Administracinė byla Nr. eA-3526-624/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01849-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 16.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serenus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serenus“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Serenus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. (6.5)-2D-5160 (toliau – ir Raštas, Sprendimas) bei įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti 2018 m. spalio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1227 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Rašte Inspekcija pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) yra tinkamai įvykdžiusi Privalomojo nurodymo reikalavimus. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Administracija Privalomojo nurodymo neįvykdė nei 2018 m. lapkričio 16 d. raštu, nei 2019 m. vasario 27 d. raštu.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2018 m. balandžio 30 d. buvo pristatyti nauji Bendrojo plano sprendiniai, susipažinimas su šiais sprendiniais vyko nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., taip pat buvo teikiami pasiūlymai dėl sprendinių koregavimo. Bendrasis planas buvo patikslintas, o jo viešinimas pratęstas iki 2018 m. liepos 24 d. Pasiūlymą dėl pareiškėjo valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), pateikė ir buvęs Žemės sklypo savininkas A. V., iš kurio Žemės sklypo dalį įsigijo pareiškėjas ir perėmė visas teises bei pareigas, susijusias su teiktais pasiūlymais dėl Bendrojo plano keitimo. A. V. 2018 m. liepos 24 d. pateikė pasiūlymus dėl patikslinto Bendrojo plano sprendinių tikslinimo, tačiau Administracija 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu į pasiūlymus neatsižvelgė. UAB „Serenus“ apskundė 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Inspekcijai, kuri pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Administraciją motyvuotai atsakyti į pateiktus pasiūlymus. Administracija 2018 m. lapkričio 16 d. raštu pakartotinai atsakė į dalį teiktų pasiūlymų. Inspekcija Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. atsakymą vertino kaip netinkama, todėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme inicijuota administracinė byla Nr. eI-2362-244/2019. Administracinės bylos nagrinėjimo metu Administracija pateikė 2019 m. vasario 27 d. atsakymą į pasiūlymus dėl patikslinto Bendrojo plano. Inspekcija, atsižvelgdama į Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2019 m. vasario 27 d. pateiktus atsakymus, ginčijamu Sprendimu nepagrįstai vertino, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
4. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija neįvertino, jog Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2019 m. vasario 27 d. atsakymais pateikti argumentai dėl pasiūlymų patikslinto Bendrojo plano sprendiniams yra prieštaringi ir netinkamai argumentuoti. Nevertinta, jog Administracija nekonkretizavo kokių Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatų pagrindu pateiktų pasiūlymų nevertino. Administracijos atsakyme nėra pateikiamos konkrečios nuorodos į Reglamento punktus, kurie nustatytų Bendrajame plane siekiamus įvertinti rodiklius. Dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo tiksliai nustatyti, kuriems Reglamento reikalavimams prieštarauja jo pateikti pasiūlymai, negalėjo įvertinti, ar ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ar ne.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu neįvertinta: Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. atsakymu atmetus pasiūlymą dėl sąlyginio didžiausio nelaidžių dangų kiekio pakeitimo, buvo įvestas prieštaravimas ir pareiškėjui nėra suprantama, koks nelaidžių dangų kiekis bus taikomas jam priklausančio Žemės sklypo teritorijai. Atsakymas dėl nelaidžių dangų kiekio yra dviprasmiškas, nes minimas tiek 60 proc., tiek 40 proc. nelaidžių dangų dydis (kiekis); viešinimo proceso metu nebuvo tinkamai išviešintas gamtinio karkaso brėžinys ir pareiškėjas neturėjo galimybės dėl jo pateikti savo pasiūlymų. Tokia situacija apriboja ne tik pareiškėjo, bet ir visuomenės teises įvertinti, ar nėra taikomi kokie nors specifiniai apribojimai; Administracija nepaaiškino, kokiems (duomenys neskelbtini) gatvės parametrams ar formavimo principams prieštarauja automobilių stovėjimo vietų įrengimas tarp gatvių raudonųjų linijų. Su 2018 m. lapkričio 16 d. atsakymu nebuvo pateikta jokia esamos būklės analizė ar skaičiavimai, kurie pagrįstų, kad automobilių stovėjimo vietos negali būti įrengiamos; 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Administracija, atmesdama pasiūlymą panaikinti reikalavimą sertifikuoti pastatus, kurių plotas viršija 5 000 kv. m, nustatė nuosavybės teisės apribojimus, kurie gali būti nustatomi tik įstatymu. Administracija nenurodė, kokiu pagrindu yra nustatomi reikalavimai sertifikuoti naujus statinius ir kokias visuotines vertybes tokiu būdu siekiama apsaugoti.
6. Pareiškėjas teigė, kad Bendrojo plano sprendiniai, kuriais neatsižvelgta į pateiktus pasiūlymus, pažeidžia jo teises ir paneigia pačios Administracijos priimtus sprendimus, nesukuria prielaidų vystyti Žemės sklypo teritoriją pagal Bendrojo plano, galiojusio iki 2015 m., sprendinius. Kadangi Administracijos pateikti atsakymai neatitinka nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 37 straipsnio 2 dalies, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Inspekcija neturėjo teisės ginčijamu Sprendimu konstatuoti, kad Administracija į pareiškėjo teiktus pasiūlymus atsakė tinkamai.
7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas, t. y. jame aiškiai nurodyta, kad Administracija įvykdė Privalomąjį nurodymą – pateikė atsakymus į visus pareiškėjo pasiūlymus, pateikė sprendimą dėl jų atmetimo, nurodė tokio sprendimo motyvus, paaiškino pasiūlymų nepriimtinumą bei tai, kad pasiūlymų atmetimo motyvų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas šiuo etapu neatliekamas.
9. Atsakovas pažymėjo, kad tikrindamas, ar Administracija 2019 m. vasario 27 d. raštu papildžiusi 2018 m. lapkričio 16 d. raštą, įvykdė Privalomąjį nurodymą, nustatinėjo, ar Administracija pateikė atsakymus į visus pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, ar atsakyme pateikė motyvus dėl pasiūlymų, kurie nebuvo priimti. Atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) Inspekcija nevertina, nes pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose.
10. Atsakovas nurodė, kad teritorijų planavimą reglamentuojančiose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinei teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau nustato pareigą motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. Inspekcija šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsakymas buvo pakankamai motyvuotas.
11. Atsakovas pažymėjo, kad Administracija, vykdydama Inspekcijos Privalomąjį nurodymą, 2019 m. vasario 27 d. raštu papildė 2018 m. lapkričio 16 d. raštą, t. y. pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo pasiūlymus, nurodė pasiūlymų, su kuriais nesutiko, atmetimo motyvus, taip pat priežastis, kodėl į pasiūlymus atsižvelgė iš dalies. Pareiškėjo argumentai, kad Inspekcija privalėjo nustatyti pareiškėjo skunde nurodytus Administracijos 2019 m. vasario 27 d. rašto neatitikimus teisės aktų reikalavimams, nepagrįsti. Inspekcijai, gavus Administracijos 2019 m. vasario 27 d. raštą, kilo pareiga patikrinti jo motyvus, t. y. tikrinant, ar įvykdytas Privalomasis nurodymas, buvo nustatinėjama, ar Administracija atsakė į visus pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, ar atsakydama pateikė motyvus dėl pasiūlymų priimtinumo (nepriimtinumo). Dėl to Inspekcija, įvertinusi Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2019 m. vasario 27 d. raštus ir juose pateiktų motyvų visumą, padarė išvadą, kad šią pareigą Administracija įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, motyvavo savo atsakymus į pateiktus pasiūlymus, pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis. Pareiškėjas skunde neįrodė, kad priimant skundžiamą Sprendimą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
13. Administracija paaiškino, kad skunde nenurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti esminiai sprendžiant dėl jam teikto Privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiais Administracijos sprendimais dėl tam tikrų Bendrojo plano sprendinių, savaime neįrodo ginčijamo Sprendimo neteisėtumo. Skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjui yra žinomi Administracijos atsisakymo motyvai, tačiau nesutinkama su turiniu ir pakankamumu. Pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus.
14. Administracija nesutiko su skundo teiginiu, kad Inspekcija ignoravo faktą, jog viešinimo proceso metu nebuvo tinkamai išviešintas gamtinio karkaso brėžinys ir pareiškėjas neturėjo galimybės dėl jo pateikti pasiūlymų. Sulaukus didelio gyventojų susidomėjimo rengiamu Bendruoju planu, visuomenės supažindinimas su parengtais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais buvo pratęstas nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 24 d. Viešinimo procedūros metu buvo parengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniai – teritorijų planavimo dokumento pagrindinis brėžinys ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vien ta aplinkybė, jog viešo svarstymo metu visuomenė papildomai buvo supažindinta su Gamtinio karkaso schema, įrodo, kad Administracija įgyvendino įstatymuose numatytą visuomenės informavimo pareigą.
15. Administracija nesutiko su skundo teiginiu, kad jos atsakymu atmetus pasiūlymą dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo tarp gatvių raudonųjų linijų, nėra paaiškinama, kokiems (duomenys neskelbtini) gatvės parametrams jis prieštarauja bei kaip neatitinka gatvės formavimo principų. Administracija aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog neatsižvelgia į pareiškėjo teiktą siūlymą, nes užstatymu siekiama formuoti gatvių išklotines, kuriant aiškų gatvės erdvės charakterį ir kartu prioritetą teikiant patogiam ir saugiam pėsčiųjų judėjimui, o ne automobilių statymui.
16. Administracija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcija neįvertino, jog ji neatsižvelgė į pasiūlymą panaikinti reikalavimą sertifikuoti pastatus, kurių plotas viršija 5 000 kv. m. Atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, kokius nuosavybės teisės ribojimus turi omenyje pareiškėjas ir kokie nuosavybės teisės suvaržymai atsiranda įvedus šį reikalavimą. Administracija konkrečiai nurodė tokio reikalavimo nustatymo aplinkybes ir priežastis bei akcentavo, jog Bendrojo plano sprendiniuose nustatytas naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 5000 kv. m, sertifikavimas centrinėje miesto dalyje yra svarbus aspektas siekiant užtikrinti pastatų kokybę ir ilgaamžiškumą, eksploatavimo kaštų mažinimą ir gyvenimo kokybės mieste gerinimą. Savivaldybė turi teisę nustatyti jos teritorijai ir teritorijos dalims konkrečius reglamentus, kurie nėra nustatyti kitais teisės aktais.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Serenus“ skundą atmetė.
18. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Inspekcijos Rašto, kuriuo konstatuota, kad Administracija įvykdė Privalomąjį nurodymą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti Privalomojo nurodymo įvykdymą.
19. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
19.1. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. raštu planavimo organizatoriui pateikė konkrečius pasiūlymus Žemės sklypo atžvilgiu, kuriais prašė nustatyti Žemės sklypo teritorijai taikomus Bendrojo plano sprendinius, kurie nepablogintų padėties prašymo pateikimo metu galiojančių Bendrojo plano sprendinių atžvilgiu: 1) pakeisti žemės sklypo teritorijos Bendrojo plano rodiklius numatant, kad didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus (metrais) – 35 (ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m), o didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas – 3,0 (ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m); 2) sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį žemės sklype nustatyti 80 procentų; 3) netaikyti apribojimų Žemės sklypui teritorijai: panaikinti apribojimą, numatantį, kad nauja statyba kvartale galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma – 100 Eur/kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius; panaikinti reglamentą, jog žemės sklypo teritorijai yra taikomi Bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai;
19.2. Pareiškėjas planavimo organizatoriui 2018 m. liepos 24 d. raštu pateikė pasiūlymus: 1) pakeisti Žemės sklypo teritorijos patikslinto bendrojo plano rodiklius numatant, kad foninis (vyraujantis) aukštis aukštais – netaikomas; didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus (metrais) – 35 (bet ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m); didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas – 3,0 (ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m); 2) sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį žemės sklype nustatyti 80 procentų; 3) pratęsti patikslinto Bendrojo plano viešinimo laikotarpį 30 (dienų); 4) netaikyti apribojimų Žemės sklypo teritorijai: panaikinti apribojimą draudžiantį įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų ar numatyti galimybę įrengti automobilių stovėjimo vietas neįgaliųjų poreikiams; panaikinti apribojimą privalomai sertifikuoti naujai statomus pastatus, kurių bendras plotas daugiau kaip 5000 kv. m, pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą; panaikinti reglamentą, jog Žemės sklypo teritorijai yra taikomi Bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai;
19.3. Administracijos direktorius, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymus, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu informavo, kad į pasiūlymą neatsižvelgta, nes teritorija patenka į Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos zoną. Šiuo raštu Administracija nenurodė, kurie konkrečiai pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. prašymais pateikti pasiūlymai atmesti, o į kuriuos atsižvelgta;
19.4. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 12 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl Administracijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto teisėtumo, prašydamas pateikti Administracijai privalomąjį nurodymą ištaisyti teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimus, atliktus priimant 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, įpareigojant Administraciją pakartotinai svarstyti pareiškėjo pateiktus pasiūlymus;
19.5. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad planavimo organizatoriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymus yra neišsamus, nekonkretus, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, todėl planavimo organizatorius, pateikdamas atsakymą pažeidė TPĮ 37 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6.4.2. papunktį ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 2018 m. spalio 10 d. pateikė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių: 1) pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjui, pakeičiant 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą; 2) apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją; 3) nevykdyti Bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai;
19.6. Inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos skyrius 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu, remdamasis Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir aplinkybe, kad planavimo pasiūlymų pernagrinėjimo procesas reikalauja didesnių laiko sąnaudų, pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. gruodžio 12 d.;
19.7. Administracija 2018 m. lapkričio 16 d. raštu panaikino savo ankstesnį 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą į pareiškėjo pateiktus planavimo pasiūlymus, nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. planavimo pasiūlymus, priėmė sprendimą į juos neatsižvelgti, nurodė motyvus atskirai dėl kiekvieno konkretaus pareiškėjo pateikto pasiūlymo;
19.8. Administracija 2019 m. vasario 27 d. raštu nurodė papildanti 2018 m. lapkričio 16 d. raštą ir pateiktą atsakymą į 2018 m. gegužės 29 d. pasiūlymą dėl naujos statybos apribojimo. Paaiškino, kad į 2018 m. gegužės 29 d. pasiūlymą dėl naujos statybos apribojimo neatsižvelgė ir tokį savo sprendimą motyvavo;
19.9. Inspekcija ginčijamu Sprendimu konstatavo, kad Administracija panaikino 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą, pakartotinai išnagrinėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus, atsakė UAB „Serenus“ 2019 m. vasario 27 d. raštu, nevykdė Bendrojo plano planavimo proceso, taigi įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus.
20. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualios redakcijos Nuostatų 5 punkte, 6.4 ir 6.4.2 papunkčiuose, TPĮ 32 straipsnio 1 dalies 4 papunktyje, 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant šių teisės normų turinį, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas ne Administracijos pateiktų atsakymų pareiškėjui teisėtumas, tačiau Inspekcijos 2019 m. balandžio 16 d. rašto, kuriuo ji konstatavo, kad planavimo organizatorius tinkamai įvykdė Privalomąjį nurodymą, teisėtumas bei pagrįstumas. Tokią teisę Inspekcijai suteikia Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai ir 4 straipsnio 5 dalis. Taigi Inspekcija, kuri buvo pateikusi planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą, patikrina, ar šis nurodymas yra įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima jį pateikusios teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje.
21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Privalomuoju nurodymu Inspekcija nurodė planavimo organizatoriui pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjui, pakeičiant 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą, apie priimtą sprendimą informuoti Inspekciją. Ginčijamu Sprendimu Inspekcija konstatavo, kad Administracija panaikino 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą, pakartotinai išnagrinėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus, atsakė UAB „Serenus“ 2019 m. vasario 27 d. raštu, nevykdė Bendrojo plano planavimo proceso, taigi įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus.
22. Teismas akcentavo, kad, vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuotina, ar Inspekcijos padaryta išvada, jog planavimo organizatorius pateikė atsakymus į visus pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus, yra teisinga. Teismas nustatė, kad Administracija 2018 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė motyvuotus, teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į UAB „Serenus“ siūlymus: dėl funkcinėje zonoje didžiausio leistino pastatų aukščio iš 12 į 35 metrus; didžiausio leistino užstatymo intensyvumo iš 1 į 3 ir užstatymo tankio iš 60 į 80 proc.; didžiausio leistino vyraujančio aukščio (į šį pasiūlymą atsižvelgta); didžiausio sąlyginio nelaidžių dangų kiekio; apribojimo įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų; dėl naujų pastatų privalomo sertifikavimo; dėl siūlymo panaikinti reglamentą, jog žemės sklypo teritorijai taikomi Bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai.
23. Teismas pažymėjo, kad iš Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. rašto matyti, kad nebuvo pateiktas atsakymas į vieną iš pareiškėjo teiktų siūlymų – „panaikinti apribojimą, numatantį, kad nauja statyba kvartale galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma – 100 Eur/kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius“. Teismas iš skundo nustatė, kad šiuo klausimu Inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Administraciją įvykdyti Privalomojo nurodymo dalį, kuri liko neįvykdyta (administracinės bylos Nr. eI-2362-816/2019). Atsižvelgiant į tai, Administracija papildė 2018 m. lapkričio 16 d. raštą ir pateikė 2019 m. vasario 27 d. raštą, kuriame nurodė nesutikimo su aptariamo pasiūlymo motyvus, nurodė, kad pasiūlyme keliamas klausimas nėra aktualus. Taigi planavimo organizatorius motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus.
24. Teismas darė išvadą, kad Inspekcija ginčijamame Sprendime padarė teisingas išvadas, kad Administracija tinkamai įvykdė Privalomąjį nurodymą. Inspekcija tinkamai įgyvendino jai Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose ir 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kompetenciją patikrinti išduotų privalomųjų nurodymų įvykdymą. Teismas akcentavo, kad Inspekcija neturėjo pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus pateiktų motyvų į pareiškėjo siūlymus teisingumo ar pagrįstumo, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, o pasiūlymų atmetimų motyvai vertinami ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose.
25. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Inspekcijos Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Kadangi ginčijamas Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti Privalomojo nurodymo įvykdymą.
26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog skundas atmestas, pareiškėjas neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
27. Pareiškėjas UAB „Serenus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais motyvais:
28.1. Teismo skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija neatitinka Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4, 8 ir 9 punktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Teismas nevertino pareiškėjo teiktų pasiūlymų turinio bei fakto, jog pareiškėjas, pateikdamas 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymus Administracijai bei 2018 m. rugsėjo 12 d. skunde Inspekcijai nurodė, kad buvo atlikti esminiai Bendrojo plano viešinimo procedūros pažeidimai (nepaviešinta Bendrojo plano gamtinio karkaso schema), dėl kurių turėtų būti pratęsiamos Bendrojo plano viešinimo procedūros. Aplinkybę, jog jo Inspekcijai nurodyti Bendrojo plano viešinimo procedūros pažeidimai buvo, pripažino ir pati Inspekcija 2019 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 2D-15544, nurodydama, kad pažeidimas pasireiškė tinkamai nepaviešinus Bendrojo plano gamtinio karkaso schemos, nepateikus susipažinimui visų Bendrojo plano sprendinių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS), TPDRIS pateikus klaidinančius pranešimus apie susipažinimo su Bendrojo plano sprendiniais galimybę ir kt. Šiuos pažeidimus Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4, 8 ir 9 punktų nuostatomis, privalėjo nustatyti priimdama ginčijamą Sprendimą. Šios faktinės aplinkybės teismo liko neįvertintos, nors pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje teikė žodinius paaiškinimus, kuriais šie pažeidimai buvo akcentuojami;
28.2. Administracijos atsakymai, kuriais nemotyvuotai yra atmetami pareiškėjo pasiūlymai, neatitinka TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, o ginčijamu Sprendimu Inspekcija šios aplinkybės neįvertino, dėl ko konstatuotinas Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4, 8 ir 9 punktų pažeidimas. Inspekcijos veiksmų atitiktis nurodytų normų reikalavimams liko neįvertinta, taip pat teismas neanalizavo ginčijamo Sprendimo atitikties Privalomojo nurodymo turiniui;
28.3. Teismas neatsižvelgė, kad Inspekcija nevertino, jog pasiūlymų netenkinimas yra susijęs su Reglamento reikalavimais, tačiau nekonkretizuojant Reglamento dalies, jame nustatyto reikalavimo. Be tikslios nuorodos į konkrečią Reglamento nuostatą pareiškėjas negalėjo tiksliai nustatyti, kuriems Reglamento reikalavimams prieštarauja pasiūlymai. Patikslintu Bendruoju planu nustatytais reglamentais, lyginant su Vilniaus miesto Bendruoju planu iki 2015 m., ženkliai mažinamas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas bei leidžiamas statinių aukštis. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pasiūlymais prašomi nustatyti reglamentai pažeidžia Reglamento reikalavimus, jeigu šiuo metu galiojantys sprendiniai yra iš esmės tapatūs prašomiems nustatyti. Taip yra sukuriama neįprasta situacija, kuomet galiojantys sprendiniai nelaikomi pažeidžiančiais Reglamento reikalavimus, o prašomi nustatyti tapatūs sprendiniai jau yra laikomi nepagrįstais. Toks abstraktus ir nemotyvuotas ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindimas negali būti laikomas tinkamu VAĮ 8 straipsnio ir Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 punkto prasme;
28.4. Iš Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. rašto turinio matyti, kad Administracija nesikonsultavo su visuomene, neatliko teritorijos raidos analizės bei nesirėmė specialiosiomis urbanistinėmis žiniomis. Sprendimu apeliuojant tik į esamą užstatymą, yra akivaizdžiai ignoruojama teritorijų planavimo proceso esmė, t. y. Žemės sklypo teritorija nėra planuojama į ateitį, o yra užfiksuojama esama būklė arba ji net yra pabloginama. Tai nėra teritorijų planavimas TPĮ prasme, o yra netikslus faktinių aplinkybių konstatavimas. Administracija, vertindama pareiškėjo pasiūlymus, tik imitavo teritorijų planavimo procesą ir atsakymų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl atsakymai laikytini nemotyvuotais ir pažeidžiančiais VAĮ 8 straipsnio bei TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas nepagrįstai nenustatė šių teisės normų pažeidimo;
28.5. Teismas neįvertino, kad Inspekcija Sprendimu ignoravo faktą, jog Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. rašte išdėstytu sprendimu atmetus pasiūlymą dėl sąlyginio didžiausio nelaidžių dangų kiekio pakeitimo, akivaizdžiai buvo įvestas prieštaravimas ir pareiškėjui nėra suprantama, koks dydis bus taikomas Žemės sklypo teritorijai;
28.6. Inspekcijos sprendimu ir teismo sprendimu ignoruojamas faktas, kad Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. rašte išdėstytu sprendimu atmetus pasiūlymą dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo tarp gatvių raudonųjų linijų nėra paaiškinama, kokiems (duomenys neskelbtini) gatvės parametrams jis prieštarauja bei kaip neatitinka gatvės formavimo principų. Su šiuo raštu nebuvo pateikta jokia esamos būklės analizė ar skaičiavimai, kurie pagrįstų, jog gatvės parametrai neleidžia tokių automobilių stovėjimo vietų įrengimo. Be to, Administracija, teigdama, jog šiomis nuostatomis neapriboja sklypo vystymo galimybių, nes stovėjimo vietų išdėstymui yra taikomi kiti teisės aktai, akivaizdžiai klaidina. Teisė Administracijai nustatyti tokius apribojimus Bendruoju planu TPĮ ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nėra suteikta. Dėl šios priežasties Administracijos sprendimas netenkinti pareiškėjo pasiūlymo yra akivaizdžiai neteisėtas ir naikintinas. Šį trūkumą Inspekcija turėjo nustatyti priimdama Sprendimą;
28.7. Teismas ir Inspekcija neįvertino, kad Administracija, 2018 m. lapkričio 16 d. rašte išdėstytu sprendimu atmesdama pasiūlymą panaikinti reikalavimą sertifikuoti pastatus, kurių plotas viršija 5 000 kv. m, nustato nuosavybės teisės apribojimus, kurie gali būti nustatomi tik įstatymu. Teisės nustatyti tokius apribojimus TPĮ ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nesuteikia. Todėl Administracija neturėjo teisės Bendrajame plane nustatyti šio apribojimo;
28.8. Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. rašte išdėstyto sprendimo pagrindimas tariamu gyvenimo kokybės gerėjimu bei visuomenine nauda neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos. Administracijai kyla pareiga pagrįsti nustatomų apribojimų būtinumą ir pareiškėjas neprivalo įrodinėti, kad tokie apribojimai neturėtų būti taikomi. Šiuos trūkumus privalėjo nustatyti Inspekcija, priimdama Sprendimą, tačiau to nepadarė, o teismas į šį padarytą teisės aktų pažeidimą neatsižvelgė;
28.9. Inspekcijos Sprendimu nėra įvertinta, kad Administracija, atsisakydama tenkinti pasiūlymą dėl Bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatytų reglamentų netaikymo, visiškai nesigilino į faktinę situaciją. Pareiškėjas teikė šį pasiūlymą tik todėl, kad Bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nėra jokių Žemės sklypo teritorijai nustatytų reglamentų. Todėl toks nustatytas reikalavimas yra aiškiai perteklinis ir niekinis. Administracija šio pasiūlymo netenkino, kas įrodo, jog nebuvo vertinama faktinė situacija bei atliekama analizė;
28.10. Bendrojo plano sprendiniai, kuriais nebuvo atsižvelgta į pasiūlymus, pažeidžia pareiškėjo teises ir paneigia Administracijos priimtus sprendimus bei nesukuria prielaidų išvystyti Žemės sklypo teritoriją pagal Bendrojo plano iki 2015 m. sprendinius. Į šias aplinkybes Sprendimu ne tik nebuvo atsižvelgta, bet ir nebuvo motyvuotai atsakyta.
29. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
30. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiai pagrindiniais argumentais:
30.1. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, susijusių su skundžiamu teismo sprendimu, kurių nebūtų įvertinęs teismas, iš esmės nenurodė, apeliacinis skundas parengtas tais pačiais motyvais kaip ir pirminis skundas, nenurodyta jokių pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų, o tai prieštarauja apeliacinio proceso tikslui, nes pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliaciniame procese nėra galimas;
30.2. Nagrinėjamu atveju aptariami pasiūlymai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų ir TPĮ kontekste nėra privalomi planavimo organizatoriui. Teismas pagrįstai vertino tik tai, ar į pareiškėjo pasiūlymus buvo atsakyta ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, tačiau nevertino pačių atsakymų teisėtumo. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje;
30.3. Inspekcijai kilo pareiga patikrinti Administracijos pateiktų atsakymų motyvuotumą, tačiau jeigu Inspekcija vertintų Administracijos 2019 m. vasario 27 d. rašte nurodytų motyvų atitikimą teisės aktų reikalavimams, kaip nurodo pareiškėjas, tai reikštų Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos, veikimą viršijant įgaliojimus;
30.4. Aplinkybės, nurodytos skunde ir apeliaciniame skunde patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su faktu, jog Inspekcija konstatavo Privalomojo nurodymo įvykdymą, bei Administracijos atsakymuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į jo pasiūlymus, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Inspekcijos Sprendimo;
30.5. Nepagrįstai teigiama, kad Inspekcija 2019 m. gruodžio 2 d. raštu pripažino pozicijos nenuoseklumą ir pažeidimus viešinimo srityje. Priešingai, šis sprendimas tik patvirtina, kad Inspekcija nuosekliai vadovaujasi teisės aktų normomis bei suformuota teismų praktika, nes motyvų atmetimo atitiktis teisės aktų reikalavimams buvo patikrinta baigiamojo etapo tikrinimo stadijoje;
30.6. Akivaizdu, kad Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo Administraciją motyvuoti atsakymą pareiškėjui ir tik po 2019 m. vasario 27 d. atsakymo pareiškėjui pateikimo Inspekcija nustatė, kad Administracija įvykdė Privalomąjį nurodymą ir motyvavo pasiūlymų atmetimą;
30.7. Teismas pagrįstai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, posėdyje aiškinosi papildomas aplinkybes, susijusias Žemės sklypu, išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
32. Administracija nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
32.1. TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodyti pasiūlymai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nėra privalomi planavimo organizatoriui. Planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui;
32.2. Teismas pagrįstai procedūrinių pažeidimų nenustatė, kadangi tiek Administracijos atsakymai, tiek skundžiamas Inspekcijos Sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir galiojančius bei aktualius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus;
32.3. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir tikrindama, ar Administracija 2019 m. vasario 27 d. raštu papildžiusi 2018 m. lapkričio 16 d. raštą įvykdė Privalomąjį nurodymą, nustatinėjo, ar Administracija 2019 m. vasario 27 d. raštu pateikė atsakymus į visus pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, ar atsakyme į pasiūlymus pateikė motyvus dėl pasiūlymų, kurie nebuvo priimti. Atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) Inspekcija nevertino, kadangi pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ir atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Kadangi pareiškėjo pateikti pasiūlymai ir Administracijos 2019 m. vasario 27 d. rašte nurodyti jų atmetimo motyvai yra vertinami ne šioje pareiškėjo skundo dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pasiūlymus nagrinėjimo stadijoje, o bus vertinami teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano, derinimo ir tikrinimo stadijose, todėl vien jau šiuo pagrindu teismas turėjo atmesti pareiškėjo skundą;
32.4. Teismas teisingai pažymėjo, kad vertinant ginčijamo Inspekcijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuotina, ar Inspekcijos padaryta išvada, jog planavimo organizatorius pateikė atsakymus į pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus, yra teisinga. Administracija 2018 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė motyvuotus, teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į pareiškėjo siūlymus, dėl techninės klaidos nepateikė atsakymo į vieną iš pareiškėjo teiktų siūlymų, tačiau 2019 m. vasario 27 d. raštu nurodė nesutikimo su pasiūlymu motyvus;
32.5. Planavimo organizatorius neprivalėjo priimti pareiškėjo pasiūlymų dėl Bendrojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą dėl jų iš esmės pasisakyti ir pateikti motyvuotą atsakymą. Inspekcija patikrino planavimo organizatoriaus atsakymus ir savo kompetencijos ribose pripažino, jog planavimo organizatorius pareigą pateikti motyvuotą atsakymą įvykdė tinkamai, t. y. laikėsi TPĮ 37 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
32.6. Pareiškėjas nepateikė argumentų, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymą turėtų vertinti iš naujo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas;
32.7. Pareiškėjo skundo turinys akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog jam yra suprantami visi Administracijos atsisakymo tenkinti jo pasiūlymus motyvai, tačiau nesutinkama išimtinai su jų pakankamumu, abejojama jų teisėtumu, kuris šioje Bendrojo plano rengimo stadijoje nėra vertinamas;
32.8. Inspekcija tinkamai įgyvendino jai Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose ir 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kompetenciją patikrinti išduotų privalomųjų nurodymų įvykdymą. Skunde ir apeliaciniame skunde nenurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2019 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (6.5)-2D-5160 nurodyto sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Administracija yra tinkamai įvykdžiusi Privalomojo nurodymo reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti Privalomo nurodymo įvykdymą pagrįstumo.
34. Bylos duomenimis, A. V., kurio teises teritorijų planavimo dokumento rengimo procese perėmė pareiškėjas, pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštais planavimo organizatoriui – Administracijai – pateikė pasiūlymus, kuriais prašė pakeisti teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taikomus patikslinto Bendrojo plano sprendinius taip, kad jais nebūtų pakeisti sprendiniai, nustatyti galiojančiame Bendrajame plane: 1) foninis (vyraujantis) aukštis aukštais – netaikomas; 2) didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus (metrais) – 35 (bet ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m); 3) didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas – 3,0 (bet ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m); 4) sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį žemės sklype nustatyti 80 procentų; 5) panaikinti apribojimą, numatantį, kad nauja statyba kvartale galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma – 100 Eur/kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius; panaikinti reglamentą, jog žemės sklypo teritorijai yra taikomi Bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai; 6) panaikinti apribojimą draudžiantį įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų ar numatyti galimybę įrengti automobilių stovėjimo vietas neįgaliųjų poreikiams; 7) panaikinti apribojimą privalomai sertifikuoti naujai statomus pastatus, kurių bendras plotas daugiau kaip 5000 kv. m, pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą; 8) panaikinti reglamentą, jog Žemės sklypo teritorijai yra taikomi Bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai.
35. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Administracijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. A51-74148/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo pastaroji atsakė į A. V. 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pasiūlymus, ir nustačiusi, kad jis yra neišsamus, nekonkretus, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, dėl ko planavimo organizatorius pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.2. papunktį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 2018 m. spalio 10 d. pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1277, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių: 1) pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjui, pakeičiant 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. A51-74148/18(2.15.1.1-MP3); 2) apie priimtą sprendimą informuoti VTPSI; 3) nevykdyti Bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
36. Administracija 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. A51-99507/18(2.15.1.1-MP3), kuri papildė 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. A51-19426/19(2.15.1.1-MP3), panaikino savo ankstesnį 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakymą į pareiškėjo pateiktus planavimo pasiūlymus, nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo planavimo pasiūlymus, priėmė sprendimą į juos neatsižvelgti, nurodė motyvus atskirai dėl kiekvieno konkretaus pareiškėjo pateikto pasiūlymo, taip pat kad siūlymas atsisakyti reikalavimo vykdyti statybą tik finansiškai prisidėjus prie kompleksinės tikslais plėtojamos infrastruktūros netenkintinas, nes šis bendrajam plane numatytas apribojimas pareiškėjos sklypui negalioja.
37. Inspekcija byloje ginčijamu sprendimu, nurodytu 2019 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (5.6)-2D-5160, konstatavo, kad Administracija, panaikinusi 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą ir, pakartotinai išnagrinėjusi 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 24 d. pateiktus pasiūlymus, 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. A51-99507/18(2.15.1.1-MP3), kurį papildė 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. A51-19426/19(2.15.1.1-MP3), pateikusi atsakymus į visus pareiškėjo pasiūlymus, nurodžiusi sprendimo dėl jų atmetimo motyvus, kurių atitiktis teisės aktų reikalavimams šiame etape neatliekamas, įvykdė 2018 m. spalio 10 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-1277 reikalavimus.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos sprendimo, nurodyto 2019 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (5.6)-2D-5160, panaikinimo ir susijusio reikalavimo atmetė, konstatavęs, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas.
39. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Teritorijų planavimo įstatymas, be kita ko, nustato, kad valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir seniūnijų skelbimo lentose, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPĮ 34 str. 2 d.); fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų padaliniai ar kitos organizacijos ar jų padaliniai turi teisę susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir kita) (TPĮ 35 str. 1 d.); pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje (TPĮ 37 str. 1 d.); planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) (TPĮ 37 str. 2 d.).
40. Aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017; 2020 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020 ir kt.).
41. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo nesutikimas su Administracijos 2018 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. A51-99507/18(2.15.1.1-MP3), papildytame 2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. A51-19426/19(2.15.1.1-MP3), atsakymais į jo pasiūlymus iš esmės grindžiamas ne tiek argumentais dėl šių atsakymų nemotyvuotumo, kiek argumentais dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, dėl kurių pakeitimo ir buvo teikiami pasiūlymai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl planavimo organizatoriaus galimai padarytų teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūros, o iš jų – ir teritorijų planavimo viešinimo procedūros pažeidimų, nėra reikšmingi: byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo vertinamas planavimo organizatoriaus atsakymų į visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento pakeitimo atitiktis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad teismas, nagrinėdamas planavimo organizatoriaus bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1032-520/2017, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2058-602/2020).
43. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
44. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serenus“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Skirgailė Žalimienė