Civilinė byla Nr. e2-1587-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00666-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2160-260/2018,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė J. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį dėl J. K. įtraukimo į bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto bylą bendraatsakove bei panaikinti jos asmeninio turto areštą pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartį; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį, pagal kurią buvo patvirtintas 37 110,78 Eur dydžio AB „Swedbank“ reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių priskaičiavimo jau po nutarties iškelti L. K. individualiai įmonei „Talka“ bankroto bylą įsiteisėjimo; 3) priteisti iš AB „Swedbank“ pareiškėjai jos sumokėtus 5 985,01 Eur, kaip palūkanas ir delspinigius; 4) taikyti restituciją dėl neteisėtai parduoto pareiškėjos asmeninio turto ir priteisti pareiškėjai iš bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratorės 310 311 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. liepos 29 d. (neteisėto pardavimo datos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartyje patvirtintą ir vėlesnėmis šio teismo nutartimis kitiems asmenims perleidžiamą hipotekinį AB „Parex“ banko 953 091,52 Lt (276 034,38 Eur) dydžio reikalavimą, paliekant Hipotekos lakšte Nr. 06120080000023 nustatytą maksimalios hipotekos 830 000 Lt (240 384,62 Eur) dydžio reikalavimą, o įvertinus, kad iš hipoteka užtikrinto turto jau gauta 166 241 Eur, nustatyti, kad likusi hipoteka įkeisto turto dalis sudaro 4 143,62 Eur; 6) priteisti iš BUAB „Skirnuva“ 673 772,01 Eur dydžio lėšas, šiuo dydžiu sumažinant Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 patvirtintą 695 409,96 Eur dydžio BUAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą; 7) priteisti iš L. K. pareiškėjai 673 772,01 Eur dydžio kompensaciją ir įtraukti ją su šiuo reikalavimu į bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ kreditorių sąrašą; 8) priteisti iš antstolės A. K. 2 929,52 Eur ir 6 proc. metines palūkanas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 9) priteisti solidariai iš antstolės A. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 761,04 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtų sumų nuo 2018 m. kovo 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.                      Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti įrodymus, kuriais pareiškėja grindžia savo reikalavimus. Vykdydama šią teismo nutartį pareiškėja padavė patikslintą ieškinį. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad ieškovė su reikalavimais, nagrinėtinais bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje turi teisę kreiptis paduodama pareiškimą (prašymą) šioje bankroto byloje Kauno apygardos teismui; su ieškiniu dėl 5 985,01 Eur be pagrindo gautų lėšų priteisimo iš AB „Swedbank“ – į Vilniaus miesto apylinkės teismą, o su ieškiniu dėl 3 690,56 Eur nuostolių iš antstolės A. K. ir VSDFV priteisimo – į Alytaus apylinkės teismą.

3.                      Teisme 2018 m. rugpjūčio 20 d. gautas ieškovės atskirasis skundas, kuriame ji prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka” bankroto administratoriui pardavinėti asmeninį ieškovės turtą, nes tą turtą pardavus pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį, ieškovė negalėtų parduoto turto išsireikalauti iš sąžiningų jo įgijėjų.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.                      Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi priėmė ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties ir, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 5 dalimi, nustatė terminą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumams pašalinti – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį, ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti Kauno apygardos teismui.

III.       Atskirojo skundo argumentai

5.                      Ieškovė J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria jai nustatytas terminas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumams pašalinti. Ieškovė tvirtina, kad ji kaip bendraatsakovė bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d., priimtą civilinėje byloje Nr. B2-2482-413/2009, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.                      CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7.                      Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

8.                      Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

9.                      Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

10.                      CPK 80 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

11.                      Remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė tvirtina, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas terminas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, yra neteisėta.

12.                      CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose.

13.                      Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

14.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios normos taikymo, yra nurodęs, kad: pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra, todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese; antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).

15.                      Pažymėtina, kad lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai. 

16.                      Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė, nors ji į L. K. individualios įmonės „Talka” bankroto bylą ir buvo įtraukta bendraatsakove, nepatenka į pirmiau nurodytų asmenų ratą, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas taikytinas tik pačiam bankrutuojančiam subjektui, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos žyminio mokesčio lengvatos.

17.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumams pašalinti, t. y. apmokėti prašymą žyminiu mokesčiu.

18.                      Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. K. reikalavimus atsakovams AB ,,Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir antstolei A. K., kaip neteismingus Kauno apygardos teismui, o Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti kitus reikalavimus, panaikinta ir šių reikalavimų priėmimo klausimas perduotas nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. 

19.                      Susidarius tokiai procesinei situacijai, kai nagrinėjant klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones trūkumams pašalinti, dėl pačios apeliantės kaltės (jai tinkamai nesuformulavus ieškinio reikalavimų) vis dar nėra išspręstas ieškinio, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo klausimas, darytina išvada, kad nėra pagrindo nustatyti naujo termino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės trūkumams pašalinti.

20.                      Apeliantei išaiškintina, kad tai jai neužkerta kelio, teikiant įstatyme įtvirtintus reikalavimus ieškinio turiniui ir formai atitinkantį ieškinį, pakartotinai teikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris būtų apmokėtas CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Dėl bylos procesinės baigties

21.                      Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė