Civilinė byla Nr. e2-1018-808/2023

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00592-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,

dalyvaujant atsakovui A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giantus finance“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „Giantus finance“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. U. 1 982,74 Eur negrąžintos kredito dalies, 123,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 939,43 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad tarp šalių 2020 m. spalio 6 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. VK-20201006/1 (toliau – Sutartis) pagrindu, atsakovui buvo suteiktas 2 400 Eur vartojimo kreditas 4 metų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties sąlygose bei mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant Sutarties, ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį 2022 m. kovo 24 d. ir kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti negrąžintą kreditą ir kitas susijusias sumas.

2.       Atsakovas A. U. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nesikreipė į jį dėl galimo Sutarties nutraukimo, nepasiūlė skolą grąžinti geranoriškai. Atsakovas nurodė sutinkantis su 1 982,74 Eur skola ir nori ją grąžinti per 4 mėnesius, o reikalavimo sumokėti 123,05 Eur palūkanų nepripažįsta, nes yra apmokėjęs ieškovės siųstas delspinigių apmokėjimo sąskaitas (5 Eur ir 30,05 Eur sumai). Taip pat nurodė, kad nesutinka mokėti 939,43 Eur negautų pajamų, nes jos būtų gautos, jeigu ieškovė nebūtų vienašališkai nutraukusi Sutarties. Atsakovas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, nes ieškovė nebandė šio klausimo spręsti abipusiu sutarimu, bet iš karto kreipėsi į teismą.

3.       Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad su atsakovu bandė susisiekti ne kartą, siuntė pranešimus, raginimus dėl skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas į juos nereagavo, todėl Sutartis buvo nutraukta. Ieškovės teigimu, atsakovo pateikta 2022 m. balandžio 22 d. sąskaita yra neteisinga ir negaliojanti, ji išrašyta per klaidą.

4.       Atsakovas triplike iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai nurodė, kad dokumentai turi būti siunčiami registruotu paštu arba įteikiami pasirašytinai.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovas A. U. iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, patvirtino, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies, t. y. - su 1 982,74 Eur negrąžinto kredito dalimi ir 123,05 Eur palūkanomis.

6.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo 2020 m. spalio 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VK-20201006/1, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 400 Eur vartojimo kreditas 4 metų terminui. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti Sutartyje nustatytas įmokas (Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1. punktas). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė, pasitelkdama teisinių paslaugų įmonę UAB „Legal Balance“, 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 24 d., 2022 m. vasario 1 d., 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. vasario 21 d. pranešimais, taip pat 2022 m. kovo 24 d. raginimu, siūlė atsakovui padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2022 m. balandžio 30 d.

Dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 982,74 Eur negrąžinto kredito dalis.

9.       Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, 424–452 punktai). Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024 m. spalio 5 d.. Sutartį nutraukus 2022 m. balandžio 30 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 123,05 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminą, taip pat į tai, jog su šia suma atsakovas sutinka, ieškovei iš atsakovo priteistinos 123,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo dienos.

Dėl negautų pajamų

10.       Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, tačiau kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, t. y. reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, kurių pagrindas yra pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautos mokėjimo (pelno) palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2024 m. spalio 5 d. (Sutarties termino pabaiga) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas.

11.       Konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

12.       Nagrinėjamoje byloje įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad iš esmės yra labiau tikėtina, jog Sutartis buvo nutraukta būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis netinkamai vykdė Sutarties sąlygas. Juolab ir pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad laiku neatliko Sutartyje nustatytų įmokų (CPK 185 straipsnis). Kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal Sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 939,43 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos.

13.       Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

14.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 86 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 169,40 Eur už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), iš viso – 255,40 Eur.

16.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (26,88 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei „Giantus finance“ (j. a. k. 304952954) iš atsakovo A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 982,74 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 74 ct) negrąžintą kreditą, 123,05 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 5 ct) mokėjimo palūkanas, 939,43 Eur (devynių šimtų trisdešimt devynių eurų 43 ct) negautas pajamas (nuostolius), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 045,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 255,40 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                           Gražina Žukauskienė