Civilinė byla Nr. 3K-3-502-916/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00811-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.8; 2.6.4.4.2; 3.3.3.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės  B. U. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016  m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovei B. U., dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendro sutuoktinių turto padalijimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir teismo nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas A. U. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1994 m. gegužės 21 d., dėl atsakovės kaltės; nustatyti šalių vaikų T. U., gim. duomenys neskelbtini, R.  U., gim. duomenys neskelbtini, ir L. U., gim. duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą su juo; nustatyti vaikų ir atsakovės bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovės vaikams materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui atitinkama vienkartine pinigine išmoka ir šia suma sumažinti jo mokėtiną piniginę kompensaciją atsakovei už jam tenkančią didesnę šalių bendro turto dalį; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui natūra priteisti šeimos būstą (žemės sklypą su namu), esantį Panevėžyje, duomenys neskelbtini, kitą jo nurodytą kilnojamąjį turtą, atsakovei natūra priteisti pirtį, esančią Panevėžio r., Bernotų k. 3, kitą jo nurodytą kilnojamąjį turtą; priteisti iš atsakovės 6000 Eur kompensaciją už jos asmenine nuosavybe esančio turto – sodybos Panevėžio r., duomenys neskelbtini, pagerinimą; pripažinti, kad prievolė pagal paskolos sutartį kreditorei AB „Swedbank“ yra solidari, o ją vykdys ieškovas; priteisti iš atsakovės visą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji piktnaudžiauja alkoholiu, nevykdo savo kaip sutuoktinės pareigų, nesirūpina vaikais. Vaikai po santuokos nutraukimo pageidauja gyventi su ieškovu, todėl jam natūra turi tekti ir šeimos būstas. Atsakovė neturi jokių pajamų, todėl negalės teikti išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu tenkinta dalis ieškinio: A. U. ir B. U. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo B. U. palikta santuokinė pavardė „U.“; nepilnamečių vaikų T. U., R. U., L. U. gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu A. U. Iš B. U. priteistas išlaikymas sūnui T. U. 130 Eur, sūnui R. U. 110  Eur, dukteriai L. U. 100 Eur dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2015 m. vasario 2 d. (ieškinio pareiškimo teismui) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyta tokia atsakovės bendravimo su vaikais T. U., R. U. ir L. U. tvarka – B. U. bendrauja su vaikais T., R. ir L., pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei grąžindama į ją, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 iki 20.00 val. bei kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. Švenčių dienomis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnis) B. U. bendrauja su vaikais pagal susitarimą su A. U., o vaikų tėvams nesutarus, – poriniais metais kas antrą metų švenčių dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., neporiniais – kiekvieną pirmą švenčių dieną. Turtas padalytas taip: A. U. asmeninės nuosavybės teise natūra priteistas 0,0603 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys Panevėžyje, duomenys neskelbtini, bendros 100 000 Eur vertės; automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, 1900 Eur vertės; B. U. asmeninės nuosavybės teise natūra priteista 0,1750 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys Panevėžio r. sav., duomenys neskelbtini 1, 2,5770 ha ploto žemės sklypas, pirtis, esantys Panevėžio r. sav., duomenys neskelbtini, bendros 15 000 Eur vertės; automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, 750 Eur vertės. Iš A. U. B. U. priteista 27 391,50 Eur dydžio piniginė kompensacija. Pripažinta, kad visos paskolos gavėjo prievolės pagal A. U. ir AB „Swedbank“ 2005 m. liepos 18 d. sudarytą kredito sutartį (su visais jos priedais ir pakeitimais) paskolos davėjai AB „Swedbank“ yra solidariosios A. U. ir B. U. prievolės, tačiau šias prievoles vykdo tik A. U. Taip pat buvo padalytas kilnojamasis bendras šalių turtas, o vaikų poreikiams skirti daiktai perduoti A. U.
5. Teismas nustatė, kad santuokos metu atsakovė nebuvo lojali ieškovui, negerbė ir nerėmė jo (nepagrįstai kritikavo, provokavo konfliktines situacijas, piktnaudžiavo alkoholiu, niokojo bendrą turtą). Tačiau byloje nustatytas ir ieškovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, nes jis nebuvo lojalus atsakovei, negerbė ir nerėmė jos (nurodoma, kad ieškovas reiškė jai nepagrįstus kaltinimus, įžeidinėjo ją). Byloje nustatyta, kad šalys tarpusavyje galėjo vartoti smurtą, demonstruoti akivaizdžią nepagarbą viena kitai (taip pat ir savo vaikų akivaizdoje). Konstatavęs abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6. Spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas nustatė, kad visi šalių vaikai – T., R. ir L. – atstovui išreiškė norą gyventi kartu su ieškovu. Duomenų apie tai, kad toks noras prieštarautų vaikų interesams, byloje nėra. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išskirti vieno iš vaikų (L.), nustatant jo gyvenamąją vietą su atsakove. Įvertinęs, kad šalių sūnus T. netrukus sulauks pilnametystės, o ieškovo turtinė padėtis leidžia jam pasitelkti ir kitų asmenų pagalbą prižiūrint vaikus, teismas sprendė, kad ieškovo darbas kitame mieste nėra kliūtis nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.
7. Dėl itin konfliktiškų šalių santykių teismas sprendė esant tikslinga nustatyti ir atsakovės bendravimo tvarką su vaikais.
8. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams vienkartinėmis pinigų sumomis kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dalijant šeimos būstą atsakovei priteisiama mažesnė šio turto dalis, taip pat įvertinus gerokai didesnes ieškovo pajamas iš darbinės veiklos, būtent ieškovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
9. Teismas laikė įrodyta, kad šeimos turtas, žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Panevėžyje, duomenys neskelbtini, dėl savo pobūdžio objektyviai negali būti naudojamas dviem šeimoms gyventi, protingomis sąnaudomis jis negali būti ir perdaromas į tokį būstą. Be to, šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir jų gyvenimas viename būste akivaizdžiai daro ir toliau darytų neigiamą įtaką jų vaikų interesams, todėl ieškovui priteistas šis turtas natūra, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją. Kadangi atsakovė nepateikė jokių turto vertės duomenų, teismas, remdamasis viešame registre nurodytais šio turto duomenimis, nekilnojamojo turto rinkos tyrimais, nustatė, kad šio turto vertė yra 100 000 Eur, o atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, priteistina 1/3 šio turto vertės piniginė kompensacija.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė paveldėjo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius Panevėžio r. sav., duomenys neskelbtini, bei žemės sklypą, esantį Panevėžio  r. sav., duomenys neskelbtini. Pagal šalių paaiškinimus ir kitus bylos duomenis teismas nustatė, kad santuokos metu šis turtas buvo rekonstruotas, iš esmės pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų bei bendru jų darbu, dėl ko yra pagrindas pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį natūra priteisiant atsakovei, o ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės indėlis į šio turto kūrimą yra didesnis, jos sunkesnė turtinė padėtis, priteisiant 1/3 šio turto vertės.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas turi kreditorių pagal paskolos sutartį gyvenamajam namui statyti. Kadangi už šias lėšas buvo įsigytas šeimos būstas, teismas sprendė, kad tai yra solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė, tačiau visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys tik ieškovas.    
12. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės B. U. apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
13. Kolegija atmetė atsakovės skundo argumentus dėl dukters L. U. gyvenamosios vietos nustatymo su ja kaip nepagrįstus, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais – kad vaikai nori gyventi su tėvu ir kad tėvas turi galimybes užtikrinti vaikams tinkamą priežiūrą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad mergaitės valia yra gyventi su ja, o iš vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad skyriaus darbuotojai, prieš surašydami išvadą, bendravo tiek su atsakove, tiek su vaikais, tarp jų ir L., kuri nurodė norinti gyventi su abiem tėvais ir tą išdėstė raštu. Kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tėvas, nors dėl darbo pobūdžio darbo dienomis iki vakaro nebūna Panevėžyje, neužtikrintų vaikų priežiūros ir būtinos kontrolės. Kolegija taip pat pažymėjo, kad, nepakeitus turto padalijimo būdo, bet dukters gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, vaiko būsto poreikis būtų negarantuotas, kas neatitiktų vaiko interesų. Kolegija nustatė, kad tik vengdamas konfliktų ieškovas leidžia toliau atsakovei gyventi tame pačiame name kartu su vaikais, nepaisydamas sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės įpareigojimo išsikelti. Taip pat kolegija nurodė, kad atsakovė daug kartų administracine tvarka bausta už vaikų nepriežiūrą, netinkamą elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, kas leidžia daryti prielaidą, jog dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ja gali sąlygoti nepakankamą vaiko priežiūrą.
14. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų bendravimo su atsakove tvarka yra optimali, nesudėtinga ir įvykdytina ir jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
15. Kolegija nurodė, kad vaikams priteistas išlaikymas nenukrypsta nuo teisminės praktikos, o atsakovės tvirtinimas, kad tokios išlaidos yra per didelės, nepagrįstos jokiais duomenimis. Kadangi atsakovė neįrodė, kad ji yra nedarbinga ar ribotai darbinga, o priešingai – teigė, kad jos turtinė padėtis pagerėjo, kolegija nekeitė priteisto išlaikymo vaikams dydžio.  
16. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir tinkamai nustatė, atsižvelgdamas į šalių vaikų interesus, tiek dalytino turto dalis, tiek jo padalijimo būdą. Kolegija nurodė, kad solidarioji prievolė kreditoriams teismo buvo pakeista į asmeninę ieškovo prievolę, ieškovas taip pat įpareigotas mokėti ir didesnį išlaikymą vaikams. Kadangi atsakovė neįrodė, kad galimas kitoks bendro turto padalijimas (nepateikė būsto padalijimo projekto, preliminarių išlaidų, naudojimosi patalpomis tvarkos projekto ir t. t.), kolegija sprendė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog gyvenamasis namas negali būti dalijamas natūra. Kolegija nurodė, kad atsakovė taip pat nepateikė ir kitokio šio turto įvertinimo, kas, sulyginus nekilnojamojo turto rinkos duomenis, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta dalytino turto vertė yra pagrįsta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovė B. U. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m.  kovo 8 d. nutartį ir tenkinti kasacinį skundą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai neteisingai nurodė, kad priteisia atsakovei žemės sklypus ir statinius, esančius Panevėžio r. sav., duomenys neskelbtini, nes šis turtas yra atsakovės paveldėtas, todėl atsakovės asmeninė nuosavybė.
2. Teismai neteisingai priteisė iš ieškovo tenkančią piniginę kompensaciją už šiam atitekusį gyvenamąjį namą Panevėžyje, duomenys neskelbtini nes šio namo vertė yra didesnė.
3. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė dukters L. ir sūnaus R. gyvenamąją vietą su ieškovu, nes mergaitė nori gyventi su atsakove, o sūnui taip pat būtų geriau gyventi kartu, nes ieškovas negali juo pasirūpinti. Ieškovas dėl savo darbo pobūdžio nuolat nebūna namuose, kasdien iš Vilniaus grįžta vėlai vakare, todėl vaikais iki šiol rūpinosi atsakovė, jos santykiai su vaikais yra labai geri. Atsakovė nurodo, kad retkarčiais yra pavartojusi alkoholio, tačiau vaikus prižiūri visada. Teismo motyvas, kad ieškovui užtikrinti vaikų priežiūrą gali padėti vyriausias sūnus T., kuris dabar jau yra pilnametis, yra nepagrįsta, nes jis turi savo poreikių ir interesų ir neprivalo būti verčiamas prižiūrėti jaunesniuosius brolį ir seserį.    
4. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, vaikų poreikiams tenkantis turtas perduotinas atsakovei, o iš ieškovo priteistinas vaikams išlaikymas.
18. Ieškovas A. U. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės B. U. kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 8 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė nesuformulavo aiškių kasacinio skundo reikalavimų ir kelia daugiau fakto klausimus. Tačiau bylą nagrinėję teismai išsamiai tyrė ir vertino įrodymus ir nėra pagrindo keisti jų padarytų išvadų.
2. Atsakovė skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl L. U. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl kasaciniame skunde keliami reikalavimai dėl sūnaus R. U. gyvenamosios vietos pakeitimo negali būti nagrinėjami kasacine tvarka. Bylą nagrinėję teismai vertino ieškovo darbo valandas, be to, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį vaikai gyveno su ieškovu, o atsakovė, neturėdama jokių pajamų net savo pačios pragyvenimui, negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais. Be to, kasatorė ne visada veikia vaikų interesais, ji ne kartą bausta už vaikų nepriežiūrą, netinkamą elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, vaikai dėl atsakovės elgesio nesijaučia saugūs. Vaiko teisių apsaugos skyrius išsiaiškino vaikų nuomonę ir nustatė, kad vyresnieji sūnūs tvirtai apsisprendę gyventi su tėvu, o duktė nurodė norinti gyventi su abiem tėvais, bet neprieštaravo jos gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu, nes visi vaikai patvirtino norintys gyventi kartu. 
3. Techninių galimybių padalyti turtą, gyvenamąjį namą, pritaikant jį gyventi dviem šeimoms, nėra.  Atsakovė nepateikė jokių skaičiavimų ar projektų, kaip ir už kiek tai būtų įmanoma padaryti. Atsakovės ir ieškovo santykiai yra itin konfliktiški, jiems spręsti dešimtis kartų buvo kviečiami policijos pareigūnai, atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, namuose dažnai elgiasi neadekvačiai, tad tokia aplinka vaikams yra visiškai netinkama gyventi. Teismų taikytas ginčo turto padalijimo būdas tinkamai užtikrina tiek abiejų sutuoktinių, tiek vaikų interesus. Be to, kad galėtų išmokėti atsakovei priteistą piniginę kompensaciją, ieškovas pasiėmė paskolą, įkeisdamas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, todėl bet kokie pakeitimai, susiję su ieškovo nuosavybės teise, gali lemti papildomus ieškovo, vieno išlaikančio vaikus, finansinius nuostolius. Ieškovas iš karto įvykdė teismo sprendimą ir išmokėjo atsakovei kompensaciją, nes tai buvo pagrindas ją iškraustyti iš buvusių šeimos namų.
19. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 8 d. nutartį, nurodydamas, kad nesutinka su kasatorės reikalavimu, kad bankui įkeistas gyvenamosios paskirties žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys Panevėžyje, duomenys neskelbtini, turi būti padalytas natūra lygiomis dalimis. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, neperžiūrėtos apeliacine tvarka

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 341 straipsnyje yra nustatyta, kad kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.
21. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotųsi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiautų, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, įrodymus ir argumentus teismui teiktų rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).
22. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 0,1750 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius Panevėžio r. sav., duomenys neskelbtini, 2,5770 ha ploto žemės sklypą, pirtį, esančius Panevėžio r. sav., duomenys neskelbtini, nes šį turtą atsakovė yra paveldėjusi ir jis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.
23. Kasacinis teismas pažymi, kad aplinkybės dėl atsakovės paveldėto turto, buvusio jos asmeninės nuosavybės objektu, ir šio turto esminio pagerinimo – rekonstravimo santuokos metu abiejų sutuoktinių lėšomis ir bendru darbu, taip pat pastatant naują statinį – pirtį bei iškasant kūdrą,  buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės ir dėl to yra pagrindas pripažinti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau apeliaciniame skunde, paduotame dėl šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kasatorė šios sprendimo dalies neginčijo. Apeliaciniame skunde nedviprasmiškai išskiriama, kurias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsakovė ginčija, o kurių – ne. Taigi klausimas dėl šio turto kvalifikavimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir, padalijus turtą sutuoktiniams, jo priteisimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t. y. nebuvo apeliacijos dalykas.
24. Taip pat kasaciniame skunde atsakovė prašo nustatyti sūnaus R. U. gyvenamąją vietą su ja, nors teikdama apeliacinį skundą atsakovė nurodė neprieštaraujanti, kad sūnų T. ir R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad visų trijų vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu ir atsakovė ginčijo tik jauniausios dukters Lauros gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Taigi R. U. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu klausimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.  
25. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai kvalifikuoto atsakovės asmenine nuosavybės teise turėto 22 punkte įvardyto turto, taip pat dėl sūnaus R.  U. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kurie nebuvo apeliacijos dalykas šioje byloje, iškelti ne laiku, neatsižvelgiant į proceso eigą, taip pažeidžiant CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutarties dalyje pateiktą teisinį reguliavimą šio klausimo neiškėlus ir neišnagrinėjus apeliacine tvarka, kasacija dėl jo negalima (CPK 341 straipsnio). Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su žemės sklypų ir statinių, esančių Panevėžio r. sav., duomenys neskelbtini, nuosavybės teise, bei R. U. gyvenamosios vietos nustatymo nepasisako.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
27. Atsakovė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad visų trijų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Atsakovės teigimu, jauniausioji duktė L. yra prie jos prisirišusi, jos santykiai su mergaite yra geri, ji ja, kaip ir kitais vaikais, nuolat rūpinosi, o ieškovas dėl savo darbo pobūdžio negalės dukteriai skirti tiek dėmesio, kiek ji.
28. Bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu padarė remdamiesi vaikų noru ir tėvo, ieškovo, galimybėmis užtikrinti vaikams tinkamą priežiūrą.
29. Nagrinėjamu atveju tarp sutuoktinių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, dėl kurių bylą nagrinėję teismai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė negerbė vienas kito, nebuvo vienas kitam lojalūs. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos svarbią reikšmę turėjo įrodymai, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu (pažymėtina, kad piktnaudžiavimo alkoholiu terminas vartojamas tada, kai asmuo dar turi galimybę riboti alkoholinių gėrimų vartojimą, tačiau alkoholį vartoja netinkamai, kas dažnai pasireiškia įsipareigojimų darbe ar namuose nevykdymu). Pati atsakovė neneigia retkarčiais vartojusi alkoholį, tačiau pabrėžia, kad vaikus ji prižiūri visada, t. y. kad alkoholio vartojimas nedarė įtakos jos įsipareigojimų vykdymui. Vis dėlto iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ne kartą bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą, kad namuose nuolat keliami barniai, niokojami daiktai. Be to, atsakovė neturi pastovių pajamų, tinkamos gyvenamosios vietos, o procesiniuose dokumentuose jos išdėstyti argumentai daugiau remiasi savo pačios poreikiais išsaugoti namus (siekdama nustatyti vaikų gyvenamąja vietą su ja, ji prašo natūra padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę), šeimą ir t. t., bet ne vaikų poreikiais. Tuo tarpu ieškovas, nors taip pat rodo nepagarbą sutuoktinei, šiuo atveju galėtų vaikams užtikrinti didesnį saugumą ir stabilumą. Jo darbo grafikas buvo vertinamas bylą nagrinėjusių teismų, šie sprendė, kad tai netrukdo jam tinkamai pasirūpinti tiek vaikų saugumu, tiek jų poreikiais. 
30. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vyriausiasis sūnus T. jau yra pilnametis, todėl jo gyvenamosios vietos klausimas daugiau nėra sprendžiamas, jis lieka gyventi savo įprastoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovės argumentai, kad bylą nagrinėję teismai jaunesniųjų brolio ir sesers priežiūros pareigas iš dalies patikėjo vyriausiajam sūnumi, yra nepagrįsti, nes teismai, vertindami atsakovės argumentus dėl ieškovo darbo grafiko ir negalėjimo anksčiau grįžti į namus, nurodė, kad ieškovas gali pasitelkti kitų asmenų, tarp jų ir vyriausiojo sūnaus, pagalbą. Pažymėtina, kad pagalba negali būti tapatinama su tėvo funkcijų vykdymu, be to, jaunesnieji vaikai yra jau pakankamai dideli, jiems labiau reikalingas bendravimas, kad ir vėliau vakarais, nei nuolatinė priežiūra. Vidurinis sūnus R. yra penkiolikos metų paauglys, kuriam, nepaisant didėjančios bendraamžių įtakos, ne mažiau svarbus yra tėvų dėmesys ir jų vadovavimas. Paaugliui vis dar reikia nuorodų, kaip elgtis, kaip suprasti gyvenimo reiškinius, o užvis svarbiausia – jaustis saugiai, žinoti, kad tėvai visada yra šalia ir padės, jei tik prireiks pagalbos. Iš bylos duomenų matyti, kad R. jaučiasi sutrikęs ir nesupranta atsakovės elgesio, atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, taip pat neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nors kasaciniame skunde jau teigia priešingai, tad toks pačios atsakovės pozicijos nenuoseklumas rodo jos stabilumo stoką, dėl ko šiuo metu jai būtų sunku užtikrinti R. reikalingą saugią aplinką. Jauniausioji L., kuriai šiuo metu yra dvylika metų, taip pat įžengia į paauglystę ir nepaisant jai, kaip mergaitei, svarbaus jos ir motinos ryšio ir motinos kaip pavyzdžio, ne mažiau svarbus yra ir stabilumas bei ramybė, kurių atsakovė šiuo metu yra nepajėgi užtikrinti. Byloje nustatytos aplinkybės ir atsakovės pateikiami argumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nepriima pasikeitusios situacijos, kasaciniame skunde ji nurodo visada esanti linkusi taikytis su ieškovu ir norinti gyventi šeimoje kartu su juo ir savo nepilnamečiais vaikais. Tačiau tai nėra pakankamas argumentas keisti bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kurie vertino vaikų padėtį tėvams pradėjus gyventi skyrium ir sprendė, kuris iš tėvų, ieškovas ar atsakovė, šiuo metu galėtų geriau pasirūpinti vaikais ir užtikrinti jų poreikius.
31. Nagrinėjamoje byloje vaikų nuomonė buvo vienas iš bylą nagrinėjusių teismų sprendimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu lemiančių veiksnių. Vaikų nuomonė tiesiogiai teisme išklausyta nebuvo. Teismui buvo pateikta vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma ir vaikų nuomonė dėl tolesnio jų gyvenimo tėvams išsituokus. Taip pat pridėti vaikų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose vyresnieji sūnūs nurodo pageidaujantys gyventi su tėčiu, o jauniausioji L. – su abiem tėvais.
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo nuomonę, nustatant, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Įstatyme įtvirtinta teismo pareiga atsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai teismas, nustatęs, kad vaiko norai neatitinka jo geriausių interesų, priima sprendimą neatitinkantį vaiko norų, vaiko teisių apsaugos institucija, siekdama efektyvesnio tokio teismo sprendimo vykdymo, turėtų informuoti vaiką jam suprantama kalba apie tokio teismo sprendimo priežastis. 
33. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnis). Vaiko sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas turėtų siekti išklausyti vaiką tiesiogiai, jei jo amžius ir branda leidžia jam reikšti mintis ir formuluoti atsakymus. Būtent tokį tyrimą dėl vaiko gebėjimo dalyvauti teismo posėdyje turėtų atlikti vaiko teisių apsaugos skyrius, teikiantis išvadą teismui. Teisme vaikas turėtų būti išklausomos jam užduodant ne tiesioginius klausimus, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, o siekiant išsiaiškinti jo santykius su abiem tėvais, tarpusavio santykių glaudumą, vaiko gyvenimo įpročius, poreikius ir kuris iš tėvų būtų labiau pajėgus juos tenkinti.
34. Vis dėlto pažymėtina, kad pasitaiko atvejų, kai prievolė, nustatyta teismui, įvykdoma reikalaujant iš vaiko raštu išdėstyti savo nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi ateityje, kas, teisėjų kolegijos nuomone, yra neleistinas atsakomybės dėl sprendimo priėmimo perkėlimas vaikui.
35. Vaiko norą reikėtų vertinti kitų vaiko interesams svarbių veiksnių (vaiko santykių su kiekvienu tėvu, jų šeimos nariais glaudumą; galimybių užtikrinti bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, seneliais; tėvų materialinės padėties; vaiko gyvenimo stabilumo; tėvų bendradarbiavimo, geranoriškumo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus) kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).
36. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepilnamečiai nebuvo išklausyti teismo tiesiogiai (žr. nutarties 31, 33-34 punktus), tačiau duomenų, kad jų nuomonė prieštarautų jų pačių interesams ar ji būtų pakitusi teismo proceso metu, nėra. Kadangi bylą nagrinėję teismai vertino ir kitas aplinkybes, leidžiančias spręsti, kuris iš tėvų, ieškovas ar atsakovė, šiuo metu yra labiau pasirengę užtikrinti vaikams saugią ir stabilią aplinką, šios teismų išvados sutampa su vaikų išdėstyta pozicija, tai teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti teismų padarytos išvados ir L. U. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais, teismai nustatė jos bendravimo su vaikais tvarką, o pasikeitus tiek jos, tiek vaikų padėčiai ir norams, atsakovė gali kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.   

Dėl turto padalijimo natūra būdo netaikymo ir šio turto vertės nustatymo

37. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.).
39. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016 23 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju kasatorė nesutinka su teismų sprendimu dalijant sutuoktiniams turtą priteisti ieškovui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius duomenys neskelbtini, Panevėžyje, t. y. nedalyti šio konkretaus turto, o ieškovei – piniginę kompensaciją, nurodydama, kad šis turtas privalėjo būti dalijamas natūra, nes turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį, sprendžia, kad teismai, parinkdami turto padalijimo būdą, nagrinėjo ir vertino pirmiau nurodytas teismų praktikoje suformuluotas reikšmingas aplinkybes. Spręsdami dėl ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo priteisimo ieškovui, atsakovei nustatant kompensaciją pinigais, teismai atsižvelgė į itin konfliktiškus buvusių sutuoktinių tarpusavio santykius (per paskutinius metus į namus policija buvo kviečiama 22 kartus), nesugebėjimą bendradarbiauti bei taikiai spręsti iškylančius klausimus ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo turto padalijimas natūra neišvengiamai sudarytų sąlygas konfliktams kilti ir ateityje. Taip pat teismai atsižvelgė į šalių trijų vaikų, kurių, teismų sprendimu, gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, interesus, įvertino realias galimybes padalyti šį turtą natūra ir šalių pageidavimus dėl turto padalijimo. Teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kasatorė, nesutikdama su ieškovo prašomu turto padalijimo būdu, santuokos nutraukimo proceso pradžioje ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų iš esmės sprendžiami turto padalijimo klausimai, t. y. neteikė realaus gyvenamojo namo padalijimo projekto ar naudojimosi tvarkos nustatymo galimybių, nenurodė konkrečių pasiūlymų, kaip galima šį turtą padalyti natūra ir kas būtų atsakingas už projekto vykdymą ar finansavimą. Kasatorė taip pat nepateikė įrodymų, kad gyvenamasis namas yra dalus ir gali būti pritaikytas gyventi dviem šeimoms. Teismai, išnagrinėję bylos medžiagą, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad šių klausimų sprendimas be šalių bendradarbiavimo negalimas, o toks bendradarbiavimas dėl įtemptų tarpusavio santykių neįmanomas.
42. Remdamasi pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl turto padalijimo būdu yra nepagrįsti.

Dėl dalijamo turto vertės nustatymo

43. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
44. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimą, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).
45. Pažymėtina, kad abi ginčo šalys yra vienodai atsakingos už informacijos, reikalingos tinkamam dalytino turto balansui sudaryti, pateikimą teismui. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovė privalėjo teismui pateikti duomenis apie turtą, jų manymu, esantį bendrąja jungtine jų nuosavybe. Jei tarp šalių kiltų ginčas dėl tam tikro turto priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, šį klausimą, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, turėtų spręsti teismas. Tokia situacija, kai viena iš šalių pateikia įrodymus, jos įsitikinimu, patvirtinančius dalijamo turto vertę, o kita šalis elgiasi pasyviai (t. y. neginčija šios vertės, neteikia įrodymų, patvirtinančių kitokią turto vertę), nesuponuoja teismo teisės atmesti šalies reikalavimą padalyti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 28, 30 punktai).
46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009).
47. Bylą nagrinėję teismai nustatė dalijamo turto, žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertę įvertinę viešame registre nurodytus šio turto duomenis, nekilnojamojo turto rinkoje pateikiamus pasiūlymus įsigyti panašų turtą, taip pat atsižvelgdami į apeliacinės instancijos teismui pateiktą konsultaciją dėl turto vertės. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių šio turto vertės įrodymų, nors jos atstovas buvo teismo ne kartą įpareigotas tokio pobūdžio įrodymus pateikti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų atliktas dalijamo turto vertės nustatymas nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų bei kasacinio teismo suformuotos praktikos sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, tuo tarpu kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečiai nebuvo išklausyti tiesiogiai teisme, tačiau jų nuomonė išreikšta kitu būdu ir nenustatyta, kad ji prieštarautų jų interesams, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ginčijamo sprendimo ir padaryti kitokias išvadas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 266 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai.
51. Kasacinis teismas patyrė 7,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės B. U. (a. k. duomenys neskelbtini) 266 (du šimtus šešiasdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovo A. U. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai ir  7,84 Eur (septynis Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Dalia Vasarienė