Civiline byla Nr. 2S-1677-254/2011

Pirmosios instancijos teismo teisejas Ruta Gustiene

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.3

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Dales Burdulienes, kolegijos teiseju Birutes Bobrel, Nijolios Indreikienes apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi atsakovo H. L. atstovo advokato Andriaus Kazakeviciaus atskiraji skunda del Marijampoles rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 30 d. nutarties civilineje byloje Nr. 2-2519-374/2011 pagal ieškoves S. Z. ieškini atsakovui H. L., išvada teikianti institucija – Marijampoles savivaldybes administracijos Socialiniu reikalu departamento Vaiko teisiu apsaugos skyrius del vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ji auklejant tvarkos nustatymo bei  išlaikymo priteisimo ir atsakovo  priešieškini del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

n u s t a t e:

Ieškove S. Z. 2011 m. gegužes 27 d. kreipesi su ieškiniu i Marijampoles rajono apylinkes teisma ir praše iš atsakovo H. L. priteisti išlaikyma sunui H. L., (duomenys neskelbtini) po 500 Lt kas menesi mokama periodinemis išmokomis nuo 2011-05-26 iki sunaus pilnametystes, išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teise i šias lešas ieškovei. Taip pat praše nustatyti sunaus gyvenamaja vieta su motina, o atsakovui bendravimo su sunumi ir dalyvavimo ji auklejant tvarka. Ieškiniui užtikrinti ieškove praše, nepranešus atsakovui, taikyti laikinasias priemones ir iki teismo sprendimo isiteisejimo nustatyti sunaus H. L. gyvenamaja vieta su ieškove (b. l. 2-9).

Marijampoles rajono apylinkes teismas 2011 m. gegužes 30 d. nutartimi ieškoves prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo patenkino ir H. L. gyvenamaja vieta iki teismo sprendimo civilineje byloje Nr. 2-2519-374/2011 isiteisejimo nustate su ieškove (b. l. 32-33). Teismas nutartyje nurode, kad byloje nera duomenu apie smurta prieš mažameti vaika, tarp šaliu kyla konfliktai del bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas grasina išvažiuoti kartu su vaiku iš Lietuvos, sunus yra mažametis, todel jam reikalingas motinos rupestis. Laikinasias apsaugos priemones taike nepranešus atsakovui spresdamas, kad yra reali gresme, jog pranešimas sutrukdys laikinuju apsaugos priemoniu taikyma arba padarys ji neimanoma.

Atskiruoju skundu atsakovas H. L. prašo panaikinti Marijampoles rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 30 d. nutarti, ieškoves S. Z. prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu atmesti (b. l. 79-87).

Atsakovas nurode, kad laikinuju apsaugos priemoniu taikymas nepranešus atsakovui yra galimas tik išimtiniais atvejais, kai yra reali gresme, jog toks pranešimas sutrukdys laikinuju apsaugos priemoniu taikyma arba padarys ju taikyma neimanoma. Teismas nutartyje nurode vieninteli motyva, – atsakovo grasinima kartu su vaiku išvykti iš Lietuvos, taciau nesant pateiktu irodymu apie atsakovo išvykimo planus, teismas neturejo pagrindo nustatyti realios gresmes egzistavima, todel prieme nemotyvuota, irodymais nepagrista ir jo procesines teises apribojancia nutarti, sudare galimybes ieškovei nuslepti svarbias faktines aplinkybes, turejusias reikšmes teisingam klausimo išsprendimui.

Atsakovas nurode, kad skundžiamos nutarties neteisetuma pagrindžia prejudicinis faktas, nustatytas 2011 m. gegužes 26 d. Šiauliu rajono apylinkes teismo nutartimi, kuria buvo atmestas analogiškas ieškoves prašymas. Esant neisiteisejusiais nutarciai tuo paciu pagrindu ir dalyku, pirmosios instancijos teismas net negalejo priimti nagrineti ieškoves prašymo taikyti laikinasias apsaugos priemones pagal CPK 137 str. 2 d. 5 p. ir jos prašymas turejo buti paliktas nenagrinetu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkta.

Del ieškoves prašymo pagristumo atsakovas nurode, jog ji nepateike nei vieno irodymo, kad atsakovas netinkamai igyvendina savo pareigas vaiko atžvilgiu, - vaikas buvo linkes gyventi su atsakovu savo namuose, kur jis buvo priprates, turejo geras gyvenimo salygas. Atsakovas neigia ieškoves teigini, kad jis laiko vaika ikalinta namuose ir neveda i lauka. Ieškoves motyvas, kad vaikas turi buti su ja, nes dar maitinamas motinos pienu, yra melagingas. Ji nustojo maitinti vaika savo pienu praejus keletui savaiciu nuo gimimo. Atsakovas neigia ieškoves nurodyta aplinkybe, kad jis ketina išvykti iš Lietuvos. Taip pat neigia ieškoves laikinuju apsaugos priemoniu taikymo motyva – vaiko atskyrima nuo ieškoves bei kliudyma jai bendrauti su vaiku. Atsakovas riboja ieškoves bendravima su vaiku tik del priežasciu, susijusiu su jos elgesiu. Jeigu teismas priims nutarti vaika palikti su atsakovu, jis nedelsdamas sudarys  ieškovei visas salygas bendrauti su sunumi jai priimtinomis ir protingomis salygomis. Vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priemimo negali buti nustatyta kartu su ieškove del jos elgesio nepastovumo, t. y. begimo iš namu bei negalejimo savarankiškai ir atsakingai pasirupinti vaiku.

Atsakovas nurode, kad teismas ieškoves prašyma tenkino dviem motyvais, siekiant išvengti šaliu konfliktu vaiko akivaizdoje ir kitu asmenu kišimosi i vaiko auklejima. Taciau šie motyvai negaletu buti pagrindu taikyti laikinasias apsaugos priemones. Iš nutarties motyvu negalima nustatyti, kodel buvo taikytas prioritetas ieškovei, kas tie kiti asmenys, todel atsakovo teises teikti motyvuota skunda buvo suvaržytos.  

Atsiliepimu i atskiraji skunda ieškove S. Z. prašo skunda atmesti, teismo nutarti palikti nepakeista. Nurodo, kad teismas pagristai taike laikinasias apsaugos priemones, kadangi atsakovas galejo vaika išsivežti i užsieni ar kitaip atskirti nuo motinos, kuri šiuo periodu kudikiui itin reikalinga. Iš dalies tokius veiksmus atsakovas ir buvo atlikes, kadangi 2011 m. gegužes 17 d. pasiemes mažameti vaika neleido jam matytis su motina, kas pažeide šio vaiko teisetus interesus. Be to, atsakovas savo pateiktuose rašytiniuose irodymuose nurodo, kad pats dirba 1,5 etato darbo kruviu, o vaika saugos aukle, kai tuo tarpu motina yra vaiko auginimo atostogose ir vaikui skiria 24 val. per para 7 paras per savaite.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacines instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribu, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma. Neatsižvelgdamas i atskirojo skundo ribas, apeliacines instancijos teismas taip pat patikrino ar nera absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliuciu nutarties negaliojimu pagrindu, nustatytu CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacines instancijos teismas nenustate.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmaja dalimi, teismas dalyvaujanciu byloje ar kitu suinteresuotu asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemones, kuriu nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi ar pasidaryti nebeimanomas, gali buti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, taciau ir tos, kurios numatytos kituose istatymuose. Vienas iš tokiu istatymu yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinuju apsaugos priemoniu institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojanciame santuokos nutraukima del vieno sutuoktinio kaltes, taciau ši norma laikytina bendraja ir taikytina visais atvejais, kai butina apginti ir nepilnameciu vaiku interesus sprendžiant su nepilnameciais vaikais susijusius klausimus. Tokiu budu CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemones gali buti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami gincai del vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 straipsnis, 3.174 straipsnis). CK 3.65 straipsnyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgdamas i sutuoktiniu vaiku, taip pat i vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinasias ju apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokiu apsaugos priemoniu, numatytu CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kuria ir praše taikyti ieškove nagrinejamoje byloje, yra nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tevu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. istatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencija. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisines sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais istatymais. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad imantis bet kokiu vaika liecianciu veiksmu, nesvarbu, ar tai darytu valstybines ar privacios istaigos, užsiimancios socialiniu aprupinimu, teismai, administracijos ar istatymu leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant procesines teises normas, reglamentuojancias laikinuju apsaugos priemoniu taikyma, prašymo del ju taikymo išnagrinejimo bei irodymu vertinima, todel nera pakankamo pagrindo spresti, kad skundžiama nutartimi nepilnamecio vaiko interesai nebus pažeisti (CPK 144 straipsnis, 148 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad šalys yra nepilnamecio H. L., (duomenys neskelbtini), tevai (b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškoves prašyma taikyti laikinasias apsaugos priemones ir nustatydamas šaliu nepilnamecio sunaus H. gyvenamaja vieta su motina S. Z., skundžiamoje nutartyje nurode, kad vaikas yra labai mažas, jam ypac reikalinga motinos meile ir rupestis, nes iki šiol jis buvo auginamas pacios mamos, maitinamas krutimi. Kolegija sutinka, kad šaliu sunus yra mažametis, jam yra reikalinga motinos globa, taciau konstatuoti, kad vaikas yra maitinamas krutimi teismas duomenu byloje neturejo. Apeliantas nurodo priešingai, jog vaikas buvo maitinamas krutimi tik keleta savaiciu nuo vaiko gimimo.

Kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju sprendžiant del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobudžio ir taikomas kaip apsaugos priemone iki teismas išnagrines byla iš esmes, butina ivertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priemimo metu, tinkamuma jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Nusistovejusios ir vaikui iprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijes su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesne ar mažesne socialine bei psichologine žala. Nagrinejamoje byloje net nera aišku, kur buvo vaiko gyvenamoji vieta iki bylos iškelimo teisme, kokiomis salygomis jis gyveno ir kokiomis salygomis vaikas gyvens, pritaikius prašoma laikinaja apsaugos priemone. Apeliantas pagristai atkreipe kolegijos demesi i ieškoves prie ieškinio pateikta Šiauliu apskr. VPK Šiauliu r. PK 2011-05-18 pareiškima, kuriame ji nurode tik laikina savo gyvenamosios vietos adresa. Iš ieškinio aplinkybiu galima butu spresti, kad paskutine šaliu gyvenamoji vieta buvo Šiauliuose. Skundžiamoje nutartyje del tokiu ypac svarbiu vaiko interesu užtikrinimo nepasisakyta.

Apeliantas pagristai nurode, kad ieškove iki ieškinio padavimo Marijampoles apylinkes teismui (2011-05-27) buvo kreipusis i Šiauliu rajono apylinkes teisma del analogišku laikinuju apsaugos priemoniu taikymo iki ieškinio teismui pateikimo. Šio teismo 2011-05-26 nutartimi ieškoves prašymas taikyti laikinosios apsaugos priemone ir nustatyti vaiko gyvenamaja vieta su motina buvo atmestas. Ieškove šios nutarties neskunde ir ieškinyje bei pateikusi prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ši fakta nutylejo. Nagrinejamoje byloje nera jokiu duomenu, kurie butu nevertinti pastarojoje nutartyje ar galima butu konstatuoti, kad aplinkybes, reikšmingos klausimo išnagrinejimui yra pasikeitusios.

Kolegija sprendžia, kad taikant laikinosios apsaugos priemones šioje byloje ypac svarbu ivertinti abieju tevu asmenines savybes bei gebejima tinkamai užtikrinti vaiko kasdiene priežiura, juolab, kad byloje keliamas klausimas del vaiko netinkamos jo priežiuros, ko pasekoje vaikas  patyre trauma. 

Pagal CPK 148 straipsnio 1 d., apie prašymo nagrinejima yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemones gali buti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali gresme, jog toks pranešimas sutrukdys laikinuju apsaugos priemoniu taikyma arba padarys ju taikyma nebeimanoma. Jau vien iš teisinio reguliavimo konstrukcijos matyti, jog klausimo del laikinuju apsaugos priemoniu išsprendimas, nepranešus atsakovui, yra ne taisykle, o taisykles išimtis (kaip ultima ratio priemone). Tokia itvirtinta galimybe yra teises buti išklausytam principo išimtis. Taisykle yra ta, kad šis klausimas turi buti sprendžiamas pranešus atsakovui. Kaip yra pabrežes Lietuvos apeliacinis teismas, išimties taikymas negali tapti taisykle (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužes 27 d. nutartis civilineje byloje Nr. 2-802/2010). Vis delto kartais butent del pranešimo apie ketinima taikyti laikinasias apsaugos priemones teismo sprendimo ivykdymui gali kilti gresme. Šiuo aspektu kolegija sutinka su apeliantu, kad byloje nebuvo jokiu faktiniu aplinkybiu, patvirtinanciu realia gresme, todel taikyti istatymo išimti pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo. Kolegija konstatuoja, kad teismas, apie laikinuju apsaugos priemoniu taikymo butinuma nuspresdamas tik ieškoves nurodytu aplinkybiu pagrindu, nesant atsakovo atsikirtimu del pareikšto prašymo ir valstybines vaiko teisiu apsaugos institucijos išvados nagrinejamu klausimu, negalejo išsamiai ivertinti, ar, šaliu sunui H. L., (duomenys neskelbtini) gyvenant su tevu yra pažeidžiami vaiko interesai (CPK 178, 185 straipsniai, 376 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad ieškove atsiliepima grindžia tik savo paaiškinimai, o byloje dalyvaujancios institucijos iš vis nepateike atsiliepimo i atsakovo atskiraji skunda, todel apeliacines instancijos teismas neturi galimybes šioje nutartyje nurodytu pažeidimu, del kuriu klausimas galejo buti išsprestas neteisingai, ištaisyti apeliacines instancijos teisme.

Ivertinusi apeliacine tvarka peržiureto klausimo išsprendimui aktualias bylos aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad, siekiant maksimalios vaiko interesu apsaugos, ieškoves prašymas del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo nagrinetinas žodinio proceso tvarka, apie tai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims ir turint vaiko teisiu apsaugos institucijos išvada ginco klausimu (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Marijampoles rajono apylinkes teismui netinkamai pritaikius pastaraja procesines teises norma, 2011 m. gegužes 30 d. nutartis panaikintina ir klausimas del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Atskiraji skunda iš dalies patenkinti.

Panaikinti Marijampoles rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 30 d. nutarti ir perduoti laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Kolegijos  pirmininke                                                                         Dale Burduliene

Kolegijos teisejai:                                                                        Birute Bobrel

                                                                                       Nijolia Indreikiene