Civilinė byla Nr. e2-758-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00629-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) R. M. prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotieji asmenys – M. S., uždaroji akcinė bendrovė „Gaia Trading“, D. P. (D. P.), likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinės bendrovė „Gaia Transport“.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (kreditorius) R. M. prašė pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gaia Transport“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad šios bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas M. S. yra tas asmuo, kurio kryptinga veika sukėlė tyčinį BUAB „Gaia Transport“ bankrotą.

2.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2019 dėl 62 000 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gaia Transport“ kreditorei UAB „Gaia Trading“. Priteista suma buvo išieškota. Abiejų įmonių vienintelis akcininkas ir vadovas buvo tas pats asmuo – M. S. Pareiškėjui nėra žinoma, kokia UAB „Gaia Transport“ mokumo būklė buvo iki 2020 m. sausio 13 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2019, tačiau yra akivaizdu, jog 62 000 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų faktinis išieškojimas iš UAB „Gaia Transport“ dar labiau esmingai pablogino šios įmonės turtinę padėtį, o tai sukėlė šios įmonės bankrotą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu; priteisė iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas: UAB „Gaia Trading“ – 2 962,53 Eur, D. P. – 484 Eur.

4.       Teismas nustatė, kad BUAB „Gaia Transport“ vadovas nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2020 m. kovo 13 d. buvo D. P., o nuo 2020 m. kovo 13 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme – M. S., kuris tuo pačiu yra ir vienintelis BUAB „Gaia Transport“ bei UAB „Gaia Trading“ akcininkas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi UAB „Gaia Transport“ iškelta bankroto byla pagal bendrovės buvusio vadovo M. S. pareiškimą. 

5.       Nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Gaia Trading“ suteikė BUAB „Gaia Transport“ 100 000 Eur paskolą (2018 m. balandžio 4 d. – 20 000 Eur, 2018 m. gegužės 7 d. - 12 000 Eur, 2018 m. gegužės 15 d. – 3 000 Eur, 2018 m. gegužės 17 d. – 10 000 Eur, 2018 m. liepos 3 d. – 15 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 10 d. – 10 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 14 d. – 15 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 18 d. – 5 000 Eur). BUAB „Gaia Transport“ nemokumo administratorius, patikrinęs minėtą sandorį, nenustatė, kad jis prieštarautų įmonės veiklos tikslams. Paskola buvo naudojama atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), darbuotojais, draudimo ir lizingo įmokoms dengti, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teismo vertinimu, minėtu sandoriu buvo siekiama išlaikyti įmonės mokumą, todėl jis nelaikytinas įmonės tikslams prieštaraujančiu sandoriu vien dėl to, kad paskolą suteikė susijusi įmonė. Kadangi nuo 2018 m. įmonėje ėmė trūkti apyvartinių lėšų, tuometinis BUAB „Gaia Transport“ vadovas ėmėsi protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekdamas atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Duomenų ir / ar įrodymų dėl kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių ar ekonomiškai nenaudingo juridinio asmens turto panaudojimo pareiškėjas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų požymių egzistavimo.

6.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad 2019 metais ar 2020 m. pradžioje, kuomet UAB „Gaia Trading“ iniciavo civilinį procesą dėl skolos išieškojimo, BUAB „Gaia Transport“ būtų pažeidusi atsiskaitymų eiliškumą. Tokių aplinkybių neįrodinėja ir pareiškėjas.

7.       Pareiškėjas neįrodinėja ir kitų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių (apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įmonės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį ar pan.), į kuriuos teismas galėtų atsižvelgti vertindamas tyčinio bankroto sąlygas, todėl teismas detaliau dėl šių požymių nepasisakė.

8.       Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė savo teiginio, kad būtent 62 000 Eur išieškojimas UAB „Gaia Trading“ naudai iš BUAB „Gaia Transport“ taip pablogino įmonės finansinę padėtį, kad sukėlė jos bankrotą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, kad BUAB „Gaia Transport“, nors ir trūkstant apyvartinių lėšų, buvo moki ir savo veiklą vykdė iki pat 2020 m. sausio mėn. pabaigos, kuomet Italijoje buvo paskelbtas karantinas dėl pandemijos, kuris iš esmės sustabdė įmonės veiklą. Įvertinęs BUAB „Gaia Transport“ balansų duomenis, teismas konstatavo, kad nei 2018 m., nei 2019 m. bendrovė neturėjo JANĮ nustatytų nemokios įmonės požymių.

9.       Faktiškai visuotinai yra žinoma, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu ir tarptautiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslą. Byloje nustatyta, kad BUAB „Gaia Transport“ teikė krovinių pervežimo paslaugas daugiausiai Italijoje ir Austrijoje, kuriose pirmiausiai iš Europos valstybių, t. y. jau 2020 m. sausio pabaigoje pradėti taikyti apribojimai, susiję su COVID-19 pandemijos plitimu, įskaitant ribojimus krovinių pervežimui. Taigi, turint informacijos, kad 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis BUAB „Gaia Transport“ dar buvo moki, teismas laikė įrodyta, jog BUAB „Gaia Transport“ nemokumą lėmė nuo įmonės vadovų nepriklausiusios priežastys, susijusios su pasauline pandemija, o ne tęstiniai tyčiniai buvusių įmonės vadovų veiksmai. Tuo pačiu ir kreipimasis į teismą dėl skolos pagal paskolos sutartį išieškojimo (sandoris nėra pripažintas kaip prieštaraujantis įmonės veiklos tikslams), įmonei esant mokiai, taip pat šios skolos išieškojimas, vertintinas kaip teisėtas veiksmas ir negali būti traktuojamas kaip nuoseklus ir kryptingas veikimas, siekiant įmonės nemokumo.

10.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė sąlygų dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 70 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta neteisėtų BUAB „Gaia Transport“ valdymo organų (buvusių vadovų) veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo visuma, kuri būtų pakankama bankrotą kvalifikuoti tyčiniu, t. y. nenustatyta tam tikrų veiksmų nuosekli eiga, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto, arba kad pareiškėjo nurodyti įmonės valdymo organo veiksmai ar sprendimai būtų neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai būtų siekiama įmonę privesti prie bankroto. Dėl to, kad byloje nenustatyti ir neįrodyti JANĮ 70 straipsnyje numatyti tyčinio bankroto požymiai, pareiškimas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 ir 185 straipsniai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11.       Pareiškėjas (kreditorius) R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BUAB „Gaia Transport“ bankrotą tyčiniu su visomis įstatyme nustatytomis pasekmėmis. Nurodo šiuos argumentus:

11.1.                      M. S., būdamas UAB „Gaia Trading“ vadovu ir vieninteliu akcininku, inicijavo civilinę bylą, kurioje 2020 m. sausio 13 d. išduotas teismo įsakymas dėl 62 000 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Gaia Transport“. Nuo 2020 m. kovo 18 d. M. S. tapo UAB „Gaia Transport“ vadovu, o vieninteliu šios bendrovės akcininku jis buvo visą laiką. M. S., kaip UAB „Gaia Transport“ vadovas, 2020 m. balandžio 3 d. išsiuntė bendrovės kreditoriams pranešimus dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriuose nurodė, kad „bendrovė šiuo metu nėra gyvybinga, veikla sustojusi“. Taigi, M. S., žinodamas apie UAB „Gaia Transport“ finansinius sunkumus, ėmėsi priemonių, išoriškai atrodančių teisėtai, kurios pažeidė visų UAB „Gaia Transport“ kreditorių interesus.

11.2.                      Pagal JANĮ 3 straipsnio 4 punktą teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Todėl teismas privalėjo savo iniciatyva patikrinti ir kitų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių buvimą ar nebuvimą.

11.3.                      Teismo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija teisingumo ministro ir advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytą maksimalų priteistiną dydį.

11.4.                      Pareiškėjas, teismui atsisakius tenkinti jo prašymą dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu, neturėtų atsakyti didesne suma, nei jo turimas kreditorinis reikalavimas (1 204 Eur).

12.       Suinteresuoti asmenys M. S., UAB „Gaia Trading“, D. P. bei BUAB „Gaia Transport“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

12.1.                      Vadovaujantis UAB „Gaia Transport“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansu įmonė buvo moki, o numatyti, kad neužilgo bus paskelbtas karantinas, kuris smarkiai apribos įmonės veiklą, vadovas niekaip negalėjo. Todėl pareiškėjo nurodytos 62 000 Eur skolos išieškojimas, įmonei esant mokiai, yra visiškai teisėtas bei nepažeidė kitų kreditorių teisių. M. S. kaip UAB „Gaia Trading“ vadovas turėjo fiduciarines pareigas šiai bendrovei.

12.2.                      Atskirajame skunde nėra įvardyti jokie UAB „Gaia Transport“ akcininko ir / ar vadovo veiksmai, kuriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama šios bendrovės nemokumo. UAB „Gaia Transport“ nemokumą nulėmė Italijoje, kurioje bendrovė vykdė savo veiklą (krovinių pervežimą), dėl pandemijos taikytų apribojimų nuo 2020 m. vasario mėn. sumažėjęs klientų užsakymų kiekis ir sutrikę atsiskaitymai, vėliau taikyti apribojimai krovinių gabenimui kitose šalyse, kuriose bendrovė vykdė savo veiklą (Vokietijoje ir Austrijoje), bei tuo metu neįprastai dažnai pradėję gesti du iš aštuonių bendrovės naudojamų vilkikų.

12.3.                      Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjas neįrodinėjo kitų tyčinio bankroto požymių, nepateikė teismui prašymo išreikalauti įrodymus, kurių pats negali pateikti.

12.4.                      Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo lygus 1 454,8 Eur, už parengtą atsiliepimą į pareiškimą maksimalus advokato užmokestis yra 3 637 Eur. Nutartimi iš pareiškėjo UAB „Gaia Trading“ naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija šio maksimalaus rekomenduojamo dydžio. Pareiškėjas nėra subjektas, įgaliotas ginti viešą interesą, todėl nėra pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į šį pareiškėjo motyvą. Pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dydis neturi jokios reikšmės ginčo sudėtingumui, teisinių paslaugų teikimo trukmei, t. y. neturi jokios įtakos patiriamų bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas pripažinti BUAB „Gaia Transport“ bankrotą tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pateiktame atskirajame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

15.       Bankroto byla UAB „Gaia Transport“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. birželio 12 d. Veiksmai, dėl kurių BUAB „Gaia Transport“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti 2020 metais, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatos.

Dėl pagrindų pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir įrodinėjimo pareigos

16.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

18.       Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

19.       Apeliantas prašymą dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė vieninteliu argumentu, kad su šia bendrove per valdymo organus ir dalyvį susijusi UAB „Gaia Trading“ 2020 m. sausio mėnesį iniciavo 62 000 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimą teismine tvarka, taip iš esmės buvo pabloginta UAB „Gaia Transport“ turtinė padėtis ir pažeisti kitų kreditorių interesai. Tačiau, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad tuo metu, kai buvo išduotas 2020 m. sausio 13 d. teismo įsakymas dėl minėtos skolos išieškojimo, UAB „Gaia Transport“ jau faktiškai buvo nemoki ar tapo nemoki būtent dėl šios skolos išieškojimo. 

20.       Pagal UAB „Gaia Transport“ balanso duomenis 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 519 907 Eur turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 504 133 Eur, iš jų – 190 654 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. UAB „Gaia Transport“ vykdė su krovinių pervežimais susijusią veiklą Italijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Viešai skelbiama informacija patvirtina, kad 2020 m. sausio 31 d. Italijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis dėl COVID-19 viruso išplitimo, 2020 m. vasario 22 d. Šiaurės Italijos paveiktiems regionams buvo taikytos griežtos priemonės, be kita ko, krovinių pervežimo veiklos apribojimas
arba visiškas sustabdymas, 2020 m. kovo mėn. dėl pandemijos pradėti taikyti ribojimai ir Vokietijoje bei Austrijoje, buvo uždarytos sienos tarp minėtų valstybių. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pradėjus taikyti minėtus apribojimus atitinkamai pradėjo mažėti UAB „Gaia Transport“ pagrindinių klientų užsakymų, sutriko jų atsiskaitymai. Be to, byloje pateikti duomenys apie UAB „Gaia Transport“ naudotų vilkikų 2020 m. sausio–vasario mėn. gedimus, kurie, anot suinteresuotų asmenų M. S. ir D. P., buvo neįprastai dažni ir tai lėmė nenumatytas išlaidas bendrovei bei negautas pajamas dėl prastovų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo mėn. UAB „Krone Scanbalt“ pranešė apie vilkikų puspriekabių nuomos sutarties nutraukimą ir pareikalavo UAB „Gaia Transport“ grąžinti nuomojamas puspriekabes, kredito įstaigos nutraukė lizingo sutartis, kurių pagrindu UAB „Gaia Transport“ valdė vilkikus, todėl bendrovė neteko transporto priemonių, kurios buvo būtinos jos veiklai vykdyti. Taigi, sutiktina su suinteresuotų asmenų argumentu, kad būtent šių aplinkybių visuma lėmė UAB „Gaia Transport“ nemokumą, o ne anksčiau inicijuotas vienos konkrečios skolos išieškojimas UAB „Gaia Trading“ naudai.

21.       Pažymėtina, kad UAB „Gaia Transport“ vadovo pareigas nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2020 m. kovo 13 d. ėjo D. P., o nuo 2020 m. kovo 13 d. – M. S., kuris nuo 2010 m. lapkričio 8 d. yra vienintelis šios bendrovės akcininkas, o taip pat nuo 2012 m. yra ir kitos bendrovės – UAB „Gaia Trading“ vadovas bei vienintelis akcininkas. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. atliktais mokėjimais UAB „Gaia Trading“ suteikė UAB „Gaia Transport“ 100 000 Eur neatlygintinę paskolą. Nemokumo administratoriaus duomenimis, UAB „Gaia Transport“ gauta paskola buvo naudojama atsiskaityti su VSDFV, VMI, darbuotojais, draudimo ir lizingo įmokoms dengti, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Sutiktina su teismo vertinimu, kad minėtu sandoriu buvo siekiama gauti įmonei apyvartinių lėšų, todėl jis nelaikytinas įmonės tikslams prieštaraujančiu sandoriu vien dėl to, kad paskolą suteikė susijusi įmonė. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2019 m. vasario 1 d. buvo grąžinta 38 000 Eur paskolos. Kaip paaiškinta suinteresuotų asmenų M. S. ir UAB „Gaia Trading“ bei D. P. atsiliepimuose į pareiškimą, buvo sutarta, kad likusi paskolos suma bus grąžinta iki 2019 m. lapkričio mėn. pabaigos. UAB „Gaia Trading“ 2019 m. gruodžio 5 d. raštu pareikalavo, kad UAB „Gaia Transport“ ne vėliau kaip per 30 dienų grąžintų 62 000 Eur skolą. Kadangi per nustatytą terminą skola nebuvo grąžinta, UAB „Gaia Trading“ kreipėsi į teismą dėl minėtos skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5344-1101/2020, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Gaia Transport“ kreditorei UAB „Gaia Trading“ 62 000 Eur skolą už suteiktą ir negrąžintą paskolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. UAB „Gaia Transport“ minėtoje byloje nereiškė prieštaravimų, tik pateikė paaiškinimą, kad su kreditore neatsiskaitė dėl ribotų finansinių galimybių grąžinti paskolą. Tačiau vien ta aplinkybė, kad skolininkė negalėjo įvykdyti šio kreditorės reikalavimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog UAB „Gaia Transport“ tuo metu buvo nemoki, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovė 2020 m. sausio mėnesį dar turėjo klientų užsakymų, vykdė veiklą ir buvo numačiusi gauti pajamas, kurių negavo dėl vėliau pasikeitusios situacijos.

22.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, teisę reikšti ieškinį kreditorius turi ne tik įmonės vadovui, bet ir dalyviui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad įmonės dalyvis taip pat gali atlikti tyčinio bankroto veiksmus. Nagrinėjamu atveju inicijuojant minėtos skolos išieškojimą M. S. buvo abiejų bendrovių – kreditorės UAB „Gaia Trading“ ir skolininkės UAB „Gaia Transport“ – vienintelis akcininkas. Tačiau, kaip minėta, M. S. tuo metu buvo ir kreditorės UAB „Gaia Trading“ vadovas, todėl sutiktina su jo argumentu, kad jis turėjo fiduciarines pareigas šios bendrovės atžvilgiu (CK 2.87 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Atsižvelgiant į minėtas įstatymų nuostatas, M. S. kaip UAB „Gaia Trading“ vadovo veiksmai, siekiant išieškoti skolą iš skolininkės UAB „Gaia Transport“, laikytini teisėtais. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad M. S. kaip UAB „Gaia Transport“ akcininkas atliko veiksmus, sukėlusius šios bendrovės tyčinį bankrotą.

23.       Apeliantas teigia, kad M. S. skolos išieškojimą UAB „Gaia Trading“ naudai iniciavo žinodamas apie UAB „Gaia Transport“ finansinius sunkumus, taip pažeidė visų UAB „Gaia Transport“ kreditorių interesus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Gaia Transport“ jau 2019 metais turėjo finansinių sunkumų. Iš byloje pateiktų UAB „Gaia Transport“ pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad bendrovė 2019–2020 metais veikė nuostolingai. Pažymėtina, kad pats apeliantas dar 2019 metais kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Gaia Transport“, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15884-294/2019 jo ieškinys buvo patenkintas visiškai, o priteistų sumų mokėjimas atsakovės prašymu dėl sunkios turtinės padėties buvo išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis. Tačiau apeliantas neneigia, kad mokėjimai jam buvo vykdomi, tai patvirtina ir teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys apie jo pareikštą kreditorinį reikalavimą BUAB „Gaia Transport“ bankroto byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog BUAB „Gaia Transport“ nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo šios bendrovės valdymo ir (ar) jos vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Sutiktina su teismo išvada, kad vien susijusios įmonės kreipimasis į teismą dėl skolos pagal paskolos sutartį išieškojimo, nesant duomenų apie skolininkės nemokumą tuo momentu ir nesant pagrindo pripažinti minėtą paskolos sutartį įmonės veiklos tikslams prieštaraujančiu sandoriu, negali būti vertinamas kaip nuoseklus ir kryptingas veikimas, siekiant sukelti įmonės bankrotą. Skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai nurodyta, kad pareiškėjas jokių kitų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių neįrodė.

25.       Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas privalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus ir patikrinti JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių buvimą ar nebuvimą. Šis argumentas atmestinas. JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Kadangi JANĮ nėra reglamentuojamas įrodinėjimo naštos paskirstymas, taikytina CPK įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė civiliniame procese, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai). Tai reiškia, kad, pagal bendrąją taisyklę, asmuo, teikiantis prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, turi įrodyti tyčinio bankroto pagrindą (pagrindus) ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Prašymą pateikęs asmuo įrodinėjimo naštos negali perkelti teismui, kadangi tokiu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas.

26.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad suinteresuoto asmens UAB „Gaia Trading“ prašomas priteisti 2 962,53 Eur išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas sudaro 2 525,24 Eur už atsiliepimo į prašymą parengimą ir įrodymų surinkimą bei 437,29 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sutikimo dėl rašytinio proceso parengimą bei dokumentų vertimo išlaidos. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Anot apelianto, teismas išlaidas už atsiliepimo į prašymą parengimą turėjo priteisti pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, numatantį 0,4 dydžio koeficientą „už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai“, pagal kurį, atsižvelgiant į 1 524,20 Eur vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, maksimali priteistina suma – 609,68 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentu, kad atsiliepimas į prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu šiuo atveju gali būti prilyginamas atsiliepimui į ieškinį, todėl, taikant Rekomendacijų 8.2 punktą, minėtos išlaidos neviršija maksimalaus priteistino dydžio (3 637 Eur). Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismui atmetus jo prašymą dėl BUAB „Gaia Transport“ bankroto pripažinimo tyčiniu, jis neturėtų atsakyti didesne suma, nei jo turimas kreditorinis reikalavimas (1 204 Eur). BUAB „Gaia Transport“ bankroto byloje patvirtinto pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dydis niekaip nėra susijęs su nagrinėjama byla, kurioje keliamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, todėl negali turėti įtakos nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Gaia Trading“ patirtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, todėl nėra pagrindo mažinti šias išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28.       Suinteresuoti asmenys UAB „Gaia Trading“ ir D. P. pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. UAB „Gaia Trading“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašo priteisti 1 635,92 Eur, D. P. – 484 Eur. Atsižvelgiant į atskirojo skundo apimtį, jame nurodytų argumentų nedidelį kiekį, į tai, kad ta pati advokatė atstovavo suinteresuotiems asmenims UAB „Gaia Trading“ ir M. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, didesnė dalis argumentų atsiliepimuose į prašymą ir į atskirąjį skundą kartojasi, pripažintina, kad UAB „Gaia Trading“ naudai prašomos priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 609,68 Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas: uždarajai akcinei bendrovei „Gaia Trading“ (juridinio asmens kodas 302734405) – 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus 68 ct), D. P. (duomenys neskelbtini) – 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus).

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis