Administracinė byla Nr. N575-698/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00907-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

A. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis, būdamas A. Z. individualios įmonės vairuotoju-konduktoriumi, 2010 m. lapkričio 8 d., apie 07.38 val., maršrutiniame taksi Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Nr. 56 (Ringaudai­–Neveronys) vežė 12 keleivių, iš kurių 5 neturėjo bilietų, nors pinigus už juos buvo sumokėję. Tokiais veiksmais A. R. pažeidė Kauno miesto tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T-246 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimu A. R. už ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 250 Lt bauda.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi minėtą Komisijos nutarimą paliko nepakeistą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų A. A. ir D. K. paaiškinimai – patvirtina, jog A. R. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pažymėjo, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčijo aplinkybės, jog patikrinimo metu keleiviai buvo be bilietų, o liudytoja R. N. paaiškino, kad keleiviai pinigus padavė ir vairuotojas jiems bilietus davė tik tada, kai išlipo kontrolė. Taip pat atkreipė dėmesį, jog A. R. nurodytos aplinkybės, kad dėl intensyvaus transporto eismo jis neturėjo galimybės sustoti ir išduoti keleiviams bilietus, o keleiviai buvo nesumokėję pinigų, asmens atsakomybės nepašalina, kadangi pagal Taisyklių 20 punktą ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę, draudžiama išvažiuoti iš stotelių teritorijų nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams. Teismas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vadovaudamasis minėtu Taisyklių punktu, privalėjo pirmiausia parduoti keleiviams bilietus ir tik tada pajudėti iš sustojimo vietos. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog A. R. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą ir nutraukti bylą. Nurodė, kad administracinė nuobauda asmeniui paskirta atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir tai, jog A. R. pripažino padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi, o pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas nagrinėjamu atveju nėra.

II.

              Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu ir mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Pažymi, jog be bilietų vežti keleiviai buvo paimti ne stotelėje, o sustojus, jiems stabdant, eismo juostoje, todėl teismo išvada, kad keleiviai buvo tyčia vežami be bilietų, yra nepagrįsta. Paaiškina, jog norėjo pravažiuoti autobusų stoties stotelę ir už jos sustoti bei paimti iš keleivių pinigus ir išduoti jiems bilietus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nebuvo paimti paaiškinimai iš be bilietų važiavusių keleivių, o aplinkybė, jog 7 keleiviai buvo vežami su bilietais, įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo tyčios vežti keleivius be bilietų, ką paliudijo ir R. N.. Be to, nesutinka su teismo išvada, jog A. R. pripažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, kadangi tai paneigia teismo posėdžio protokole užfiksuoti jo parodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju A. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 142 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad keleivių vežimas be bilieto ar nesilaikymas nustatyto tarifo arba keleivių, įsigijusių važiavimo bilietus su nuolaida, tačiau nepateikusių reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, vežimas, arba dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida pardavimas vietoj vieno važiavimo bilieto, arba važiavimo bilietų su nuolaida išspausdinimas, kai nėra keleivių, arba dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida duomenų išspausdinimas viename važiavimo biliete keleiviniame kelių transporte užtraukia baudą nuo 250 Lt iki 500 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. R. padarė ATPK 142 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad Taisyklių 20 punktas aiškiai numato, jog ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę; draudžiama išvažiuoti iš stotelių teritorijų nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams; maršrutiniuose taksi, kai keleiviai paimami ne stotelėse, bilietai keleiviams turi būti parduodami prieš transporto priemonei pradedant važiuoti. Tuo tarpu pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek savo skunduose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad be bilietų vežti keleiviai buvo paimti ne stotelėje, tačiau prieš transporto priemonei pradedant važiuoti bilietai minėtiems keleiviams nebuvo parduoti, nors Taisyklės jam žinomos (b. l. 3–4, 13, 41–42). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. R. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti, todėl aplinkybė, kad nebuvo paimti paaiškinimai iš be bilietų važiavusių keleivių, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pasisakydama dėl A. R. teiginio, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadarė, o tik nurodė, kokias aplinkybes įvertino Komisija, skirdama asmeniui administracinę nuobaudą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Romanas Klišauskas

              Ričardas Piličiauskas