Civilinė byla Nr. 3K-3-54-469/2026
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02926-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. A., V. T.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti ir antstolio pareigą patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2025 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-25-88-2152, kuriuo buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti.
3. Pareiškėja nurodė, kad teismo išduotas vykdomasis raštas pagal civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022 sprendimu patvirtintos santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties sąlygą (toliau – ir Sutartis) dėl 35 Eur baudos išieškojimo už kiekvieną nepranešimo apie pasikeitusią vaikų gyvenamąją dieną priimtas vykdyti nepagrįstai. Pareiškėja teigė, kad aplinkybės dėl nepranešimo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. neatitinka tikrovės. Išieškotojui nuo 2022 m. lapkričio 11 d. buvo žinoma vaikų gyvenamoji vieta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrino formaliuosius kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsnio 2 dalyje, ir, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
6. Teismas nustatė, kad antstolė, gavusi išieškotojo prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame pateikti teikiamo prašymo motyvai, pareikalavo papildomų įrodymų, pagrindžiančių netinkamą sutarties sąlygos vykdymą, taip pat tikrino viešų registrų informaciją. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Nei CPK, nei Sprendimo vykdymo instrukcijose nėra nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir norėdamas jį priimti, prieš tai imperatyviai privalo išsiaiškinti skolininko poziciją.
7. Teismas nurodė, kad vykdomojo dokumento išdavimas ir asmeninis skolininkės vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti subjektyvus priežasčių vertinimas teismui nėra privalomas ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje yra vertinamas būtent antstolės veiksmų teisėtumas priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių, pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
9. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 9 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo ar pagrįstumo klausimo – jo kompetencija apsiriboja formaliu akivaizdžių kliūčių patikrinimu, o šiuo atveju tokių kliūčių nenustatyta.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, susiję su sutarties sąlygų vykdymu ar jų pagrįstumu, nėra nagrinėjami vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai nustatė, jog antstolė nepažeidė CPK 651 straipsnio reikalavimų, ir tinkamai įvertino, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolė, pradėjusi vykdymo procesą ir pačiai skolininkei bendradarbiaujant su antstole, vykdymo procese įvertins, ar yra tinkamai vykdomas teismo procesiniu sprendimu šalių patvirtintos sutarties punktas, įpareigojantis pareiškėją pranešti suinteresuotam asmeniui apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tuo atveju, jeigu nustatys, kad priverstinio vykdymo veiksmai nereikalingi, antstolė turi teisę vykdomąją bylą užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens V. T. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismai pažeidė CPK 651 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti jį vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus. Akivaizdžios kliūtys suprantamos kaip tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią sprendimo vykdymui ir kurioms nustatyti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų. Pareiškėjos vertinimu, šioje byloje egzistavo būtent tokia kliūtis – susitarta netesybų prievolė neatsirado, nes neįvyko juridinis faktas (adresų pasikeitimas), su kuriuo buvo siejama motinos pareiga mokėti netesybas. Antstolė turėjo pareigą atsisakyti priimti tokį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktai) – tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog antstolis privalo atsisakyti vykdyti dokumentą, jei egzistuoja akivaizdžios kliūtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Jeigu iš pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad vykdomasis dokumentas negali būti teisėtai įvykdytas (pavyzdžiui, nesusidarė vykdytina prievolė), antstolis privalo atsisakyti jį vykdyti. Bylą nagrinėję teismai, ignoravę šią nuostatą, priėmė priešingus sprendimus ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
12.2. Teismai pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą principą, nes nepasisakė dėl galimo piktnaudžiavimo procesu, taip pat CPK 7 straipsnį, reikalaujantį, kad šalys procesines teises naudotų pagal paskirtį, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. CK 1.137 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudžiama įgyvendinti savo civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurie neturi teisėto pagrindo ir pažeidžia kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (tai laikoma piktnaudžiavimu teise). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens V. T. reikalavimas priverstinai išieškoti iš pareiškėjos netesybas, nors jis puikiai žinojo, kad adresai realiai nepasikeitė, laikytinas piktnaudžiavimu procesu. Toks jo elgesys neturėjo teisėto tikslo (nes nebuvo ginčo objekto – vaikai liko gyventi kartu su motina deklaruotu adresu) ir pažeidė pareiškėjos bei vaikų interesus, be pagrindo siekiant finansinės sankcijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023 yra išaiškinęs, kad procesinės teisės negali būti naudojamos prieš jų paskirtį – dalyvaujantys byloje asmenys neturi teisės veikti nesąžiningai ar vilkinti proceso. Šioje byloje išieškotojas panaudojo teismo sprendimą ne pagal paskirtį – ne siekdamas apginti savo pažeistą teisę, bet norėdamas nubausti pareiškėją formalia dingstimi.
12.3. Teismai, priteisdami visą netesybų sumą, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismai nepagrįstai ignoravo disproporciją tarp formalios pareigos pažeidimo ir milžiniškos sankcijos, dėl to priimta nutartis prieštarauja įstatymo normoms (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės, teismas gali (ir privalo) jas sumažinti. Teismas turi teisę mažinti neprotingai dideles netesybas ir savo iniciatyva (lot. ex officio) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022) tam, kad būtų užtikrintas teisingumo principas; netesybų suma negali viršyti kreditoriaus patirtų nuostolių. Nagrinėjamu atveju teismai visiškai nesvarstė 24 920 Eur netesybų sumos proporcingumo – ši suma buvo priteista formaliai, neatsižvelgiant į jos dydį ir pasekmes. Akivaizdu, kad tokio dydžio sankcija už tariamą vienkartį pažeidimą (nepranešimą apie adresą) yra neproporcinga ir neadekvati: ji beveik prilygsta metų išlaikymo išmokų už du vaikus sumai ir viršija bet kokius galimus kreditoriaus nuostolius šioje situacijoje (kai realiai nuostolių apskritai nebuvo).
12.4. Teismai pažeidė CK 3.3 straipsnio 1 dalį ir su juo susijusias normas, o kartu nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Nagrinėjamu atveju teismai neįvertino, kaip 24 920 Eur išieškojimas iš motinos paveiks jos nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui šie pinigai galėjo būti panaudoti. Teismai nutartyse nepasisakė dėl vaikų interesų, tarsi šis aspektas būtų nesvarbus, nors ginčas tiesiogiai susijęs su tėvų pareigomis vaikams. Toks požiūris prieštarauja fundamentaliems šeimos teisės principams ir kasacinio teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-823/2020 ir 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 aiškiai pasisakyta, kad vaikų interesai privalo būti prioritetiniai sprendžiant net finansinius ir kitus ginčus. CPK 376 straipsnis procesiniu aspektu įpareigoja teismus imtis visų priemonių, kad šeimos bylose būtų apginti vaikų interesai.
12.5. Teismai ignoravo dalį pareiškėjos argumentų, taip pažeisdami jos procesines teises. Tai suponuoja jos teisės į gynybą ribojimą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas privalo įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, remdamasis įstatymais ir vidiniu savo įsitikinimu. CPK 270 straipsnio 4 dalis reikalauja, jog sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje būtų pasisakyta dėl visų esminių bylos faktinių ir teisinių klausimų, pateikti argumentai, kuriais vadovaujantis priimtas procesinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo pareiga analizuoti esminius apeliacinio skundo argumentus įtvirtinta CPK 320 straipsnio 2 dalyje. Teismai neįvertino svarbių įrodymų (pavyzdžiui, suinteresuoto asmens V. T. pateiktų dokumentų, kuriuose nurodytas tas pats adresas, patvirtinantis, jog jam adresas buvo žinomas), nepateikė motyvų dėl netesybų proporcingumo, vaikų interesų bei galimo piktnaudžiavimo procesu.
13. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Pareiškėja neįrodė nė vieno CPK 651 straipsnio pagrindo, kuris faktiškai egzistuotų ir kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė ir pradėjo vykdymo veiksmus nepagrįstai. Kasaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad antstolė tinkamai nepatikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Pareiškėjos nurodomi motyvai dėl to, kad antstolė nevertino, ar susidarė vykdytina prievolė, yra nepagrįsti. Viena vertus, suinteresuoto asmens V. T. vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo ginčo dalykas, kita vertus, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, antstolė, pradėjusi vykdymo procesą ir pačiai skolininkei bendradarbiaujant su antstole, vykdymo procese gali įvertinti, ar yra tinkamai vykdomas teismo procesiniu sprendimu šalių patvirtintos sutarties punktas, įpareigojantis pareiškėją pranešti suinteresuotam asmeniui apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. CPK 651 straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodoma, kokius veiksmus turi atlikti antstolis, prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą, o pareiškėja siekia, kad antstolių pareigos vykdymo procese būtų nepagrįstai išplečiamos. Tik teismai priima sprendimus byloje, taip pat ir spręsdami dėl vykdomųjų raštų išdavimo, o antstolis tėra asmuo, padedantis įgyvendinti teismo priimto sprendimo vykdymą.
13.2. Kasaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojamas paties vykdomojo rašto, kurį išdavė Kauno apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022, priėmimo klausimas. Akivaizdu, kad pareiškėja turėjo pareigą, nesutikdama su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti motyvuotą atsiliepimą kitoje civilinėje byloje, vėliau, jeigu, nepaisant to, būtų buvęs išduotas vykdomasis raštas, galėjo teismo priimtą sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui, tačiau to nepadarė civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022, todėl dabar kasaciniu skundu bando paneigti kito teismo priimtą sprendimą (Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022 priimtą sprendimą išduoti vykdomąjį raštą), nors tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Tokie pareiškėjos procesiniai veiksmai atlikti ne laiku ir yra nesąžiningi.
13.3. Pareiškėja kasaciniame skunde nepagrįstai kelia piktnaudžiavimo teisėmis klausimą, nors suinteresuotas asmuo V. T. nieko neteisėto nepadarė, tik naudojosi savo teise prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą, o vėliau jį gavęs kreipėsi į antstolę dėl vykdymo veiksmų atlikimo. Suinteresuotas asmuo V. T. tik siekia, kad būtų įgyvendinamos šalių sudarytos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, dėl to ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o vėliau – į antstolę dėl priverstinio vykdymo. Pačios pareiškėjos procesinis elgesys rodo, kad ji nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Pirmiausia pareiškėja, turėjusi teisę ir pareigą pateikti atsiliepimą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022, dėl nežinomų priežasčių elgėsi pasyviai ir nepateikė atsiliepimo, todėl ir buvo pagrįstai išduotas vykdomasis raštas. Užuot taip pasielgusi, pareiškėja inicijavo šią bylą, dėl kurios didinamos ir šalių bylinėjimosi išlaidos, akivaizdžiai vilkinamas visas vykdymo procesas. Antra, pareiškėjos pozicija prieštaringa ir nenuosekli, pareiškėja painiojasi dėl faktinių aplinkybių, laikotarpių, kasaciniame skunde dėstoma gynybinė pozicija prieštarauja pirminiame skunde pateiktai gynybinei pozicijai.
13.4. Šalys sutartimi susitarė dėl minimalių nuostolių, kurių papildomai įrodinėti nereikia. Pasirašydama sutartį pareiškėja išreiškė savo valią sudaryti ją būtent tokiomis sąlygomis, todėl jai atsirado prievolė mokėti minimalius nuostolius. Suinteresuotas asmuo V. T., sąžiningai pareiškęs reikalavimą dėl netesybų priteisimo, neturi pareigos jų įrodinėti. Net ir nepaisant to, kas išdėstyta, pareiškėja turėjo teisę civilinėje byloje Nr. e2YT-21053-451/2022 reikšti priešpriešinį reikalavimą dėl netesybų mažinimo, tačiau tokio reikalavimo nesuformulavo, deklaratyvūs argumentai dėl netesybų mažinimo apskritai atsirado tik jau šioje civilinėje byloje ir kasaciniame teisme.
13.5. Suinteresuotas asmuo V. T. teikia išlaikymą vaikams, todėl vaikų interesai išieškant iš pareiškėjos aptartus nuostolius nenukentės. Byloje neįrodinėtinos aplinkybės dėl pareiškėjos turtinės padėties, nėra informacijos apie jos turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, ar suma jai reikšminga (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjos nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-55-823/2020 ir Nr. e3K-3-160-378/2019 neaktualios šiai nagrinėjamai bylai, nes šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl vaikų interesų, o dėl antstolės veiksmų teisėtumo.
13.6. Nagrinėjamu atveju teismai priėmė teisingus, pagrįstus (motyvuotus) procesinius sprendimus ir tai patvirtina abiejų instancijų teismų nutarčių kontekstas. Teismai aiškiai pasisakė dėl šios bylos ginčo dalyko, pareiškėja ydingai taiko teisės normas, kelia ydingus probleminius teisės klausimus, painiojasi dėl teikiamų faktų ir teikia nenuoseklią gynybinę poziciją. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo ankstesnių teismų išaiškinimų, vadovavosi šioje byloje surinktų įrodymų visetu, tinkamai įvertino šioje byloje atskleistas faktines aplinkybes. Pareiškėjos kasaciniame skunde pateikiama pozicija dėl teismų padarytų esminių pažeidimų, priimant procesinius sprendimus, vertintina kaip gynybinė, siekiant sau palankaus teismo sprendimo. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, matyti, kad raštiško informavimo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą nebuvo, nors pareiškėjos gyvenamoji vieta pasikeitė.
13.7. Tik teismai priima sprendimus byloje, įskaitant spręsdami dėl vykdomųjų raštų išdavimo, o antstolis tėra asmuo, padedantis įgyvendinti teismo priimto sprendimo vykdymą. CPK 651 straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodoma, kokius veiksmus turi atlikti antstolis prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą, o pareiškėja siekia, kad antstolių pareigos vykdymo procese būtų nepagrįstai išplečiamos.
14. Suinteresuotas asmuo antstolė G. A. atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sąlygų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolio pareigos patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, kai vykdomasis raštas išduotas dėl neturtinio pobūdžio įsipareigojimų, nustatytų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių
15. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto, išduoto Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje, priėmimo vykdyti. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu (sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 19 d.) patvirtinta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. T. sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių vykdymo (toliau – Sutartis). Sutarties 3 punktu dėl bendravimo su vaikais tvarkos šalys, be kita ko, susitarė, kad „kiekvienas iš tėvų įpareigojamas visais atvejais ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų informuoti kitą iš tėvų raštu (sms žinute, elektroniniu laišku) nuo vaiko gyvenamosios/buvimo vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimo dienos. Nustatytu terminu nepateikus šios informacijos, tėvui pažeidusiam šiame punkte numatytą įsipareigojimą už kiekvieną nepranešimo dieną taikoma 35,00 Eur bauda, kuri laikoma minimaliais nuostoliais ir kuri sumokama kitam iš tėvų.“ Būtent ši sąlyga Kauno apylinkės teismo buvo perkelta į 2024 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą, šis ginčijamu antstolės 2025 m. sausio 16 d. patvarkymu buvo priimtas vykdyti.
16. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
17. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 23 punktas).
18. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Atsižvelgdama į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas).
19. Būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, yra būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-378/2016, 21 punktas).
20. Taigi sprendžiant antstolio atliktų veiksmų (ne)teisėtumo klausimą būtina įvertinti, kokias pareigas antstolis, spręsdamas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turi ir kaip šias pareigas antstolis atliko nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje.
21. Antstolis, jau spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, nustato, kokios kategorijos – turtinio ar nepiniginio pobūdžio – vykdomasis dokumentas jam pateiktas vykdyti. Nuo vykdomojo dokumento pobūdžio priklauso mokėtina vykdomosios bylos administravimo išlaidų suma (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 120 punktai), pasirenkamų CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytų priverstinio vykdymo priemonių taikymas, ar kyla poreikis taikyti turto areštą sėkmingam išieškojimui užtikrinti ir visa tolesnė vykdomosios bylos eiga. Būtent vykdomasis dokumentas apibrėžia priverstinio vykdymo veiksmų ribas, o antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus antstolis turi besąlygiškai laikytis vykdomajame dokumente nustatytos vykdymo tvarkos ir negali peržengti šiuo dokumentu jam nustatytų ribų ar išieškoti atitinkamas sumas išieškotojo naudai, kai šiame dokumente tokių nurodymų nėra. Atitinkamai antstolis turi veikti pagal intra vires doktriną. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Ginčo situacijoje Sutartimi šalys susitarė dėl neturtinio pobūdžio įsipareigojimų, susijusių su bendravimo su vaikais tvarka, ir netesybų, kaip jas įvardijo Sutarties šalys, jeigu įsipareigojimai bus pažeisti. Teismas, patvirtindamas šią sutarties sąlygą, konstatavo šalių (tėvų) pareigą (prievolę) informuoti vienas kitą apie vaikų buvimo vietos pasikeitimą per Sutartyje nustatytą terminą, patvirtindamas ir į Sutartį įtrauktą sąlygą dėl galimų netesybų šios sąlygos nevykdymo, pažeidimo atveju. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad informavimo pareiga nustatyta abiem Sutarties šalims – vaikų tėvams, o Sutarties patvirtinimo metu teismas nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti turtinės netesybų prievolės, kadangi netesybomis užtikrintos prievolės (įsipareigojimo) pažeidimas dar nebuvo įvykęs, todėl jokia apibrėžta turtinė netesybų prievolė teismui patvirtinant šalių sutartį neegzistavo. Pagal turinį ši Sutarties sąlyga (informavimo pareiga), kasacinio teismo vertinimu, atitinka asmeninę pareigą, kurią atlikti gali tik vaikų tėvai, vienas kitą informuodami apie vaikų buvimo vietos pasikeitimą. Ši prievolė negali būti vertinama ir atsietai nuo ja prisiimtų asmeninių įsipareigojimų ryšio su vaikų interesų užtikrinimu – jų teise bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais Sutartyje nustatyta tvarka. Ši aplinkybė ypač reikšminga teismui sprendžiant dėl prisiimtų tokio pobūdžio asmeninių įsipareigojimų nevykdymo teisinių padarinių. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje antstolės ir bylą nagrinėjusių teismų nebuvo nustatyta, kad patvirtinta Sutartimi šalių suderinta bendravimo su vaikais tvarka nebuvo vykdyta.
23. Kaip konstatuota bylą nagrinėjusių teismų, suinteresuotas asmuo 2024 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal minėtą Sutarties 3 punktą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. išdavė vykdomąjį raštą, kurio grafoje „su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui“ nurodyta: „Kiekvienas iš tėvų įpareigojamas visais atvejais ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų informuoti kitą iš tėvų raštu (sms žinute, elektroniniu laišku) nuo vaiko gyvenamosios/buvimo vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimo dienos. Nustatytu terminu nepateikus šios informacijos, tėvui pažeidusiam šiame punkte numatytą įsipareigojimą už kiekvieną nepranešimo dieną taikoma 35,00 Eur bauda, kuri laikoma minimaliais nuostoliais ir kuri sumokama kitam iš tėvų.“ Vykdomajame rašte taip pat nurodytas išieškotojas – suinteresuotas asmuo ir skolininkė – pareiškėja.
24. Taigi, teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtinta Sutartimi nustatytos šalių asmeninės pareigos (prievolės) informuoti viena kitą apie vaikų buvimo vietos pasikeitimą, tačiau išduodamas tokį vykdomąjį raštą netyrė aplinkybių, susijusių su Sutarties sąlygos galimu nevykdymu. Pažymėtina, kad, pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, kai teismas priima sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, ir nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik jis pats (1 punktas), teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Nustatant tokio pobūdžio įpareigojimus, teismo sprendimu jau būna išspręstas ir tarp šalių kilęs ginčas dėl padaryto pažeidimo konstatavimo, todėl yra išsprendžiamas ir klausimas dėl pažeidimo teisinių padarinių pašalinimo – atsakovas įpareigojamas per teismo nustatytą terminą veiksmus atlikti, kartu nustatant baudą, kaip priemonę, skatinančią kaip įmanoma greičiau tokius teismo sprendimu nustatytus veiksmus atlikti. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Toks teisinis reglamentavimas susijęs su nepiniginio pobūdžio sprendimų priverstinio vykdymo ypatumais. Vykdant tokio pobūdžio sprendimus priverstinai negali būti taikomos turtinio pobūdžio išieškojimo taisyklės.
25. Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte taip pat detalizuota, jog, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis, gavęs išieškotojo pranešimą, kad sprendimas nevykdomas, ir sprendimo nevykdymą patvirtinančius įrodymus, surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje tokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti.
26. Nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu patvirtintoje Sutartyje įtvirtinant šalių tarpusavio informavimo pareigą teismo sprendimu negalėjo būti konstatuotas tokios pareigos pažeidimas, nes pareigos vykdymas buvo numatomas ateityje, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šios pareigos vykdymas ateityje taip pat pasižymėjo kitais ypatumais – jos saistomos abi Sutarties šalys, pareiga gali būti ir nevienkartinio pobūdžio (vaikų buvimo vieta iki jų pilnametystės gali ne kartą keistis). Todėl, kiekvienąkart kilus ginčui tarp Sutarties šalių dėl tokios pareigos nevykdymo, pirmiausia turi būti konstatuotas pažeidimo faktas, o vėliau sprendžiama dėl baudos už daromą pažeidimą skyrimo CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka. Būtent teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, įvertintų, kokias pasekmes padarytas pažeidimas sukėlė, kokius veiksmus atliko ar neatliko skolininkas, ir skirtų baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis, Sutarties 3 punktas). Tačiau byloje susiklosčiusioje situacijoje tokių procesinių ypatumų neįvertino nei antstolė, nei jos procesinių veiksmų teisėtumą vertinę bylą nagrinėję teismai. Antstolė, priimdama vykdomąjį raštą vykdyti, nurodė vykdanti piniginį išieškojimą: 35 Eur už kiekvieną pradelstą tinkamai pranešti dieną nuo 2022 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 15 dienos. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, šis laikotarpis nustatytas tik išieškotojo pareiškimu, nors, kaip minėta, teismas tokio pažeidimo nebuvo konstatavęs nei iki priverstinio vykdymo proceso pradžios, nei jo metu. Tokie antstolės procesiniai veiksmai pripažintini neteisėtais.
27. Pirma, antstolė, priimdama vykdomąjį raštą vykdyti, netinkamai nustatė jo kategoriją. Šiuo atveju išduotas vykdomasis raštas ir teismo sprendimas patvirtinti į vykdomojo rašto turinį įtrauktą Sutarties sąlygą nepatvirtina, kad juo buvo priteista bauda. Priešingai – tiek Sutarties sąlyga, tiek teismo sprendimo bei jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto turinys patvirtina egzistuojant šalių susitarimą dėl asmeninio pobūdžio įpareigojimų prisiėmimo, jų vykdymą nustatant ateityje. Būtent už šio įsipareigojimo nevykdymą nustatytu terminu galėtų būti skiriama bauda už kiekvieną termino praleidimo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis, 771 straipsnio 6 dalis). Tačiau tokia bauda skiriama tik antstoliui ir teismui atlikus jų kompetencijai priskirtus įstatyme nustatytus procesinius veiksmus.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 45 punktą).
29. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant antstolio veiksmų (ne)teisėtumo klausimą, jau konstatuota, kad antstolis, klaidingai išsiaiškinęs pateikto vykdyti vykdomojo dokumento turinį, apskritai nesprendė klausimo dėl vykdomojo dokumento dalies, nustatančios asmeninio pobūdžio įpareigojimą, nevykdymo, o remdamasis tik išieškotojo pateikta informacija priėmė vykdyti vykdomojo dokumento dalį dėl baudos už įpareigojimo nevykdymą išieškojimo. Tačiau išduodamas vykdomąjį raštą teismas nesprendė dėl šalių informavimo apie vaikų buvimo vietos pasikeitimą pažeidimo fakto ir šalių prievolės mokėti netesybas, t. y. netikrino, ar minėtos Sutarties sąlygos pažeidimas yra įvykęs, kuri iš Sutarties šalių tokį pažeidimą galimai yra padariusi, kada pažeidimas galėjo būti padarytas, kiek laiko jis tęsėsi. Sutarties šalių prisiimta prievolė (informuoti apie vaikų buvimo vietos pasikeitimą) yra asmeninio pobūdžio, ją gali įvykdyti tik tas asmuo. Todėl įstatyme nustatyta ir speciali tokių teismo sprendimų vykdymo tvarka (CPK 771 straipsnis), tačiau nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad teismo sprendime patvirtinti Sutartį teismas nenustatinėjo pareigos pažeidimo, taip pat ir nenustatė baudos už kiekvieną tokio pažeidimo padarinių pašalinimo dieną. Šios aplinkybės antstolio turėjo būti įvertintos kaip akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
30. Antra, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašyme priimti vykdomąjį raštą vykdyti 2025 m. sausio 10 d. suinteresuotas asmuo nurodė, jog šalių sutarties įpareigojimas nebuvo įvykdytas. 2025 m. sausio 13 d. antstolė paprašė suinteresuoto asmens pateikti duomenis, kada ir kaip pasikeitė vaikų gyvenamoji vieta, ir pateikti apskaičiavimus, kokio dydžio netesybos išieškotinos. Tokią informaciją išieškotojas pateikė savo paties sudarytame apskaičiavime, prie kurio nebuvo pridėti jame nurodytą informaciją patvirtinantys duomenys. Nepaisant to, skundžiamame patvarkyme priimti vykdomąjį raštą vykdyti 2025 m. sausio 16 d. nurodyta, kad vykdomas piniginis išieškojimas – 35 Eur už kiekvieną (išieškotojo duomenimis) pradelstą tinkamai pranešti dieną nuo 2022 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d., t. y. 24 920 Eur. Taigi, antstolei priimant vykdomąjį raštą vykdyti buvo aišku, kad neturtinio pobūdžio pareiškėjos įpareigojimo raštu pranešti apie vaikų buvimo vietos pasikeitimą nevykdymas nėra konstatuotas teismo priimtu sprendimu, nepaisant to, antstolė pati taip pat netyrė faktui dėl tokios pareigos nevykdymo nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių, tačiau ėmėsi priverstinai vykdyti netesybų išieškojimą (dalį vykdomojo dokumento) pagal suinteresuoto asmens (išieškotojo) vienašališką pareiškimą. Dalį būtinų procesinių veiksmų antstolė atliko tik po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, tačiau, ir juos atlikusi, tinkamai neįvertino gautų duomenų įtakos vykdymo proceso eigai. 2025 m. sausio 31 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos suteikimo Nr. S-25-88-4190, kuriuo įpareigojo M. T. raštu per vieną dieną nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolei informaciją apie tai, kada V. T. buvo pateikta informacija apie vaikų gyvenamosios / buvimo vietos, gydymo ir vaikų ugdymo įstaigos pasikeitimą.
31. Skolininkė (pareiškėja) 2025 m. sausio 30 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodė ir informaciją dėl vaikų buvimo vietos, pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja ginčijo netesybų išieškojimą, be kita ko, teigdama, kad netesybų mokėjimo prievolė neatsirado, kadangi suinteresuotas asmuo žinojo apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pats suinteresuotas asmuo, jo pozicija grindžiama tuo, kad netesybų prievolė atsirado dėl to, kad apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą nebuvo pranešta raštu. Šiuos duomenis antstolė turėjo įvertinti, tačiau tokio vertinimo ginčijamame patvarkyme ji neatliko. Nepaisant to, antstolė 2025 m. vasario 17 d. patvarkyme lakoniškai nurodė mananti, jog kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, skolininkės pateiktų duomenų akivaizdžiai pakako faktui, kad Sutarties 3 punkte nustatytas įpareigojimas skolininkės buvo įvykdytas dar iki vykdomojo rašto išdavimo. Tokiai aplinkybei paaiškėjus, antstolė turėjo konstatuoti esant akivaizdžią kliūtį vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Tačiau byloje susiklosčiusioje situacijoje priverstinio vykdymo procesas dėl baudos išieškojimo buvo pradėtas tam nesant objektyvaus pagrindo, iš esmės išieškotojo pareiškimo, grindžiamo subjektyvia jo nuomone, pagrindu, nors, kaip minėta, nei antstolė sprendimo nevykdymo aktu, nei teismas nekonstatavo įpareigojimo nevykdymo fakto. Teismui nebuvo perduotas spręsti ir tokio įpareigojimo nevykdymo teisinių padarinių – baudos skyrimo – klausimas.
32. Būtent teismas, spręsdamas įpareigojimo nevykdymo padarinių klausimą, įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius įpareigojimo nevykdančio tėvo kaltę, taikytinos teisinės pasekmės skolininkui. Tik teismas, be kita ko, įvertinęs konkrečius skolininko veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, teismo sprendimo nevykdymo priežastis, turi teisę skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-1120/2024, 41 punktas). Taigi, tik teismas turi diskreciją taikyti baudą už sprendimo nevykdymą, šios diskrecijos negali paneigti šalių susitarimas ar kitų subjektų (antstolio) veiksmai.
33. Apibendrindamas nurodytus argumentus kasacinis teismas pripažįsta, kad tiek antstolė, tiek vėliau bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino tiek vykdomojo dokumento turinį, vykdomojo dokumento kategoriją, tiek duomenis apie vykdomajame dokumente nurodyto įpareigojimo įvykdymą ir tokio įvykdymo laiką, iš esmės pažeisdami proceso teisės normas, nustatančias vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką (CPK 651 straipsnis) bei nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus (CPK 273, 771 straipsniai).
34. Kasaciniam teismui konstatavus, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. vykdomasis raštas antstolės 2025 m. sausio 16 d. buvo priimtas nepagrįstai, spręstina dėl vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų sukeltų teisinių padarinių. Kaip minėta, dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 24 punktas).
35. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo patenkinimas ir atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso grąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 58 punktą). Toks procesinis bylos išnagrinėjimas reiškia, kad antstolei, neteisėtai priėmusiai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą ir neteisėtai pradėtoje vykdomojoje byloje atlikusiai išieškojimo veiksmus, kyla pareiga visas išieškotas sumas grąžinti skolininkei.
36. Kasacinio skundo argumentai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nebuvo iškelti ir teismų nagrinėti ankstesnėse proceso stadijose, todėl kasacinio teismo nenagrinėjami (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
37. Apibendrindama visumą nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumo, padarė proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas sprendimas dėl bylos esmės. Dėl to teismų priimti procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas patenkinamas – antstolės patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti panaikinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
39. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023, 72–73 punktai).
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolės patvarkymą, bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys antstolė ir V. T. nesutiko su skundu, laikėsi pozicijos, kad jis nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas.
41. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
42. Byloje nepateikta duomenų apie pareiškėjos patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia dėl jų paskirstymo klausimo.
43. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir dokumentus (AB „SEB“ 2025 m. balandžio 14 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą), patvirtinančius pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apskaičiuojant pareiškėjai priteistiną sumą už atskirojo skundo parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.15 punkte nustatytas 0,4 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėja kartu su kasaciniu skundu pateikė dokumentus (AB „SEB“ banko 2025 m. rugsėjo 22 d. ir 2025 m. spalio 1 d. patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą), patvirtinančius pareiškėjos kasaciniame teisme patirtas 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apskaičiuojant pareiškėjai priteistiną sumą už kasacinio skundo parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.13 punkte nustatytas 2,2 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2025 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
44. Pareiškėjos patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių sumų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (iš kiekvieno suinteresuoto asmens po 250 Eur), 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas (iš kiekvieno suinteresuoto asmens po 1000 Eur). Iš viso pareiškėjai lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų priteistinas 2500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios bylos procese, atlyginimas (iš kiekvieno suinteresuoto asmens po 1250 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
45. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. T. skundą patenkinti: panaikinti antstolės G. A. 2025 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. S-25-88-2152.
Priteisti pareiškėjai M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų antstolės G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios bylos procese, atlyginimą (po 1250 Eur).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė