Civilinė byla Nr. e2A-2427-1187/2022

Teisminio proceso Nr.2-68-3-02955-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių Albe Alliance GmbH ir uždarosios akcinės bendrovės „Albe Alliance“ ieškinį atsakovei D. B. dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės Albe Alliance GmbH (toliau – ir Ieškovė 1) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Albe Alliance” (toliau – ir Ieškovė 2)  kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti Ieškovei 1 iš atsakovės D. B. (toliau – ir atsakovė) žalos padarytos tarnybiniam automobiliui sumą – 1 535,94 Eur; 2) priteisti Ieškovei 2 iš atsakovės tarnybinio automobilio turto vertinimo parengimo išlaidas – 200 Eur; 3) priteisti Ieškovei 1 ir Ieškovei 2 iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti Ieškovės 2 naudai 39 Eur žyminį mokestį; 5) priteisti Ieškovei 1 ir Ieškovei 2 patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė pradėjo dirbti bendrovėje UAB „Albe Alliance“ (Ieškovė 2) ekspedijavimo vadybininke, darbo sutartį nutraukė savo noru, paskutinė darbo diena buvo – (duomenys neskelbtini) Ieškovės 2 akcininkai A. S. ir B. S. 2020 m. sausio 29 d. atsakovės darbo pareigoms vykdyti perdavė atsakovei tarnybinį automobilį Renault Kadjar, transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Automobilio savininkė yra Vokietijos įmonė Albe Alliance GmbH (Ieškovė 1), kuri yra tos pačios grupės įmonė kaip ir UAB „Albe Alliance ” (Ieškovė 2). Ieškovė 1 suteikė Ieškovei 2 automobilį naudotis nuomos pagrindais (ieškinio priedas Nr. 3). Paskutinę atsakovės darbo dieną, perimant automobilį, buvo pastebėta, kad jis apgadintas, matomi įvairūs kėbulo ir salono apdailos įbrėžimai. Perimant automobilį iš atsakovės, buvo sudaryta Ieškovės 2 darbuotojų komisija, susidedanti iš dviejų darbuotojų: E. V. ir R. G., kurie, dalyvaujant atsakovei, užfiksavo tarnybinio automobilio pažeidimus ir juos surašė defektavimo akte (ieškinio priedas Nr. 4). Atsakovė defektavimo aktą pasirašyti atsisakė, Ieškovės 2 akcininkams automobilio apgadinimų kilmės paaiškinti negalėjo. Ieškovės 1 ir Ieškovės 2 nuomone, įvertinus tai, jog tarnybiniu automobiliu naudojosi išskirtinai tik atsakovė, už automobiliui padarytą žalą yra atsakinga būtent ji. Atsakovei atsisakant geranoriškai atlyginti žalą, Ieškovė 2 kreipėsi į nepriklausomą žalų vertinimo ekspertę – UAB „Autosigma“, kad ji įvertintų automobiliui padarytą žalą. UAB „Autosigma“ turto vertintojas, apžiūrėjęs automobilį, surašė turto vertinimo ataskaitą Nr. T21090012 (ieškinio priedas Nr. 4), kurioje nustatė, kad transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos sudaro 1 535,95 Eur. Už automobilio vertinimo ataskaitą Ieškovė 2 UAB „Autosigma“ sumokėjo 200 Eur. Kadangi atsakovė jau nebedirbo pas Ieškovę 2, 2021 m. spalio 1 d. Ieškovės 2 atstovas išsiuntė atsakovei pretenziją, pateikė turto vertinimo ataskaitą bei paprašė geranoriškai atlyginti žalą. 2021 m. spalio 5 d. Ieškovės 2 atstovas gavo atsakovės atsakymą į pretenziją (ieškinio priedas Nr. 9), kuriuo atsakovė atsisakė atlyginti žalą, motyvuodama tuo, kad tarnybinis automobilis jai niekuomet nebuvo perduotas priėmimo–perdavimo aktu bei tuo, jog tarnybiniu automobiliu galėjo naudotis ir kiti Ieškovės 2 vadybininkai, o pati atsakovė, iki pretenzijos pateikimo, nežinojo apie tarnybinio automobilio apgadinimus. 

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nutraukti bylą, o bylos nenutraukus – atmesti ieškinį pilna apimtimi. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog automobilis atsakovei buvo perduotas išimtinai darbo funkcijos atlikti, tokiu atveju keliamas reikalavimas yra kilęs iš darbo santykių, tarp šalių yra kilęs darbo ginčas dėl teisės. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) numato privalomą ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo procedūrą. Nesilaikius DK nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir iki ieškinio padavimo praleidus terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, tai sudaro pagrindą bylą nutraukti. Teismui nenutraukus bylos atsakovė prašo atmesti ieškinį pilna apimtimi, nurodo, jog automobilis niekada nebuvo perduotas jokiems konkretiems UAB „Albe Alliance“ (Ieškovė 2) darbuotojams. Šiuo automobiliu pagal poreikį naudojosi tiek Ieškovės 2 direktorius, tiek ir kiti darbuotojai, kurie automobiliu važiuodavo paimti prekių iš tiekėjų ir parsivežti į ofisą/biurą, reikiamas prekes veždavo į sandėlius pakavimui, parsiveždavo prekes iš sandėlio, važiuodavo į sandėlius patikrinti atvykusių / išsiunčiamų siuntinių ir kita. Ieškovės 2 vidaus dokumentais nebuvo nustatyta naudojimosi šiuo automobiliu tvarka, todėl, prireikus, bet kuris Ieškovės 2 vadybininkas pasiimdavo bet kurį laisvą iš trijų identiškų Renault Kadjar automobilių ir jį naudojo darbo funkcijų atlikimui. Ieškovė 2 nefiksavo nei koks darbuotojas, nei kiek laiko naudojosi automobiliu. Tarp Ieškovės 2 ir atsakovės niekada nebuvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas ar kitas dokumentas, kuriuo būtų perduotas automobilis. Taip pat nebuvo pasirašytas joks dokumentas, kuriuo atsakovė būtų įsipareigojusi saugoti turtą ir/ar už jį materialiai atsakyti. Nors atsakovė, dirbdama pas Ieškovę 2, naudojosi automobiliu, kaip ir kiti darbuotojai, tačiau niekada nėra automobilio apgadinusi ir nėra atsakinga už automobilio apgadinimus. Automobilis galėjo būti apgadintas kitų darbuotojų arba trečiųjų asmenų, dalyvaujančių arba nedalyvaujančių eisme.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) iš atsakovės priteisė Albe Alliance GmbH (Ieškovei 1) 1 312 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 312 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė iš atsakovės Albe Alliance GmbH (Ieškovei 1) ir UAB „Albe Alliance“ (Ieškovei 2) 1 622,74 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. kiekvienai ieškovei po 811, 37 Eur; 3) priteisė iš ieškovių lygiomis dalimis 300,55 Eur, t. y. po 150, 27 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Byloje ginčo nėra dėl to, jog atsakovei perduodant automobilį naudojimui nebuvo surašytas automobilio perdavimo–priėmimo aktas. Tačiau faktinė aplinkybė dėl automobilio perdavimo–priėmimo akto nebuvimo pati savaime negali būti pagrindu civilinei atsakomybei netaikyti. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, sprendė, jog neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais bei Ieškovės 2 direktorės paaiškinimais, kadangi jie nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Visi liudytojai patvirtino, kad automobilis bei automobilio rakteliai buvo perduoti atsakovei, o šiuo automobiliu kiti darbuotojai galėjo naudotis tik su atsakovės sutikimu. Automobiliu naudojosi atsakovė bei trečiasis asmuo M. P., su kuriuo atsakovę sieja asmeniniai ryšiai.

4.2.                      Teismas taip pat vertino DK nuostatas, kurios įtvirtina darbdavio pareigą sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijoms atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą (DK 31 straipsnis), nurodė, kad minėtos normos nedetalizuoja ir nenustatyto pareigos darbdaviui, darbuotojui turtą perduoti lokalaus administracinio akto pagrindu. Įvertinęs liudytojų parodymus bei minėtą DK nuostatą, teismas vertino, kad atsakovės žinion asmeninėms reikmėms ir darbo funkcijoms atlikti ginčo tarnybinis automobilis buvo perduotas.

4.3.                      Teismo vertinimu, atsakovė priimdama naują transporto priemonę naudojimui ir ja naudodamasi, kaip atidi ir rūpestinga darbuotoja, valdanti jai patikėtą turtą, negalėjo nepastebėti atsiradusių automobilio apgadinimų ir juos pastebėjus turėjo informuoti darbdavį. Teismas nurodė, kad automobiliui žala buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie pasireiškė atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai nevykdymu – atsakovė neinformavo darbdavio arba akcininkų apie automobilio apgadinimus, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas.

4.4.                      Pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio, teismas sprendė, jog įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, Ieškovės 1 prašoma priteisti 1 535,94 Eur dydžio turtinė žala suteiktų jai papildomos naudos, nes realūs jos nuostoliai buvo mažesni, kadangi automobilis buvo dėl naudojimo nusidėvėjęs ir jo vertė atitinkamai mažesnė nei ta, kuri buvo nustatyta UAB „Autosigma“ turto vertinimo ataskaitoje. Ieškovė 1, sumokėdama Renault lizingo bendrovei žalos atlyginimą, patyrė 1 312 Eur tiesioginių nuostolių, todėl teismas vertino, kad civilinės atsakomybės sąlyga dėl patirtos žalos laikytina įrodyta dėl 1 312 Eur žalos atlyginimo.

4.5.                      Dėl Ieškovės 2 reikalavimo atlyginti turto vertinimo ataskaitos parengimo išvadas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp ieškovių Albe Alliance GmbH (Ieškovė 1) ir UAB „Albe Alliance“ (Ieškovė 2) buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria nuomotojas Albe Alliance GmbH perdavė UAB „Albe Alliance“ tris naujus Renault Kadjar automobilius. Teismas sprendė, kad Ieškovė 2 į turto vertintoją UAB „Autosigma“ dėl automobilio apgadinimų įvertinimo kreipėsi savo iniciatyva. Jokių duomenų, jog Ieškovė 2 būtų buvusi įpareigota nuomotojo tai padaryti byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė 2, nustačiusi automobilio apgadinimus, neinformavo nuomotojo ir su juo nekoordinavo savo veiksmų, savo iniciatyva kreipėsi į turto vertintojus, teismas sprendė, kad Ieškovė 2 nepagrįstai patyrė 200 Eur turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidas, todėl šios išlaidos neatlyginamos.

4.6.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinyje 1535,94 Eur žalą padarytą tarnybiniam automobiliui priteisti prašė Albe Alliance GmbH (Ieškovė 1). Atsakovė automobilį asmeniniams tikslams ir darbo funkcijoms atlikti naudojo dirbdama UAB „Albe Alliance“ (Ieškovė 2), su Albe Alliance GmbH  darbo santykiais nebuvo saistoma, todėl darė išvadą, kad šis ginčas nėra kilęs darbo teisinių santykių srityje (DK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir Albe Alliance GmbH (Ieškovė 1) nėra saistomos darbo teisinių santykių, ginčo sprendimo išankstinė ne per teismą tvarka šiems teisiniams santykiams nėra taikytina.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti, o jos nenutraukus – atmesti ieškinį pilna apimtimi bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei 2020 m. sausio 29 d. vykusio susirinkimo metu buvo perduotas naudojimui naujas automobilis Renault Kadjar, transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), nesurašant automobilio perdavimo akto. Apeliantė (atsakovė) neginčijo aplinkybių, jog naudojosi automobiliu, tačiau nei liudytojai, nei Ieškovės 2 direktorė nenurodė teismui aplinkybių, kurios būtų leidusios teigti, jog automobilis buvo perduotas išimtinai atsakovei. Tuometinis Ieškovės 2 direktorius D. G. paliudijo, kad automobiliu galėjo naudotis tiek atsakovė, tiek pats direktorius, tiek kiti įmonės darbuotojai, įskaitant darbuotoją M. P. Įvertinus tai, atsakovės nuomone, ji nėra atsakinga už automobilį, kuriuo naudojosi ir kiti asmenys.

5.2.                      Pats darbdavys, leisdamas darbuotojams naudotis automobiliais, elgėsi neatsakingai, nes nepaaiškino, kaip darbuotojai turėtų elgtis su darbdavio turtu. Jeigu darbuotojams būtų buvusi išaiškinta naudojimosi automobiliu tvarka ir draudimo taisyklės, tuomet darbuotojai, pastebėję bet kokį automobilio apgadinimą, būtų kreipęsi į patį darbdavį arba į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal byloje pateiktus draudimo polisus. Darbuotojai nebuvo supažindinti su draudimo taisyklėmis, todėl apie taisyklėse numatytą pareigą per savaitę pranešti draudikui apie bet kokį įvykį, dėl kurio atsirado žala, darbuotojai nežinojo. Darbdavys privalėjo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo kreiptasi į draudiką ir kad draudikas būtų atsisakęs išmokėti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad draudimo taisyklės buvo patvirtintos Vokietijos draudimo įmonės, todėl šiuos draudimo santykius reguliuoja ne Lietuvos, bet Vokietijos teisė. DK numato darbdavio pareigą kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką, o jam nesutikus išmokėti draudimo išmokos, įgyja teisę kreiptis į darbuotoją dėl žalos atlyginimo (DK 155 straipsnio 1 dalis).

5.3.                      Teismas netinkamai vertino tiek žalos atsiradimo sąlygas, tiek žalos dydį. Žalą automobiliui galėjo padaryti ir kiti darbuotojai, kurie juo naudojosi. Automobilis buvo statomas šalia gatvės, todėl neatmestina ir galimybė, jog žalą galėjo padaryti tretieji asmenys. O vien faktas, kad atsakovė neinformavo darbdavio, negali savaime suponuoti žalos atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos dydį rėmėsi Vokietijos Renault lizingo bendrovės atliktais automobilio Reanault Kadjar vertės sumažėjimo nustatymo duomenimis, kuri nustatė, jog automobilio vertė sumažėjo dėl patirtų apgadinimų, 1 312 Eur žalą ieškovė Albe Alliance GmbH (Ieškovė 1) atlygino Renault lizingo bendrovei kartu su paskutine lizingo įmoka. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuo (duomenys neskelbtini) automobilio defektacijos akto surašymo iki 2022 m. birželio 2 d. Vokietijos Renault lizingo bendrovės atlikto automobilio Renault Kadjar vertės sumažėjimo nustatymo, automobilis nuvažiavo daugiau nei 7000 kilometrų. Apgadinimai nėra fiksuojami nuotraukose, todėl nėra aišku, ar tai tie patys apgadinimai nurodyti (duomenys neskelbtini) automobilio defektacijos akte, ar jau kiti, atsiradę po defektacijos akto surašymo.

5.4.                      Nesutiktina su sprendime padaryta išvada, kad ginčas nėra kilęs iš darbo santykių. Tiek pati Ieškovės 2 direktorė, tiek liudytojai nurodė, kad ginčo automobilis buvo naudojamas darbo funkcijomis atlikti – vežioti prekes, todėl akivaizdu, kad automobilis buvo naudojamas kaip darbo priemonė. Įvertinus, jog nebuvo laikytasi reikalavimo kreiptis į darbo ginčų komisiją, byla turėtų būti nutraukta.

6.       Ieškovės (Ieškovė 1 ir Ieškovė 2) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, nustatė, kad tarnybinis automobilis buvo perduotas tiesiogiai atsakovės žinion. Atsakovė apeliaciniame skunde sąmoningai klaidina teismą, jog susirinkime dalyvavę bei teisme liudiję asmenys nenurodė, kad automobilis buvo perduotas išimtinai atsakovei. Atvirkščiai, tiek liudytojai D. G. (kuris kviestas pačios atsakovės) ir J. Z., tiek Ieškovės 2 direktorė B. S., duodami parodymus teisme, paliudijo, jog automobilis buvo perduotas asmeniškai atsakovei, tarnybiniam ir asmeniniam naudojimui. Visi liudytojai paliudijo, jog matydavo, kaip atsakovė ir M. P. atvažiuodavo tarnybiniu automobiliu į darbą ryte ir vakare juo išvykdavo namo. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarnybinis automobilis buvo perduotas ir naudojamas išimtinai atsakovės.

6.2.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog darbdavys, leisdamas darbuotojams naudotis automobiliais, elgėsi neatsakingai, nes nepaaiškino, kaip darbuotojai turi naudotis darbdavio turtu. Darbdavys, vadovaujantis DK nuostatomis, turi teisę, bet ne pareigą nustatyti jam priklausančių ir darbuotojui perduotų darbo priemonių naudojimo tvarką. Nepriklausomai nuo to, ar darbdavys buvo supažindinęs su automobilio naudojimosi tvarka atsakovę, atsakovė turėjo pareigą jai patikėto turto atžvilgiu laikytis įstatyme įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovei kartu su automobilio rakteliais buvo perduoti ir automobilio draudimo polisas bei techninis pasas, be to, asmenys, gavę naujus automobilius, kartu gavo ir deklaraciją vokiečių ir anglų kalba, taigi, buvo žinoma, kad jei būtų įvykęs eismo įvykis, buvo privaloma užpildyti deklaraciją ir apie įvykį informuoti darbdavį. Atsakovė, kaip ir kiekvienas vidutinio sąmoningumo žmogus, turėjo suprasti, kad ji, kaip automobilio valdytoja, turi pareigą pranešti apie automobilio apgadinimus, tam, kad įvykus draudiminiam įvykiui darbdavys galėtų kreiptis į atitinkamą draudimo bendrovę ir reikalauti draudimo išmokos. Atsakovės teiginys neva ji nežinojusi, jog pagal galiojusias Kasko draudimo sąlygas, ji privalėjo pranešti draudimo bendrovei apie žalą automobiliui per vieną savaitę, yra deklaratyvus ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad buvo kreiptasi į draudiką ir jis būtų atsisakęs išmokėti draudimo išmoką, tačiau ieškovėms norint kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, jos turėjo būti informuotos apie įvykusius draudiminius įvykius ir juos sąlygojusias aplinkybes. Nežinant nurodytų aplinkybių, kreipimasis į draudiką yra apskritai negalimas, nes ne tik kad buvo praleistas kreipimosi į draudiką terminas, tačiau ir iki šiol neaišku, nei kada, nei kokie įvykiai sąlygojo žalos automobiliui kilimą, aišku tik tai, kad tokių įvykių turėjo būti keli, nes iš užfiksuotų automobilio apgadinimų pobūdžio matyti, kad jie negalėjo būti padaryti vienu metu.

6.3.                      Civilinėje teisėje kaltė gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė pasireiškė neveikimu, o būtent tuo, kad ji neinformavo darbdavio arba akcininkų apie automobilio apgadinimus, dėl šios priežasties Ieškovė 1 praleido terminą kreiptis į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog žala automobiliui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie pasireiškė atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai nevykdymu, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas. Ieškovės, įrodinėdamos žalos dydį, pateikė įrodymus apie žalos, padarytos tarnybiniam automobiliui, mastą ir dydį, o būtent – paskutinę darbuotojos darbuotojas dieną pas Ieškovę 2 sudarytą defektacijos aktą su nuotraukomis, kuriose užfiksuotas žalos mastas, UAB „Autosigma“ automobilio vertinimo ataskaitą Nr. T21090012, taip pat Vokietijoje atliktą Renault Kadjar automobilio vertės sumažėjimo dėl apgadinimų detalizaciją, kurioje nurodyta, kad minėto automobilio vertė sumažėjo 1312 Eur ir kad Ieškovė 1 šią sumą Vokietijos bendrovei atlygino. Visuose teismui pateiktuose įrodymuose akivaizdžiai matosi automobilio apgadinimai, kurie atsirado tuo metu, kuomet automobilį valdė atsakovė.

6.4.                      Ieškovės nesutiko su apeliantės argumentais, jog neva nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros pagal DK. Pareiškus pretenzijas dėl žalos atlyginimo, atsakovė jau nebuvo Ieškovės 2 darbuotoja. Be to, žala faktiškai kilo ir ieškovėmis byloje yra ne tik buvusi atsakovės darbdavė (Ieškovė 2), bet ir kitas juridinis asmuo, t. y. Vokietijos bendrovė Albe Alliance GmbH (Ieškovė 1), kuri nėra ir niekada nebuvo su atsakove susijusi darbo santykiais. Net ir pripažinus, kad atsakovės teiginys, jog ieškovės, pareikšdamos savo reikalavimus tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, šios civilinės bylos nutraukimas dabartinėje proceso stadijoje prieštarautų aiškiai ir nuosekliai suformuluotai teismų praktikai, kad kai bylą nagrinėjant teisme išaiškėja aplinkybės, jog ieškovas pareiškęs ieškinį nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir kai ginčo nagrinėjimas yra pažengęs, jis privalo būti toliau nagrinėjamas teisme.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja: 

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

8.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies patenkino Albe Alliance GmbH (Ieškovės 1) reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp ieškovės UAB „Albe Alliance“ (Ieškovė 2) (pavadinimas sutarties sudarymo metu – UAB  „Albe Logistik“) ir atsakovės D. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė pradėjo eiti ekspedijavimo vadybininkės pareigas. Tarp šalių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 6–8). 

12.       Ieškovės 2 akcininkai A. S. ir B. S. 2020 m. sausio 29 d. darbo pareigoms vykdyti perdavė atsakovei tarnybinį automobilį Renault Kadjar, transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini). 

13.       Iš byloje pateiktos 2020 m. vasario 1 d. tarp Albe Alliance GmbH (nuomotoja) ir UAB „Albe Alliance“ (nuomininkė) sudarytos automobilių nuomos sutarties nustatyta, jog nuomos sutarties pagrindu Albe Alliance GmbH (Ieškovė 1) perdavė UAB „Albe Alliance“ (Ieškovei 2) iš viso tris automobilius Renault Kadjar, tarp jų – ir automobilį Renault Kadjar, transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) (I t., b. l. 166–173).

14.       Paskutinę atsakovės darbo dieną, perėmus automobilį, buvo nustatyti automobilio apgadinimai. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) automobilio defektacijos akto matyti, jog nustatyti šie automobilio defektai: 1) įbrėžimas galas kairė sparnas; 2) pr. bamperis sutrūkinėjęs lakas; 3) bagažinė vidus įbrėžimas; 4) įbrėžimas tarp durelių. Apgadinimai užfiksuoti ir  pridedamose nuotraukose. Defektacijos aktas pasirašytas ieškovės UAB „Albe Alliance“ darbuotojų E. V. ir R. G. (I t., b. l. 15–20). 

15.       Iš nepriklausomo vertintojo UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. T21090012 nustatyta, jog automobilio (vertinamo turto) apžiūros data – (duomenys neskelbtini), ataskaitos surašymo ir įteikimo užsakovui UAB „Albe Alliance“ data – (duomenys neskelbtini). Remiantis šia ataskaita, automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos sudarė 1 535,94 Eur (I t., b. l. 21–48).

16.       Ieškovės vertino, jog už automobilio defektus yra atsakinga būtent atsakovė, todėl UAB „Albe Alliance” (Ieškovė 2) 2021 m. rugsėjo 30 d. per atstovą pateikė atsakovei pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti žalą bei nurodė, jog atsakovei iki 2021 m. spalio 15 d. geranoriškai žalos neatlyginus, bendrovė kreipsis į teismą (I t., b. l. 115–116). 

17.       2021 m. spalio 13 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuria atsisakė atlyginti žalą bei nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta, nes ginčo automobiliu pagal poreikį naudojosi tiek  UAB „Albe Alliance” direktorius, tiek ir kiti darbuotojai, atsakovei automobilio apgadinimų (apibraižymų) aplinkybės nėra žinomos, todėl už šiuos apgadinimus ji nėra atsakinga (I t., b. l. 117–118).

18.       Iš byloje esančio 2022 m. birželio 2 d. lizingo bendrovės Renault Retail Group Deutschland GmbH mokėjimo reikalavimo nustatyta, jog Albe Alliance GmbH (Ieškovei 1) grąžinus automobilį įvertinus jo vertės sumažėjimą dėl esamų apgadinimų, išrašyta 1 312 Eur sąskaita (II t., b. l. 131–132). Ieškovė 1 minėtą sąskaitą apmokėjo (II t., b. l. 134–135).

19.       Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė Albe Alliance GmbH (Ieškovei 1) 1 312 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 312 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė iš atsakovės ieškovėms 1 622,74 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis; 3) priteisė iš ieškovių lygiomis dalimis 300,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.

20.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu Ieškovės 2 reikalavimą dalyje dėl 200 Eur turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidų priteisimo iš atsakovės atmetė, atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė 2 kreipėsi į turto vertintoją UAB „Autosigma“, kad ši įvertintų automobiliui padarytą žalą, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi nustačiusi automobilio apgadinimus, neinformavo nuomotojo (Ieškovės 1) ir su ja nekoordinavo savo veiksmų, taigi savo iniciatyva kreipdamasi į turto vertintojus, nepagrįstai patyrė 200 Eur turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir jos taikymo

21.       Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

22.       Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). 

23.       Pažymėtina, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

25.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atsargiai, kadangi neinformavo darbdavio arba akcininkų apie automobilio apgadinimus. Byloje nustatyta, kad dėl to Ieškovei 1 padaryta žala, nes ji turėjo sumokėti 1 312 Eur, tą patvirtina byloje pateiktas 2022 m. birželio 3 d. lizingo bendrovės Renault Retail Group Deutschland GmbH mokėjimo reikalavimas, kuris Ieškovės 1 buvo apmokėtas.

26.       Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad žala Ieškovei 1 padaryta dėl atsakovės kaltės, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai konstatavo, kad ginčo automobilis buvo perduotas išimtinai atsakovei, taigi nagrinėjamu atveju  nėra konstatuoti būtent atsakovės neteisėti veiksmai, žalą padarė ne ji, kadangi automobiliu naudojosi ir kiti Ieškovės 2 darbuotojai.

27.       CPK 177 straipsnio 1 dalis nurodo, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis šalys gali grįsti nurodomas aplinkybes: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

28.       Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo teismo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-701/2019, 54 punktas).

29.       Byloje esanti medžiaga bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo, kad perduodant automobilį nebuvo sudarytas automobilio priėmimo–perdavimo aktas, taip pat dėl to, jog atsakovė iš esmės turėjo teisę naudotis automobiliu ir neneigia, kad juo naudojosi. Ginčas iš esmės kilo dėl to, jog ieškovių teigimu, ginčo automobilis buvo perduotas išimtinai atsakovės valdymui ir naudojimui. Šiuos ieškovių teiginius apeliantė (atsakovė) neigia, nurodydama, jog automobilis nebuvo perduotas išimtinai jai bei, jog, nors ir naudojosi automobiliu, tačiau tokią pačią teisę naudotis automobiliu turėjo ir kiti darbuotojai.

30.       Remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiu 2022 m. birželio 22 d. teismo posėdžio įrašu, kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojai nenurodė aplinkybių, kurios būtų leidusios pirmosios instancijos teismui teigti, kad automobilis buvo perduotas išimtinai atsakovei. Liudytojas D. G. (buvęs Ieškovės 2 direktorius) teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilio raktai atsakovei buvo įteikti, jeigu automobiliu, kuriuo naudojosi atsakovė, norėjo naudotis kitas asmuo, jis rakto turėjo prašyti atsakovės (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 1:32 iki 1:33). Liudytojas nurodė, jog automobiliu naudojosi atsakovė ir M. P., ginčo automobiliu jie taip pat važiuodavo į darbą ir iš darbo namo (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 1:42 iki 1:43). Liudytojas R. G. savo parodymuose nurodė, kad automobiliu naudojosi tik atsakovė bei M. P. (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 1:50 iki 1:52), visi darbuotojai žinojo, kad automobilis priskirtas konkrečiai atsakovei (teismo posėdžio įrašo laikas 1:52). Liudytojas taip pat nurodė, jog kitiems darbuotojams norint naudotis konkrečiam darbuotojui perduotu automobiliu, leidimo reikėdavo prašyti būtent tos darbuotojos, kuriai automobilis buvo perduotas (teismo posėdžio įrašo laikas 1:59). Liudytoja J. Z. duotuose parodymuose nurodė, jog trims įmonės darbuotojoms įmonės akcininkai tuo pačiu metu perdavė automobilių dokumentus ir raktus, visoms trims vienu automobiliu nuvažiavus į sandėlį, kiekviena pasiėmė po mašiną ir išvažiavo. Viena iš trijų darbuotojų, kuriai buvo perduotas naujas automobilis, buvo atsakovė (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 2:03 iki 2:04). Liudytoja patvirtino, jog perduotu automobiliu kitam asmeniui buvo galima naudotis tik su darbuotojos, kuriai automobilis buvo perduotas, sutikimu (teismo posėdžio įrašo laikas 2:05). Patvirtino, jog automobiliu darbuotojos galėjo važiuoti į darbą, iš darbo namo, savaitgaliais (teismo posėdžio įrašo laikas 2:05) bei patvirtino mačiusi, jog atsakovė ginčo automobiliu, atvažiuodavo į darbą, važiuodavo iš darbo, automobilį taip pat vairuodavo M. P. (teismo posėdžio laikas nuo 2:06 iki 2:07).

31.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

32.       Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

33.       Šiame kontekste nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja, patvirtina, jog automobilis buvo perduotas atsakovei darbo funkcijų atlikimui ir asmeniniam naudojimui, kiti darbuotojai šiuo automobiliu galėjo naudotis tik gavę atsakovės sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net jeigu apeliantė (atsakovė) ir leido kitiems darbuotojams naudotis automobiliu, tai nepaneigia, jog automobilis buvo perduotas išimtinai jai, o apeliantė (atsakovė), priimdama automobilį, vadovaujantis protingo bei rūpestingo asmens standartu, prisiėmė pareigą rūpintis perduodamu turtu bei nesukelti jam žalos.  Atsakovė šios pareigos tinkamai nevykdė, automobilį grąžino su defektais. Nors atsakovė teigia, kad apie automobilio apgadinimus nežinojo, visgi, iš (duomenys neskelbtini) defektacijos akto ir prie jo pridėtų nuotraukų, taip pat iš transporto priemonės apžiūros nuotraukų lentelės, pridėtos prie UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, nustatyta, kad pažeidimai nėra paslėpti, matomi išoriškai, negalėjo būti padaryti vienu metu, taigi atsirado per ilgesnį laikotarpį, todėl juos atsakovė turėjo pastebėti naudodamasi automobiliu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmus (neveikimą), pagrįstai įvertino kaip nerūpestingą elgesį, sudarantį pagrindą konstatuoti kaltus neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą.

34.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad darbdavys, leisdamas naudotis darbuotojams automobiliais elgėsi neatsakingai, nes nenustatė automobilio būklės perdavimo–priėmimo metu, nepaaiškino naudojimosi automobiliu tvarkos, nesupažindino su draudimo taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta pagrįstais.

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ieškovės 2 akcininkai 2020 m. sausio 29 d. perdavė atsakovei automobilį darbo pareigoms vykdyti ir asmeniniam naudojimui, tačiau automobilio perdavimo–priėmimo aktas nebuvo sudarytas. Liudytojas D. G. (buvęs Ieškovės 2 direktorius) teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo priimti ant tralo atvykusių automobilių, buvo tamsu, jis pastebėjo, kad automobilis buvo purvinas, todėl išsigando, kad automobilis gali būti subraižytas (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 1:43 iki 1:44). Taigi, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatyta, kokios būklės automobilis perduotas atsakovei, į bylą pateikti tik dokumentai, patvirtinantys, kad automobilis buvo naujas. 

36.       Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ieškovė 2 nebuvo patvirtinusi naudojimosi automobiliu tvarkos ar kito lokalaus dokumento, nustatančio naudojimąsi tarnybiniu automobiliu įmonės darbuotojams atliekant darbo funkcijas bei naudojimąsi asmeniniais tikslais. Pažymėtina, kad nors atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad įstatyme nėra nustatytos pareigos darbdaviui turtą darbuotojui perduoti lokalaus administracinio akto pagrindu, už tinkamą darbo organizavimo procesą yra atsakingas darbdavys. Todėl Ieškovė 2, perduodama automobilį atsakovei nenustačius naudojimosi automobiliu tvarkos, apibrėžiančios tokius pagrindinius dalykus kaip antai: kas gali naudotis automobiliu, ar automobilis gali būti naudojamas ir asmeniniais tikslais (kokią naudojamo laiko dalį gali būti naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti), kokia yra apmokėjimo už sunaudotą kurą tvarka, kokia atsakomybė taikoma automobilio naudotojui ir pan., t. y. aiškiai nenustačiusi teisių ir pareigų apimties, darbuotojo atsakomybės ribų, prisiėmė su tuo susijusią riziką bei galinčias kilti neigiamas pasekmes. 

37.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė su automobilio draudimo taisyklėmis nebuvo supažindinta. Liudytoja J. Z. savo parodymuose nurodė, jog, perduodant automobilius, darbuotojoms taip pat buvo perduotos deklaracijos, o darbdavys darbuotojas įspėjo, jog padarius eismo įvykį turi būti pranešta darbdaviui, tačiau šios deklaracijos buvo vokiečių ir anglų kalbomis (teismo posėdžio garso įrašas 2:10). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir liudytojų paaiškinimų, nors kartu su automobilio rakteliais buvo perduotas visas segtuvas automobilio dokumentų, įskaitant automobilio draudimo polisą, darbuotojai su draudimo taisyklėmis nebuvo supažindinti, jos yra parengtos vokiečių kalba, taisyklių teksto vertimas į lietuvių kalbą pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu. Taigi, Ieškovei 2 nepateikus atsakovei draudimo taisyklių su vertimu į lietuvių kalbą ir/ar nepaaiškinus jų sąlygų, kaip nepagrįsta atmestina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei turėjo būti žinoma Draudimo taisyklių E.1.1.1. punkte įtvirtinta pareiga per savaitę pranešti apie bet kokį įvykį, dėl kurio atsirado žala.

38.       Pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog Ieškovė 1 Ieškovei 2 automobilius (tarp jų – ir ginčo automobilį) perdavė nuomos sutarties pagrindu, kuri datuojama 2020 m. vasario 1 d., t. y. po to, kai atsakovei automobilis faktiškai jau buvo perduotas, o šalių buvo pasirašyta tik 2020 m. kovo 9 d. (II t., b. l. 157), todėl nebuvo aišku ar akivaizdu, kokiu pagrindu atsakovės žinion buvo perduotas automobilis, kas jo savininkas, taip pat kokie teisiniai santykiai sieja Ieškovę 1 ir Ieškovę 2. 

39.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ne tik atsakovė (būdama nepakankamai atidi), bet ir Ieškovė 2 elgėsi aplaidžiai (neįvykdė pareigos supažindinti darbuotoją su iš naudojimosi automobiliu kylančiomis pareigomis), kas turėjo įtakos atsakovės neteisėtiems veiksmams bei kaltei, sąlygojusiems žalos atsiradimą Ieškovei 1. 

40.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde ginčija Ieškovei 1 priteistos žalos dydį, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad nuo (duomenys neskelbtini) automobilio defektacijos akto surašymo iki 2022 m. birželio 2 d. Vokietijos Renault lizingo bendrovės atlikto automobilio Renault Kadjar vertės sumažėjimo įvertinimo automobilis nuvažiavo daugiau nei 7000 kilometrų. Apgadinimai nėra fiksuojami nuotraukose, todėl nėra aišku, ar tai tie patys apgadinimai, kurie nurodyti (duomenys neskelbtini) automobilio defektacijos akte, ar jau kiti, atsiradę po defektacijos akto surašymo.

41.       Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad žalos turi būti priteisiama tiek, kiek jos padaryta, bet ne daugiau, nei padaryta. Todėl padarytos žalos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga.

42.       Byloje Ieškovė 1 pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina realiai patirtus nuostolius, kurie kilo dėl automobiliui padarytos žalos – lizingo bendrovės Renault Retail Group Deutschland GmbH 2022 m. birželio 2 d. mokėjimo reikalavimą, kuriame detalizuota sumažėjusi transporto priemonės vertė dėl automobilio apgadinimo. Nustatyta, jog Ieškovė 1 defektų šalinimo išlaidoms patyrė iš viso 1 312 Eur nuostolių. Būtent tokio dydžio žalą pirmosios instancijos teismas ir priteisė Ieškovei 1, taip atlyginant realiai patirtus nuostolius.

43.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisiamos sumos dydžio konstatavo, kad Ieškovės 1 prašymas priteisti 1 535,94 Eur turtinę žalą suteiktų jai papildomos naudos, kadangi Ieškovė 1 sumokėdama Renault lizingo bendrovei žalos atlyginimą patyrė 1 312 Eur tiesioginių nuostolių, kurie gali būti atlyginami. Taigi, priteisus visą prašomą žalą, Ieškovė 1 nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita ir būtų pažeistas teisingumo principas. Todėl pirmosios instancijos teismas civilinės atsakomybės sąlygą dėl patirtos žalos laikė įrodyta dėl 1 312 Eur žalos atlyginimo. 

44.       Nors atsakovė ginčija, kad prie 2022 m. birželio 2 d. akto nėra pridėta automobilio apgadinimo nuotraukų, todėl negalima įvertinti ar tai tie patys pažeidimai, tačiau pačiame akte nurodyta, kokie automobilio remonto darbai (apgadinimai) sudaro 1 312 Eur sumą. Be to, atsakovė teigdama, kad nustatyti defektai/pažeidimai nesutampa ir po automobilio grąžinimo atsirado nauji pažeidimai, šį aktą lygina su (duomenys neskelbtini) automobilio defektacijos aktu, iš kurio matyti, kad Ieškovės 2 darbuotojai apžiūrėję automobilį nustatė šiuos pažeidimus: 1) įbrėžimas gale, kairiame sparne; 2) sutrūkinėjęs priekinio bamperio lakas; 3) įbrėžimas bagažinės viduje; 4) įbrėžimas tarp durelių. Tuo tarpu Vokietijos Renault lizingo bendrovės 2022 m. birželio 2 d. automobilio Renault Kadjar vertės sumažėjimo įvertinime nurodyti šie automobilio pažeidimai: 1) galinė kairioji pusė, subraižyta; 2) galinė dešinė pusė, įdubimas; 3) bagažinės durys, įdubimas; 4) bagažinės durų įbrėžimas; 5) galinis spoileris deformuotas; 6) bamperio gaubtas, įbrėžimas; 7) galinės kairės pusės durys, įdubimas; 8) galinių dešiniųjų durų anga, įbrėžimas.

45.       Taigi, kaip matyti iš šių atsakovės lyginamų automobilio pažeidimų įvertinimų, nors (duomenys neskelbtini) automobilio defektacijos akte nustatyta mažiau defektų/pažeidimų, negu 2022 m. birželio 2 d. lizingo bendrovės įvertinime, kuriuo remiantis iš atsakovės priteista žala Ieškovei 1, į bylą taip pat buvo pateikta ir UAB „Autosigma“ (duomenys neskelbtini) kilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kuri atlikta kitą dieną po (duomenys neskelbtini) defektacijos akto surašymo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtą vertinimą atliko specialistai, turintys tam reikalingų specialiųjų žinių, kas reiškia, kad automobilis buvo nuodugniau apžiūrimas, negu Ieškovės 2 darbuotojų, abejoti vertinimo ataskaitos patikimumu, pagrindo nėra. Lyginant (duomenys neskelbtini) vertinime nurodytą sąmatą ir 2022 m. birželio 2 d. ataskaitą nėra pagrindo teigti, kad nustatyti automobilio apgadinimai ir reikalingi atlikti darbai nesutampa, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog 2022 m. birželio 2 d. akte būtų nurodyti nauji automobilio apgadinimai, galimai atsiradę atsakovei grąžinus Ieškovei 2 automobilį. 

46.       CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

47.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad faktiniam priežastiniam ryšiui nustatyti taikomas conditio sine qua non (būtina sąlyga, be kurios neįmanoma ką nors pradėti) testas, t. y. nustatoma, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, atitinkamai nustatomas kiekvieno iš asmenų veiksmų ir kilusių padarinių teisinis priežastinis ryšys, t. y. nustatoma, ar nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020, 34 punktas).

48.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021, 41 punktas).

49.       Minėta, kad nagrinėjamu atveju ne tik atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė žalos Ieškovei 1 atsiradimą, kilusi žala priežastiniu ryšiu yra susijusi tiek su atsakovės, tiek ir su Ieškovės 2 nepateisinamu neveikimu. Nors sutiktina, kad atsakovė turėjo pareigą saugoti jai patikėtą turtą, Ieškovė 2, nesupažindindama darbuotojos su šio turto naudojimo tvarka, draudimo taisyklėmis, jas pateikdama ne valstybine kalba, negalėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovei bus žinomos iš draudimo taisyklių kylančios pareigos, tarp jų – ir pareiga per savaitę pranešti draudikui apie bet kokį įvykį, dėl kurio atsirado žala. Atitinkamai,  nagrinėjamu atveju atsakovė negali būti atsakinga už visą Ieškovei 1 kilusią  žalą. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų aplinkybių, lėmusių minėtos žalos atsiradimą, nebuvo nustatytas žalos, kurios atsiradimas yra susijęs būtent su atsakovės veiksmais (neveikimu) dydis ir taip pažeistas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

50.       Atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovė, tiek Ieškovė 2 yra vienodai kaltos dėl Ieškovei 1 kilusios žalos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 312 Eur suma neatspindi tikrojo atsakovės veiksmais (neveikimu) Ieškovei 1 padaryto žalos dydžio, todėl iš atsakovės Ieškovei 1 priteistinos žalos dydis mažintinas 50 procentų, iš atsakovės Ieškovei 1 priteisiant 656 Eur.

Dėl pareigos laikytis DK nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (ne)buvimo

51.       Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė) teigia, jog byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių, kadangi automobilis buvo naudojamas darbo funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo laikomasi DK nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, atsakovės nuomone, byla turėtų būti nutraukta.

52.       Pažymėtina, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nustatytais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri įtvirtinta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius – teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

53.       Viena bylų kategorijų, kurioms nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, yra darbo ginčai. DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis).

54.       DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio; darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Taigi toks darbo ginčas turi būti kilęs tarp įstatyme nurodytų subjektų – darbuotojo (ar kitų darbo santykių dalyvių) ir darbdavio (buvusio darbdavio) ir susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ar darbo teisės normų  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-369248/2020, 25 punktas).

55.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. vasario 7 d. užregistruotu ieškiniu UAB „Albe Alliance“ (Ieškovė 2) pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės D. B. 1 535,94 Eur žalos atlyginimą, argumentuojant tuo, kad atsakovei, darbinėms pareigoms vykdyti, buvo perduotas automobilis. Nutrūkus šalių darbo santykiams ir atsakovei grąžinus automobilį, buvo nustatyti automobilio defektai, kurių perduodant nebuvo. Ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklauso Vokietijos įmonei Albe Alliance GmbH, o ieškovė UAB „Albe Alliance“ valdo transporto priemonę nuomos sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog tinkama ieškove byloje laikytina Vokietijos įmonė Albe Alliance GmbH bei  2022 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė terminą ir įpareigojo ieškovę UAB „Albe Alliance“ pašalinti minėtą trūkumą. 2022 m. vasario 21 d. teisme užregistruotas patikslintas ieškovių ieškinys, kuriame bendraieškovės procesiniu statusu įtraukta ir Albe Alliance GmbH, o ieškinio reikalavimu teismo prašoma priteisti žalą būtent Albe Alliance GmbH. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė ir Albe Alliance GmbH  darbo santykiais nebuvo saistomos, teismas padarė išvadą, kad ginčas nėra kilęs darbo teisinių santykių srityje, nes neatitinka individualiam darbo ginčui keliamų reikalavimų subjektų aspektu.

56.       Minėta, kad nesutarimui kvalifikuoti kaip darbo ginčui būtinas tiek subjektų, tiek ir objekto, kaip jis apibrėžiamas DK 213 straipsnyje, egzistavimas. Nors atsakovė tiek atsiliepime į Ieškovės 1 ir Ieškovės 2 patikslintą ieškinį, tiek apeliaciniame skunde laikosi savo esme analogiškos pozicijos, t. y. kad automobilis atsakovei perduotas išimtinai darbo funkcijoms atlikti, byloje nustatyta, kad automobilis buvo naudojamas tiek darbo funkcijoms atlikti, tiek ir asmeniniams tikslams. Byloje taip pat nėra nustatyta, jog žala kilo atsakovei automobilį naudojant būtent darbo metu, darbo vietoje, atliekant darbo funkcijas (vykdant pareigas, kylančias iš darbo sutarties ar darbo teisės normų), o ne eksploatuojant jį asmeniniais tikslais. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad kilęs ginčas tiek subjektų, tiek objekto aspektu atitinka darbo ginčui keliamus reikalavimus, nėra pagrindo spręsti, kad jam turėjo būti taikyta DK nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka.

57.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimas keičiamas dalyje dėl iš atsakovės Ieškovei 1 priteisto 1 312 Eur žalos atlyginimo, Ieškovei 1 priteistiną žalą mažinant ir iš atsakovės Ieškovei 1 priteisiant 656 Eur žalos atlyginimo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

58.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

59.       Šia nutartimi atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir nusprendus, kad Ieškovei 1 iš atsakovės priteistina 656 Eur žalos atlyginimo, pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl lygiomis dalimis ieškovėms iš atsakovės priteistų 1 622,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienai ieškovei po 811,37 Eur, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, keistinas. Ieškovės ieškiniu prašė priteisti iš viso 2 147,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl lygiomis dalimis ieškovėms iš atsakovės priteisiama proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 37,79 proc. ieškinio reikalavimų), t. y. priteisiant kiekvienai ieškovei iš atsakovės po 405,74 Eur bylinėjimosi išlaidų ((2 147,33 x 37,79 proc.) / 2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60.       Atitinkamai keistinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 300,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei lygiomis dalimis iš kiekvienos ieškovės. Atsakovė patyrė 1 230,25 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kadangi pakeitus pirmosios instancijos sprendimą atmesta 62,21 proc. ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovių priteistina 765,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 382,67 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

61.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

62.       Ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisi 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, sumažinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimu iš atsakovės Ieškovei 1 priteistą 1 312 Eur sumą 50 proc., lygiomis dalimis ieškovėms iš atsakovės priteistina 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (907,50 Eur x 50 proc.), t. y. kiekvienai ieškovei po 226,88 Eur iš atsakovės.

63.       Kadangi atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti, o jos nenutraukus – atmesti ieškinį pilna apimtimi bei priteisti 830 Eur bylinėjimosi išlaidų (30 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą + 800 Eur už teisines paslaugas), o ieškiniu buvo prašoma iš atsakovės priteisti iš viso 1 735,94 Eur sumą, laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas 37,79 procentais (656 Eur x 100 proc. / 1 735,94 Eur). Todėl atsakovei priteistina lygiomis dalimis iš ieškovių 313,66 Eur (830 Eur x 37,79 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos po 156,83 Eur. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apeliantės (atsakovės) D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Albe Alliance GmbH, registracijos numeris HRB 8501PI, 656,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ct) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 656,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovėms Albe Alliance GmbH, registracijos numeris HRB 8501PI, ir uždarajai akcinei bendrovei „Albe Alliance“, juridinio asmens kodas 302519776, iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 811,48 Eur (aštuonis šimtus vienuolika eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. kiekvienai ieškovei po 405,74 Eur (keturis šimtus penkis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovių Albe Alliance GmbH, registracijos numeris HRB 8501PI, ir uždarosios akcinės bendrovės „Albe Alliance“, juridinio asmens kodas 302519776, 765,34 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 382,67 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.“.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovėms Albe Alliance GmbH, registracijos numeris HRB 8501PI, ir uždarajai akcinei bendrovei „Albe Alliance“, juridinio asmens kodas 302519776, iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. kiekvienai ieškovei po 226,88 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 88 ct).

Priteisti atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovių Albe Alliance GmbH, registracijos numeris HRB 8501PI, ir uždarosios akcinės bendrovės „Albe Alliance“, juridinio asmens kodas 302519776, 313,66 Eur (tris šimtus trylika eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvienos po 156,83 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 83 ct).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Ieva Navickaitė–Sakalauskienė