Civilinės bylos Nr. e2S-953-567/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00657-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.4.5.11

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5260-608/2021 pagal pareiškėjos UAB „Primestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Intrum Lietuva“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Pareiškėja UAB „Primestus“ pateikė skundą antstoliui D. K., prašydama: 1) panaikinti antstolio D. K. 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymą Nr. S-20-174; 2) atšaukti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 202275; 3) paskirti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio 12 398 kv. m ploto pastato (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

2.       Skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų užtikrinimui pareiškėja UAB „Primestus“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D. K. vykdomą skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pastato ir žemės sklypo nuomos teisės pardavimą. Nurodė, kad iš pirmųjų pakartotinių varžytynių parduodamo ginčo turto vertė nustatyta 2017 m., todėl turto vertė šiuo metu yra didesnė 50 % už antstolio nustatytą. Turto neperkainojimas yra neteisėtas, nes turtas gali būti perleistas už per mažą kainą, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo (CPK 716 str., 719–720 str.).

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Primestus“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad skolininkė ir su ja susiję asmenys nuolat skundžia antstolio veiksmus, taip vilkindami išieškojimo procesą, tačiau skundai būna netenkinami. Antstolio veiksmų, nustatant iš varžytynių parduodamo turto kainą, teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-910/2018).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos UAB „Primestus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų pagrįstumą ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad bus pažeisti pareiškėjos interesai ar jiems padaryta nepataisoma žala.

6.       Teismas nurodė, kad ginčo turto varžytynės antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir 0174/17/00096 yra rengiamos jau dešimtą kartą. Tiek skolininkė, tiek kiti asmenys yra ne kartą teikę teismui skundus dėl antstolio veiksmų, nustatant iš varžytynių parduodamo turto kainą, teisėtumo, argumentuodami turto rinkos kainos pasikeitimu vykdymo procese. Visi skolininko ir kitų asmenų skundai buvo atmesti, o antstolio veiksmų, nustatant iš varžytynių parduodamo turto kainą teisėtumas buvo vertinamas ir patvirtintas įsiteisėjusiomis teismo nutartimis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1417-910/2018. Skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne kartą yra paskirta piniginė bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, įskaitant skundus, grindžiamus neteisingai nustatyta iš varžytynių parduodamo turto kaina. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų faktinis pagrindas yra paneigtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra tikėtinai pagrįstas. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų – tikėtino skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, laikinąsias apsaugos priemonės negali būti taikomos.

7.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo išieškojimo iš skolininkės turto teisėtumo. Pripažinus antstolio veiksmus neteisėtais, nustatant iš varžytynių parduodamo turto kainą, pareiškėja jokių teisių į realizuojamą skolininko turtą neįgytų. Pareiškėjos, kaip skolininkės kreditorės teisės, gali būti ginamos kitais įstatymo nustatytais būdais (pvz., taikant nuostolių atlyginimo institutą). Skolininkės turto varžytynių sustabdymas, atsižvelgiant į skundų dėl antstolio veiksmų vykdymo procese kiekį ir turto realizavimo proceso trukmę, neleistinai suvaržytų išieškotojos, esančios skolininko hipotekos kreditore, teisių realizavimą bei pažeistų vykdymo proceso šalių interesų balansą (CPK 144 str., 510 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Pareiškėja UAB „Primestus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas prašymą išsprendė neteisingai. Antstolio A. B. 2021 m. sausio 11 d. patvarkymas Nr. S-21-42-377 vykdomojoje byloje priimtas, atsižvelgiant į UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktą, patvirtina, kad ginčo turto vertė yra 9 010 000 Eur. Nurodyti dokumentai yra didesnės įrodomosios galios, todėl teismas nepagrįstai į juos neatsižvelgė. Nepriklausomo turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita taip pat patvirtina, kad ginčo turto vertė yra 9 338 000 Eur. Antstolis ginčo turtą 2017 m. įvertino 5 100 000 Eur sumai. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas yra pripažįstamas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 % mažesnė negu nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Akivaizdu, kad turtas gali būti realizuotas už mažą kainą. Antstolis nesiėmė jokių veiksmų dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Panašioje byloje teismas buvo įpareigojęs antstolį nustatyti realią turto rinkos kainą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020). Pareiškėjo skundas nėra tapatus kitų asmenų skundams dėl antstolio veiksmų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog teismai netenkindavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundų, nors jie nėra susiję su UAB „Primestus“ (CPK 197 str., 681 str.).

9.       Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė tinkamai. Apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantė su kitais susijusiais asmenimis įvairiais būdais vilkina ginčo turto realizavimą. Antstolis A. B. ginčo turtą įvertino nepagrįstai, todėl šiuo metu pateiktas skundas dėl jo veiksmų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų. 

11.       Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus (skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, kitų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, susijusių su ginčo turto realizavimu, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio D. K. ir jo padėjėjo veiksmų), kuriais įrodinėja savo argumentus dėl apeliantės ir su ja susijusių asmenų bendrų veiksmų, vilkinant vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus.

12.       Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 510 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 str. 8 d., nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

13.       Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimų pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas asmeniui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.

14.       Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius, galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15.       Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinęs, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas, kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo, pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Pareiga įrodyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 dėl 2 226 625,31 Eur negrąžinto kredito, 216 820,07 Eur palūkanų, 253 926,46 Eur delspinigių, 319,24 EUR išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą, 308,53 Eur išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą ir 6 % dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 697 371,84 Eur sumos nuo 2017 m. sausio 2 d. iki prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Skolininkės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. liepos 18 d. hipotekos sandoriais – skolininkei nuosavybės teise priklausančio prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurių (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės įkeitimu. 2017 m. gruodžio 13 d. antstolio D. K. patvarkymu ginčo turtas, atsižvelgiant į eksperto išvadą, buvo įvertintas 5 100 000 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018 nutarė atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo ginčijama antstolio nustatyta turto kaina. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018 nutarė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu antstolis paskelbė ginčo turto pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vėliau pripažintos neįvykusiomis, nes jas laimėjusi UAB „Kardos“ nesumokėjo turto kainos. Skundžiamu antstolio D. K. 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymu nutarta parduoti ginčo turtą iš pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. 202275, pradinė pardavimo kaina – 4 080 000 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolis D. K. 2021 m. sausio 15 d. patvarkymu nutarė atšaukti ginčo turto varžytynes Nr. 202275, atšaukimo pagrindas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d.  nutartis civilinėje byloje  Nr. e2YT-5224-1101/2021 ir 2021 m. sausio 15 d.    nutartis civilinėje byloje  Nr. e2YT-5257-931/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas  2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5224-1101/2021 nutarė tenkinti pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti antstolio D. K. vykdomą pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ginčo turto teisės pardavimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2021 m. sausio 11 d. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5257-931/2021 nutarė tenkinti pareiškėjos UAB „Belonesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti antstolio D. K. vykdomą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ginčo turto teisės pardavimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2021 m. sausio 11 d. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-755-640/2021 nutarė tenkinti UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-844-967/2021 nutarė tenkinti UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Belonesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolis D. K. 2021 m. sausio 25 d. patvarkymų nutarė atmesti 11 pareiškėjų, įskaitant UAB „Primestus“, skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais ginčijamas antstolio 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymas ir prašoma paskirti ginčo turto vertės ekspertizę, ir persiųsti skundus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7047-1012/2021 2021 m. sausio 28 d. buvo priimti antstolio D. K. atsiųsti 11 pareiškėjų skundai dėl antstolių veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-7047-1012/2021 šiuo metu nėra išnagrinėta, byloje paskirtas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 30 d. (CPK 179 str. 3 d.).

18.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes pareiškėja preliminariai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-755-640/2021 nutarė tenkinti UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-844-967/2021 nutarė tenkinti UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Belonesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyse padarytos išvados, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ir galintys kilti teisminiai ginčai ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, kuri gali skirtis tiek nuo eksperto, tiek nuo antstolio nustatytos turto vertės. Nustačius turto rinkos vertę ir vėliau iš varžytynių parduodant turtą potencialūs turto pirkėjai turi galimybę kainą didinti be apribojimų. Įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti įsiskolinimą.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos civilinės bylos savo faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su laikinosiomis apsaugos priemonėmis dėl to paties ginčo turto varžytynių sustabdymo iki skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, yra analogiškos nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl draudimo antstoliui realizuoti tą patį skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ginčo turtą (duomenys neskelbtini) tose pačiose antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096, argumentuojant, kad ginčo turtas įvertintas per maža kaina, vertinimas atliktas 2017 m., todėl turtas turėtų būti įvertintas pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė suinteresuotų asmenų prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriais buvo sustabdytas ginčo turto realizavimas iš pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. 202275. Nurodytose bylose Nr. e2S-755-640/2021 ir Nr. e2S-844-967/2021 apeliacinės instancijos teismas pasisakė iš esmės dėl tų pačių apeliantės argumentų, kaip ir nagrinėjamu atveju, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jau suformuotais naujausiais horizontaliais precedentais tuo pačiu klausimu. 

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors antstolis D. K. 2021 m. sausio 15 d. patvarkymu nutarė atšaukti ginčo turto varžytynes, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2YT-5224-1101/2021 ir Nr. e2YT-5257-931/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad analogiškas UAB „Emilė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl draudimo realizuoti ginčo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą buvo tenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5559-936/2021. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-832-910/2021 nutarė tenkinti UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir Vilniaus apygardos teismas civilinėse bylose Nr. e2S-755-640/2021 ir Nr. e2S-844-967/2021. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo praktika analogišku klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo antstoliui D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 parduoti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą (duomenys neskelbtini) iki skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, yra vienoda, nuosekli, stabili ir neprieštaringa, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-805-553/2018).

23.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ginčo turtas buvo įkainotas dar 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018 nutarė atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo buvo ginčijama antstolio nustatyta ginčo turto kaina. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018 nutarė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Teismai konstatavo, kad ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta teisingai. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kad iki skundžiamo 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo, kuriuo turtas nebuvo perkainotas, priėmimo, ji prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainojimą (CPK 681 str.). Akivaizdu, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai nepagrįstas, nes pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų iš esmės siekė ginčo turto perkainojimo, nors tokio prašymo CPK nustatyta tvarka antstoliui nebuvo pateikusi, turtas įvertintas dar 2017 m., turto įvertinimo pagrįstumas buvo nustatytas teismų procesiniais sprendimais, skundžiamu antstolio patvarkymu ginčo turtas nebuvo perkainotas, o tik paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, atsižvelgiant į nenuginčytą turto kainą (CPK 717–718 str.).

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kadangi nenustatyta grėsmė dėl būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo procesinio spendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis 2021 m. sausio 15 d., t. y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2YT-5224-1101/2021 ir Nr. e2YT-5257-931/2021 nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, antstolis nutarė  atšaukti ginčo turto varžytynes. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar neįmanomas, nes pagal skundžiamą antstolio patvarkymą ginčo turto varžytynės buvo atšauktos, t. y. turtas negalės būti realizuotas varžytynėse.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai dėl ginčo turto perkainojimo, turto vertės, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nenustatyta, kad apeliantė CPK nustatyta tvarka prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad, nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, galimai palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjai neįrodžius bent vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai nebuvo taikytos.

26.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144–145 str., 178 str., 185 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                  Neringa Švedienė