Civilinė byla Nr. e2S-815-945/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00177-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5; 3.4.1.11.1

 (S)

Kauno

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kranita“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kranita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alvista“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija „Kranita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvista“ (toliau – atsakovė) 3 085,86 Eur skolą, 158,77 Eur palūkanas, 40 Eur sumą už įgytą teisę į įstatymu nustatytas palūkanas, 10,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartyje konstatavo, kad ieškinio reikalavimas priteisti 10,50 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra nepagrįstas, todėl ieškinys nenagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (68 Eur). 

3.       Ieškovė 2023 m. vasario 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovės 3 085,86 Eur skolą, 145,88 Eur palūkanas, 40 Eur sumą už įgytą teisę į įstatymu nustatytas palūkanas, 8,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

4.       Alytaus apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, 2023 m. vasario 17 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovei terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (67 Eur).

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovės ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6.       Teismas konstatavo, kad nustatytas terminas ieškovės patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2023 m. balandžio 11 d., byloje nėra duomenų, kad ieškinio trūkumai pagal teismo nurodymą ir nustatytu terminu pašalinti, ieškovės prašymų negauta, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui. 

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į patikslinto ieškinio motyvus ir pataisą. Ieškovė, šalindama teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ištaisė pirminiame ieškinyje padarytą klaidą dėl 10,50 procentų dydžio palūkanų, sumažindama jas iki 8,50 procentų. Teismui pateikti visi ieškinį pagrindžiantys dokumentai, todėl jį galima išnagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       2023 m. birželio 5 d. ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2023 m. gegužės 5 d. banko sąskaitos išrašo kopiją. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Naujų įrodymų priėmimui taikoma įrodymų sąsajumo taisyklė (CPK 180 straipsnis), kuri reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Nagrinėjamu atveju dalies atsakovės skolos sumokėjimas ieškovei, kurį patvirtina pateikti duomenys, buvo atliktas po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau ieškovė nepagrindė pateiktų duomenų sąsajumo su ginčo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės 2023 m. birželio 5 d. pateiktą naują įrodymą.

10.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad ieškovė nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Taigi šiuo atveju apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

11.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, taip šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką, o šios tvarkos laikymasis yra būtina sąlyga, kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių, taptų ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

12.       Šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartyje konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl ieškinys nenagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pakoregavo reikalavimus dėl palūkanų priteisimo, prašydama patikslintą ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, 2023 m. vasario 17 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovei terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovei to nepadarius, pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

13.       Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Esant ieškovo prašymui nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, teismas, nesant ieškinio neatitikimo įstatymo numatytiems reikalavimams, dėl kurio ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1, 2 dalys, 425 straipsnis), ar ieškovo dokumentinio proceso atsisakymo (CPK 426 straipsnio), neturi pagrindo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-178/2017).

14.       Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 424 straipsnio 2 dalis). 

15.       Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje pagal CPK 424 straipsnio 2 dalį teismas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti tik tuo atveju, kai ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes kitokių trūkumų šalinimo atvejų dokumentiniame procese nenustatyta (konstatavus bendruosius ieškinio turinio ar formos trūkumus, jie galėtų būti šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka). Ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio pagrįstumas ir galimybė priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu nėra nagrinėjami iš esmės, kadangi tai po ieškinio priėmimo sprendžiama kitoje proceso stadijoje CPK 428 straipsnio 1, 7 dalyse nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-179-236/2020). 

16.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi nenustatė jokių dokumentinio proceso tvarka paduoto ieškinio trūkumų CPK 424 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau ieškinio priėmimo stadijoje nusprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti tik priėmęs ieškinį ir jį išnagrinėjęs CPK 427 ir 428 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškinio priėmimo stadijoje pasisakęs dėl ieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 428 straipsnio 7 dalimi, nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustatė ieškovei terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

17.       Byloje nėra ginčo, kad, ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartyje nebuvo nustatyti jokie trūkumai dėl patikslinto ieškinio atitikimo CPK 424 straipsnio 1 dalies reikalavimams – nei patikslinto ieškinio dalyko, nei jo nepagrindimo rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą įpareigoti ieškovę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį grindė tik tuo, kad 2023 m. vasario 3 d. nutartyje buvo konstatuota, kad pirminio ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl šis ieškinys nenagrinėtinas dokumentinio proceso tvarka, nepaisant to, kad, kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Be to, pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartyje nurodė pakartotinai nustatantis ieškovei terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, nors patikslinto ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams anksčiau nebuvo vertintas. Dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės patikslintą ieškinį, neatsižvelgė į jame padarytus pakeitimus, formaliai vertino jį kaip nenagrinėtiną dokumentinio proceso tvarka, nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o ieškovei to nepadarius, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. 

18.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl tenkina ieškovės atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno

n u t a r i a :

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Marius Bartninkas