Administracinė byla Nr. eI-2287-821/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00905-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,
dalyvaujant pareiškėjo H. U. atstovui advokatui Viliui Masiuliui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Aurelijai Pakalkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. U. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
H. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 27–38) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2018 m. vasario 27 d. raštą Nr. 1SS-388-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 24 d. skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos (projekto organizatoriaus) 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. SD-34 „Dėl 2017-12-13 Pasiūlymo“.
Pareiškėjas nurodė, kad yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojančio su valstybinės žemės sklypu, kurio formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas, bendraturtis. Pasinaudodamas savo, kaip suinteresuoto asmens, teise, jis pateikė projekto organizatorei Kauno rajono savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl parengto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas). Kadangi pareiškėjo pasiūlymui nutraukti Projekto rengimo procedūrą nebuvo pritarta, pareiškėjas kreipėsi į NŽT, kuri skundžiamu sprendimu nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracija pagrįstai nepritarė pareiškėjo pasiūlymams.
Nesutikdamas su ginčijamu NŽT sprendimu pareiškėjas nurodė, kad atsakovės argumentas, jog teisės aktai nedraudžia servitutus nustatyti miško žemėje, tik iš dalies teisingas. Nors nustatyti servitutus miško žemėje teisės aktai nedraudžia, tačiau jie turi būti nustatomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju Projekto galutinis tikslas – kitos paskirties (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) valstybinės žemės sklypo suformavimas, pareiškėjo nuomone, prieštarauja įstatymo reikalavimams, be to, suformuoto naujo miškų paskirties valstybinės žemės sklypo projekto sprendiniuose numatyti servitutai (kelio servitutas S1-10 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas); servitutas (S1-2) – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 11 straipsnio
1 dalies 2 punktui. Pareiškėjo teigimu, kol miško žemė teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeista kitomis naudmenomis, jai taikytinas miško teisinis režimas, o tai reiškia, kad įgyvendinant pirminį projektavimo tikslą – suformuoti naują miškų paskirties valstybinės žemės sklypą, Projekto sprendiniuose negali būti numatyti minėti servitutai, nes šie klausimai gali būti sprendžiami tik tada, kai miško žemė, rengiant miško paskirties valstybinės žemės sklypo pertvarkymo projektą, siekiant pakeisti jo naudojimo paskirtį, paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus.
Be to, pasak pareiškėjo, NŽT visiškai neatsakė į jo argumentus, kad tiek servitutų suprojektavimas ir jų nustatymas, tiek komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų formavimas negali būti savitikslis. Pažymėjo, kad nei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme, kuriuo pradėtas rengti Projektas, nei Projekto sprendiniuose, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra jokių duomenų ir įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad planuojamoje teritorijoje yra objektyvus poreikis tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus. Pabrėžė, jog formuojamas naujas miškų paskirties valstybinės žemės sklypas ribojasi išimtinai su miškų paskirties žemės sklypais, kuriuose esantis miškas sudaro vientisą masyvą, taigi nėra jokio objektyvaus poreikio šiame sklype projektuoti, tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus. Į naujai formuojamą valstybinės žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini)gatvės faktiškai niekada nebuvo patenkama, įvažiavimas į formuojamą valstybinės žemės sklypą visada realiai buvo keliuku, einančiu per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu keliuku visada buvo patenkama į visus žemės sklypus, į kuriuos planuojamas naujas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi visuose šiuose žemės sklypuose yra miško naudmenos, jokių statinių ar kitų inžinerinių objektų nėra, todėl nėra jokių duomenų, jog suprojektuoti susisiekimo ir komunikacijų servitutai yra objektyviai būtini. Pareiškėjo įsitikinimu, Projektu nebus išspręstos ir žemės sklypo, kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), savininko patekimo į jo žemės sklypą problemos, nes šis sklypas nesiriboja su naujai formuojamu miško paskirties valstybinės žemės sklypu.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su NŽT išvada, jog Projektu nėra nustatomi jokie apribojimai gretimiems žemės sklypams. Projekte numačius, jog paklojus inžinerinius tinklus, į sklypo registro dokumentus turi būti įrašyti apribojimai nuo jų, tai neišvengiamai apribos pareiškėjo, kaip gretimų žemės sklypų savininko, teises.
Aiškinimas, kad gretimų žemės sklypų kadastro numerių nurodymas sprendime pradėti rengti Projektą yra informacinio pobūdžio, siekiant detalizuoti teritoriją, kuriai turi būti rengiamas Projektas, suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad būtent tokiu būdu ir buvo apibrėžta teritorija, kuriai turi būti rengiamas Projektas. Taigi, pareiškėjo manymu, Projektas, kurio dalis patenka tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, nes dėl naujo valstybinės žemės sklypo formavimo tarp šių žemės sklypų nebuvo priimtas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad NŽT išvada, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės miškų tarnybos Projekto rengimo reikalavimų nepaviešinimas per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) nėra pažeidimas, yra nepagrįsta, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punktą reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos.
Atsakovė NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 56–64).
Nurodė, kad suprojektuoti servitutai neprieštarauja jokiems teisės aktams, be kita ko, ir pareiškėjo nurodytam Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Numatant servitutus Projekto sprendiniuose nėra keičiama pagrindinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis. Teisės aktai nedraudžia servitutus nustatyti miško žemėje, tačiau, kad jais ateityje būtų galima tinkamai naudotis, suformuoto valstybinio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis iš miškų turės būti pakeista Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu būdu. Pabrėžė, jog Taisyklės nenustato pareigos Projekte nurodyti, kokiu tikslu yra projektuojami ir nustatomi servitutai. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo tikslai yra ne planuoti kelių ir / ar tinklų plėtrą, o formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus bei nustatyti jiems apribojimus. Taip pat paaiškino, kad dar prieš formuojant ginčo valstybinį žemės sklypą į gretima jo esančius žemės sklypus privažiavimas iki šių žemės sklypų buvo numatytas per šį valstybinės žemės plotą. Tuo tikslu ir buvo paliktas valstybinės žemės plotas – susisiekimo koridorius. Be to, pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinio (toliau – (duomenys neskelbtini) bendrasis planas) sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į urbanizuojamų teritorijų infrastruktūros teritorijas, kurių vyraujantys teritorijos požymiai – teritorijos svarbiausių gatvių ir kelių koridoriams (kartu su magistralinių inžinerinių tinklų koridoriais), prioritetinis žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemės inžinerinės infrastruktūros teritorijos, kiti galimi žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai – kitos paskirties žemės komercinės paskirties teritorijos. (duomenys neskelbtini) bendrojo plano sprendiniuose nurodyta, kad žemės sklypo teritorijoje yra miškas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 42 punkte nustatyta, jog, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
Pažymėjo, kad pagal Projekto sprendinius gretimiems žemės sklypams apribojimai nenustatomi ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Projektas pažeidžia jo ar gretimų žemės sklypų teises bei teisėtus interesus.
Paaiškino, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos įsakyme dėl Projekto rengimo nurodyti gretimų žemės sklypų kadastro numeriai yra informacinio pobūdžio, jais siekiama detalizuoti teritoriją, kuriai turi būti rengiamas Projektas. Kadangi valstybinės žemės sklypas formuojamas iš laisvos valstybinės žemės, šis žemės sklypas neturėjo jokių identifikacinių duomenų, taigi šią teritoriją buvo galimybė apibrėžti tik nurodant gretimus žemės sklypus. Aplinkybė, kad nebuvo nurodyti visi gretimi žemės sklypai, nesudaro pagrindo laikyti neteisėtu valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (ar jo dalį). Teisės aktuose, reglamentuojančiuose projektų rengimą, nėra nustatytas reikalavimas sprendime pradėti projekto rengimą nurodyti visas numatomo projektuoti naujo valstybinio žemės sklypo gretimybes, todėl aplinkybė, kad įsakyme dėl Projekto rengimo nebuvo nurodyti visi gretimi žemės sklypai, nesudaro pagrindo teigti, kad Projektas yra neteisėtas.
Atsakovės teigimu, Taisyklėse nėra numatyta, kad Projekto rengimo reikalavimai turi būti viešinami. Projekto viešinimo procedūros buvo atliktos vadovaujantis minėtomis Taisyklių nuostatomis.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, vadovaudamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi NŽT atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl NŽT 2018 m. vasario 27 d. rašto Nr. 1SS-388-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. ĮS-1636 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros nutraukimo ir pradėjimo rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ (b. l. 74–75) nusprendė pradėti rengti Projektą. Projekto tikslas – suformuoti naują miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą. Nustatyti naudojimo būdą pagal miškų kadastro duomenis. Kitu etapu numatytas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Galutinis tikslas – kitos paskirties (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) valstybinės žemės sklypo suformavimas. Įsakyme, be kita ko, siūloma formuojamam žemės sklypui nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) ir servitutą – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitiems žemės sklypams.
Pagal Projekto sprendinius (b. l. 82–87) ginčo teritorijoje suprojektuotas 0,0815 ha ploto miškų ūkio paskirties (žemės naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai) žemės sklypas, kuris ribojasi su žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui priklausantis sklypas),
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),
Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės plotais, nesuformuotais atskirais žemės sklypais. Formuojamame žemės sklype (projektinis Nr. 1) suprojektuoti 0,0815 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir 0,0815 ha ploto servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
2017 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Projekto organizatorę Kauno rajono savivaldybės administraciją su pasiūlymais Projektui. Pasiūlymuose nurodė, kad Projekto sprendiniai, kuriuose nustatyti servitutai, neatitinka teisės aktų reikalavimų, Projekto sprendiniai pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų interesus, apriboja jų teises, o Projekto dalis, patenkanti tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėta, kadangi dėl jos nebuvo priimtas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas rengti projektą. Be to, buvo pažeistos Projekto rengimo procedūros, nes Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės miškų tarnybos reikalavimai nebuvo paskelbti ŽPDRIS. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas pasiūlymuose prašė nutraukti Projekto rengimą.
Kauno rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo pasiūlymus, 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. SD-34 (b. l. 37–41), nepritarė pareiškėjo siūlymui nutraukti Projekto rengimą.
Nesutikdamas su Kauno rajono savivaldybės pateiktu atsakymu, pareiškėjas 2018 m. sausio 24 d. skundu (b. l. 91–98) kreipėsi į NŽT. Skunde prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos raštą ir pritarti pareiškėjo pateiktiems pasiūlymams. Savo skundą grindė iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, nurodytomis pasiūlymuose.
NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. vasario 27 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1SS-388-(8.5.) (b. l. 42–47), kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, jog Kauno rajono savivaldybės administracija pagrįstai nepritarė pareiškėjo teiktiems pasiūlymams.
Viena iš teritorijų planavimo viešinimo procedūrų – pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. TPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).
Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme. Teismas, nagrinėdamas NŽT atsakymo teisėtumą ir pagrįstumą neturi teisės vertinti rengiamų Projekto sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei LVAT praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas, vertins ginčijamo NŽT rašto teisėtumą ir pagrįstumą atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu, t. y. ar NŽT išnagrinėjo visus pareiškėjo pasiūlymus ir ar pasiūlymų atmetimas buvo pakankamai motyvuotas.
Kaip matyti iš pareiškėjo pasiūlymų Kauno rajono savivaldybės administracijai bei skundo NŽT turinio, pagrindiniai aspektai, dėl kurių pareiškėjas nesutiko su Projekto sprendiniais buvo:
1) servitutų projektuojamame žemės sklype nustatymas; 2) gretimų žemės sklypų savininkų teisių apribojimas; 3) formuojamo žemės sklypo dalies ploto neteisėtumas; 4) viešinimo procedūrų pažeidimas. Teismo vertinimu, tiek NŽT, tiek Kauno rajono savivaldybės administracijai atsakė į kiekvieną pareiškėjo pasiūlymą (nusiskundimą).
Pažymėtina, kad ginčijamame NŽT rašte išsamiai išdėstyti servitutų nustatymo formuojamame žemės sklype tikslai ir motyvai, argumentai, kodėl, NŽT nuomone, servitutų nustatymas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. NŽT rašte taip pat išdėstė savo poziciją, kodėl Projekto sprendiniai nesukuria Pareiškėjui ar kitiems gretimų žemės sklypų savininkams apribojimų, paaiškino, kodėl visų gretimų žemės sklypų nenurodymas įsakyme dėl Projekto rengimo neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, o pačių Projekto sprendinių teisėtumas nėra šios administracinė bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atsakovė aptarė viešinimo ŽPDRIS procedūras bei išsamiai argumentavo, kodėl reikalavimų Projektui nepaviešinimas nepažeidžia minėtų procedūrų.
Teismas, įvertinęs, pareiškėjo pasiūlymų atmetimo turinį, daro išvadą, kad ginčijamame NŽR rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Nenustatyta, kad vertinant pasiūlymus ar nagrinėjant skundą dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamą atsakovės sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta išvada, kad NŽT įvertino visus pareiškėjo pasiūlymus, juos išanalizavo ir pateikė išsamius ir motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, taip pat įvertino Kauno rajono savivaldybės administracijos rašto, kuriuo buvo išnagrinėti pareiškėjo pasiūlymai išvadų pagrįstumą ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad Kauno rajono savivaldybės administracija pagrįstai nepritarė pareiškėjo pasiūlymams ir atsisakė nutraukti Projekto rengimą, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo H. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Iveta Pelienė
Egidija Puzinskaitė