus gyveno su ja ir seneliais, o tėvas nesirūpino vaiku J. D. (T.2, b.l. 30). Remiantis byloje surinktais įrodymais – ieškovų ir jų atstovės paaiškinimais, vaiko tetos R. R. parodymais, apklaustos psichologinę pagalbą teikusios psichologės R. P. parodymais, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu išklausytą nepilnamečio J. D. nuomonę (T.19, b.l. 109-126), pateiktais rašytiniais įrodymais - prijungtos civilinės bylos Nr. 2-10306/2001 (prie 7 tomo) dėl išlaikymo priteisimo medžiaga, Kauno miesto apylinkės teismo 2001-07-18 nutarimu, kuriuo iš atsakovo buvo priteisti alimentai po ¼ dydžio uždarbio (pajamų) iki sūnaus J. D. pilnametystės (T.1, b.l. 7), atsakovo prašymu dėl užrašymo sūnaus į mokyklą Šiauliuose, kuriame nurodoma, kad vaikas mokysis vokiečių kalbos, nors sūnus mokosi anglų (T.1., b.l. 86), Kauno m. savivaldybės VTAS 2010-08-11 Atvejo peržiūros protokolu (T.1, b.l. 17-18), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010-09-21 pažyma (T.1, b.l. 102-109), patvirtinančiais, kad atsakovas, siekdamas pasiimti sūnų gyventi į Šiaulius, nesivadovavo jo interesais ir neatsižvelgė, kad tai gali sukelti didelę psichologinę traumą, 2011-01-05 išrašu iš medicininių dokumentų (T.7, b.l. 25), bei atsakovo paaiškinimais prašymais, žeminančiais sūnų ir ieškovus – darytina išvada, kad atsakovas P. D. savo nepilnamečiu sūnumi J. D. tinkamai bei visapusiškai nesirūpina faktiškai nuo jo gimimo, t.y. 2001 m. sausio 27 d. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ta aplinkybė, jog išlaikymas nebuvo priverstinai išieškomas per antstolį patvirtina jo rūpinimąsi vaiku, nes prieštarauja anksčiau išvardintiems, byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nesirūpinimas sūnumi pasireiškia ne tik geranoriško išlaikymo neteikimu, bet ir nelankymu, nebendravimu, nedalyvavimu sūnaus auklėjime, faktinių tėvų pareigų perleidimu motinai iki jos mirties ir seneliams, nustačius atsakovo sūnui laikinąją globą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo elgesys nuo vaiko gimimo ir viso teisminio proceso metu, pasireiškęs anksčiau minėtais veiksmais, pirmos instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas kaip kalti tėvo veiksmai, netinkančiais vykdyti vaiko tėvo pareigas ir sudarantys pagrindą laikinai apriboti atsakovo P. D. tėvo valdžią. Civiliniame procese yra numatyta teismo teisė remtis įrodymų pusiausvyros principu, taip pat teismo pareiga bylose, kuriose sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja vaiko interesams (CPK 380 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek ir į nepilnamečio vaiko, kuris tvirtino, kad tėvo bijo, jaučia jam neapykantą, ir su juo jaučiasi nesaugus, paaiškinimus, turėjo teisinį pagrindą pripažinti, jog tėvo elgesys nėra tinkamas, tėvas savo elgesiu daro žalingą įtaką nepilnamečiui sūnui ir jam turi būti taikomos su tuo susiję pasekmės. Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikta vaiko apklausa, iš kurios matyti, kad sūnaus emocinis ryšys su tėvu yra nutrūkęs (T.3, b.l. 106; T. 7, b.l. 37-38; T.19, b.l. 101; 111-112). Byloje apklausta psichologė patvirtino, kad atsakovas nori labai greitai atstatyti ryšį su vaiku, bet tai yra neįmanoma, kad tėvas ir giminaičiai iš tėvo pusės didina įtampa, nes su vaiku bendrauja sarkastiškai, jį nuvertindami (T. 19, b.l. 109-110). Iš byloje esančios padėkos matyti, kad atsakovas sąžiningai atlieka savo tiesioginį darbą (T.19, b.l. 86), tačiau tai neleidžia teigti, jog jis tinkamai atlieka tėvo pareigas sūnaus J. D. atžvilgiu. Priešingai, bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas piktnaudžiavo tėvo valdžia, psichologiškai žalodamas sūnų, daro jam neigiamą įtaką, jo elgesys nesikeitė ir psichologinių konsultacijų metu, sūnus ir toliau bijo ir vengia bendravimo su apeliantu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovas, iškeldamas savo, kaip biologinio tėvo, teisę į vaiką, nesivadovauja vaiko interesais, neįsiklauso į jo poreikius, yra labai kategoriškas bendraudamas su vaiku, neadekvačiai vertina sūnaus veiksmus ir emocijas, todėl tokių teisių įgyvendinimas šiuo metu kenkia vaiko interesams. Tokie atsakovo aktyvūs veiksmai įgyvendinant tėvo valdžią, labai emociškai sunkiu vaikui laikotarpiu, galėjo turėti įtakos tėvo baimei atsirasti, nesaugumo jausmui susiformuoti. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė 2010-09-27 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), tirdama atsakovo skundą dėl sūnaus J. D. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nusprendė atkreipti P. D. dėmesį, kad jis turi imtis visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų savo sūnų nuo neigiamų pasekmių jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam, psichiniam ir socialiniam vystimuisi. Įgyvendinant tėvų valdžią, vaiko interesai turi būti laikomi prioritetiniais, net jeigu jie nesutampa su tėvų interesais (T.1, b.l. 102-109).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir tėvo ryšys yra apsunkintas ir šiuo metu bendravimas gali padaryti žalą tolesnei vaiko socialinei raidai, būtina taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis. Todėl teisėjų kolegija mano, kad susidariusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu apribojo laikinai iki 2017-01-27. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas atsakovo ir jo sūnaus ryšiui bei jo nepaneigia. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, bus užtikrinamas vaiko interesų įgyvendinimas, tuo pačiu, atsakovui paliekama galimybė, pasikeitus atsakovo elgesiui ateityje, turėti galimybes ateityje bendrauti su sūnumi (CPK 3.181 str. 1 d.). Pažymėtina, jog esant neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).
Apeliantai ginčydami, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl laikinosios globos nustatymo J. D. ir ieškovų paskyrimo laikinaisiais globėjais, teigia, jog ieškovai negalėjo būti skiriami globėjais, nes yra vyresni nei 65 metų amžiaus, todėl jie yra neveiksnūs ir tuo pačiu teismas neturėjo teisės priimti jų ieškinio. Apeliantai pažymi, jog teismas privalėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar minėtas administracinis aktas gali būti taikomas, nes prieštarauja CK 3.269 straipsnio 7 punktui. Analogiškas prašymas išreikštas ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įsakymas yra priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog vadovaujantis Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-05-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 9 ir 9.3 punktais (CK 3.249 str. 1 d. 1p., 3.250 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), ir neprieštarauja CK 3.253 str. ir 3.257 str. nurodytiems laikinosios globos tikslams, pagrindams bei atvejams, juo labiau, kad tik nuolatinė (CK 3.263 str.), o ne laikinoji vaiko globa gali būti nustatoma teismo nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, institucija, vadovaudamasi CK 3.250 straipsnio nuostatomis, gavusi informaciją apie globos reikalingumą, užtikrino nepilnamečio J. D. laikinosios globos paskyrimą. Todėl teisėjų kolegijos manymu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl laikinosios globos nustatymo J. D..
Nepagrįstas yra apelianto P. D. argumentas dėl ieškovų neveiksnumo. Globėju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa. Taip pat atsižvelgiama į globėjo pageidavimus bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 str. 2 d.). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.10 str. – 2.12 str.). būtų pripažinti neveiksniais kaip teigia apeliantai, todėl apeliantų argumentai, jog CK 3.269 straipsnio 7 punktas apriboja ieškovų veiksnumą yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, jog draudimas skirti asmenis, sulaukusius šešiasdešimt penkerių metų amžiaus globėjais, nėra taikomas artimiems giminaičiams (CPK 3.135 str.), kurie siekia globoti vyresnį nei dešimties metų vaiką. Nenustačius, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)Dėl laikinosios globos nustatymo J. D. prieštarauja CK 3.269 straipsnio 7 punktui, atmestini apeliantų argumentai ir prašymai dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nustatytų byloje aplinkybių kontekste nepilnamečio J. D. tėvo valdžios laikinas apribojimas, ieškovų paskyrimas nuolatiniais jo globėjais, yra tiesiogiai susijęs su jo interesų apsauga, užtikrinimu augimu saugioje ir stabilioje aplinkoje, sąlygų tinkamam jos socialiniam, psichiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymu.
Dėl nedalyvavimo teismo posėdyje
Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jo galimybė dalyvauti teismo procese buvo apribota, o teismas priėmė sprendimą už akių, neišklausęs nei jo, nei trečiojo asmens G. D.. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo pat bylos iškėlimo teisme 2010-08-26 buvo informuotas apie teisme priimtą ieškovų ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir globos nustatymo, globėjų skyrimo (T.1, b.l. 3-9), teikė atsiliepimus į ieškinį, priešieškinį, skundė atskirus procesinius veiksmus. Atsakovui P. D. ir trečiajam asmeniui G. D. apie 2012 m. balandžio 13 d. įvyksiantį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai nepažeidžiant CPK 117-134 straipsniuose nustatytų taisyklių (T.18, b.l. 23; 91-92; 95). Iš 2012-04-13 teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas į teismo posėdį atvyko, reiškė teismui nušalinimą, vėliau pats savavališkai pasišalino iš teismo posėdžių salės (T.19, b.l. 108). Trečiasis asmuo G. D. nors apie teismo posėdį buvo tinkamai informuota, jame nedalyvavo ir pageidavimo dalyvauti nepareiškė, nurodydama, kad atvykti į teismo posėdžius artimiausiu metu neturi galimybės (T.19, b.l. 9). Kita vertus, šalys dalyvauti teismo posėdyje neprivalo ir gali bylą vesti per atstovus arba prašyti teismą išnagrinėti bylą joms ir jų atstovams nedalyvaujant. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku teismui pateikti argumentus ir įrodymus ir pan. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytu, tačiau savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo. CPK 155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į posėdį, tačiau jam nepasibaigus be teismo leidimo pasišalino. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, jeigu duomenų apie atsakovo ar trečiojo asmens neatvykimo priežastis nėra, o teismo šaukimas įteiktas tinkamai, preziumuojama, jog asmuo į teismą neatvyko be svarbių priežasčių. Tokiu atveju teismas turi teisę išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 246 str. 2 d.). Šeimos ginčo byloms taikytina CPK 378 straipsnyje nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės – šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimo už akių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą ir priėmė galutinį sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, kad teismas priėmė sprendimą už akių ir pažeidė CPK 378 straipsnio nuostatas.
Dėl bylos teismingumo
Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą ir prašo, sprendimą panaikinus, perduoti bylą nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog teismas, siekdamas nustatyti reiškiamo reikalavimo pobūdį, turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, o šį klausimą galima teisingai išspręsti tik nustačius pareikšto ieškinio rūšį ir teisines pasekmes, kurios atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Kaip nurodyta, šiuo konkrečiu atveju, ieškovai P. R. R. ir S. V. R. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl tėvo valdžios apribojimo, globos nustatymo, globėjų skyrimo. CPK 30 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog ieškinys, susijęs su globėjo pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą. Sutinkamai su CPK 401 straipsnio 1 dalimi, kad byla dėl tėvų valdžios apribojimo yra teisminga tiek tėvų, tiek vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. J. D. faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Aleksoto seniūnijos 2010-09-16 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą faktines bylos aplinkybes ir įstatymo reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo ją panaikinti, nes toks reikalavimas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareikštas reikalavimas yra teismingas Kauno miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, jog apelianto prašymas perduoti bylą Šiaulių miesto apylinkės teismui atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-19/2011, 2011-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-37/2011, kt. teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniuose skunduose minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą, todėl šie apeliantų argumentai atmetami.
Dėl kitų atsakovo prašymų
Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad būtina J. D. paskirti medicininę – psichiatrinę ekspertizę šioje byloje. Apeliantas vaiko pažiūras laiko tam tikrais psichikos sutrikimais (T.16, b.l. 37). Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniuose skunduose nėra nurodomos priežastys dėl tokios rūšies ekspertizės būtinumo skyrimo, nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys šį apeliantų prašymą. Teismo ekspertizės yra sudėtingas įrodymų rinkimo būdas, kuriam reikia daug pastangų ir materialinių išteklių, todėl teismo ekspertizės skiriamos tik tokiais atvejais, kai bylai reikiamos informacijos tikrai negalima gauti be aukštos kvalifikacijos ekspertų atliekamų tyrimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalis, atsižvelgęs į byloje apklaustų liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ekspertizės skyrimas byloje nėra būtinas, ir prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmetė (T.15, b.l. 50-51). Be to, kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje pakanka įrodymų ir be ekspertizės skyrimo, leidžiančių pripažinti, kad būtina apriboti atsakovo tėvo valdžią. Todėl apelianto argumentas, kad teismas neskyrė ekspertizės, yra nepagrįstas, nes teismui konstatavus, jog byloje pakanka įrodymų ir nepriėmus vienai iš šalių palankaus sprendimo, negalima teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Iš byloje esančio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, tačiau priėmė kitokį, nei tikėjosi viena iš šalių, sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo.
Apeliantai skunduose prašė paskirti ekspertizę (DNR tyrimą) tėvystei nustatyti. CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). Atsakovas priešieškiniu tokio reikalavimo nereiškė, todėl prašymas atmestinas, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Dėl patikslinto priešieškinio ir G. D. savarankiškų reikalavimų prijungimo
Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas be pagrindo atsisakė priimti 2012-04-13 patikslintą priešieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus dėl išlaikymo M. D. iš P. D. priteisimo. Atsakovas teigia, jog teismas pažeidė jo teisę tikslinti priešieškinio pagrindą ir dalyką iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 str.). Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. priėmė atsakovo priešieškinį ir patikslintą priešieškinį (T.2, b.l. 14-25, T.3, b.l. 3-10). Kolegija nesutinka su atsakovų argumentais, kad teismas pažeidė CPK 377 straipsnio nuostatas, leidžiančias keisti ieškinio pagrindą ir dalyką iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad šalies procesinės teisės nėra absoliučios, jų įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato CPK. Ieškinio, taigi ir priešieškinio (CPK 143 str. 3 d.) reikalavimų padidinimo, ieškinio pagrindo arba jo dalyko pakeitimo teisės įgyvendinimas ir jos apribojimai nustatyti CPK 141 straipsnyje, su išimtimi CPK 377 straipsnyje. Tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje, toks pakeitimas galimas tik trim atvejais – jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, jeigu tam yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nei vienos iš šių sąlygų nenustatęs pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2012-04-13 patikslintą priešieškinį (T.19, b.l. 23-44, 130-131), taigi CPK nuostatos nebuvo pažeistos.
Pagal bylos duomenis šioje byloje nagrinėjamas ieškovų P. R. R. ir S. V. R. ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo ir vaiko globos. Pirmosios instancijos teismas 2012-03-23 protokoline nutartimi (T.18, b.l. 21) atsakovo P. D. prašymu įtraukė į bylą G. D. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi ji yra atsakovo sutuoktinė. Taigi, G. D. procese dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo P. D. pusėje. Trečiasis asmuo G. D. 2012-04-12 teismui pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovo P. D. išlaikymą M. D. (T.19, b.l. 8-9) tuo pagrindu, kad jos išlaikymas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo P. D. materialinių resursų paskirstymu dviems vaikams. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu ir jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2009). Trečiojo asmens reiškiami savarankiški reikalavimai nėra susiję su konkrečiais ieškovų ieškinio reikalavimais, be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog trečiasis asmuo negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja interesus (CPK 47 str.). Atsakovui neteikiant išlaikymo mažametei M. D., apeliantė savo ir dukters M. D. teises gali ginti savarankiškame procese.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl proporcingo teismo išlaidų paskirstymo. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, jeigu ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Ši įstatymo nuostata numato, jog išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai, atsižvelgiant į tenkintą ir atmestą ieškinio dalį. Kaip matyti, ieškovai prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui P. D. į sūnų J. D., gimusį (duomenys neskelbtini), nustatyti J. D. nuolatinę globą, skirti juos globėjais, bei nustatyti J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) su ieškovais. Iš esmės teismas ieškovės ieškinį tenkino, t.y. teismo sprendimu atsakovo tėvo valdžia buvo apribota, kiti ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog teismas turėjo skaičiuoti patenkintų reikalavimų proporciją, kadangi šiuo atveju, tai būtų ir neįmanoma, kadangi reikalavimas nėra apibrėžtas konkrečiu matu, o nagrinėjamoje byloje proporcingumo taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kolegija atmeta atsakovo argumentą dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su sprendžiamo ginčo esme ir dėl to teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (326 str. 1 d. 1 p.), o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.
Ieškovai nurodė, jog jie patyrė 1936,00 Lt išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, bei 1150,00 Lt papildomų išlaidų dėl ekspertizės atlikimo, kurias prašė priteisti ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (T.23, b.l. 100-102). Atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo P. D., yra pagrįstos, nėra pernelyg didelės ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) P. R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2118,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniolika litų), o V. S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 968,00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Dalė Burdulienė
Leonas Jachimavičius