Civilinė byla Nr. 2A-352-569/2016

Teismo procesinis Nr. 2-70-3-05852-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.17;

3.4.2.8; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rofila“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7218-949/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rofila“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „RIVA Consulting“ ir N. R., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Valstybės įmonei Registrų centras dėl bankroto administravimo lėšų priteisimo.

           Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau–UAB) „Rofila“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „RIVA Consulting“ ir N. R. 2 600 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad  Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-566-267/2015 UAB „Rofila“ buvo iškelta bankroto byla. Iškelti bankroto bylą šiai įmonei paprašė jos kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau–VSDFV), o UAB „Riva Consulting“ (buvęs pavadinimas UAB „Buneva“) vadovas bei likvidatorė N. R. dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau–ĮBĮ) 7 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, neveikė išimtinai bendrovės ir kreditorių interesais, tokiu būdu padarė įmonei žalą. Bankroto byloje buvo patvirtinta 2600 Eur administravimo išlaidų sąmata. Kadangi bankrutavusi UAB „Rofila“, iškėlus bankroto bylą jokio turto neturėjo, bankroto administratoriui atlyginimas nebuvo sumokėtas, administravimo išlaidos padengtos nebuvo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės bankrutavusios UAB „Rofila“ atsakovams UAB „Riva Consulting“ ir N. R. 1633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios UAB „Rofila“ bankroto administravimo išlaidų.

4. Teismas konstatavo, kad UAB „Rofila“ likvidavimo procedūra buvo pradėta CK 2.106 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. teismo sprendimu likviduoti juridinį asmenį CK 2.70 straipsnyje nurodytais atvejais juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, tačiau ši procedūra nebuvo baigta. Likvidavimo procesas CK 2.70 straipsnio  pagrindu nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo atsakovų veiksmų.

5. Teismas, išanalizavęs CK 2.70 straipsnį, sprendė, kad likviduojant įmonę šiuo pagrindu juridinių asmenų registro tvarkytojas neturi pareigos vertinti, ar juridinis asmuo yra mokus ir inicijuoti bankroto procedūros įmonei paaiškėjus, kad ji yra nemoki. Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai yra visiškai skirtingi ir įstatymas nenumato įmonės likvidavimo juridinių asmenų registro tvarkytojo reikalavimu prioriteto jos likvidavimo dėl nemokumo atžvilgiu, Valstybės įmonei (toliau–VĮ) Registrų centrui nebuvo suteikta teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. VĮ Registrų centras, neturėdamas teisės inicijuoti bankroto procedūros nemokiems juridiniams asmenims, negalėjo šios teisės perduoti 2006-11-28 Juridinių asmenų likvidavimo paslaugų teikimo sutartimi ir atsakovams UAB „Buneva“ bei likvidatorei N. R..

6. Teismas sprendė, jog atsakovai turėjo pareigą atlikti tik tuos veiksmus, kurie buvo būtini siekiant likviduoti UAB „Rofila“ CK 2.70 straipsnio pagrindu, pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalį, tokiu būdu savo iniciatyva pradėdami UAB „Rofila“ likvidavimą kitu įstatyme numatytu pagrindu, neprivalėjo. Teismas vertino, kad atsakovams galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad žala įmonei buvo padaryta įmonės likvidavimo CK 2.70 straipsnio pagrindu proceso metu dėl neteisėtų likvidatoriaus veiksmų.

7. Teismas darė išvadą, kad UAB „Rofila“ buvo nemoki dar iki likvidavimo CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka proceso pradžios. Jokie įrodymai, patvirtinantys, jog įmonei žala buvo padaryta atsakovams vykdant likvidavimo procesą, nepateikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi UAB „Rofila“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 2 600 Eur administravimo lėšų iš atsakovų. Jeigu teismas spręstu, jog skundo negalima išnagrinėti, tokiu atveju bylą prašo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.Teismas, priimdamas sprendimą, pakeitė ieškinio pagrindą ir vertino bei pasisakė dėl likvidatorės žalos padarymo UAB „Rofila“, kai tuo tarpu buvo kreiptasi ieškiniu dėl administravimo lėšų priteisimo iš likvidatorės, šiuo atveju žala įmonei nėra nustatinėjama.

8.2. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau–ĮBĮ) (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojanti nuo 2003-01-01) 7 straipsnio 1 dalį, jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės vykdyti visų įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas stabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

8.3. Tarp atsakovų UAB „Buneva“ ir likvidatorės N. R. neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Reikalavimas pareikštas netinkamiems asmenims, kadangi UAB „Rofila“ tapo nemokia dar iki likvidavimo procedūrų pradžios, todėl administratorius gali reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo tik iš bendrovės vadovo ar savininko (savininkų), kurie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne iš bendrovės likvidatoriaus, kuris likvidavimo veiksmus atliko pagal sutartį iš valstybės biudžeto skirtų lėšų.

9.2. Apelianto nurodyti UAB „BUNEVA“ įsipareigojimai pagal Sutarties 4.2.1, 4.2.6 ir 4.2.14 papunkčius turi būti vertinam Sutarties objekto ir dalyko kontekste.

9.3. Likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva buvo atliekamas išimtinai CK 2.70 straipsnyje nurodytais pagrindais. Inicijuoti juridinio asmens likvidavimo kitais pagrindais, negu numatyta CK 2.70 straipsnyje, nei Registro tvarkytojas, nei UAB „BUNEVA“ neturėjo teisės.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo pripažinti, kad apeliacinį skundą padavė tam teisės neturėjęs asmuo ir apeliacinį procesą nutraukti; apeliacinio proceso nenutraukus, UAB „Rofila“ apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra pasirašytas bankroto administratoriaus įgalioto asmens L. L., tačiau kartu su skundu nebuvo pateiktas šio įgalioto asmens aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas, todėl, manytina, kad L. L. neturi teisės atstovauti ieškovei šioje civilinėje byloje.

10.2.Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškinio pagrindą ir susiklosčiusius teisinius santykius neteisingai kvalifikavo kaip žalos atlyginimą, nėra pagrįsti. Ieškovės ir atsakovų nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai manė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip deliktinė atsakomybė.

10.3. Registrų centrui neturint teisės inicijuoti bankroto procedūrų nemokioms įmonėms, šios teisės negalėjo perimti ir UAB „Buneva“ ar likvidatorė N. R..

10.4. Įmonė neturėjo jokio turto dar prieš pradedant likvidavimo procedūras, todėl reikalavimas reiškiamas netinkamiems asmenims.

11.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „RIVA Consulting“ ir likvidatorė N. R. prašo atmesti apeliacinį skundą, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Įmonės likvidatorius, kuris paskirtas likviduoti juridinį asmenį CK 2.70 straipsnyje numatytu atveju, neturi pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl tokiu atveju nėra teisinio pagrindo likvidatorių prilyginti įmonės vadovui ir taikyti civilinę atsakomybę tuo atveju, jei pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei likvidavimo proceso metu nebuvo pateiktas.

11.2. VĮ Registrų centras, neturėdamas teisės inicijuoti bankroto procedūros nemokiems juridiniams asmenims, negalėjo šios teisės perduoti 2006-11-28 Juridinių asmenų likvidavimo paslaugų teikimo sutartimi ir atsakovams.

11.3. Nesant atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. teismui nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra ir negali kilti atsakovų pareigos atlyginti dėl to apelianto patirtą žalą. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. pareigos veikti tam tikru būdu pažeidimo, nėra teisinio pagrindo vertinti neva padarytos žalos ar jos dydžio. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovams nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl apelianto argumentas dėl tariamai pakeisto ieškinio pagrindo atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

12.Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į  pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar įmonės likvidatorius, paskirtas likviduoti juridinį asmenį CK 2.70 straipsnyje numatytu atveju, turi pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

14. CK 2.70 straipsnis (redakcija galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2010-01-01, Žin., 2000, Nr. 74-2262) numatė juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Minėto straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jeigu registre įregistruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip numatyta šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, ilgiau nei dvidešimt keturis mėnesius ir juridinio asmens registro tvarkytojui nepranešė apie nepateikimo priežastis, arba valdymo organai negali priimti nutarimų, kadangi nėra kvorumo dėl valdymo organo narių atsistatydinimo ir tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, arba jeigu juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau nei šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre, tai registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-03-07 Šiaulių rajono apylinkės teismas sprendime už akių konstatavo, jog sprendimo priėmimo dienai UAB „Rofila“ skolinga VSDFV biudžetui 49 293,00 Lt (14 276,24 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (10 981,00 Lt įmokų bei 38 312,00 Lt delspinigių), daugiau kaip penkerius metus nevykdo veiklos, turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, finansinių ataskaitų neteikia nuo 1995 m. IV ketvirčio, o Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu nei įmonės, nei valdymo organų narių negalima rasti, dėl to UAB „Rofila“ nutarta likviduoti.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centras, vykdydamas įmonės 2006-2008 metų strateginį veiklos planą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2006 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu paskelbė viešąjį pirkimo konkursą „Juridinio asmens likvidavimo paslaugų, likviduojant juridinius asmenis juridinių asmenų tvarkytojo iniciatyva, pirkimas“. 2006 m. lapkričio 28 d. VĮ Registrų centras sudarė juridinių asmenų likvidavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 17-2006 su viešą konkursą laimėjusia UAB „Riva Consulting“ (buvęs pavadinimas UAB „Buneva“) dėl veiklos nevykdančių juridinių asmenų likvidavimo.

17. Nepagrįstais vertinti apelianto argumentai, kad atsakovai pagal ĮBĮ (2002-11-19 įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojanti nuo 2003-01-01) 7 straipsnio 1 dalį privalėjo nedelsdami stabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Bei, kad tarp atsakovų UAB „Buneva“ ir likvidatorės N. R., neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog kai sprendimą likviduoti bendrovę priima juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Pažymėtina, jog Juridinių asmenų likvidavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 17-2006 2.3 papunktyje aiškiai nurodytas sutarties dalykas – paslaugos, t. y. perkamos paslaugos likviduoti juridinius asmenis Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. Taigi, nagrinėjamu atveju likvidatorius buvo VĮ Registrų centras, o atsakovai tik atliko likvidavimo paslaugas pagal juridinių asmenų likvidavimo paslaugų teikimo sutartį. Dėl to atsakovai UAB „Buneva“ ir likvidatorė N. R. nagrinėjamu atveju nėra likvidatoriai ĮBĮ 7 straipsnio prasme.

19. Juridinių asmenų likvidavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 17-2006 3 dalyje buvo reglamentuotas apmokėjimas už paslaugas, susijusias su priverstiniu veiklos nevykdančių juridinių asmenų likvidavimu. UAB „Rofila“ likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva buvo atliekamas sutartyje nurodytomis sąlygomis iš šiai procedūrai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau ši procedūra nebuvo baigta. Pažymėtina, kad 2009-12-30 VĮ Registrų centras, vadovaudamasis minėtos sutarties 3.5 punkto numatytomis aplinkybėmis (neužtikrintas finansavimas einamųjų metų valstybės biudžete vykdomai programai) nutraukė paslaugų pirkimą pagal sutartį, sudarytą su UAB „Buneva“. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad likvidavimas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva buvo atliekamas išimtinai CK 2.70 straipsnyje nurodytais pagrindais, esant valstybės biudžeto finansavimui, institucijoms nesprendžiant juridinio asmens mokumo klausimo. Inicijuoti juridinio asmens likvidavimo kitais pagrindais, negu numatyta CK 2.70 straipsnyje, nei juridinių asmenų registro tvarkytojas, nei UAB „BUNEVA“ (UAB „RIVA Consulting“ ) neturėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rofila“.

20. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apeliacinį skundą pateikusi L. L. yra įrašyta į įmonių administratorių sąrašą, plačiau dėl jos įgaliojimų nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai UAB „RIVA Consulting“ ir likvidatorė N. R. prašo teismo priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl atmetus apeliacinį skundą, atsakovams UAB „RIVA Consulting“ ir likvidatorei N. R. iš apeliantės bankrutavusios UAB „Rofila“ priteistina 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės bankrutavusios UAB „Rofila“, įmonės kodas 175782840, atsakovams UAB „Riva Consulting“, įmonės kodas 12554098, ir N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios UAB „Rofila“ bankroto administravimo išlaidų.