Baudžiamoji byla Nr. 1A-57/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3, 1.2.17.6, 1.2.17.8, 1.2.18.12

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti  iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjas),

teisėjų Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistiesiems A. V. , R. K. , A. Š. , G. R. , V. G. ,

gynėjams advokatams Vytautui Antanėliui, Indrei Panavaitei, Silvai Balčiūnienei, Sauliui Alysui, Violetai Savickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. R. , V. G. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 180 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202  straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) ir nuteistas 60 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204  straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 224  straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. Š. galutinė subendrinta bausmė paskirta - 180 MGL dydžio bauda.

A. V. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 160 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202  straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) ir nuteistas 55 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204  straipsnio 1 dalį ir nuteistas 55 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 224  straipsnio 2 dalį ir nuteistas 55 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir A. V. galutinė subendrinta bausmė paskirta - 160 MGL dydžio bauda.

G. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 120 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) ir nuteistas 45 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 224  straipsnio 2 dalį ir nuteistas 45 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir G. R. galutinė subendrinta bausmė paskirta - 120 MGL dydžio bauda.

V. G. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 110 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202  straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) ir nuteistas 40 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 224 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 40 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. G. galutinė subendrinta bausmė paskirta - 110 MGL dydžio bauda.

R. K. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 202  straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) ir nuteistas 20 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 20 MGL dydžio bauda, pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 224 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 20 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta - 60 MGL dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu K. M. ir A. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.), pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 224 straipsnio 2 dalį, BK 391 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.

Be to, nuosprendžiu iš A. Š. , A. V. , G. R. , R. K. , V. G. , K. M. , A. N. solidariai civiliniam ieškovui UAB „Philip Morris Lietuva“, į. k. 110506132, buveinės vieta Vilniaus pl. 16, Klaipėda, priteisti aštuoni tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt litų 70 ct turtinės žalos atlyginimo. Iš A. Š. , A. V. , G. R. , R. K. , V. G. , K. M. , A. N. solidariai civiliniam ieškovui UAB „Philip Morris Lietuva“ priteista 5 procentai palūkanų už priteistą sumą (8360,70 Lt) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo civilinio ieškinio dalyje. Taip pat iš A. Š. , A. V. , G. R. , R. K. , V. G. , K. M. , A. N. solidariai civiliniam ieškovui UAB „Philip Morris Lietuva“ priteistos turėtas penkių tūkstančių litų išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

A. V. , A. Š. , G. R. , V. G. , R. K. nuteisti už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2004 m. gruodžio mėnesį, A. V. , A. Š. ir G. R. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą stambiu mastu, neteisėtai, t. y. be licencijos, vykdyti svetimais prekių ženklais „Prima“ ir „Prima Nevo“ (rusiškos raidės) bei suklastotomis banderolėmis pažymėtų cigarečių (toliau cigarečių), gamybą bei prekybą tokiomis cigaretėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo cigarečių gamybos įrangą – cigarečių garintuvą Mark-8, cigarečių pakavimo įrengimą ir mokestinio antspaudo aplikatorių (toliau cigarečių gamybos įrangą). Nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio 11 d., A. Š. , A. V. , G. R. , V. G. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą stambiu mastu, neteisėtai, t. y. be licencijos, vykdyti svetimais prekių ženklais „Prima“ ir „Prima Nevo“ (rusiškos raidės) bei suklastotomis banderolėmis pažymėtų cigarečių (toliau cigarečių), gamybą bei prekybą tokiomis cigaretėmis, susitarė organizuoti bei ėmėsi stambiu mastu vykdyti neteisėtą cigarečių gamybą tikslu jas realizuoti, ir siekdami šio susitarimo įgyvendinimo pasiskirstė uždaviniais ir vaidmenimis, t. y. susitarė, kad A. V. , A. Š. , G. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys organizuos ir vykdys patalpų, kuriose bus neteisėtai gaminamos cigaretės, suradimą, šių patalpų remontą ir pritaikymą cigarečių gamybai, cigarečių gamybos įrenginių pervežimą į šias patalpas, bei darbus, susijusius su pasirengimu cigarečių gamybos procesui bei cigarečių gamyba šiose patalpose.

A. V. , A. Š. , G. R. , V. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys organizuos ir vykdys cigarečių gamybai būtinos žaliavos – tabako, cigarečių popieriaus, klijų, cigarečių pakelių ruošinių, netikrų banderolių įsigijimą, šių gamybos priemonių pervežimą į gamybines patalpas, taip pat organizuos ir vykdys cigarečių gamybos įrenginių remontą, parengs juos gamybai ir vykdys cigarečių gamybą. A. V. , A. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys organizuos ir vykdys pagamintų cigarečių realizavimą.

Veikdami pagal išankstinį susitarimą, A. V. , A. Š. , G. R. , V. G. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 11 d., ėmė vykdyti pasiskirstytus uždavinius, į vykdomą nusikalstamą veiklą pagal išankstinį suderinimą įtraukė K. M. , A. N. , R. K. , asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas bei kitus nenustatytus asmenis, paskirstė jiems uždavinius, davė nurodymus bei kartu su jais bendrai atliko šiuos veiksmus:

Vykdant minėtą organizuotos grupės susitarimą laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 m. kovo 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys parinko cigarečių gamybos vietą  – UAB „Šiaulių tara“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, 2005 m. kovo 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, suklastodamas V. N. parašą, su UAB „Šiaulių tara“ įgaliotu atstovu V. N. vardu sudarė patalpų nuomos sutartį ir cigarečių gamybai išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste. V. G. surinko trūkstamą cigarečių gamybos įrangą bei cigarečių gamybos linijos remontui reikalingas detales ir suderino su A. Š. galimo jo, K. M. atvykimo remontuoti ir paleisti įrangą laiką ir būdus. G. R. ir A. Š. , tarpusavyje derindami veiksmus telefonu ir susitikimų metu, suorganizavo gamybinių patalpų, esančių Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), remontą ir pritaikymą cigarečių gamybos linijos sumontavimui ir cigarečių gamybai, kontroliavo šio remonto eigą ir kokybę. Laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2005 m. kovo 16 d. G. R. , suderinęs su A. Š. , S. N. individualioje įmonėje telefonu užsakė cigarečių gamybos įrangai pervežti iš UAB „Tobara“ patalpų, esančių Varčiulių g. 3a, Verbūnų k., Šiaulių rajone, į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., būtinas transporto priemones: sunkvežimį „Scania“ bei kraną „KMK 2020“, nurodė sunkvežimio „Scania“, vairuotojui nuvykti prie patalpų, esančių Varčiulių g. 3a, Verbūnų k., Šiaulių r., o krano „KMK 2020“, vairuotojui nuvykti prie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2005 m. kovo 16 d., laikotarpiu tarp 10 val. 12 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, su A. Š. , G. R. , A. V. žinia, pakrovė cigarečių gamybos įrangą iš patalpų Varčiulių g. 3a, Verbūnų k., Šiaulių r., į sunkvežimį „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodė šios transporto priemonės vairuotojui V. Ž. krovinį pervežti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., o krano „KMK 2020“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. I. nurodė pervežtą krovinį iškrauti patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2005 m. kovo 16 d. nuo 11:40 val. iki 12:15 val., A. V. siekdamas užtikrinti netrukdomą cigarečių gamybos įrangos pervežimą iš patalpų, esančių Varčiulių g. 3a, Verbūnų k., Šiaulių r., į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lydėjo cigarečių gamybos įrangą vežantį sunkvežimį „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Kužių k., Šiaulių r., iki patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bei stebėjo šios įrangos iškrovimą kranu „KMK 2020“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į šias patalpas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, nenustatytu laiku įgijo ir į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2005 m. balandžio mėnesį, laikymui ir naudojimui cigarečių gamybai atvežė didelį kiekį – apie 176 000 vienetus, netikrų rusiško pavyzdžio banderolių (toliau netikrų banderolių), pažymėtų numeriais 3437000 (apie 17 600 vienetų), 3437111 (apie 17 600 vienetų), 3437222 (apie 17 600 vienetų), 3437333 (apie 18 400 vienetų), 3437444 (apie 19 200 vienetų), 3437555 (apie 18 400 vienetų), 3437666 (apie 18 400 vienetų), 3437777 (apie 16 800 vienetų), 3437888 (apie 16 000 vienetų), 3437999 (apie 16 000 vienetų), bei didelį kiekį, apie 53 250 vienetų, svetimais prekių ženklais  „Prima“ ir „Prima Nevo“ (rusiškos raidės) pažymėtų cigarečių pakelių ruošinių. Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. V. G. , vykdydamas A. Š. pavedimą, surado ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris sutiko parduoti nenustatytą kiekį smulkinto tabako - įrenginių derinimui ir cigarečių gamybai būtinos žaliavos, cigarečių gamyboje naudojamo cigarečių popieriaus, pagamino, nupirko trūkstamas cigarečių gamybos įrangos detales. 2005 m. liepos 21 d. A. Š. , padedant A. V. , tarpininkaujant V. G. , iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo cigarečių gamybai naudoti būtiną žaliavą  – nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1 196,488 kg, smulkinto tabako, kurio muitinė vertė ne mažesnė kaip 385 930, 35 litų, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pavedė, šią  cigarečių gamybai naudoti būtiną žaliavą  pervežti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas patalpas bei dalimis pervežti į gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d. V. G. , vykdydamas organizuotos grupės susitarimą, žinant A. Š. , A. V. ir G. R. , susitarė su K. M. , A. N. , taip pat asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas, suremontuoti cigarečių gamybos įrangą bei šia cigarečių gamybos įranga vykdyti cigarečių gamybą. Laikotarpiu nuo 2005 liepos mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio 4 d. G. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys susitarė su R. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kad jie gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ten esančia cigarečių gamybos linija (įranga) stambiu mastu vykdys akcizinės prekės – cigarečių gamybą, šiai gamybai panaudodami akcizinę prekę – tabaką, svetimus prekių ženklus ir suklastotas rusiškas banderoles, G. R. perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, raktus nuo gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio 6 d. A. V. , G. R. , A. Š. ir V. G. suderino V. G. , K. M. , A. N. , ir asmens, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, atvykimų iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką datas, taip pat dviejų asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas, atvykimo iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką datą, bei iš anksto sutartu laiku V. G. , K. M. , A. N. , trims asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, atvykus į Lietuvos Respubliką, G. R. , A. V. ir V. G. , veikdami pagal išankstinį susitarimą, pavedė K. M. , A. N. , R. K. , taip pat asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus ir trims asmenims, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas, suremontuoti patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., laikomą cigarečių gamybos įrangą bei su šia cigarečių gamybos įranga stambiu mastu vykdyti cigarečių gamybą. Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio 9 d. G. R. , derindamas savo veiksmus su A. Š. , A. V. ir V. G. , sudarė sąlygas kitiems kaltinamiesiems, o taip pat asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, asmenims, kuriu atžvilgiu tyrimas išskirtas, vykdyti suplanuotas nusikalstamas veikas, t. y. suteikė reikalingas priemones, būtinas cigarečių gamybos įrangos remontui, sumontavimui ir paleidimui gamybai, laikinai apgyvendino V. G. , K. M. , A. N. ir tris asmenis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas,  savo bute, esančiame  (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, davė jiems apie 250 Lt maistui, davė nenustatytą pinigų sumą kelionei iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, apie du kartus vežė V. G. , K. M. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką remontuoti cigarečių gamybos įrangos, davė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, apie 150 Lt bei nurodė duotus pinigus panaudoti išlaidoms, susijusioms su cigarečių gamybos įrangos remontu. Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. V. G. , K. M. , A. N. , kartu su kitais trimis asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, suremontavo, sumontavo paleido gamybai cigarečių gamybos įrangą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., ir kartu su R. K. bei asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pagamino didelį kiekį – ne mažiau  32 000 pakelių, cigarečių, kurių muitinė vertė apie 72 107 Lt, šį didelį kiekį pagamintų cigarečių, be leidimo pažymėjo svetimu „Prima“ (rusiškos raidės) prekės ženklu bei netikromis rusiškomis banderolėmis, kurių numeriai nuo 3437000 iki 3437999, bei pasikėsino iš (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., laikomo apie 1196,488 kg tabako pagaminti nenustatytą kiekį cigarečių, pagamintas cigaretes be leidimo pažymėti svetimais prekių ženklais  „Prima“ ir „Prima Nevo“ (rusiškos raidės) bei netikromis rusiškomis banderolėmis, tačiau A. Š. , A. V. , G. R. , V. G. , K. M. , A. N. , R. K. , asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nusikalstamo sumanymo nebaigė, nes 2005 m. rugpjūčio 11 d., apie 16 val.,  nusikalstamą veiklą nutraukė teisėsaugos institucijos.

Taigi, A. V. , A. Š. , G. R. , V. G. , R. K. nuteisti už tai, kad aukščiau minėtais veiksmais, veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėnesio (tiksliau laikas nenustatytas) iki 2005 m. rugpjūčio 11 d., sudarė organizuotą grupę ir susitarė organizuotoje grupėje daryti sunkų ir kelis nesunkius nusikaltimus, t. y. neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtai stambiu mastu verstis ūkine ir komercine veikla, neteisėtai laikyti ir realizuoti didelį kiekį suklastotų banderolių, neteisėtai naudoti svetimą prekių ženklą pažymint juo didelį prekių kiekį. Betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių metu bendru sutarimu nusikalstamų veikų organizatoriai A. V. , A. Š. , G. R. ir V. G. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pasiskirstė uždaviniais ir skirtingais vaidmenimis organizuotoje grupėje bei į organizuotą grupę įtraukė bendrininkus - vykdytojus K. M. , A. N. , R. K. , taip pat asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus bei asmenis, kurių atžvilgiu byla išskirta, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis į suplanuotas nusikalstamas veikas, koordinavo jų nusikalstamus veiksmus duodami atitinkamus pavedimus ir nurodymus, sudarė materialines sąlygas suplanuotų nusikalstamų veikų įgyvendinimui.

Nusikalstamų veikų organizatoriai A. V. , A. Š. , G. R. ir V. G. , nusikalstamų veikų vykdytojai K. M. , A. N. , R. K. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nuteisti už tai, kad aukščiau minėtais veiksmais, veikdami organizuota grupe bendru sutarimu ir bendrais veiksmais laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. 16 val., padarė šias nusikalstamas veikas:

Neteisėtai - pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1., 2.2. punktų, nustatančių, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, paženklintus suklastotomis banderolėmis, falsifikuotus tabako gaminius, reikalavimus, 2005 m. liepos 21 d., tarp 16 ir 19 valandos, iš nenustatytų asmenų įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1196,488 kg, 380 314, 37 litų vertės,  akcizais apmokestinamą prekę – smulkintą tabaką, šį tabaką nuo 2005 m. liepos 21 d. iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. 15 val. per kelis kartus gabeno iš nenustatytos vietos į gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1196,488 kg, 380 314,37 litų vertės, akcizais apmokestinamą prekę – smulkintą tabaką, kurio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nuo 2005 m. liepos 21 d. iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. 16 val. laikė gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, be to, dalį šios akcizais apmokestinamos prekės – tabako – nuo 2005 m. liepos 21 d. iki 2005 m. rugpjūčio 11 d., panaudojo pagamindami kitą akcizais apmokestinamą prekę – didelį kiekį – 32000 vnt. 72 107,- litų vertės cigarečių pakelių „Prima“ (rusiškos raidės), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą bei šias cigaretes laikė gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste,  iki 2005 m. rugpjūčio 11 d., 16 val., t. y. iki tabakas ir cigaretės buvo rasti ir išimti policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais A. V. , A. Š. , G. R. , V. G. , K. M. , A. N. , R. K. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje.

Neteisėtai - pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, nustatančių, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybių įstatymus turinčių teisę verstis komercine ūkine veikla, filialams turintiems Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje įmonė versis mažmenine prekyba tabako gaminiais, nustatyta tvarka išduotas licenzijas, reikalavimus, nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 11 d.,  neturėdami licencijos verstis tabako gaminių gamyba bei prekyba, stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos, t. y. cigarečių „Prima“ ir „Prima Nevo“ (rusiškos raidės) gamybos, tikslu jas realizuoti.

Šiais savo veiksmais A. V. , A. Š. , G. R. , V. G. , K. M. , A. N. , R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsio1dalyje.

Neteisėtai, neturėdami leidimo naudoti svetimą prekių ženklą „Prima“, nuo 2005 m. balandžio  mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. 16 val., pažymėjo  svetimu prekės ženklu „Prima“ (rusiškos raidės) didelį prekių – cigarečių pakelių - kiekį, t. y. 32 000 vienetų cigarečių pakelių.

Šiais savo veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje.

Nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2005 m. gegužės mėnesį, nenustatytų būdu bei aplinkybėmis įgijo ir iki 2005 m. rugpjūčio 11 d. 16 val., t. y. iki buvo išimtos policijos pareigūnų, gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, laikė didelį kiekį – apie 208 000 vnt. suklastotų banderolių su užrašais rusų kalba „Specialnaja marka tabačnyje izdelja“, „Rossija“, „3B“, “Goznak“, „MPFG“ 770941, pažymėtų atitinkamais septynių skaičių numeriais.

Šiais savo veiksmais A. V. , A. Š. , G. R. , V. G. , K. M. , A. N. , R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 224 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti.

Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nes byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis G. R. teigia, kad apygardos teismas įrodymus tyrė šališkai, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie leistų jį pripažinti kaltu, nesiėmė priemonių, kad būtų pilnai, objektyviai ir visapusiškai ištirtos visos bylai svarbios aplinkybės. Be to, teismo išvados yra prieštaringos ir prieštarauja byloje surinktiems patikimiems įrodymams, netinkamai taikytos ir aiškintos materialines teisės normos.

Apelianto teigimu, iš apygardos teismo nuosprendžio galima daryti išvadą, jog jo kaltė grindžiama tik V. G. , K. M. , A. N. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, teisme pagarsintais A. K. , A. S. , M. I. , V. M. parodymais, akistatų su jais protokolais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Tuo tarpu, duomenys gauti iš kitų įrodymų šaltiniu tik patvirtina faktą, jog nenustatytu laiku kažkokie asmenys įgijo cigarečių gamybos įrangą, kad laikotarpiu nuo 2005 m. kovo mėn. 25 d. mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio 11 d., V. G. , K. M. , A. N. , kartu su kitais trim asmenimis, kurių atžvilgiu byla išskirta, suremontavo, sumontavo, sureguliavo cigarečių gamybos liniją, 2005 m.rugpjūčio 9 d. trys asmenys, kurių atžvilgiu byla išskirta paleido gamybai cigarečių gamybos įrangą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., ir kartu su R. K. bei asmeniu kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pagamino didelį kiekį – ne mažiau 32 000 pakelių, cigarečių, kurių muitinė vertė apie 72 107 Lt, šį didelį kiekį pagamintų cigarečių be leidimo pažymėjo svetimu "Prima" (rusiškos raidės) prekės ženklu bei netikromis rusiškomis banderolėmis, kurių numeriai nuo 3437000 iki 3437999, bei pasikėsino iš (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., laikomo apie 1196,488 kg tabako pagaminti nenustatytą kiekį cigarečių, pagamintas cigaretes be leidimo pažymėti svetimais prekių ženklais "Prima" ir "Prima Nevo" (rusiškos raidės) bei netikromis rusiškomis banderolėmis, kad jis, A. Š. prašymu, padėjo jam užsakydamas transporto priemones staklių pervežimui į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, vykdydamas kai kuriuos pavedimus, padėjo A. Š. remontuojant šias patalpas, A. Š. prašymu, pasitiko, vežiojo ir apgyvendino cigarečių gamybos linijos remontą ir sureguliavimą atliekančius asmenis bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriuo laikinai disponavo, padėjo šiems asmenims spręsti jų darbe iškilusias problemas. Tačiau, nuteistojo G. R. nuomone, jokie įrodymai nepatvirtina teismo išvados, jog jis 2004 m. gruodžio mėnesį dalyvaujant A. Š. , A. V. , V. G. , o 2005 m. sausio 4 d., dalyvaujant tiems patiems asmenims ir papildomai dalyvaujant K. M. , kavinėje netoli Joniškio miesto, apžiūrėjus cigarečių gamybos įrenginius "Mark 8" ir "Puč", įvertinus jų techninę būklę, galimybes bei išlaidas juos suremontuoti ir "pajungti" gamybai, pasiskirstė su jais atitinkamomis užduotimis, susitarė imtis cigarečių gamybos verslo stambiu mastu, sudarė organizuotą grupę ir susitarė organizuota grupe neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtai stambiu mastu verstis ūkine ir komercine veikla, neteisėtai laikyti ir realizuoti didelį kiekį suklastotų banderolių, neteisėtai naudoti svetimą prekių ženklą pažymint juo didelį prekių kiekį.

Nuteistojo nuomone, apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nepagrįstai V. G. , K. M. , A. N. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, teisme pagarsintus A. K. , A. S. , M. I. , V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, akistatų su jais protokolus, vertino kaip patikimus įrodymus, leidžiančius daryti aukščiau minėtas išvadas. Nuteistojo teigimu, minėtų asmenų parodymai yra nelogiški, nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams bei vieni kitiems. Be to, šie parodymai tendencingi, duoti siekiant savų tikslų, t. y. palankaus teismo sprendimo juos davusių asmenų atžvilgiu, o telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti duomenys tik patvirtina nuteistojo parodymus, bet juose nėra duomenų, leidžiančių daryti jį kaltinančias išvadas.

Apeliantas nurodo, kad tai, jog minėtų asmenų parodymai prieštaringi, matyti iš V. G. ir K. M. parodymų, kurie kategoriškai teigė, jog 2004 m. gruodžio mėnesį ir 2005 m. sausio 4 d. į kavinę netoli Joniškio miesto, kur teismo teigimu, buvo susitarta daryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, jis buvo atvažiavęs baltos spalvos džipu, kuriuo vėliau V. G. ir K. M. vežiojo Šiauliuose. Tačiau, nuteistasis mano, kad tokius jų parodymus paneigia pateikta VĮ "Regitra" pažyma, iš kurios matyti, jog minimu automobiliu jis pradėjo disponuoti tik 2005 m. kovo 24 d. ir jokiu baltos spalvos automobiliu iki tol nevažinėjo. Todėl šioje dalyje teismo motyvus, kad į susitikimus jis galėjo atvažiuoti kitu automobiliu, nuteistasis vertina kaip spėliones. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2005 m. sausio 4 d. jis buvo komandiruotėje Panevėžyje, o A. Š. - Vilniuje.

Prieštaringi ir V. G. bei K. M. parodymai apie patalpas į kurias, pasak jų, 2004 m. gruodžio mėnesį ir 2005 m. sausio 4 d. nuteistasis juos vežė apžiūrėti staklių. Apibūdindamas patalpas, staklių jose buvimo vietą ir kitas aplinkybes V. G. nurodė, jog tai tikrai ne patalpos Verbūnų kaime, Šiaulių rajone, iš kurių, kaip nustatyta byloje, staklės buvo pervežtos į Bačiūnų g. Šiaulių mieste. Abu šie asmenys tas pačias patalpas, į kurias, tariamai nuteistasis juos vežė, apibūdino skirtingai. V. G. nurodė, kad jis buvo nuvežtas į negyvenamą namą, kurio rūsyje buvo įranga, į rūsį jis ėjo vienas, o nuteistasis liko kambaryje. Vėliau V. G. patikslino, jog apeliantas kartu nusileido į rūsį bei nurodė, jog pro duris įėjus į namo pirmą aukštą, jame buvo anga į rūsį, maždaug l metro ilgio ir pločio. K. M. nurodė, jog patalpos į kurias jį ir V. G. atvežė apeliantas, buvo dviejų aukštų, antrame aukšte buvo liukas, buvo angaras ir plytinis priestatas prie jo, priestatas buvo be durų ir langų, kuriame ir buvo staklės. Tam, kad nusileisti į pirmą aukštą, reikėjo užlipti į antrą aukštą. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu K. M. sakė, kad įranga buvo ūkiniame pastate, nekalbėjo apie dviejų aukštų pastatą. V. G. negalėjo paaiškinti, kaip galima buvo pro jo nurodytų išmatavimų dydžio angą rūsyje patalpinti gerokai didesnių išmatavimų stakles, o po jo apklausiamas K. M. nelogiškai paaiškino, jog jo manymu, įrenginiai buvo patalpinti per sieną, kuri buvo nesenai užmūryta.

K. M. nurodė prisimenąs tokią neesminę aplinkybę, jog Šiaulių autobusų stotyje apeliantas jį sutiko kartu su A. V. , kad matė A. V. autobusų stotyje, bet apeliantas su A. V. nesikalbėjo. K. M. net nesugebėjo paaiškinti, ką A. V. , veikė autobusų stotyje ir ko ten stovėjo. Nuteistojo G. R. nuomone, tokie K. M. parodymai yra išgalvoti ir tendencingi, siekiant kaip nors susieti nuteistąjį su A. V. .

Be to, apeliantas G. R. atkreipia dėmesį, kad V. G. ir K. M. parodymus apie, tariamą jo, A. Š. , A. V. , V. G. , o antru atveju ir K. M. susitikimą kavinėje netoli Joniškio, taip pat apie A. V. buvimą Šiaulių autobusų stotyje juos pasitinkant, pradėjo duoti tik tada, kai buvo sulaikyti ir patalpinti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Po šių parodymų, nesulaukus suėmimo termino pabaigos, kardomosios priemonės jiems buvo pakeistos. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmosiose apklausose apie tokį susitikimą šie asmenys neužsiminė, nors dėl visų kitų aplinkybių davė parodymus, kurie išliko vienodi iki pat paskutinės apklausos teisme. Taigi, nuteistojo manymu, būtent todėl V. G. ir K. M. parodymai atsirado tik tada, kai jie buvo suimti išskirtoje byloje, o bylų sujungimas teisme, kai pirmos bylos baigimo metu V. G. ir K. M. jau buvo Šiaulių areštinėje, leidžia abejoti įrodymų rinkimo teisėtumu.

Apeliantui kelia abejonių ir tai, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą K. M. ir A. N. ir V. G. turėjo ypatingą, išskirtinę padėtį, nes iš jų ir valstybinio kaltintojo tarpusavio santykių, matėsi, jog juos palaiko valstybinis kaltintojas. Tai prokuroras aiškiai pademonstravo baigiamojoje kalboje paprašydamas visus juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nors iš jų parodymų, duotų teisme matyti, jog jie neprisipažįsta padarę nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinami. Tuo tarpu prokuroras atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės paprašė net organizuotos grupės organizatoriumi pripažintą V. G. . Apelianto nuomone, tokie prokuroro prašymai, nepaisant to, jog BK 391 straipsnio 2 dalis draudžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, kurie neprisipažįsta kaltais arba kurie yra pripažinti organizuotos grupės vadovais, leidžia daryti išvadą, jog valstybiniam kaltintojui ne tiek svarbu buvo nustatyti byloje objektyvią tiesą, kiek įrodyti organizuotos grupės buvimo faktą. Taigi, nuteistasis mano, kad būtent dėl šių aplinkybių minėti asmenys buvo suinteresuoti duoti tendencingus ir melagingus, aukščiau paminėtus parodymus, kurie leido susieti visus kaltinamuosius, tame tarpe ir apeliantą, į organizuotą grupę, nes tik tokiu būdu buvo galima visus apkaltinti už veiksmus, kurie neįrodžius organizuotos grupės buvimo fakto, nebūtų nusikalstami.

Be to, apeliantas nurodo, kad A. K. , A. S. , M. I. , V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismas neturėjo galimybės patikrinti ir to nepadarė.  Be to, ikiteisminio tyrimo metu šių asmenų duoti parodymai nėra patikimi, nes A. K. davė parodymus pagal A. Š. sukurtą versiją, t. y. kad visi apklausinėjami asmenys turi aiškinti, jog viską, kas susieta su cigarečių gamyba, organizavo ir viskam vadovavo G. R. .

Be to, nuteistojo G. R. nuomone, visų kaltinamųjų parodymai, kuriais šiuo atveju grindžiamas kaltinimas apie organizuotos grupės egzistavimą, nėra patikimi įrodymų šaltiniai, leidžiantys teismui daryti tokią išvadą, nes šie asmenys nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Juolab, kad kiekvienas iš jų turėjo savų tikslų, siekė arba išvengti baudžiamosios atsakomybės, arba būti atleisti nuo jos. Nuteistojo nuomone, šie minėtų asmenų tikslai rodo, kad jie turėjo priežastį jį apkalbėti.

Apeliantas mano, jog nepagrįstos teismo išvados, kad jis su kitais asmenimis laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė organizuotą grupę ir susitarė organizuota grupe daryti sunkų ir kelis nesunkius nusikaltimus, kad nuo 2004 m. gruodžio mėnesio suprato, jog įsijungia į nusikalstamų veikų organizavimą, dalyvavo susitariant daryti kelias nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, pasiskirstant uždaviniais ir atitinkamomis funkcijomis, dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje. Tokią išvadą teismas padarė, nes V. G. ir K. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog 2004 m. gruodžio mėnesį dalyvaujant A. Š. , A. V. , V. G. ir jam (G. R. ), o 2005 m. sausio 4 d., dalyvaujant tiems patiems asmenims ir papildomai K. M. , kavinėje netoli Joniškio miesto, apžiūrėjus cigarečių gamybos įrenginius "Mark 8" ir "Puč", įvertinus jų techninę būklę, galimybes bei išlaidas juos suremontuoti ir "pajungti" gamybai, pasiskirsčius atitinkamomis užduotimis, buvo susitarta imtis cigarečių gamybos verslo stambiu mastu turint tikslą realizuoti pagamintą produkciją.

Nuteistojo G. R. teigimu, tokios išvados pagrįstos vien tik nepatikimais V. G. ir K. M. parodymais apie tokio susitikimo prie Joniškio miesto, buvimo faktą. Be to, net ir tikint šiais V. G. bei K. M. parodymais bei vertinant jų parodymus, kuriuos jie davė visose baudžiamosios bylos tyrimo stadijose, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes šie asmenys nenurodė, jog būtų girdėję nuteistąjį kalbant su jų nurodytais, susitikimo kavinėje prie Joniškio miesto, dalyviais. Taip pat, nenurodė, kad apeliantas būtų su jais pačiais taręsis imtis cigarečių gamybos verslo stambiu mastu turint tikslą realizuoti pagamintą produkciją, nenurodė, kad A. Š. ir A. V. jiems girdint, būtų tarpusavyje ar su jais taręsi imtis cigarečių gamybos verslo stambiu mastu turint tikslą realizuoti pagamintą produkciją. Todėl, apelianto teigimu, nuosprendis grindžiamas tokiais V. G. ir K. M. parodymais, kurių jie nedavė. Nuosprendyje teismas nenurodė, kokiais kitais įrodymais grindžiama tokia išvada ir negalėjo nurodyti, kadangi kitų įrodymų nėra surinkta.

Apeliantas nurodo, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis teigė ir šiuo metu teigia, kad jokiuose susitikimuose nei 2004 m. gruodžio mėn., nei 2005 m. sausio 4 d. kavinėje netoli Joniškio miesto su A. Š. , A. V. , A. G. , K. M. jis nedalyvavo, niekada A. G. ir K. M. iš kavinės nevežė apžiūrėti cigarečių gamybos įrenginių, su niekuo iš kaltinamųjų nesitarė imtis cigarečių gamybos verslo stambiu mastu turint tikslą realizuoti pagamintą produkciją, niekada su išvardintais asmenimis vienu metu nebuvo susitikęs, jokiomis užduotimis nesiskirstė. Be to, nuteistasis teigia, jog niekada nesuprato ir nesuvokė, kad yra sukurta kažkokia organizuota grupė, kuriai jis neva priklauso. Nors įstatyme numatyta, jog patys organizuotos grupės nariai turi suvokti sukūrę tokią grupę ir jai priklausantys. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad buvo jo ir kitų kaltinamųjų bei kitų, nenustatytų asmenų išankstinis susitarimas daryti nusikaltimus. Nėra įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog visi, arba bent organizatoriai, susitikę pasiskirstė vaidmenimis. Atvirkščiai, iš pačio kaltinamojo akto, kur pagal eiliškumą išdėstyti kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai, aiškiai matyti, kad tokio pasiskirstymo nebuvo. Nuteistojo G. R. teigimu, kiekvienu atveju kaip ir kitų asmenų taip ir jo A. Š. paprašydavo padėti vienu ar kitu klausimu. Apeliantas tai darė tik pastarojo prašomas, vykdė jo nurodymus ir pavedimus, o pats jokių klausimų nesprendė ir niekam nevadovavo. Vertindamas kaltinimą, apeliantas daro išvadą, kad visais klausimais ir visiems asmenims tiesiogiai ar per tarpininkus, vadovavo vienas asmuo, tačiau tai buvo ne jis. Be to, jeigu, kaip nustatyta nuosprendyje, būtų buvęs išankstinis susitarimas ir pareigų pasiskirstymas t. y. susitarimas ir pareigų pasiskirstymas aptariant vieningą nusikalstamą tikslą, tai pavedimų dėl kiekvieno atskiro darbo nereikėtų. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kokie asmenys, kada, už kokius pinigus ir iš kur įgijo brangiai kainuojančią cigarečių gamybos liniją. Iš apygardos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, apeliantas daro išvadą, kad nusikalstamo verslo imtis kažkas nusprendė gerokai anksčiau nei 2004 m. gruodžio mėn. ar 2005 m. sausio 4 d., kavinėje prie Joniškio, tačiau apie šias aplinkybes apeliantui nieko nėra žinoma.

Nuteistojo manymu, teismo samprotavimai, kad V. G. ar K. M. nebūtų prašę juos atvežti Lietuvą susitikimui su kokiais nors kitais asmenimis, jei tuo susitikimu nebūtų suinteresuotas A. Š. ir A. V. (apie apeliantą nekalbama), yra tik pamąstymai, kuriais jo atžvilgiu negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Be to, nepagrįstai teismas konstatavo, jog organizuotos grupės pastovumas ir vidinis ryšys koordinuojant ir darant nusikalstamas veikas, patvirtintas apelianto bei V. G. , K. M. , A. N. parodymais. Apeliantas teigia, jog nuosekliai parodė, jog jo glaudus ir ilgalaikis ryšys buvo tik su A. Š. ir šis ryšys niekaip nesusijęs su jokia organizuota grupe. Jokių ilgalaikių ryšių su kitais, tariamos organizuotos grupės nariais jis nepalaikė ir tai patvirtinančių įrodymų nėra. Ryšiai su kitais kaltinamaisiais buvo epizodiški ir tik vykdant A. Š. prašymus. V. G. , K. M. , A. N. parodymuose nėra kitokių duomenų. Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti duomenys rodo dažnus ir pastovius kaltinamųjų tarpusavio ryšius, jų ryšius su kitais bendrininkais ir kitais asmenimis. Apeliantas mano, jog atvirkščiai, šie duomenys patvirtina jo parodymus, kad su kitais kaltinamaisiais jis visiškai nesikalbėjo, o pokalbiai su A. G. buvo reti, po telefoninių pokalbių su A. Š. , iš kurių matosi, jog su A. G. jis kalbėjo tik vykdydamas atskirus A. Š. prašymus. Tačiau, iš šių pokalbių negalima daryti išvados, kad jo veiksmai buvo nukreipti kelių nusikaltimų darymui, buvo planuojami ir koordinuojami kartu su organizatoriais A. Š. , A. V. , V. G. , buvo aptariami nusikalstamų veiksmų planai, pasiskirstoma konkrečiais darbais, duodami konkretūs nurodymai nusikalstamų veikų tiesioginiams vykdytojams ir tokia teismo išvada nepagrįsta byloje surinktais įrodymais.

Nepagrįsta teismo išvada, jog pasiskirsčius vaidmenimis, apeliantui teko organizatoriaus vykdytojo vaidmuo, nes jis turėjo padėti A. Š. organizuoti cigarečių gamybos patalpų remontą, įrenginių pervežimą iš Verbūnų kaimo į (duomenys neskelbtini) Šiauliuose esančias gamybines patalpas, užtikrinti atvykusių asmenų apgyvendinimą, jų buities sąlygų užtikrinimą, transportavimą ir kt., kas atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytą organizatoriaus apibudinimą. Šiame BK straipsnyje numatyta, jog organizatorius - tai asmuo, subūręs organizuotą grupę, jai vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Bent vieną nurodytą veiką atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Tačiau nuteistasis teigia, kad jis nedalyvavo jokiame vaidmenų pasiskirstyme, nežinojo su kokiais asmenimis A. Š. organizuoja savo verslus, nes tuo nesidomėjo ir jeigu pastarasis su kažkokiais asmenimis jam paskyrė tokį vaidmenį, tai jis apie tai nieko nežinojo. Juolab jokios organizuotos grupės nebūrė, jai nevadovavo, nekoordinavo jokios kitų kaltinamųjų veikos, visiškai nieko nežinojo kas, už kokius pinigus ir iš kur nupirko cigarečių gamybos liniją, kas rūpinosi ir gavo tabaką ir kitas įstatymo draudžiamas prekes. Kitaip tariant, nieko nežinojo apie kitų kaltinamųjų bei kitų nenustatytų asmenų veiklą, betarpiškai susijusią su cigarečių gamyba, nes šiais klausimais A. Š. su juo nekalbėjo ir jokių pavedimų nedavė.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą sąvoką "imtis", konstatuodamas, kad ši sąvoka suprantama, kaip pradėjimas veikti, dirbti atitinkama linkme. Nuteistojo nuomone, ši sąvoka turėtų būti suprantama kaip pradėjimas nusikalstamai veikti, pradėti dirbti. Ūkinės – komercinės veiklos vykdymas neturint licencijos, kai pagal įstatymo nuorodas ji būtina, daro ūkinę – komercinę veiklą nelegalią. Išskiriamos dvi vertimosi ūkine – komercine veikla stadijos, tai visų pirma pasiruošimas tokiai veiklai (patalpų parinkimas, jų paruošimas, įrenginių įsigijimas, jų paruošimas, žaliavų įsigijimas, o taip pat dokumentacijos, reikalingos licenzijai gauti paruošimas bei jos gavimas), tai būtų vertinama, kaip pradėjimas veikti, dirbti atitinkama linkme, ką ir konstatavo apygardos teismas. Tačiau šie veiksmai nėra ir negali būti vertinami kaip nusikalstami, nes tokie veiksmai neuždrausti įstatymo. Antra stadija, tai ūkinės – komercinės veiklos pradžia yra momentas, kada pradedamas gaminti produktas, kurio gamybai reikalinga licencija. Pasiruošimo licencijuotai ūkinei – komercinei veiklai stadijoje, iki ūkinės - komercinės veiklos pradžios, licencijos turėjimas nėra būtinas, kad veika būtų teisėta, t. y. bet kokie veiksmai yra teisėti, jeigu jie nepažeidžia kitų įstatymų. Todėl, apelianto nuomone, labai svarbu nustatyti vertimosi neteisėta ūkine – komercine veikla pradžios momentą.

Apeliantas mano, kad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, ypatingai liudytojo V. G. parodymus, kuris vienintelis galėjo gerai suprasti ir paaiškinti cigarečių gamybos aspektus, taip pat R. K. parodymus, galima teigti, jog cigarečių, kurios dėžėse buvo rastos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose pažymėtos svetimais prekių ženklais "Prima" ir "Prima Nevo" bei suklastotomis banderolėmis, gamyba buvo pradėta ne anksčiau kaip 2005 m. rugpjūčio 6 d. Nes, kaip nurodė V. G. , be staklių dalies, kurią 2005 m. rugpjūčio 5 d. atvežė jis su latviu elektriku, cigarečių gamyba buvo neįmanoma. Būtent, šį elektriką A. Š. prašymu 2005 m. rugpjūčio 5 d. apeliantas išvežė į Rygą ir patalpose (duomenys neskelbtini) daugiau nebuvo. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, jog cigaretės buvo pradėtos gaminti 2005 m. rugpjūčio 6 d., tai ir yra momentas, nuo kurio nusikalstamą veiką organizavę asmenys ėmėsi licencijuotos ūkinės - komercinės veiklos. Nuteistojo nuomone, iki to momento vykę darbai (patalpų remontas, cigarečių gamybos linijos sujungimas, atskirų staklių įrengimų keitimas bei remontas, linijos derinimas bei galutinis sureguliavimas) yra vertintini, kaip pasiruošimas tokiai veiklai. Ir šiame etape nuteistojo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėtas vertimasis ūkine - komercine veikla (BK 202 str.).

Be to, nuteistasis teigia, kad spėlionėmis pagrįstos teismo išvados, kad jis suprato ir žinojo, jog imasi nelegalaus verslo, t. y. kad stambiu mastu imasi cigarečių gamybos be licencijos ir kad tuo pačiu neatsiejamai bus daromos su šiuo verslu susijusios kitos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėtai bus naudojamas svetimas prekės ženklas ir pagamintos prekės (cigarečių pakeliai) bus žymimos nelegaliai įgytomis banderolėmis. Tokią išvadą teismas padarė tik todėl, kad nusprendė, jog nuteistasis žinojo, kad imtis cigarečių gamybos verslo galima tik turint licenciją, kad Lietuvoje gaminamos cigaretės turi būti ženklinamos lietuviškomis banderolėmis, kad negalima plagijuoti svetimo prekės ženklo ir jį reikia įgyti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, teismas nusprendė, kad nuteistasis žinojo, jog šiuo atveju pradedamam cigarečių gamybos verslui nėra gauta licencija, nėra įregistruotas atitinkamas prekės ženklas, nėra teisėtai gautų banderolių, kad nuo 2005 m. gruodžio mėnesio nuteistasis žinojo, jog bus vykdomas nelegalus cigarečių gamybos verslas ir kartu su kitais asmenimis organizavo nusikalstamą grupę ir vykdydamas nusikalstamos grupės susitarimu pavestas funkcijas atliko jam inkriminuotus veiksmus. Apelianto nuomone, išvadą, jog visa tai nuteistasis žinojo ir suprato, teismas pagrindė ne byloje surinktais įrodymais, o samprotavimais apie tai, jog jis, užsiimdamas licencijuota veikla, būdamas įmonės vadovu, negalėjo nežinoti visų paminėtų aplinkybių, tačiau nežiūrint į tai ėmėsi šio verslo. Tačiau nuteistasis teigia, kad neneigė ir dabar neneigia, jog žinojo, kad cigarečių gamybai reikalinga licencija, tačiau jis užsiėmė kitos srities licencijuota veikla, nieko bendro neturinčia su cigarečių gamyba, todėl nežinojo ir net nesidomėjo, kokie reikalavimai keliami prieš išduodant tokią licenciją. Byloje nėra įrodymų, jog jis pats ar su grupe kitų asmenų turėjo planų ar tikslų vykdyti cigarečių gamybą bei prekybą. Nėra įrodymų, jog iki 2005 m. vasario mėnesio jo veikla būtų kaip nors susijusi su tabako gaminių gamyba. Atvirkščiai, apeliantas teigia, jog pateikė įrodymus apie tai, jog turėjo ir iki šiol turi mėgstamą veiklos sritį, verslą, geras pareigas, ilgalaikį, stabilų, gerai apmokamą darbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis neturėjo lėšų naujo verslo pradėjimui, nes turėjo paėmęs paskolą namo statybai ir jį statė. Be to, nėra įrodymų, jog jis turėjo bent kokį interesą domėtis šia A. Š. veikla, susijusia su cigarečių gamyba. Nuteistojo teigimu, jis neįgijo ir jokiais veiksmais niekam nepadėjo įgyti cigarečių gamybos įrangos, netikrų tabako gaminiams žymėti skirtų banderolių, nedalyvavo jų gabenime ir jų nelaikė, nerealizavo ir nepadėjo tai daryti. Neįgijo, negabeno, nelaikė, nerealizavo akcizais apmokestinamos prekės – smulkinto tabako ir niekam nepadėjo tai daryti, negamino cigarečių ir nieko nežinojo apie jau pradėtą jų gamybą, kadangi gamybos pradžios metu buvo komandiruotėje Londone, nelaikė pagamintų cigarečių. Jokių pavedimų, susijusių su šių klausimų sprendimu, iš A. Š. nuteistasis teigia negavęs ir nevykdęs. Su A. Š. apie tai jie net nekalbėjo, o jis pats tuo nesidomėjo. Be to, A. Š. nepasakojo, kokie asmenys finansuoja būsimą verslą, kas yra jo dalininkai, kaip jis bus vykdomas, iš kur bus gaunamo žaliavos, kas jas tieks ir t. t. Tie pavedimai, kuriuos nuteistasis vykdė, jo įsitikinimu, turėjo būti legalus, turint reikiamus leidimus ir nebuvo nei neteisėtas, nei nusikalstamas veikimas.

Apelianto teigimu, parodyti licenciją bei dokumentus pateisinančius tabako, popieriaus ir kitos žaliavos, skirtos cigarečių gamybai įsigijimą, A. Š. neprašė, nes pastarąjį vertino kaip sąžiningą, gerą, padorų žmogų ir verslininką, juo pasitikėjo. Patikėjo aiškinimu, jog jis tvarkosi licenciją tabako gaminių gamybai ir jeigu jos negaus, cigarečių gamybos liniją parduos bei vėlesniu aiškinimu, jog licenciją cigarečių gamybai jis jau turi. Juolab, kad jiems būnant kartu teko girdėti A. Š. pokalbius telefonu su kitais asmenimis licencijos išdavimo klausimais. Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo tokiais jo parodymais ir vertino juos kaip siekimą palengvinti savo padėtį, nors šie parodymai patvirtinami byloje surinktais įrodymais. Pats A. Š. neneigia fakto, jog apeliantas su šeima jo nurodytu laikotarpiui gyveno A. Š. priklausančiame bute. Byloje nustatyta, jog A. Š. tikrai tvarkėsi dokumentus tabako gaminių gamybos licencijai gauti ir ją gavo UAB "Tobara", kurios akcininku buvo, vardu. Be to, A. Š. telefoninio pokalbio su A. G. metu, jam taip pat tvirtino, jog licenciją cigarečių gamybai jis jau gavo.

Nuteistasis G. R. nurodo, kad apygardos teismas aplinkybę, jog nuteistajam buvo žinoma, kad pradedamas nelegalus verslas, betarpiškai susijęs su kitomis nusikalstamomis veikomis, grindė byloje esančiais įrodymais apie tai, jog buvo įgyta didelės vertės ir didelių pajėgumų specializuota, cigarečių gamybai ir įpakavimui skirta įranga, į organizuotą grupę buvo įtraukiami šios srities specialistai iš užsienio, t. y. V. G. , vykdydamas organizuotos grupės susitarimą, prašomas A. Š. ir suderinęs su nuteistuoju G. R. įtraukė į organizuotą grupę A. N. , V. M. , V. R. , M. I. , A. S. bei A. K. , specialiai tam buvo nuomojamos ir remontuojamos patalpos, tariamasi ir įgyjami dideli kiekiai tabako, cigarečių popieriaus, dėžių cigaretėms pakuoti. Tačiau, apelianto nuomone, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog būtent jis įsigijo minėtą įrangą, taip pat nėra įrodymų, jog jis ketino imtis šio verslo. Juolab, kad visiškai nenusimanė apie cigarečių gamybos įrangos pajėgumus bei kainas. Be to, G. R. nuomone, teismo teiginys, jog V. G. , vykdydamas organizuotos grupės susitarimą į organizuotą grupę aukščiau minėtus asmenis įtraukė suderinęs su juo, t. y. su G. R. , prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes tokių aplinkybių niekas iš kaltinamųjų, tame tarpe ir pats V. G. , nenurodė.

Nuteistasis G. R. pripažįsta, jog laikotarpiu nuo 2005 m. vasario - kovo mėn. A. Š. prašymu, atliko kelis pastarojo pavedimus remontuojant patalpas (duomenys neskelbtini), ten jau kažkieno kito nurodymu dirbantiems asmenims perdavė A. Š. nurodymus dėl apšvietimo įrengimo, grindų išlyginimo, šildymo įrangos suradimo, 2005 m. kovo 15 d., A. Š. prašymu užsakė sunkvežimį bei kraną ir pasakė jų nuvykimo vietą, kurią nurodė A. Š. , 2005 m. kovo 16 d. apie 11 val. A. Š. prašymu pasitiko ir į (duomenys neskelbtini) palydėjo vyšninės spalvos autobusiuką, laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 25 d. iki 2005 m. gegužės 4 d. penkis kartus sutiko atvykusius darbininkus iš Latvijos, jiems būnant Šiauliuose vežiojo juos į patalpas (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir atgal į butą Trakų g., kur juos apgyvendino, sprendė jiems iškilusius buitinius klausimus, 2005 m. rugpjūčio 3 d. A. Š. prašymu, raktą nuo patalpų (duomenys neskelbtini), kurį paliko latviai dar gegužės mėnesį, aikštelėje prie savivaldybės atidavė A. K. , kuris A. Š. aiškinimu turėjo viskuo rūpintis, 2005 m. rugpjūčio 3 d. A. Š. prašymu, iš Vilniaus parvežė du žmones iš Baltarusijos, kurie pasak A. Š. turėjo galutinai suderinti cigarečių gamybos liniją, juos apgyvendino bute Trakų g., kitos dienos ryte nuvežė į (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 2005 m. rugpjūčio 5 d. V. G. ir dar vieną latvį, A. Š. paprašytas atvežė iš Rygos į Šiaulius, o vakare parvežė į Rygą. Apelianto teigimu, taip padėdamas A. Š. jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad daro kažką neteisėto ar nusikalstamo, kadangi buvo įsitikinęs, jog A. Š. turi visus reikiamus dokumentus, pateisinančius savo veiklą, be to, net nežinojo, kad po 2005 m. rugpjūčio 5 d. bus pradėta cigarečių gamyba.

Apelianto teigimu, juo buvo pasinaudota, nes jis buvo siunčiamas susitikti su visais minėtais asmenimis, kurie vėliau davė parodymus prieš jį. Šią aplinkybę patvirtina V. G. parodymai, jog A. Š. pastarajam nurodė G. R. įvardinti kaip asmenį, kuris viskam vadovavo. Be to, tuoj po baltarusių sulaikymo, A. Š. apelianto prašė bet kokiu būdu nuslėpti jo vaidmenį šioje veikloje, aiškindamas, kad šioje veikloje dalyvavo labai svarbūs žmonės, kurie sutvarkys, kad byla būtų nutraukta ir viskas tuo užsibaigs. Būtent todėl ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis teigia davęs iš esmės teisingus parodymus apie savo vaidmenį, tačiau nuslėpęs A. Š. , kaip asmenį, kurio prašymu vykdė atskirus pavedimus.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, nuteistasis mano, kad šiuo atveju neįrodyta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų sudėties.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei jo atžvilgiu netenkinti UAB „Philip Morris“ civilinio ieškinio.

Apelianto teigimu, apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Nuteistasis V. G. teigia, kad E. M. nurodymu Lietuvoje, kavinėje šalia Joniškio susitiko su A. Š. , A. V. ir G. R. ir susitarė dėl cigarečių gamybos linijos Mark 8 - Puč remonto. Į remontą jis įtraukė K. M. , o šis įtraukė A. N. . Baigiant remontuoti cigarečių gamybos liniją, t. y. 2005 m. gegužę – birželį jie gavo pasiūlymą dirbti nelegalioje gamyboje, tačiau nepanoro pažeidinėti įstatymo. Todėl po remonto, padarę pavyzdžius – bandinius, t. y. pagaminę penkis pakelius „Prima Nevo", parodę, kad linija veikia, išvažiavo ir daugiau dirbti į Šiaulius, (duomenys neskelbtini) nevažiavo. Savo atsisakymą dirbti motyvavo tuo, jog nepažįsta linijos Mark 8 - Puč ir taip apgavo A. Š. , A. V. bei G. R. , nes šie iki galo neatsiskaitė, nors visi mokėjo dirbti su minėta cigarečių gamybos linija, nes su panašia įranga buvo dirbę Rygoje. Ši aplinkybė apelianto nuomone rodo, kad jie sąmoningai atsisakė nelegalios veiklos.

Be to, nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teisme ištyrus telefoninius pokalbius paaiškėjo, jog dėl medžiagos ir žaliavos pristatymo A. Š. tarėsi su ne su juo, o su E. M. , kurį pažinojo iš anksčiau ir žinojo pastarojo galimybes. Tuo tarpu jis (V. G. ) tarpininkavo tik perduodant informaciją, nes E. M. telefonu nebendravo, o susitikdavo tik asmeniškai. Tam, kad lietuviai paliktų ramybėje E. M. , pastarojo nurodymu, nuteistasis V. G. teigia paprašęs V. R. , dirbančio Minske, rasti žmones, galinčius suderinti liniją Mark 8 – Puč, Šiauliuose. Buvo kalbama tik apie derinimą, o tai, kad šie žmonės sutiko dar ir dirbti buvo pačių baltarusių ir lietuvių susitarimas.

Nuteistojo teigimu, 2005 m. rugpjūčio 3 d. jam teko atvažiuoti į Šiaulius, (duomenys neskelbtini), remontuoti daviklį, nes jiems dar buvo nesumokėta už darbą, o neveikiantis daviklis buvo viena iš pinigų nemokėjimo priežasčių. Dėl to apeliantas visiškai pripažįsta savo kaltę, nes tuo metu jau žinojo kas vyksta. Tačiau, jam nesuprantama, kuo remiantis jis tapo vienu iš šios nusikalstamos veikos organizatorių. Be to, apelianto nuomone, šiuo atveju nėra ir negali būti išankstinio susitarimo daryti nusikalstamą veiką, nes tokio susitarimo nebuvo. Jis, K. M. , A. N. atliko tik cigarečių gamybos linijos remontą ir sutarė apmokėjimo sumą. Visa kita aptarė ir organizavo A. Š. , A. V. , G. R. ir E. M. , o galbūt kiti asmenys jam nedalyvaujant.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti, nepripažinti aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taip pat prokuroras prašo:

A. Š. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirti griežtesnę bausmės rūšį, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) paskirti jam vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį paskirti jam vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 224 straipsnio 2 dalį paskirti jam dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

A. V. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirti griežtesnę bausmės rūšį, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį paskirti jam trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) paskirti jam vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį paskirti jam vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 224 straipsnio 2 dalį paskirti jam dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. V. paskirti galutinę subendrintą trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

G. R. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirti griežtesnę bausmės rūšį, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį paskirti jam dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 224 straipsnio 2 dalį paskirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir G. R. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

R. K. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirti griežtesnę bausmės rūšį, t. y. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį paskirti dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. K-1495 red.) paskirti vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį paskirti vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 224 straipsnio 2 dalį paskirti vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. K. paskirti galutinę subendrintą dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

V. G. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes sušvelninti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį paskirti jam 46 MGL (5 750 Lt) dydžio baudą, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 202 straipsnio 1 dalį (2003-0640 įstatymo Nr. IX-1495 red.) paskirti jam 10 MGL (1250 Lt) dydžio baudą, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį paskirti jam 10 MGL (1250 Lt) dydžio baudą, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 224 straipsnio 2 dalį paskirti jam 20 MGL (2 500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 46 MGL (5 750 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo  palikti nepakeistą.

Apeliantas skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino byloje esant nuteistojo G. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Apelianto teigimu, šioje byloje iš nuteistojo G. R. parodymų matyti, kad jis niekada nepripažino savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, viso proceso metu neigė supratęs, jog daro nusikaltimus ir savo kaltės visiškai nepripažino. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad G. R. viso ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kaltu asmeniu įvardino su nusikalstamomis veikomis niekaip nesusijusį asmenį R. K. , o bylai svarbius teisingus parodymus davė ne apie visas esmines faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir tik po to, kai teisme išklausė kitų, su teisėsaugos institucijomis aktyviai bendradarbiaujančių, jo bendrininkų V. G. , K. M. ir A. N. parodymus. Duodamas parodymus teisme G. R. taip pat vengė duoti parodymus apie tuos bendrininkus, apie kuriuos nebuvo surinkta įrodymų arba jo manymu, buvo surinkta nepakankamai įrodymų, t. y. apie A. V. ir apie kitus tyrimo metu nenustatytus bendrininkus.

Prokuroras pastebi, jog tai, kad G. R. teisme davė parodymus ne apie visas esmines faktines nusikalstamų veikų aplinkybes konstatavo ir teismas. Išnagrinėjęs bylą teismas nuosprendyje pripažino, jog G. R. teisme melavo apie kai kurias bylos aplinkybes, t. y. kad jis su A. Š. ir A. V. dėl nusikalstamų veikų darymo su V. G. ir K. M. susitarė dar 2004 m. gruodžio mėn., ir 2005 m. sausio mėn., kuomet susitiko prie Joniškio, kad 2004 m. gruodžio mėn., ir 2005 m. sausio mėn., G. R. vežė V. G. ir K. M. apžiūrėti cigarečių gaminimo linijos į tyrimo metu nenustatytą patalpą, kad 2005 m. pradžioje kartu su A. V. Šiaulių autobusų stotyje pasitiko iš Latvijos į Lietuvą remontuoti cigarečių gaminimo linijos atvykusius V. G. ir K. M. (teismo nuosprendžio 41 ir 43 lapai).

Šios aplinkybės, prokuroro nuomone, leidžia pagrįstai tvirtinti, jog nuteistasis G. R. byloje nepripažino padaręs nusikalstamas veikas už kurias buvo nuteistas, teisingus parodymus byloje davė ne laisva valia, o dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme bei siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei pripažino apygardos teismas, byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, jog G. R. sąmoningai ne apie visus nusikaltimų bendrininkus davė teisingus parodymus. Todėl prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog G. R. padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis, bei nevertindamas tos aplinkybės, kad G. R. niekada neprisipažino dėl padarytų nusikaltimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas parinkdamas A. V. , A. Š. , G. R. , R. K. ir V. G. atitinkamą bausmės rūšį – baudą, ir paskirdamas atitinkamo dydžio bausmes formaliai nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje bei formaliai nenukrypo nuo teismų praktikos dėl bausmių skyrimo už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Tačiau, vertindamas tokią teisminę praktiką, prokuroras abejoja ar teismai kiekvienu atveju tinkamai įvertina visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas, bausmę individualizuojančias aplinkybes, bei ar atskiroms iš jų nesuteikia išskirtinio prioriteto.

Apelianto nuomone, parenkant nuteistajam bausmės rūšį bei jos dydį būtina įvertinti žalą, kurią nusikaltimu buvo siekiama padaryti ar kuri buvo padaryta valstybei nesumokant atitinkamų privalomų sumokėti mokesčių, nes būtent žalos dydis vienas iš kriterijų nusakančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Visais atvejais, kai nusikalstama veika padarytos žalos dydis viršija 250 MGL (32500 Lt), įstatymų leidėjas numato išskirtinai vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Todėl prokuroras daro išvadą, jog visais atvejais kai nustatoma, kad padarant BK 1992 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką valstybei buvo siekiama nesumokėti ar buvo nesumokėta mokesčių, kurių suma viršija 250 MGL (32 500 Lt), kaltininkui tik išskirtiniais atvejais galėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, jei tokia yra numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje. Šiuo atveju reikšmės neturi net ta aplinkybė ar valstybei buvo siekiama nesumokėti ar buvo nesumokėta mokesčių, nes nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnyje, sudėtis yra formali ir jokių pasekmių įstatymas nereikalauja. Apelianto nuomone, tokiu būdu įstatymų leidėjas pabrėžia šios nusikalstamos veikos išskirtinį pavojingumą. Būtent dėl šių aplinkybių prokuroras mano, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmes A. Š. , A. V. , G. R. , R. K. ir V. G. iš esmės netinkamai nustatė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Individualizuodamas bausmę A. Š. , A. V. , G. R. , R. K. prioritetą nepagrįstai teikė jų asmenybei, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 str.) ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmės rūšį – baudą. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja teismų praktikai, kuri teigia, jog padarytų nusikaltimų pavojingumo, tiesioginės tyčios, bendrininkavimo formos ir rūšies negali sumenkinti kaltininko amžius, šeimyninė padėtis, teigiama charakteristika darbe bei visuomeniniame gyvenime (apeliacinė byla Nr. 1A-71/2008, kasacinė byla Nr. 2K-128-2009). Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimo vietoje rastos cigarečių gaminimo linijos vertė yra apie 150 000 eurų (t. 1, b. l. 13-15, 97), kad nusikaltimo vietoje rasto tabako kiekis yra ne mažesnis kaip 1196,488 kg, jo vertė be mokesčių apie 108341,99 Lt, o vertė su mokesčiais - apie 380314,37 Lt, netikrų banderolių kiekis - 208 000 vnt. (t. 1, b. l. 13-15, 77, 79), kad realizavus nusikaltimo vietoje rastas nusikalstamu būdu pagamintas cigaretes (32 000 vnt. cigarečių pakelių) valstybei nesumokėtų mokesčių suma būtų buvusi 59 627 Lt (t. 1, b. l. 13-15, 77, 79). Todėl teismas nepakankamai įvertino žalos, kurią nusikaltimais buvo siekiama padaryti valstybei nesumokant atitinkamų privalomų sumokėti mokesčių, dydį. Dėl šių aplinkybių, prokuroras daro išvadą, kad A. Š. , A. V. , G. R. , V. G. , K. M. , A. N. , R. K. vykdydami nusikalstamas veikas siekė pelno, todėl jų vykdoma veikla mažų mažiausiai turėjo padengti visas investicijas, tai yra investicijas į cigarečių gaminimo įrangą, žaliavą (tabaką, tabako popierių, klijus ir pan.), gamybinių patalpų nuomą, gamybos kaštus (užmokestis darbuotojams ir pan.). Vertinant net ir ne visas cigarečių gamybos sąnaudas, t. y. tik cigarečių gaminimo linijos ir įgyto tabako be mokesčių vertę, matyti, kad vykdant nusikalstamas veikas buvo siekiama pagaminti ir realizuoti produkcijos ne mažiau kaip už 627 641 Lt. Iš nuteistųjų V. G. , A. Š. parodymų ir iš byloje esančių šių asmenų telefoninių pokalbių apie A. Š. siekimą vykdant nusikaltimus  gamybai  įsigyti 10 tonų susmulkinto tabako, iš nusikaltimo vietoje rasto susmulkinto tabako kiekio (ne mažiau kaip 1196,488 kg), netikrų banderolių kiekio (208 000 vnt.), pagamintų cigarečių pakelių kiekio (32 000 vnt.) taip pat matyti, jog A. Š. , A. V. , G. R. ,V. G. , K. M. , A. N. , R. K. vykdydami nusikaltimus siekė pagaminti ir realizuoti   produkcijos ne mažiau kaip už 468 000 Lt. Pastaroji suma apskaičiuota įvertinus vien tik nusikaltimo vietoje rastų netikrų banderolių kiekį ir turint galvoje didžiausią pagamintų cigarečių pakelio vertę, tai yra vieno cigarečių pakelio vertę su visais mokesčiais – apie 2,25 Lt, nors akivaizdu, kad neteisėtai platinamų tokių cigarečių kainą būtų ženkliai mažesnė nei jų rinkos kaina. Prokuroro nuomone, visa tai rodo, kad A. Š. , A. V. , G. R. ,V. G. , K. M. , A. N. , R. K. vykdydami nusikalstamas veikas siekė valstybei nesumokėdami atitinkamų privalomų sumokėti mokesčių padaryti labai didelę, ne mažesnę kaip 386 880 litų turtinę žalą.

Apelianto teigimu, nustačius ir tinkamai įvertinus minėtų asmenų padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pavojingumo laipsnį bei kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikalstamom veikom buvo siekiama turtinės naudos nesiimant jokių priemonių, kurios užtikrintų, jog į apyvartą ketinamas išleisti produktas - cigaretės, nekels pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei, taip pat nusikalstamų veikų stadijas (baigtos nusikalstamos veikos), bendrininkavimo formą (A. Š. , A. V. , G. R. , V. G. - organizatoriai, R. K. - vykdytojas, nusikaltimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje), jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikos padarytos veikiant organizuotoje grupėje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (V. G. pripažino savo kaltę ir aktyviai padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas ir juos padariusius asmenis) bei kaltininkų asmenybes (neteisti, charakterizuojami teigiamai, turi vaikų), teismas nebūtų turėjęs     pagrindo A. Š. , A. V. , G. R. , R. K. parinkti ir paskirti bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Be to, prokuroras mano, kad teismas nuteistajam V. G. parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau ne visai teisingai įvertino bausmę individualizuojančias aplinkybes, t. y. neobjektyviai įvertino V. G. svariausią indelį padedant išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis. Paskirdamas savo dydžiais panašias bausmes G. R. ir V. G. teismas nepagrįstai itin sumenkino V. G. parodymų svarbą byloje, nors vertinant byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad V. G. parodymai buvo vertingesni net už K. M. ir A. N. , atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, duotus parodymus. Tai nulėmė ir V. G. kaip nusikalstamų veikų bendrininko vaidmuo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ne dažnai pasitaiko atvejai, kai atskleidžiamos tokio pavojingumo ir tokio aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos veikos. Todėl valstybė bei įstatymų leidėjas turėtų būti suinteresuoti, kad visos tokios veikos būtų atskleidžiamos bei užtikrinti, kad tokiais išskirtiniais atvejais, kai nusikalstamas veikas padaręs asmuo jas aktyviai padeda atskleisti – jam būtų skiriama maksimaliai švelniausia bausmė. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, prokuroras teigia, kad V. G. paskirta bausmė - 13750 Lt, yra aiškiai per griežta, paskirta netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą (BK 54 str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. R. bei jo gynėja prašo nuteistojo G. R. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis A. V. bei jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašo nuteistojo V. G. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. Š. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis R. K. ir jo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo V. G. ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendžio dalis dėl V. G. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 202  straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.), BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 224 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį naikinama ir vadovaujantis BK 391 straipsniu ir 327 straipsnio 2 punktu byla šio asmens atžvilgiu nutraukiama. Nuosprendžio dalis, kuria pripažinta nuteistojo G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.) keičiama ir ši aplinkybė iš nuosprendžio šalinama.

Motyvai dėl nuteistojo G. R. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais paneigta nuteistojo G. R. versija, jog jis apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nieko nežinojo ir tik kaip draugas padėjo nuteistajam A. Š. atlikdamas tam tikrus organizacinius darbus, t. y. pasirūpino patalpų remontu, rūpinosi darbininkų iš Latvijos apgyvendinimu ir vežiojimu.

Iš nuteistojo G. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jo nuomone, byloje apklaustų liudytojų V. G. , K. M. , A. N. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, taip pat teisme pagarsinti A. K. , A. S. , M. I. , V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nelogiški, nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams bei vieni kitiems, be to jų parodymai tendencingi, duoti siekiant savų tikslų. Kolegija atmeta tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir konstatuoja, kad visų aukščiau paminėtų liudytojų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, vieni kitus papildantys bei detalizuojantys, pirmosios instancijos teisme ištirti bei įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo G. R. apeliaciniame skunde.

Nors nuteistasis G. R. nurodo, jog neįrodyta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyvioji pusė, t. y. teigia, jog nesuvokė, kad daro nusikalstamas veikas, kolegijos nuomone, tokius teiginius paneigia nuoseklūs V. G. , K. M. , A. N. , A. S. , M. I. parodymai, taip pat iš dalies R. K. parodymai, kurie BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka patikrinti A. K. parodymais bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kad nuteistasis G. R. nuo pat 2004 m. gruodžio mėnesio suvokė, jog įsijungia į nusikalstamų veikų organizavimą, dalyvavo susitariant daryti kelias nusikalstamas veikas organizuota grupe, pasiskirstant uždaviniais ir atitinkamomis funkcijomis, dalyvavo darant šias veikas organizuote grupe.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2004 m. gruodžio mėnesį atvyko į kavinę netoli Joniškio, kur susitiko su A. Š. , A. V. ir G. R. , aptarė galimybę suremontuoti pastarųjų turimus įrengimus cigarečių gamybai. Vėliau nuteistojo G. R. nuvežtas į kaimo vietovėje už Joniškio link Šiaulių esančias patalpas, apžiūrėjo cigarečių gamybos įrenginius „Mark 8“ ir „Puč“, o grįžę į kavinę visi sutarė, kad  įrenginius sutvarkyti galima, kad atvažiuos antrą kartą nustatyti konkrečiau, ką reikia remontuoti, kokių reikia detalių, kiek tai kainuos. Antrą kartą 2005 m. sausio 4 d. atvažiavo kartu su savo pažįstamu mechaniku K. M. ir toje pačioje kavinėje prie Joniškio vėl tarėsi su A. Š. , A. V. ir G. R. dėl įrenginių remonto. G. R. juos su K. M. vėl nuvežė apžiūrėti tuos pačius įrenginius, o grįžę jie įvertino, ko reikia įrenginių remontui ir kiek tai gali kainuoti. Taip pat sutarė su A. Š. ir A. V. , kad įrenginius reikia pervežti į kitas patalpas, nes patalpos, kuriuose jie buvo, yra labai mažos. V. G. parodė, kad vykdydamas šį susitarimą, jis Rygoje rinko trūkstamas detales ir įrenginius cigarečių gamybos linijos remontui ir sukomplektavimui, parinko žmones, kurie galėtų jam padėti suremontuoti minėtą liniją Lietuvoje, skambindamas A. Š. telefonu domėjosi, kada įranga bus pervežta į kitas patalpas, tikslino jo paties ir kitų asmenų atvykimo laiką ir šiuos veiksmus derino su A. Š. telefonu. Nuteistasis A. Š. jį telefonu informavo, jog yra baigiamos sutvarkyti patalpos, kur stovės įranga, ir jis galės atvažiuoti ją remontuoti. Jis informavo A. Š. gavęs „vaakumniką“, kuris buvo reikalingas cigarečių gamybos linijai, „ruošia vaikinus“ ir 2005 m. kovo 25 d., 17.30 val. atvažiuoja su K. M. remontuoti linijos. A. Š. pradžioje jis vadino „Antanu“. Dalis pokalbių su A. Š. vyko taip pat dėl galimybės apžiūrėti ir realizuoti cigarečių gamybos stakles, buvusias Vilniuje, bei dėl dokumentų paruošimo UAB „Tobara“ licencijai gauti, bet šių pokalbių buvo nedaug ir jie išsiskiria iš pokalbių dėl cigarečių gamybos linijos remonto ir derinimo Šiauliuose. Dėl važiavimų į Šiaulius jis tarėsi su A. V. ir A. Š. . 2005 m. kovo 25 d. jiems atvažiavus į autobusų stotį juos pasitiko nuteistasis G. R. ir nuvežė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur jie su K. M. pradėjo dirbti. K. M. pasiūlė pakviesti A. N. , nes ten buvo dvi mašinos: viena skirta cigarečių gamybai, o kita – įpakavimui, todėl K. M. pasiūlė vienam remontuoti vieną mašiną, o kitam – kitą. Pirmiausia jie surinko vieną liniją, jis (V. G. ) remontavo elektros „mufta“, kuri suka elevatorių, pastatė formatinį „garnitūrą“, nes ant tos linijos stovėjo „garnitūras“, kuriuo gaminamos apvalios cigaretes, o reikėjo gaminti ovalias. Kad reikia gaminti ne apvalias, o ovalias cigaretes, jam nurodė A. Š. . Taip pat reikėjo perdirbti agregatą, kuris perdeda cigaretes ant transporterio. Jis dar linijos gale sutvarkė mechanizmą, kad formuotų po penkis cigarečių pakelius, taip  vadinamą „uodegą“. Tabaką pirmą kartą jis pamatė apie 2005 m. balandžio mėnesį. Tabaką matė jis, K. M. ir A. N. . Tada jis, K. M. ir nuteistasis G. R. tabaką apžiūrėjo ir aptarinėjo, ar tabakas tinka cigarečių gamybai, buvo atidarę tabako maišą. Jie apžiūrėjo ne visus, o tik du maišus, ten tikrai buvo tabakas. Iš maišų apimties sprendžia, kad vienas maišas galėjo sverti apie keturiasdešimt kilogramų. Toje patalpoje medžiagų buvo nedaug, bet šalia buvo kita patalpa, kuri buvo užrakinta ir jie pagalvojo, kad medžiagos yra ten. Ruošiniai, t. y. „Prima“ ir „Prima Nevo“ pakeliai, papildomas tabakas, rusiškos banderolės, cigarečių popierius rulonuose atsirado maždaug 2005 m. balandžio - gegužės mėnesį. Cigarečių gamybos įrangą jie paleido apie balandį - gegužės pradžią ir padarė 5 cigarečių pakelių pavyzdžius, kuriuos V. G. perdavė A. Š. . Viename pakelyje buvo 20 cigarečių. Dėl problemų, susijusių su remonto darbais, trūkstamomis detalėmis, telefonu jam skambino nuteistasis A. Š. . Pagamintus cigarečių pakelių pavyzdžius A. Š. jis atidavė Šiaulių miesto centre esančiame viešbutyje, kur jį nuvežė nuteistasis G. R. . A. Š. pasakė, kad darbą baigė ir kad dabar reikia derintojų. Nuteistasis G. R. matė padarytus cigarečių pakelių pavyzdžius. Ant cigarečių pakelių buvo rusiški užrašai: „Prima“, ant pakelių pavyzdžių buvo užklijuotos Rusijos banderolės su rusišku užrašu „Rossija“. Kadangi jie patys (t. y. jis, K. M. , A. N. ) nebenorėjo dirbti, be to jie neturėjo patirties darbui su mašinomis „Mark 8“ ir „Puč“, iškilo klausimas, kas toliau derins įrenginius. Surasti derintojus ir sureguliuoti mašinas taip, kad jos pilnai dirbtų, jo prašė A. Š. , be to Rygoje „šefas“ J. M. jam pasakė, kad reikia baigti „reikalą“ ir duoti derintojus, todėl jis (V. G. ) paprašė pažįstamo iš Baltarusijos V. R. surasti derintojus, kurie žino mašinas „Mark 8“ ir „Puč“. Dėl baltarusių sutikimo Vilniaus geležinkelio stotyje ir jų atvežimo į Šiaulius telefonu suderino su nuteistuoju G. R. , nes tuo metu negalėjo prisiskambinti A. Š. ar A. V. . Prieš atvykstant baltarusiams mechanikams A. S. ir M. I. jis pastariesiems telefonu buvo pasakęs, kad už sureguliavimą jie gaus po 300 JAV dolerių už 10 dienų, nes tokia suma jau buvo iš anksto suderinta su A. Š. .

Be to, V. G. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 5 d. įrengimų derinimui iš Rygos buvo atsivežęs specialistą V. M. . Atvažiavęs su V. M. į minėtas patalpas, jis matė, kad baltarusiai kažką darė prie linijos, o jie, t. y. V. G. ir V. M. , linijoje perstatė daviklį į kitą vietą ir suderino, kad jis dirbtų. Daviklio patikrinimui jie panaudojo 5 pakelius „Primos“. Pasilikęs nakvoti bute, jis iš baltarusių A. S. ir M. I. sužinojo, kad liniją pavyko suderinti ir kad jie pasilieka dirbti kol baigsis jų viza. Už optinio daviklio suderinimą sumokėjo G. R. .

Juos vežiodavo G. R. , tačiau už vežiojimą ir kurą V. G. G. R. nemokėjo. Kai dirbo darbus Šiauliuose, jis, K. M. ir A. N. gyveno bute, kuriame juos apgyvendino G. R. , už butą nemokėjo. Maistą jie pirko iš savų pinigų, o kai neturėjo, duodavo G. R. . Dalį instrumentų, detales linijos remontui (drelę, keletą raktų) atvežė G. R. .

Nuteistasis V. G. taip pat parodė, kad jis suprato, jog bus vykdoma nelegali cigarečių gamyba, nes legaliai gamybai tokios patalpos netiko. Kad bus vykdoma nelegali cigarečių gamyba, jis suprato tuomet, kai patalpose buvo atliktas remontas ir langai uždėti stiklo blokeliais, buvo padarytas atskiras įėjimas, nes įrengimų remontui to nereikėjo. Žinojo, kad nėra licencijos cigarečių gaminimui. Kad G. R. suprato, jog dalyvauja neteisėtoje veikloje, jis sprendžia iš to, kad cigarečių pavyzdžiai buvo gaminami ir gamyba toliau vyko be licencijos gamybai toje vietoje, nors visi turėjo žinoti, kad yra atitinkamas įstatymas akcizinių prekių gamybai.

Iš esmės analogiškus parodymus V. G. davė 2008 m. birželio 27 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, šiuos parodymus jis teisme pripažino esant teisingais (t. 11(21) b. l. 159 - 165). Be to, apklausiamas 2008 m. liepos 1 d. įtariamuoju V. G. patvirtino anksčiau duotus parodymus, tik patikslino, kad pirmesnėje apklausoje kai kurių įvykių eiliškumą galėjo supainioti, tačiau pateikus jam susipažinti telefoninių pokalbių su A. Š. įrašų protokolus bei asmenų atpažinimo video įrašus, patvirtino, kad jo įvardintas A. „aukštesnis“ arba „pirmasis“ yra A. Š. , A. „žemesnis, atletiško sudėjimo“ yra A. V. , o G. yra G. R. . V. G. taip pat parodė, kad su A. Š. , A. V. ir G. R. dėl cigarečių gamybos linijos remonto susitiko 2004 m. gruodžio mėnesį ir 2005 m. sausio 4 d., kad pirmą kartą į susitikimą su A. Š. , A. V. ir G. R. atvažiavo jis vienas, o antrą kartą kartu su juo atvažiavo K. M. , ir į 2005 m. sausio 4 d. susitikimą iš Rygos juos atvežė kažkoks vairuotojas, o kartu su juo buvo A. V. . Tiek pirmojo susitikimo su A. Š. , A. V. ir G. R. 2004 m. gruodžio mėnesį metu prie netoli Joniškio esančios kavinės, tiek ir antrojo susitikimo toje pačioje vietoje metu, dalyvaujant K. M. , jie susitarė dėl „cigarečių gaminimo linijos pajungimo ir pinigų“. Dalyvaujant A. V. ir G. R. susitarė, kad remontuotini įrenginiai „Mark 8“ ir „Puč“ bus perkelti į kitas patalpas, kad V. G. sutinka pajungti cigarečių gaminimo liniją už 2500 eurų (į šią kainą įėjo jo smulkios papildomos detalės ir jo darbininkai), kad ieškos trūkstamų detalių. V. G. taip pat patvirtino, kad jau tada ir jis, ir K. M. suprato, jog ši įranga yra nelegali, kadangi ji buvo „nenormaliose patalpose“, nebuvo jokios iškabos apie firmą, cigarečių gaminimo linija buvo be „jokių dokumentų“. Telefoninių pokalbių metu nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. kovo 16 d. su A. Š. aptarinėjo klausimus dėl trūkstamų detalių įrangai, taip pat kada bus įrengtos patalpos linijos montavimui. 2005 m. kovo 16 d. A. Š. telefonu informavo, kad „viskas yra kitoje vietoje“, t. y. cigarečių gaminimo linija jau yra adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. 2005 m. kovo 23 ir 25 d. pokalbių metu su A. Š. derino atvykimo laiką remontuoti liniją. 2005 m. kovo 25 d. atvykusius su K. M. į Šiaulių autobusų stotį pasitiko G. R. ir A. V. . Po pokalbio A. V. liko stotyje, o G. R. nuvežė į patalpas (duomenys neskelbtini), kur jau stovėjo staklės ir jie jas remontavo. Telefoninių pokalbių metu su A. Š. kalbėjosi apie kompiuterį, kuris reguliuoja cigarečių gaminimo greitį, „muftą“, kuri reikalinga paleisti elevatorių ir pakelia tabaką linijoje, cigarečių popierių, blokų pakavimo mašiną „Edvard“, kuria būtų galima pakuoti cigarečių pakelius į blokus, pneumatinį cilindrą, kuris reikalingas cigarečių gamybos linijai ir visa tai buvo reikalinga (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. 2005 m. gegužės 2 d. kalba apie „lapus“ turint omenyje  tabaką, skirtą nelegaliam cigarečių fabrikui adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. 2005 m. gegužės 15 d. su A. Š. kalba apie stalo, ant kurio stovės cigarečių pakelių blokų pakavimo mašina, tvirtinimo detales, taip pat šio įrenginio tvirtinamus pneumatinius sujungėjus, kurie buvo pagaminti Rygos įmonėje, ir juos į Šiaulius kitą savaitgalį parvežė G. R. . 2005 m. balandžio mėn. jis su A. Š. važiavo į Vilniaus įmonę ieškoti detalės, kuri statosi į formavimo „garnitūrą“. Detalę parsivežė ir įstatė linijoje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kai buvo pradžioje su K. M. ir A. N. patalpose (duomenys neskelbtini) dar buvo nedidelis kiekis tabako ir cigarečių popieriaus, o gegužės mėnesį jau buvo daugiau, apie 3 maišai, tabako, cigarečių dėžučių ruošiniai su rusiškais užrašais „Prima“ ir rusiškos banderolės. Nuo 2005 m. liepos 13 iki 20 d. telefonu daugiausia su A. Š. jis kalba apie cigarečių popieriaus ir 3 tonų tabako atvežimą į Šiaulius. 2005 m. liepos 21 d. pokalbiuose su A. Š. jis perdavinėjo A. Š. J. M. nurodymus, kurioje vietoje stovės mašina su tabaku, kaip ji atrodys, kaip ją rasti, kodėl mašina ilgai negrąžinama ir kt., o taip pat jis atvažiavo į Latvijos pasienio miestelį Elija, kur 2005 m. liepos 21 d. po pietų atvažiavęs A. Š. jam perdavė voką su pinigais, kurį jis po to perdavė J. M. (t. 11(21), b. l. 166 - 183).

2008 m. liepos 4 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo V. G. davė analogiškus parodymus kaip ir 2008 m. birželio 27 bei 2008 m. liepos 1 d. apklausų metu, tačiau detaliau paaiškino dėl Baltarusijos piliečių A. S. ir M. I. atvykimo 2005 m. rugpjūčio pradžioje į Vilnių ir į patalpas (duomenys neskelbtini), kad šiuos asmenis jis surado per savo pažįstamą V. R. ir pakvietė prašomas A. Š. bei J. M. , o juos sutiko Vilniuje ir atvežė į (duomenys neskelbtini) G. R. . Abiejų susitikimų metu prieš tardamiesi su juo dėl cigarečių gamybos įrangos remonto, A. Š. , A. V. ir G. R. lietuviškai pasitardavo tarpusavyje ir galutinį atsakymą duodavo A. Š. , kad jie, t. y. V. G. ir K. M. , abu nurodė A. Š. , A. V. ir G. R. , kokių reikės detalių, „sudarė remonto darbų planą“. Taip pat parodė, kad 2005 m. liepos 21 d. automobiliu „Man“ buvo vežtos trys tonos tabako, kuris buvo supakuotas plastmasiniuose maišuose, bei paslėpti po maišais su medžio drožlėmis, kurios naudojamos sodininkystėje. Suprato, kad A. Š. 2005 m. liepos 21 d. perduodamas jam voką su pinigais apmokėjo už visą tabaką, nes J. M. nereiškė jokių pretenzijų. Nurodė, kad kiek jis žino ir suprato, neteisėtą cigarečių gamybą organizavo A. Š. , A. V. ir G. R. , nes jis su visais jais bendravo apie neteisėtą cigarečių gamybą. Pagrindinis organizatorius buvo A. Š. , nes jie ne kartą buvo susitikę Latvijos viešbutyje su J. M. ir pastarasis atkalbinėjo A. Š. nuo nelegalios cigarečių gamybos, bandė jį įtikinti, kad neverta tokia gamyba užsiimti (t. 11(21), b. l. 186 - 190).

Kolegija konstatuoja, kad iš tokių nuteistojo V. G. parodymų matyti aktyvus nuteistojo G. R. vaidmuo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nuteistasis V. G. taip pat buvo apklaustas ir dar kartą patvirtino ankstesnėse apklausose duotus parodymus. V. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad Lietuvoje, netoli Joniškio, prie kavinės susitiko su A. Š. , A. V. ir G. R. . Pokalbis vyko apie linijos įrengimą ir remontą, cigarečių gamybą. Pirmajame susitikime kavinėje, buvo A. Š. , A. V. ir vėliau atvažiavo G. R. . Pokalbis buvo apie tai, kad liniją reikėjo sutvarkyti, nes ji buvo neveikianti. Po to, G. R. jį nuvežė į netoliese esančią gyvenvietę, kur buvo namas. Tame name, nusileidus laiptais, G. R. atidarė grindų „angą“ ir jie nusileido į rūsį. Ten V. G. apžiūrėjo liniją, todėl, kad pirmiausia reikėjo nustatyti, kokia ta linija ir koks jos stovis. Nei A. Š. , nei A. V. negalėjo to pasakyti, tiesiog pasakė, kad cigarečių gamybos linija. Jis iš karto negalėjo įvertinti, ar galima bus tą liniją paruošti darbui ir kiek tai galėtų kainuoti, todėl sutarė, kad V. G. atvyks dar kartą. Apžiūrėjus liniją, su G. R. jie grįžo į kavinę, ten kalbėjo apie tai, kad atvažiuos dar kartą. Antrą kartą atvažiavo, su mechaniku K. M. . Jis dirbo su šia mašina ir puikiai ją pažinojo. Jis daug tiksliau galėjo tą mašiną įvertinti, kokias detales reikia pakeisti ir kokius darbus su ja atlikti. Susitikimas vyko toje pačioje kavinėje. G. R. juos su K. M. nuvežė į tą pačią vietą, kur buvo įrenginys. G. R. į šias patalpas vežė baltu džipu. Tą kartą jau detaliai apžiūrėjo įrenginį, sudarė apytikslį sąrašą, ką reikės keisti, ką galima padaryti vietoje, ko iš viso trūksta. Tada G. R. juos vėl nuvežė į kavinę, o ten visi sutarė dėl kainos, kuri buvo 2500 eurų. Dėl pinigų sumos V. G. tarėsi su A. Š. , A. V. ir G. R. , nes jie visi ten buvo. Kadangi patalpa, kurioje buvo tas įrenginys, buvo maža, tamsi, visai nepritaikyta, V. G. pasakė, kad reikia perkelti jį į kitą patalpą. Sutarė, kad A. V. , A. Š. ir G. R. suras patalpą ir įrenginį perveš ir tada jis su K. M. pradės dirbti. Jie rado patalpą, pervežė įrenginį, tai buvo 2005 metų kovo – balandžio mėnesiais. Tada jis kartu su K. M. atvažiavo autobusu į Šiaulių autobusų stotį, ten juos pasitiko A. V. ir G. R. ir pastarasis juos nuvežė į naują patalpą, kur buvo įrenginys, kur jie pradėjo dirbti.

Po to, K. M. pasikvietė savo kolegą A. N. , kad kokybiškiau būtų atlikti remonto darbai. Remonto pabaigoje, kai pakeitus detales, mašiną įjungė, suremontavo viską, tada G. R. jiems pasiūlė su ja dirbti. Nelegaliai dirbti jie nepanoro, remonto pabaigoje padarė pavyzdžius penkių pakelių, jis ant kiekvieno pakelio parašė „Pavyzdys“. Tokiu būdu parodė, kad mašina veikia ir jų darbas atliktas. V. G. parodžius pavyzdžius ir paaiškinus, kad remonto darbai buvo atlikti, matė G. R. . Nuteistasis G. R. matė pavyzdžius, produkciją bei žinojo kaip gaminama ši produkcija. Po to, G. R. juos nuvežė pas A. Š. , kad jam būtų perduoti pavyzdžių pakeliai. V. G. nenorėjo sakyti, kad nenori toliau dirbti, todėl pasakė, kad nelabai gerai moka dirbti su įrenginiu. Nors mašina veikė, matėsi, kad ji gali veikti, bet gamybai dar reikėjo mašiną suderinti, kad įrenginys veiktų be dažnų sustojimų, arba broko. Už darbą gavo iš pradžių 600 eurų, po to dar 800 eurų ir 800 eurų dar liko skolingi. Rugpjūčio 5 dieną dar teko atvažiuoti į Lietuvą, nes neveikė valymo sistema. Tai buvo kaip ir darbo brokas, priežastis, kodėl buvo nesumokėti 800 eurų. V. G. teigimu jis daugiausia bendravo su A. Š. , o G. R. buvo visada su jais, juos vežiojo, apgyvendino, atveždavo maisto, visus smulkius klausimus spręsdavo su G. R. .

Tokius nuteistojo V. G. parodymus patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. Asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, K. M. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie nuteistojo G. R. dalyvavimą inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. K. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad po 2005 - ųjų Naujųjų Metų V. G. jam pasiūlė nuvažiuoti į Lietuvą apžiūrėti įrenginius ir juos suderinti. 2005 m. sausio 4 d. Rygoje jis susitiko su V. G. , o iš Rygos juos paėmė automobilis „BMW“, kuriame buvo A. V. ir vairuotojas bei nuvežė į kavinę prie Joniškio, kur buvo dar vienas vyriškis, tačiau jo neatsimena. Po neilgo pokalbio kavinėje, atvažiavo G. R. , kuris juos su V. G. nuvežė į kaimo vietovę ir viename pastate esančioje patalpoje jie apžiūrėjo įrenginius „Mark 8“ ir „Puč“. Jiems grįžus atgal į kavinę, tarp V. G. ir A. V. įvyko trumpas pokalbis, po ko vairuotojas jau be A. V. juos parvežė atgal į Rygą. Pavasarį, kovo mėnesį, paskambinęs V. G. pasakė, kad reikia važiuoti į Šiaulius. Jie abu maršrutiniu autobusu atvažiavo į Šiaulius, kur juos sutiko G. R. ir A. V. . A. V. su V. G. pasikalbėjo, o jis ir G. R. stovėjo nuošalyje. Po to G. R. nuvežė juos į patalpas adresu (duomenys neskelbtini) ir parodė tuos pačius įrenginius. Jie dar kartą įrenginius apžiūrėjo. Įrenginiai buvo suvežti, bet nebuvo surinkti ir suderinti. Jie pernakvojo bute, į kurį juos nuvežė G. R. , o ryte jį ir V. G. G. R. nuvežė vėl prie įrenginių. Su jais tuo metu bendravo tik G. R. . Apie apmokėjimą už darbą su juo (K. M. ) niekas nekalbėjo, dėl darbo ir apmokėjimo sprendė ir jam apmokėjo V. G. . Jiems būnant Šiauliuose, G. R. V. G. duodavo pinigų produktams. Apžiūrėję, kokių reikia instrumentų ir detalių, jie su V. G. išvažiavo į Rygą. Kadangi reikėjo labiau patyrusio įrenginių specialisto, V. G. pakvietė A. N. . Jie susitikę Rygos autobusų stotyje į Šiaulius išvažiavo jau trise: jis, V. G. ir A. N. . Kaip visada, juos sutiko G. R. ir nuvežė į tą patį butą, kur jie jau buvo anksčiau. Po to, G. R. vežiodavo juos į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, kur jie pradėjo dirbti - derino įrenginius. Įrenginius jie derino maždaug tris dienas, nes linija buvo skirta apvalioms cigaretėms gaminti, o reikėjo gaminti ovalias cigaretes, reikėjo viską perdirbti rankiniu būdu. Jie dirbo trise, daugiau niekas nepadėjo. Jei jiems ko nors prireikdavo, pvz. grąžto ar dar ko nors, jie kreipdavosi į G. R. . G. R. juos vežiodavo iš buto į darbą ir atgal, tuomet jie pasikalbėdavo su G. R. . Padirbėję jie išvažiavo į Rygą, nes buvo reikalingas metalinis stalas. Po to apie balandžio - gegužės mėnesį jie vėl trise atvažiavo į Šiaulius ir bandė paleisti cigarečių gaminimo liniją. Pirmą kartą padarius produkciją, cigaretės tabako buvo prikimštos nevienodai. Jiems atvažiavus apie gegužės mėnesį, jau buvo tabakas (apie penkis juodus maišus) ir maždaug penki apvalūs ritiniai cigarečių popieriaus, atvežti pakelių ruošiniai „Prima“, „Prima Nevo“ ir banderolės „Rossija“, kurie buvo dėžutėje. Paleisti cigarečių liniją jie negalėjo, pirmu bandymu ant juostos paleido tiek, kiek tilpo cigarečių - apie 300 - 400, kad pažiūrėti kokybę. Nuteistasis G. R. atvažiavęs matė, kad produkcija nekokybiška, tačiau nieko nesakė, jie pastarajam patys sakydavo, kad cigarečių gamybą reikia tobulinti. Kadangi į juostą patekdavo nelygios cigaretės, A. N. dilde pritaikė priėmimo būgną.

Paskutinį kartą į Šiaulius jie atvažiavo apie gegužės - birželio mėnesį. Bandė paleisti liniją jau su pakeliais. Cigaretės ir pakeliai buvo nekokybiški. Iš brokuotų  jie išrinko penkis pakelius kaip pavyzdžius ir priklijavo rusiškas banderoles, tam, kad parodyti, jog linija gali dirbti. Atvažiavus G. R. , V. G. parodė jam tuos pakelius ir paėmę minėtus pakelius, jie sėdo į automobilį ir išvažiavo, po to V. G. ir G. R. kažkur mieste išlipo, kad kažkam parodyti tuos pakelius. Jis ir A. N. pasiliko automobilyje. G. R. turėjo matyti tuos penkis pavyzdinius cigarečių pakelius su rusišku užrašu „Prima“, banderolėm „Rossija“, nes jie kartu išvažiavo iš patalpos. V. G. grįžus, jie išvažiavo į Rygą. Iki to, kai G. R. dar buvo patalpose, pastarasis jo klausė, ar jis grįš dirbti. Jis atsakė, kad pagalvos, bet matė, kad neverta ir po to nei jis, nei A. N. dirbti nebevažiavo. Jie pamatė, kad tai bus nelegali gamyba ir nelegali produkcija. Kad tai bus nelegali gamyba, suprato tuomet, kai buvo atvežtos etiketės, banderolės. Etiketės, banderolės buvo atvežtos gal balandžio - gegužės mėnesį. Prieš tai, maždaug mėnesiu anksčiau, buvo penki maišai tabako ir cigarečių popieriaus bandymui. Apie licenciją jis neklausė, mano, kad apie ją negali būti ir kalbos, kadangi tokiomis sąlygomis neįmanoma dirbti: langai užkalti, šildymo nebuvo, dulkių ištraukimo nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, bet kuris protingai mąstantis žmogus matytų, kad ten legaliai dirbti neįmanoma. Dirbdamas jis iš viso uždirbo apie 700 - 800 eurų ir išvažiavo. Pinigus jam sumokėjo V. G. . Iš kur V. G. už darbą gaudavo pinigus, jis nežino, tik žino, kad gaudavo iš kažkokių asmenų. Nemano, kad V. G. jiems mokėjo iš savo pinigų. Be to, K. M. parodė, kad jam dirbant patalpas atrakindavo ir užrakindavo G. R. , bet buvo davęs atsarginį raktą nueiti į lauko tualetą. Šiaip jie užsirakindavo iš vidaus, nes G. R. buvo sakęs, kad pašaliniams nėra ko vaikščioti į tą patalpą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. liepos 2 d. ir 2008 m. liepos 11 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją K. M. davė analogiškus parodymus (t. 12(22), b. l. 54 - 61, 64 - 67).

Kolegija atmeta nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentus, jog V. G. ir K. M. parodymai, kad 2004 m. gruodžio mėnesį ir 2005 m. sausio 4 d. į kavinę netoli Joniškio miesto jis buvo atvažiavęs baltos spalvos džipu, kuriuo vėliau V. G. ir K. M. vežiojo Šiauliuose, nes tokius jų parodymus paneigia pateikta VĮ "Regitra" pažyma, iš kurios matyti, jog minimu automobiliu jis pradėjo disponuoti tik 2005 m. kovo 24 d. be to, būtent tą dieną jis buvo komandiruotėje Panevėžyje. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis G. R. galėjo važinėti ir ne tuo automobiliu kuris buvo registruotas, antra vertus negalima atmesti ir to, kad G. R. minėtu automobiliu važinėjo jo neįregistravęs. Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad G. R. 2005 m. sausio 4 d. buvo komandiruotėje taip pat negali būti vertinama, kaip aplinkybė neginčijamai patvirtinanti, jog G. R. nedalyvavo minėtame susitikime. Pastebėtina, kad tarp Panevėžio ir Šiaulių yra pakankamai nedidelis atstumas, todėl G. R. galėjo spėti ir į komandiruotę ir į paminėtą susitikimą. Taip pat atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad V. G. ir K. M. skirtingai apibūdino patalpas, kurios apžiūrėjo cigarečių gamybos liniją. Išties, šioje dalyje abiejų šių asmenų parodymai šiek tiek skiriasi, tačiau kolegijos nuomone, tai pateisinama tuo, kad neįmanoma, kad du asmenys iš esmės vieną ar du kartus lankęsi patalpose visiškai vienodai jas apibūdintų. Be to atkreiptinas dėmesys, kad tiek V. G. , tiek K. M. buvo apklausti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po to kai jie lankėsi minėtos patalpose, todėl tam tikri neesminiai neatitikimai jų parodymuose suprantami.

Nuteistojo V. G. parodymus taip pat patvirtina ir A. N. parodymai, kuris apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. G. pasiūlymą remontuoti liniją telefonu jam perdavė K. M. . 2005 metų pavasarį į Šiaulius atvažiavo jis (A. N. ), V. G. ir K. M. . Juos sutiko G. R. ir nuvežė į patalpas, kur buvo įrenginiai. Kadangi jie atvažiavo apie vidudienį, pirmą dieną tik išmatavo mašinas, kad jas sustatyti į vietas, nes patalpos buvo nedidelės, o patalpose buvusios kolonos trukdė linijos pastatymui. Kitą dieną jau pradėjo remontuoti. Jie padarė ką galėjo, sutvirtino, bet nebuvo tinkamo instrumentų rinkinio, kad iki galo surinkti liniją, todėl išvažiavo į Rygą. Po kiek laiko jie su reikalingais instrumentais vėl atvyko į Šiaulius ir įrenginius pabaigė montuoti. Į darbą ir į butą juos vežiojo G. R. . Su nuteistuoju G. R. A. N. tiesiogiai nebendravo, klausimus sprendė per V. G. . Darbui reikalingus įrankius: raktus, veržles, reples, grąžtus, plaktuką atveždavo G. R. . Kai jie patalpose buvo pirmą kartą, matė du maišus tabako. Kai atvažiavo antrą kartą, jau buvo 6 - 7 tabako maišai, kurių viename galėjo būti apie 20 ar 25 kg tabako, buvo 5 - 6 rulonai cigarečių popieriaus, etiketės „Prima“, „Prima Nevo“, rusiškos banderolės. Kai pradėjo bandyti cigarečių gaminimo mašiną su tabaku, popieriumi ir klijais, cigaretės išeidavo labai nekokybiškos. Ant cigarečių buvo rusiški užrašai. Banderolių klijavimo aparatas praktiškai nedirbo, o vakuumo siurblys nesudarydavo reikalingo vakuumo. Nuteistajam G. R. paaiškino, kad jie nieko daugiau negali padaryti, sakė, kad pakeitus vakuuminį siurblį, būtų galima padaryti geriau. Tada ant penkių cigarečių pakelių jie užklijavo rankomis banderoles, V. G. juos paėmė, jie įsėdo į G. R. automobilį ir kažkur važiavo. G. R. matė tuos penkis cigarečių pakelių pavyzdžius. G. R. su V. G. kažkur išėjo, bet kur eina, nesakė. Automobilyje liko jis (A. N. )  ir K. M. . Po to G. R. nuvežė juos į autobusų stotį ir jie išvažiavo. Pavyzdiniai cigarečių pakeliai buvo pagaminti, kad parodyti, kokie jie galėtų būti, jei mašina dirbtų gerai (t. 24, b. l. 133 - 136).

Liudytojas V. M. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2007 m. lapkričio 9 d. apklaustas įtariamuoju (parodymai pagarsinti BPK 276 str. 4 d. tvarka), patvirtino V. G. parodymus. Šis liudytojas parodė, kad 2005 m. rugpjūčio pradžioje V. G. jam pasiūlė užsidirbti - sureguliuoti įrangos daviklį, jį kartu su V. G. 2005 m. rugpjūčio 5 d. baltu automobiliu nepažįstamas vyriškis atvežė į Šiaulių miesto pakraštį, kur patalpose stovėjo gamybos linija su įrenginiais „Mark 8“, pakavimo mašina, etikečių klijavimo mašina. Patalpoje buvo keli vyrai. Jie su V. G. sutvarkė daviklį ir tas pats vairuotojas jį nuvežė į Rygą, o V. G. liko Šiauliuose (t. 8, b. l. 168 - 169).

Iš nuteistojo R. K. parodymų matyti, kad Radviliškio turguje sutiko pažįstamą vardu A., su kuriuo yra dirbęs užsienyje, šis jam pasiūlė laikiną darbą. A. sakė, kad reikės pagalbinio darbininko. Po kurio laiko A. jam paskambino ir pasakė, kad jis atvažiuotų į Šiaulius, prie Šiauliuose Pramonės gatvėje esančios „Statoil“ benzino kolonėlės, kur turėjo atvažiuoti žmogus automobiliu „Opel Vectra“. Galimai 2005 m. rugpjūčio 5 d. jis atvažiavo į minėtą vietą, iš kur jį žmogus, kaip vėliau sužinojo A. K. , „Opel Vectra“ automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur prie staklių buvo dar du vaikinai M. ir A.. Po to kelias dienas jam neskambino, nes jo nereikėjo. A. K. jam paskambindavo tada, kai reikėdavo dirbti, t. y. kartas nuo karto. Baltarusiai M. ir S. patys jam ir A. K. pasakydavo, ką reikės padaryti, ką atnešti, nunešti. Jo darbas buvo surinkti cigaretes, kad nepribyrėtų dirbant staklėms. Jis stovėjo prie antrosios mašinos galo ir rinko cigaretes. A. K. buvo kitame staklių gale. Baltarusiai M. ir S. dirbo vienas prie didesnių, kitas – prie mažesnių staklių (t. 25, b. l. 16 - 19). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti byloje surinktus įrodymus buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu 2005 m. rugpjūčio 12 d. A. K. duoti parodymai iš kurių matyti, kad nuo 2005 m. rugpjūčio 3 d. jis įmonės gamybinės paskirties patalpose, esančiose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), dirbo pagalbiniu darbininku, kur jį dirbti pakvietė G., kurio pavardės nežino. G. jo telefono numerį sužinojo per kitus asmenis ir žinodamas, kad jis (A. K. ) ieško nelegalaus darbo, jam pasiūlė laikinai dirbti ceche prie staklių. Tik tuomet, kai jį G. nuvežė į darbo vietą, jis suprato, kad čia bus gaminamos cigaretės. Toje pačioje įmonėje su juo dirbo M. ir S., kurie buvo mechanikai, o R. dirbo pagalbiniu darbininku. Jokie kiti žmonės be jų keturių dirbančių ir G., jam matant, į cechą užėję nebuvo. Ceche buvo reguliuojamos staklės tabako gamybai. Cigaretės buvo pagamintos reguliuojant įrenginius. Tabako ceche buvo jau tada, kai jis (A. K. ) atvyko dirbti. Apie G. gali pasakyti tiek, kad pastarąjį matė keletą kartų,  jis važinėjo baltos spalvos dviejų durų „Jeep“ automobiliu (t. 9, b. l. 46 – 47, 48 - 50). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. K. iš jam pateiktų atpažinimui 18 asmenų foto nuotraukų nurodė nuotrauką Nr. 16 (G. R. ), kurį apibūdino kaip panašų į G., t. y. asmenį, kuris jį nuvežė į patalpas Šiauliuose, Bačiūnų gatvėje ir nurodė, ką jam reikės dirbti cigarečių gaminimo ceche (t. 9, b. l. 53 - 55). Tokius parodymus G. K. patvirtino ir 2005 m. birželio 20 d. akistatos su G. R. metu (t. 9, b. l. 58 - 61).

Pastebėtina, kad nuteistasis G. R. ir pats neneigia kai kurių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teigia, jog visus veiksmus jis atliko tik kaip draugas norėdamas padėti A. Š. , bet nežinodamas, kad daroma nusikalstama veika. G. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pokalbio metu A. Š. jo paklausė, ar jis negalėtų savo bute Trakų gatvėje apgyvendinti atvyksiančių žmonių. Sakė, kad tvarkosi licenciją cigarečių gamybai, kai sutvarkys, arba parduos, arba vykdys veiklą. Apie vasario mėn. G. R. su A. Š. nuvyko apžiūrėti patalpų Bačiūnų gatvėje, kur turėjo būti remontuojamos staklės. Patalpose reikėjo remonto, reikėjo pakabinti šviestuvus, išlyginti grindis. Telefoninio pokalbio su A. Š. metu 2005 m. kovo 2 d. G. R. pasitikslino, kokių reikės šviestuvų, bet nuteistasis A. Š. jam pasakė, kad šviestuvai jau surasti ir niekuo rūpintis nebereikia. 2005 m. kovo 9 d. A. Š. jam pasakė, kad atvažiuos darbininkai išlyginti grindis, pasakė, ką reikės daryti. Kitą dieną nuteistasis G. R. nuvažiavo pažiūrėti, kaip jie lygina, jiems paskambinęs pasakė, ką reikia padaryti. Darbininkai išlygino, sutvarkė grindis. Apie patalpų paruošimą su A. Š. buvo kalbėta, jam sakė, kad atveš stakles ir kad jos turi stovėti ant lygaus pagrindo. Statybininkų lyginti grindims jis nesamdė, statybininkus surado A. Š. , pastariesiems už darbą nemokėjo. Su A. Š. apie kolonas statomame gyvenamajame name negalėjo kalbėti, nes ten kolonų nėra. Po savaitės A. Š. jo paklausė, ar jis gali užsakyti kraną įrangos atgabenimui į Bačiūnų gatvę, kur buvo remontas. Tada G. R. paskambino į įmonę ir užsakė kraną bei mašiną. A. Š. jam buvo sakęs, kad mašina bus reikalinga kovo 16 dieną, atvažiuoti prie Kužių kaimą žyminčio ženklo (“lentos”), toliau kažkas pasitiks, nuvažiuos ir ją pakraus. Kovo 16 dieną A. Š. jam paskambinęs pasakė, kad atvažiuoja vyšninės spalvos autobusiukas ir paprašė jį pasitikti. Atvažiuojančio autobusiuko jis laukė Pramonės gatvėje, o jam atvažiavus, palydėjo iki Bačiūnų gatvės. Jiems atvažiavus, staklės jau buvo iškrautos, keturi darbininkai stūmė stakles į vidų, iš autobusiuko buvo iškrauti kažkokie įrankiai, juos ten ir paliko. Paskambinęs A. Š. , jis pasakė, kad viskas iškrauta ir kad jis išvažiuoja į Biržus. Vyšninės spalvos autobusiuko jis laukė A. Š. prašymu. Atvežtos staklės buvo iškrautos patalpose (duomenys neskelbtini). Kartingo trasoje jis yra buvęs ne kartą, žino tą vietą, nes jo ir A. Š. vaikai lanko kartingų klubą. 2005 m. kovo 24 d. susitikus kavinėje, jam A. Š. pasakė, kad atvažiuos darbininkai iš Latvijos, kad juos reikia sutikti autobusų stotyje, nuvežti apgyvendinti, kaip jie buvo sutarę, G. R. sutiko, kad pasirūpins jų nuvežimu ir parvežimu. 2005 m. kovo 25 d. į Šiaulius atvažiavo trise – V. G. , K. M. ir A. N. . Minėtus vyrus jis nuvežė į butą Trakų gatvėje, o kitą dieną nuvežė juos į patalpas (duomenys neskelbtini). Kiek suprato, viskam, t. y. staklių remontui ir derinimui, vadovavo V. G. . Kai jam atvykus vyriškiai pasakė, kad trūksta įrankių, detalių, jis nuteistasis G. R. , paskambino ir apie tai pranešė A. Š. . A. Š. paprašė jo surasti reikiamus įrankius ir detales. Dalį šių daiktų G. R. rado savo namuose, dalį - pas pažįstamus, kitus pirko parduotuvėje. Atvykę vyrai patys viską darė, jie buvo specialistai, žinojo ką reikia daryti ir jis pastariesiems neaiškino, kad reikia atlikti kokius tai darbus. Juos tik atveždavo į darbą ir parveždavo. 2005 m. balandžio 3 d. dieną jie išvažiavo. V. G. jam pasakė, kad reikės dar kažką padaryti ir jis vėl atvažiuos. 2005 m. balandžio 7 d. jam A. Š. pasakė, kad kitą dieną atvyksta V. G. su dar vienu latviu ir paprašė jais pasirūpinti. 2005 m. balandžio 8 d. A. Š. jam paskambino ir pasakė, kad latviai atvyksta 12 val., kad vieną reikia palikti kavinėje, o kitą nuvežti į patalpas adresu (duomenys neskelbtini). V. G. jis paliko „Brodvėjaus“ picerijoje, o kitą žmogų nuvežė į patalpas (duomenys neskelbtini) ir jis ten tvarkėsi. 2005 m. balandžio 10 d. V. G. pasakė, kad vakare jie išvyks į Rygą ir paprašė nuvežti į „Šaulio“ viešbutį, kur norėjo susitikti su A. Š. . Nuvežus V. G. į viešbutį pastarasis nuėjo vienas, nes taip buvo prašęs A. Š. . Maždaug po 10 minučių V. G. jis nuvežė  į autobusų stotį. Kodėl V. G. ėjo pas A. Š. , jis nežino. 2005 m. balandžio 22 d. A. Š. jam pasakė, kad atvažiuoja du latviai, o V. G. atvažiuos poryt. 2005 m. balandžio 23 d. latvius jis (G. R. ) paėmė iš autobusų stoties, nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten paliko ir jie dirbo. V. G. pasirodė kitą dieną, nakvojo Trakų gatvėje esančiame bute. Vienas latvis, kai atvyko V. G. , išvažiavo, su antru latviu V. G. išvažiavo kitą dieną. Po to, ketvirtą kartą, tai buvo 2005 m. gegužės 2 d., atvažiavo A. N. ir K. M. . A. N. buvo stipriai išgėręs, jis juos sutiko. Kitą rytą juos nuvežė į patalpas (duomenys neskelbtini) ir jie ten tvarkėsi. Vyrai jam sakė, kad kažkurią dieną turi atvažiuoti V. G. . Nuteistasis G. R. turėjo išvykti į Biržus. A. Š. jam parašė žinutę, pranešdamas, kad V. G. atvažiuoja 15:30. Nuteistajam G. R. pasakius, kad jis vėluos, A. Š. pasakė, kad V. G. palauks kavinėje. Jis atvažiavo į kavinę ir V. G. nuvežė į Bačiūnų g.45 dirbtuves. Matė, kad A. N. ir K. M. parodė kažkokius pavyzdžius, jie kalbėjo, kad bandė kažką padaryti, buvo penki cigarečių pakelių pavyzdžiai, pasakė, kad nieko neišeina. V. G. sakė, kad pavyzdžius nori parodyti A. Š. ir vakare jis V. G. nuvežė pas A. Š. . Tuos penkis pakelius cigarečių latviai rodė ne jam, o V. G. . Kadangi jis tuomet buvo šalia V. G. , todėl matė maždaug penkis raudonus cigarečių pakelius. Mano, kad tai galėjo būti „Prima“ pakeliai. V. G. pasiliko nakvoti, o ryte prašė paskambinti A. Š. ir pasakyti, kad jis liko skolingas. A. Š. sakė, kad jis pats paskambins V. G. ir jie išsiaiškins. Tas kartas buvo paskutinis kai V. G. , K. M. ir A. N. buvo pasirodę kartu. 2005 m. gegužės pradžioje, 4 - 5 dienomis, G. R. A. Š. pasakė, kad intensyviai vyksta jo namo statybos ir, kad jis nebegalės A. Š. padėti. 2005 m. gegužės 4 d. 13.34 val. pokalbio telefonu metu jis klausė A. Š. , ar skambino V. G. todėl, kad V. G. turėjo atvykti, o jis (G. R. ) tuo metu buvo miške Biržuose, ten - ne ryšio zona.  Ar kas nors patalpose (duomenys neskelbtini) dar vyko, jis nežino. 2005 m. rugpjūčio 2 d. A. Š. jo paklausė, ar jis galėtų perduoti raktą žmogui, kuris atvyks prie Šiaulių m. savivaldybės, pasakė, kad jis toliau tvarkysis tose patalpose. 8 val. tą dieną jis (G. R. ) atvažiavo prie Šiaulių m. savivaldybės ir aikštelėje prie banko „Snoras“, asmeniui vardu A., atvykusiam į šią aikštelę „Opel“ markės automobiliu, jis, t. y. G. R. , perdavė raktus nuo (duomenys neskelbtini) patalpų. Nuteistasis G. R. vyko į Vilnių, o A. Š. jo klausė, ar jis gali apgyvendinti savo bute baltarusius ir prašė paimti juos iš Vilniaus. Į Vilnių jis važiavo darbo reikalais, laukė ten iki 10 val. vakaro, nes buvo sutarę, kad sutiks baltarusius, atvykusius iš Minsko geležinkelio stotyje. Baltarusius jis atvežė į Šiaulius, nuvežė į butą Trakų gatvėje, o kitą dieną per pietus nuvežė į patalpas (duomenys neskelbtini), kur jau tvarkėsi A. K. . R. K. patalpose tuo metu nebuvo.  Kiek pamena, su V. G. apie baltarusius nekalbėjo. Dar 2005 m. rugpjūčio 4 d. nuteistasis G. R. A. Š. pasakė, kad vyksta darbo reikalais į Rygą, o A. Š. jo paklausė, ar jis negalėtų iš Rygos paimti V. G. . V. G. jam telefonu nurodė atvažiuoti prie „Maxima“ aikštelės, ten buvo du žmonės, t. y. V. G. ir dar vienas. Juos iš Rygos atvežė į patalpas (duomenys neskelbtini), kur jie kažką darė, sakė, kad „kai pabaigs, paskambins“. V. G. paskambino vakare, apie 23 valandą ir paprašė jo parvežti antrąjį žmogų į Rygą, nes pastarajam ryte reikėjo būti darbe, sakė, kad už benziną sumokės. G. R. nuvežė tą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo - V. M. ,  į Rygą. Pinigų V. M. už darbą G. R. nemokėjo. 2005 m. rugpjūčio 9 d. G. R. išskrido į Londoną.

Nuteistojo G. R. teigimu, jis negalvojo, kad staklių pergabenimas, jų montavimas, derinimas ir „latvių“ bei „baltarusių“ vežimas į darbą ir iš darbo yra nusikalstama veikla, todėl nesislapstė, davė savo telefono numerį latviams ir baltarusiams. Galvojo, kad padeda A. Š. ruošiant stakles. Baltarusių M. I. ir A. S. parodymai teisingi - jis davė pastariesiems pinigų. A. Š. jo prašė apgyvendinti baltarusius ir duoti jiems pinigų, po to jam A. Š. tuos pinigus atidavė. Kadangi buvo dėkingas ir skolingas A. Š. už suteiktas paslaugas, todėl jam ir padėjo. Nei su V. G. , nei su A. Š. jis nekalbėjo apie tai, kad bus gaminamos cigaretės, kiek jų bus pagaminta, kur realizuota. Buvo atskiri A. Š. prašymai nuvežti žmones ir parvežti bei atskiras prašymas juos apgyvendinti. Tie prašymai susiję su žmonių nuvežimu į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), į Vilnių vežti žmonių A. Š. jo neprašė. Patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo du ar tris kartus. Ten matė stakles, 3 ar 4 juodus polietileninius maišus. Suprato, kad tuose maišuose buvo tabakas, nes jis buvo reikalingas staklių suderinimui. Patalpose dar buvo kartoninės dėžės, o banderolių jis nematė. Pagamintos produkcijos jis taip pat nematė, savo lėšų į A. Š. verslą jis nėra investavęs ir ateityje dalyvauti A. Š. versle jis neplanavo. Kai 2005 m. rugpjūčio 4 d. atvežė baltarusius, nuo to laiko į patalpas (duomenys neskelbtini) nebuvo užėjęs.  Žinojo, kad baltarusiai turi reguliuoti stakles, nes tą jam sakė V. G. . Kad reguliuojant įrengimus yra gaminamos cigaretės, įtarimas jam nekilo. Jam žinoma, kad cigarečių apyvarta yra licencijuojama. (duomenys neskelbtini) patalpose iškabintos licencijos cigarečių gamybai nebuvo. Kadangi jis A. Š. pažinojo kaip draugą, jam nebuvo pagrindo pastaruoju netikėti, kad veikla teisėta. Be to, A. Š. jam sakė, kad ruošia dokumentus licencijai, gegužės ar birželio mėnesį sakė, kad licenciją jau turi. Visi susitikimai su V. G. buvo tik A. Š. nurodymu.

Pastebėtina, kad nuteistojo G. R. kaltę padarius inkriminuotas veikas taip pat patvirtina ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, kuriuose užfiksuoti G. R. , A. Š. bei kitų asmenų telefoniniai pokalbiai. Šie pokalbiai, jų turinys sugretinus su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei liudytojų parodymais patvirtina aplinkybę, kad G. R. suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ir stengėsi maskuoti pokalbių tikrąją prasmę, vengdami tiesioginių pokalbių apie gabenamą cigarečių gamybos įrangą. Taip pat šie pokalbiai patvirtina bendrus nuteistųjų veiksmus. Iš 2005 m. kovo 15 d., 10.15 val. telefoninio pokalbio tarp A. Š. ir G. R. matyti, kad G. R. skambina A. Š. ir nurodo, kad „reik dar susitikt“, A. Š. pritaria „tai būtinai (keiksmažodis) viską sustrateguosim“. G. R. patikina: „aš jau viską tą darau“. Abu tikslina laiką dėl rytojaus, G. R. klausia „nu rytoj kelintai maždaug valandai, taip iš ryto vis tiek?“, A. Š. atsako „nu tai reik dešimtai valandai“, G. R. pritaria „dešimtą kad ten, tai viskas, aš tada organizuoju“, A. Š. atsako „Kužiuose pasitiks tenai jį, nusiveš ir viskas žinai“. G. R. : „nu, o vienuoliktą čia kažkur“. A. Š. pritaria: „nu, nu“. G. R. užbaigia pokalbį: „nu tai gerai, aš tą organizuoju ir tada susitinkam“. 2005 m. kovo 15 d., 21.08 val. G. R. skambina A. Š. ir nurodo „nu viskas tvarkoj“. A. Š. pasitikslina „ai tai gerai, tada dešimtą valandą, ar ne?“, G. R. patvirtina „jo dešimtą prie ženklo“. 2005 m. kovo 16 d., 10.31 val. A. Š. skambina į D. B. telefoną ir  nurodo „girdi tu įdėk ten tą vieną žinai dar tas kur yra tas kur tampyt, žinai“, „tą (keiksm.) žinai, kur nu (keiksm.) tą kur su rankom vežt tą žinai vieną“, atsakymas A. Š. „ai tą tokį liftiorą tą“, A. Š. patvirtina „tą liftiorą nu įmesk“. 2005 m. kovo 16 d., 10.45 A. Š. skambina G. R. ir klausia „girdi, ar tu ten vietoj“, G. R. atsako: „aš jau važiuoju va dabar, va“, A. Š. nurodo „ten palauk, tada tenai paskui dar pasiimsi tenai atvažiuos, aš pasakysiu kur pasiimt, žinai, ten tokį, paskui ten dar tokius „šūdus“ iškrausi dar, žinai, supranti?“, G. R. atsako, kad supranta, A. Š. patikslina „nu ten taip neiškrausi, ten atvažiuos dar irgi su tais (keiksm.) tais nu žinai ten tuos „telferiukus“, žinai, atveš, supranti“. 2005 m. kovo 16 d., 10.59 A. Š. skambina į H. B. telefoną: „iš Serbentų gatvės pasisuk, Serbentų gatve tiesiai važiuok ir Pramonės sankryža kai yra, pasisuk ant Pabalių ir sustok, gerai“, telefonu atsakoma: „aha, aš oranžinis“. Po to A. Š. G. R. ir į H. B. telefoną Nr. 37068723909 nurodo abiem laukti prie kartingų trasos. 2005 m. kovo 16 d., 11.25 A. Š. skambina į H. B. telefoną Nr. 37068723909 ir nurodo “Geniuk, girdi, va dabar privažiuos prie tavęs ir paskui jį važiuok tada, žinai“, A. Š. klausiama „tas šviesus, ar ne?“, A. Š. patvirtina „nu va dabar jis atvažiuos ten tiesiai, tu paskui jį važiuok, žinai, į dešinę pasisukęs ir viskas“. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie pokalbiai patvirtina, G. R. parodymus, kad jis lydėjo H. B. vairuojamą automobilį ne į kartingų trasą, esančią Bačiūnų g. 27, o  toliau, t. y. iki (duomenys neskelbtini). 2005 m. kovo 16 d., 13.06 A. Š. skambina G. R. ir klausia „girdi, ar į vidų neįsivarėt“, G. R. atsako „į koridorių įsivarėm, žinok, dabar viską reik ten neįmanoma įsukt, reik žinai atkraustyt ten, bet jau koridoriuj viskas, viskas tvarkoj“. Šis pokalbis patvirtina, kad cigarečių gamybos įrenginiai 2005 m. kovo 16 d. buvo pervežti į (duomenys neskelbtini) patalpas ir yra jų viduje. Pastebėtina, kad liudytoja S. N. parodė, jog turi savo įmonę, kuri teikia transporto paslaugas. Taip pat parodė, jog buvo užsakymas pas “medžio apdirbėjus“, įsikūrusius Bačiūnų gatvėje, netoli jos gyvenamosios vietos, pervežti stakles. Liudytoja į nurodytą vietą išsiuntė raudonai mėlynos spalvos transporto priemonę „Scania“, kurią vairavo vairuotojas V. Ž. . Taip pat išsiuntė kraną kroviniui iškelti. Pervežimas nebuvo įformintas, kadangi klientas neatvažiavo ir neišrašė sąskaitos (t. 24, b. l. 144 - 145). Kolegijos nuomone, tai, kad S. N. įmonėje dviejų automobilių (sunkvežimio ir krano) nuoma nebuvo įforminta jokiais dokumentais, nebuvo jokių krovinio gabenimo dokumentų, taip pat patvirtina, kad niekas iš bendrininkų nenorėjo paviešinti savo duomenų ir įrenginių gabenimo procesas vyko slaptai.

Kolegija konstatuoja, kad aukščiau paminėtų asmenų parodymai, taip pat telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, patvirtina aktyvų nuteistojo G. R. dalyvavimą organizuojant pasirengimą neteisėtai cigarečių gamybai. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad G. R. rūpinosi patalpų remontu, cigarečių gamybos linijos pervežimu į patalpas esančias (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vėliau rūpinosi šios linijos remontu apgyvendindamas šią liniją remontuojančius darbininkus, teikdamas jiems remontui reikalingus įrankius, taip pat rūpindamasis jų maitinimu ir kitais buitiniais reikalais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo G. R. vaidmuo, inkriminuotų nusikalstamų veikų daryme nepasibaigė ir po to, kai V. G. , K. M. , A. N. baigė remontuoti liniją. Iš pastarųjų asmenų parodymų matyti, kad vykdyti tolesnei neteisėtai cigarečių gamybai buvo ieškomi darbininkai, t. y. G. R. jiems siūlė toliau dirbti su cigarečių gamybos linija, o šiems atsisakius buvo aktyviai ieškomi kiti darbininkai. Iš V. G. parodymų matyti, kad jis buvo paprašytas surasti darbininkus, kurie mokėtų dirbti su minėta linija. Tokiu būdu V. G. surado A. S. ir M. I. . Pastarųjų liudytojų parodymai taip pat patvirtina aktyvų nuteistojo G. R. vaidmenį darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perkaityti A. S. ir M. I. , kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2005 m. rugpjūčio 12 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. A. S. parodė, kad 2005 m. liepos mėnesį jam paskambino vyriškis vardu V. ir pasiūlė važiuoti į Lietuvą suderinti kažkokią įrangą, už darbą pasiūlė 200 eurų. Tokį pat pasiūlymą gavo ir jo draugas M. I. . 2005 m. rugpjūčio 3 d., apie 22 val., traukiniu atvažiavo į Vilnių, kur juos sutiko ir atvežė į Šiaulius G. baltos spalvos automobiliu „Jeep“. G. atvežė į butą, kur pernakvojo ir kitą dieną po pietų G. nuvežė į kažkokį cechą, kur dar buvo R. ir A.. Jie su M. I. turėjo paleisti įrenginius ir padaryti taip, kad įrenginiai dirbtų be sustojimo, kad pagamintų kuo daugiau cigarečių. Iki sulaikymo pagamino apie 30 - 40 dėžių cigarečių, kurios buvo laikomos kitoje patalpoje. Banderolės buvo rusiškos. Pritrūkus tabako, baltu mikroautobusu jo atvežė R.. Apie gamybos nelegalumą su niekuo nekalbėjo, nes ir taip buvo aišku. G. davė pinigų pietums (t. 6, b. l. 95 - 96). M. I. parodė, kad su draugu A. S. , telefonu pasiūlius V., 2005 m. rugpjūčio 3 d., apie 22 val. iš Minsko traukiniu atvyko į Vilnių, kur juos sutiko ir atvežė į Šiaulius G. baltos spalvos automobiliu „Jeep“ ir apgyvendino bute. Kitą dieną G. pasakė, kad turi atvažiuoti V., ir po pietų nuvežė į darbo vietą ir pasakė, kad „tuos įrenginius reikės paruošti darbui“. Tą dieną V. neatvažiavo. V. su kitų asmeniu atvažiavo sekančią dieną ir sureguliavo daviklį. Jie pagamindavo apie 10 - 15 dėžių cigarečių „Prima“ pakelių per dieną. Kai juos 2005 m. rugpjūčio 11 d. sulaikė, buvo pagaminta apie 50 dėžių po 640 pakelių kiekvienoje. A. dirbo prie aparato, kuris klijavo banderoles, o R. viską dėliojo, nešiojo dėžes. Jie suprato, kad čia jiems vadovauja R.. Tabaką į patalpas baltu mikroautobusu „Citroen“ atvežė taip pat R. (t. 6, b. l. 29 - 31).

Nuteistojo G. R. , o taip pat ir kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų kaltę taip pat patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš 2005 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) esančiose gamybinės paskirties patalpose rasta ir paimta: 50 dėžių su cigarečių pakeliais „Prima“ (rusiškos raidės), 64 polietileniniai maišai su medžiaga, turinčia tabako kvapą, mėlynas segtuvas, ruda piniginė, automobilio užvedimo rakteliai, 4 mobilaus ryšio telefonai, kartoninių dėžių ruošiniai, cigarečių pakelių ruošiniai, kartoninės dėžės su popieriaus juostų rulonais, 2 juodos dėžutės su užrašu „Tabacco Band 98001-862“, 2 įrankiai su pritvirtintais lipnių juostų rulonais, banderolių „Rosija“ (rusiškos raidės)  ruošiniai, 9 dėžutės su nesupakuotomis cigaretėmis, 3 karučiai, įrenginys iš trijų dalių su jungtų transportinėmis juostomis, iš transporterinių juostų išimtos cigaretės, cigarečių pakeliai, banderolių ruošiniai, plastikiniai maišai su sugadintomis cigaretėmis (t.1, b.l. 13-15).

Iš 2005 m. rugpjūčio 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) esančiose gamybinės paskirties patalpose apžiūrėti: 12,70 m ilgio ir 5,80 m pločio patalpa su kolonomis, kurios sienos apdėtos baltos spalvos izoliacine medžiaga, langai apkalti plėvele, įrenginiai galimai skirti cigarečių gamybai, kuriuos sudaro trys mechanizmai (tame tarpe įrenginys „Mark 8 30923 Redbuild“), tarpusavyje sujungti transporterinėmis juostomis, atliekų surinkimo įrenginys; valdymo pultas ir sensorinis valdymo pultas, elektros varikliai, pakavimo įrenginys, prie įrenginių yra raudonų dažų dėžutė bei klišė, kuri ant popieriaus palieka užrašą „Prima“ (rusiškos raidės), cigarečių popieriaus rulonai, cigarečių pakelių ruošiniai „Prima“ (rusiškos raidės), banderolės su užrašu „Rosija“ (rusiškos raidės), klijai, kartoninės dėžės (t. 1, b. l. 18 - 36).

Iš 2005 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2005-08-11, laikotarpiu nuo 16.30 val. - 17.30 val., Šiaulių m.VPK KP ONTT, bendradarbiaudama su Muitinės kriminalinės tarnybos Šiaulių skyriaus pareigūnais, atliko asmenų sulaikymo operaciją, kurios metu Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) esančiose gamybinės paskirties patalpose sulaikyti R. K. , A. K. , A. S. ir M. I. , taip pat rasta cigarečių gamybos įranga ir cigarečių gamybos priemonės bei žaliavos (t. 1, b. l. 4).

Iš 2005 m. rugsėjo 22 d. daiktų, rastų 2005 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, apžiūros protokolo matyti, kad kartoninėje dėžėje yra banderolių ruošiniai surišti po 800 vnt., viso yra 176000 vnt. banderolių ruošinių su užrašais rusų kalba  „Specialnaja marka tabačnyje izdelja“, „Rosija“, „3B“,“Goznak“, „MPFG“, skaičiai 770941, ir atitinkamais septyniaženkliais numeriais, mėlynos spalvos segtuvas, 150 lapų su užrašu „ITM Mark-8 Instruktion Manual“, 5 kartoninės dėžės po 20 popieriaus juostų rulonų, 4 atskiri rulonai  popieriaus – viso 54 rulonai, 1 kg talpos butelis su užrašu „lipalas“ universalūs klijai, 1 kartoninė dėžė su cigarečių pakelių ruošiniais su užrašu „Cigarety Prima Nevo (rusų kalba) 15 000 vnt. Ruošinių, 50 kartoninių dėžių, kuriuose yra 640 pakelių cigarečių „Prima“ rusiškomis banderolėmis, banderolių numeriai nuo 3437000 iki3437999, viso 32 000 pakelių, kartoninių dėžių ruošiniai viso 1100 vnt., medinis padėklas, kuriame supakuoti cigarečių pakelių ruošiniai su užrašu „Sigarety Prima“, viso 6250 vnt. Ruošinių, 3 rankiniai keltuvai ir kt. (t. 1, b. l. 38 - 39).

Iš 2005 m. rugpjūčio 25 d. tabako svorio nustatymo protokolo matyti, kad 64 maišuose, rastuose 2005 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, apžiūros metu medžiagos, turinčios tabako kvapą, bendras  svoris yra 1214,152 kg., o atskaičius maišų svorį-1196,488 kg.

Iš 2005 m spalio 27 d. specialisto išvados Nr. 11-3138 (05) matyti, kad tirti pateikta augalinės kilmės medžiaga, paimta 2005-08-11 iš patalpos (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, yra susmulkintų tabako (Nicotiana L.) lapų su lapkočiais mišinys (t. 1, b. l. 83 - 84).

Iš 2005 m. gruodžio 12 d. Šiaulių teritorinės muitinės rašto „Dėl cigarečių ir tabako muitinio įvertinimo“ matyti, kad 32 000 pakelių cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 72 107,- litai, o 1196,488 kg  tabako bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 380314,37 litų (t. 1, b. l. 79).

Iš 2006 m. sausio 23 d. specialisto išvados Nr. 11Š-379 (05) matyti, kad tirti pateiktos banderolės su užrašais rusų kalba  „Specialnaja marka tabačnyje izdelja“, „Rosija“, „3B“,“Goznak“, „MPFG“, skaičiai 770941, paimtos 2005-08-11 iš patalpos (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, yra išspausdintos spaustuviniu plokščiosios spaudos būdu, tačiau ne pagal banderolių spausdinimo reikalavimus ir yra netikros (t. 1, b. l. 88 - 89).

Iš 2005 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateikta įranga, sudaryta iš garintuvo (modelis Mark-8), cigarečių pakavimo įrengimo ir mokestinio antspaudo aplikatoriaus, yra naudojama cigarečių gamybai ir pakavimui. Apytikrė visos įrangos linijos vertė 150 000 Eurų (garintuvas, pakavimo įrengimas ir mokestinio antspaudo aplikatorius). Šios įrangos gamybos greitis yra nuo 2000 iki 2500 cigarečių per minutę (ekvivalentiškai nuo 100 iki 150 pakelių per minutę). Nurodyta, kad rastos (konfiskuotos) cigaretės galėjo būti gaminamos minėta įranga, nes tai patvirtina klijų pavyzdžio palyginimas ir kitos fizinės charakteristikos. Įranga buvo atstatyta kompanijos „International Tabaco Machinery“ Olandijoje, pagal ITM duomenis įranga buvo parduota (modelis Mark-8) 1999-01-14 cigarečių gamintojams Rusijoje, važtaraštis, sąskaita – faktūra išsiųsta į Austriją (t. 1, b. l. 97 - 112).

Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes, kad gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, teisėsaugos organų atvykimo metu, t. y. 2005 m. rugpjūčio 11 d., be jokių dokumentų buvo laikoma ir naudojama cigarečių gamybai didelės vertės akcizais apmokestinama prekė - tabakas, taip pat laikoma didelės vertės akcizais apmokestinama prekė – cigaretės, be to, neteisėtai, be licencijos, stambiu mastu vyko verslas - buvo gaminamos cigaretės “Prima” (rusiškos raidės), buvo laikomas didelis prekių (cigarečių pakelių) kiekis pažymėtas svetimu prekės ženklu “Prima”, taip pat rastas didelis kiekis cigarečių pakelių ruošinių, pažymėtų “Prima” ir Prima Nevo” (rusiškos raidės), ant cigarečių pakelių buvo priklijuotas didelis kiekis suklastotų rusiškų banderolių, taip pat rastas didelis kiekis suklastotų rusiškų banderolių, rasta įranga ir priemonės cigarečių gamybai stambiu mastu.

Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtus bei kitus pirmosios instancijos teisme išsamiai ir visapusiškai ištirtus įrodymus daro išvadą, jog apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. G. , K. M. , A. N. (iš dalies ir R. K. ) parodymai patvirtina, kad G. R. veikdamas su A. Š. ir A. V. , kaip inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatoriai, kartu su V. G. , K. M. , A. N. , R. K. , taip pat asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas, su trimis asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas bei nenustatytais asmenimis, sudarė organizuotą grupę ir organizuota grupe neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės ir komercinės veiklos, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisėtai laikė ir realizavo didelį kiekį suklastotų banderolių, neteisėtai naudojo svetimą prekių ženklą pažymėdami juo didelį prekių kiekį, t. y. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 204 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 224  straipsnio 2 dalyje.

Nuteistojo G. R. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes iš byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų matyti, kad jis suvokė, jog kartu su A. Š. , A. V. , V. G. , A. N. , K. M. , R. K. veikdami organizuota grupe stambiu mastu neteisėtai imasi ūkinės ir komercinės veiklos (tabako gaminių gamybos tikslu šiuos gaminius realizuoti, neturėdami licencijos tabako gaminių gamybai) ir taip veikti norėjo t. y. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Baudžiamojo įstatymo prasme, veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalies požymius, jei ūkinė, finansinė ar komercinė veikla vykdoma neteisėtai, stambiu mastu ar versliškai, nepriklausomai nuo to, ar iš tos veiklos buvo gautos pajamos, ar pelnas (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Kolegija atmeta nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentus, kad apygardos teismas netinkamai aiškino BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą sąvoką "imtis", konstatuodamas, kad ši sąvoka suprantama, kaip pradėjimas veikti, dirbti atitinkama linkme. Nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad pasiruošimas ūkinei - komercinei veiklai (patalpų parinkimas, jų paruošimas, įrenginių įsigijimas, jų paruošimas, žaliavų įsigijimas, o taip pat dokumentacijos, reikalingos licenzijai gauti paruošimas bei jos gavimas), galėtų būti vertinamas, kaip pradėjimas veikti, dirbti atitinkama linkme, ką ir konstatavo apygardos teismas, tačiau tokie veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami, nes tokie veiksmai neuždrausti įstatymo.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2004 m. gruodžio mėnesį nenustatyti organizuotos grupės nariai buvo įgiję cigarečių gamybos įrangą - garintuvą (modelis Mark-8), cigarečių pakavimo įrengimą “Puč”, kitus smulkesnius įrenginius. V. G. ir K. M. patvirtino, kad būtent 2005 m. sausio 4 d., jiems susitikus su A. Š. , A. V. ir G. R. kavinėje netoli Joniškio buvo susitarta imtis nelegalaus cigarečių gamybos verslo stambiu mastu, nes buvo sutarta ne tik dėl turimos cigarečių gamybos įrangos suremontavimo, bet ir jos „pajungimo“, dėl šios įrangos pervežimo į gamybai tinkamą vietą, o organizuotos grupės nariai pasiskirstė darbais ir uždaviniais bendram tikslui pasiekti. Tai, kad buvo imtasi neteisėtos veiklos ir ši veikla buvo pradėta vykdyti, patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad buvo atlikti ne tik nuteistojo apeliaciniame skunde minėti pasirengimo licencijuotai veiklai veiksmai. Iš 2005 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) esančiose gamybinės paskirties patalpose rasta ir paimta: 50 dėžių su cigarečių pakeliais „Prima“ (rusiškos raidės), 64 polietileniniai maišai su medžiaga, turinčia tabako kvapą (t.1, b.l. 13-15). Akivaizdu, kad mažiausiai toks kiekis cigarečių buvo realiai pagamintas. Ši aplinkybė paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad buvo tik rengiamasi licencijuotai veiklai, ir turėjo būti gauta licencija. Be to, byloje nustatyta, kad prekės ženklas „Prima“ panaudotas neteisėtai. Pastebėtina ir tai, kad iš 2005 m. rugsėjo 22 d. daiktų, rastų 2005 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, apžiūros protokolo matyti, jog kartoninėje dėžėje yra banderolių ruošiniai surišti po 800 vnt., viso yra 176000 vnt. banderolių ruošinių su užrašais rusų kalba  „Specialnaja marka tabačnyje izdelja“, „Rosija“, „3B“,“Goznak“, „MPFG“, skaičiai 770941, ir atitinkamais septyniaženkliais numeriais (t. 1, b. l. 13 - 15). Iš 2006 m. birželio 23 d. specialisto išvados Nr. 11Š-379 (05) matyti, kad tirti pateiktos banderolės su užrašais rusų kalba „Specialnaja marka tabačnyje izdelja“, „Rosija“, „3B“, “Goznak“, „MPFG“, skaičiai 770941, paimtos 2005 m. rugpjūčio 11 d. iš patalpos (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste, yra išspausdintos spaustuviniu plokščiosios spaudos būdu, tačiau ne pagal banderolių spausdinimo reikalavimus ir yra netikros (t. 1, b. l. 88 - 89). Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad cigaretės buvo ruošiamos žymėti netikromis banderolėmis.

Be to, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nors G. R. teigė tikėjęs, jog A. Š. yra susitvarkęs arba baigia tvarkytis dokumentus (tame tarpe licenciją) dėl cigarečių gamybos, teisme pats nurodė, kad licencijos jis niekada nematė. Visų pirma pastebėtina, kad nuteistųjų nurodyta licencija buvo gauta UAB „Tobara“ vardu. Tačiau iš liudytojų D. B. , R. B. , G. O. , R. N. , K. K. parodymų matyti, kad UAB “Tobara”, kurios akcininku 2005 m. buvo A. Š. ir kurios įstatuose buvo numatyta viena iš veiklų - tabako gaminių gamyba, savo patalpose cigarečių gamybos nevykdė, o Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos išduotoje licencijoje buvo numatyta, kad tokia veikla leidžiama tik adresu Varčiulių g. 3A, Verbūnų kaime Šiaulių r. (t.1, b.l. 176-198). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. R. teisme pats patvirtino, kad jau apie 2005 m. vasario mėnesį jis su A. Š. susitarė dėl į Lietuvą atvyksiančių žmonių apgyvendinimo jo bute, apžiūrėjo gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose bus statomos staklės, aptarė, kad reikalingas patalpų remontas, kad reikės „pakabinti šviestuvus, išlyginti grindis“. Nors jis teigė pradžioje manęs, kad patalpos ruošiamos tik staklių remontui. Tokie nuteistojo teiginiai pagrįstai įvertinti, kaip būdas palengvinti savo padėtį, nes nelogiška investuoti lėšas ir atlikti didelį patalpų remontą tik dėl kelių įrenginių remonto, neturint tikslo tas patalpas naudoti verslui. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. R. nuo 2005 m. gruodžio mėnesio žinojo, kad bus vykdomas nelegalus cigarečių gamybos verslas ir kartu su kitais nuteistaisiais organizavo nusikalstamą grupę bei vykdydamas nusikalstamos grupės susitarimu jam pavestas funkcijas, sutiko rūpintis atvykstančių asmenų apgyvendinimu, gamybinių patalpų remontu ir kitais klausimais.

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis “stambus  mastas” baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžtas, tai yra vertinamasis požymis. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad stambų verslo mastą šioje nusikalstamoje veikoje apibūdina, tai, jog šio verslo ėmėsi organizuota asmenų grupė, buvo įgyta specializuota, t. y. cigarečių gamybai ir įpakavimui skirta palyginti brangi įranga, kurios vertė apie 150 000 eurų,  dideli šios įrangos gamybos pajėgumai (nuo 2000 iki 2500 cigarečių per minutę, ekvivalentiškai nuo 100 iki 150 pakelių per minutę) (t. 1, b. l. 97 - 112), į organizuotą grupę įtraukti šios srities specialistai iš užsienio, t. y. Latvijos ir Baltarusijos, specialiai gamybai išnuomotos ir pritaikytos  patalpos, įgyti dideli kiekiai tabako, cigarečių popieriaus, suklastotų banderolių, cigarečių pakelių ruošinių, dėžių cigaretėms pakuoti ir kt.

Taip pat nuteistojo G. R. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, nes iš byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų matyti, kad jis suvokė, jog veikdamas organizuota grupe su A. Š. , A. V. , V. G. , K. M. , A. N. , R. K. neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu “Prima” (rusiškos raidės) pažymi didelį prekių kiekį (32000 vienetų cigarečių pakelių), numatė, kad dėl tokių bendrų jų veiksmų gali atsirasti didelė žala ir nors padarinių nedetalizavo, tačiau jų siekė, t. y. nuteistieji darydami šią nusikalstamą veikė tiesiogine tyčia.

Šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis “didelis kiekis” baudžiamajame įstatyme neapibrėžtas, tai yra vertinamasis požymis. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai 32000 vienetų cigarečių pakelių, neteisėtai pažymėtų prekių ženklu „Prima“ (rusiškos raidės), vertino kaip didelį kiekį. Pastebėtina, kad BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl inkriminuojant šią nusikalstamą veiką būtina įrodyti, jog dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta didelė žala. Pirmosios instancijos teismas dėl šio objektyviojo nusikalstamos veikos požymio nuosprendyje nepasisakė. Kolegija, konstatuoja, kad BK 204 straipsnio dispozicijoje numatyta didelė žala gali būti turtinio ir neturtinio pobūdžio. Šiuo atveju iš byloje esančio UAB „Philip Morris Lietuva“ civilinio ieškinio matyti, kad neteisėtais nuteistųjų veiksmais padaryta 8360,70 Lt turtinė žala, kuri nesiekia BK 212 straipsnio 1 dalyje numatytos didelės turtinės žalos ribos (150 MGL). Visgi teisėjų kolegijos manymu, vertinant padarytą žalą, kartu turi būti įvertinama tiek turtinio, tiek neturtino pobūdžio žala. Nors šiuo atveju UAB „Philip Morris Lietuva“ padaryta turtinė žala nelaikytina didele BK 204 straipsnio prasme, visgi būtina atkreipti dėmesį ir į neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju atsižvelgiant į minėto prekės ženklo paplitimą, padarytos nusikalstamos veikos apimtį, darytina išvada, kad buvo sumenkinta įmonės reputacija ir prestižas, todėl UAB „Philip Morris Lietuva“ padaryta didelė neturtinė žala.

Taip pat kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. R. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 224 straipsnio 2 dalį, nes iš byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų matyti, kad jis suvokė, jog veikdamas organizuota grupe su A. Š. , A. V. , V. G. , K. M. , A. N. , R. K. , gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, laiko didelį kiekį - apie 208 000 vnt. suklastotų banderolių su užrašais rusų kalba „Specialnaja marka tabačnyje izdelja“, „Rossija“, „3B“, “Goznak“, „MPFG“ 770941, pažymėtų atitinkamais septynių skaičių numeriais ir taip veikti norėjo t. y. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis “didelis kiekis” baudžiamajame įstatyme taip pat neapibrėžtas, tai yra vertinamasis požymis, tačiau kolegija sutinka su apygardos teismo argumentais, kad apytiksliai 208000 vienetų suklastotų banderolių laikytinas dideliu kiekiu BK 224 straipsnio 2 dalies prasme.

Nuteistojo G. R. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, nes iš byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų matyti, kad jis suvokė, jog veikdamas su A. Š. , A. V. , V. G. , K. M. , A. N. , R. K. organizuota grupe neteisėtai - pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1, 2.2 punktų reikalavimus, draudžiančius gabenti ir laikyti tabako gaminius nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, paženklintus suklastotomis banderolėmis, falsifikuotus tabako gaminius, įgyja, gabena ir laiko akcizais apmokestinamą prekę – smulkintą tabaką, kurio vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, be to, dalį šios akcizais apmokestinamos prekės – tabako naudoja pagamindami kitą akcizais apmokestinamą prekę – cigaretes, kurių vertė taip pat viršijo 250 MGL dydžio sumą bei visas šias cigaretes laikė gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, iki tabakas ir cigaretės 2005 m. rugpjūčio 11 d. buvo rasti ir išimti policijos pareigūnų ir taip norėjo veikti, t. y. šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nuteistiesiems, kaip organizuotos grupės nariams, inkriminavo nenustatyto kiekio, bet ne mažesnio kaip 1196,488 kg, 380 314, 37 litų vertės,  akcizais apmokestinamos prekės – smulkinto tabako įgijimą 2005 m. liepos 21 d., gabenimą iš nenustatytos vietos į gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, laikymą šiose patalpose, tabako panaudojimą kitos akcizais apmokestinamos prekės - didelio kiekio (32000 vnt., 72107 litų vertės) cigarečių pakelių „Prima“ (rusiškos raidės), kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, gamybai bei šių cigarečių laikymą minėtose gamybinėse patalpose, iki 2005 m. rugpjūčio 11 d., 16 val.

Tabako įgijimo, gabenimo, laikymo, naudojimo, o taip pat cigarečių laikymo faktus neginčytinai patvirtina šioje byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai, o kiekį ir vertę patvirtina 2005 m. rugpjūčio 25 d. tabako svorio nustatymo protokolas, iš kurio matyti, kad 64 maišuose, rastuose 2005 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, apžiūros metu, medžiagos, turinčios tabako kvapą, bendras svoris yra 1214,152 kg, o atskaičius maišų svorį - 1196,488 kg bei 2005 m. gruodžio 12 d. Šiaulių teritorinės muitinės raštas „Dėl cigarečių ir tabako muitinio įvertinimo“ (t. 1, b. l. 79), iš kurio matyti, kad 32000 pakelių cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 72107 litų, o 1196,488 kg tabako bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 380314,37 litų. Pažymėtina, kad 250 MGL 2005 metais sudarė  31250 Lt.

Kolegija atmeta nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentus, kad A. K. , A. S. , M. I. , V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teismas neturėjo galimybės patikrinti ir to nepadarė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. K. ir V. M. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, tam, kad patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. šiuo konkrečiu atveju A. K. parodymais patikrinti nuteistojo R. K. parodymai bei kitos faktinės bylos aplinkybės, o V. M. parodymais patikrinti V. G. parodymai. Taigi iš esmės A. K. ir V. M. parodymais nuteistojo G. R. kaltė nėra grindžiama. Liudytojai M. I. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir pirmosios instancijos teisme jų parodymai perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir BPK 246 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal teismų praktiką asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, perskaitęs liudytojų M. I. ir A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagrįstai jais rėmėsi, nes jie atitiko įrodymams keliamus liečiamumo, leistinumo, patikimumo reikalavimus (kasacinė nutartis 2K-28/2010). Nuteistojo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu šių asmenų duoti parodymai nėra patikimi, nes A. K. davė parodymus pagal A. Š. sukurtą versiją bei kad visi asmenys turėjo tikslą jį apkalbėti siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju niekuo nepagrįsti.

Taip pat atmetami nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija byloje nustatytą bendrininkavimo formą - organizuotą grupę. Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytai veikai, organizuotos grupės požymiai konstatuojami vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus konstatuotų faktų visumą, nustatyta, jog G. R. veikė kartu su A. V. , A. Š. , V. G. , R. K. , K. M. bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuos asmenis sutelkė į grupę A. V. ir A. Š. , kurie kartu su G. R. jai vadovavo, taip pat koordinavo veiklą, konkretiems grupės nariams skirstė užduotis ir vaidmenis, būtinus nusikalstamų veikų padarymui. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo. Apygardos teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti nuteistojo G. R. nusikalstami veiksmai atsižvelgiant į jo vaidmenį bendroje veikloje su kitais nusikalstamas veikas dariusiais asmenimis. Apeliantas neteisus teigdamas, kad šioje byloje organizuota grupė įrodinėjama vien tik V. G. ir K. M. parodymais. Kolegijos sutinka su apygardos teismo išvada, kad organizuotos grupės pastovumą ir tamprų vidinį ryšį organizuojant, koordinuojant ir darant nusikalstamas veikas patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. tiek G. R. apeliaciniame skunde paminėtų V. G. ir K. M. parodymai, tiek A. N. , iš dalies G. R. parodymai, taip pat teismo posėdyje perskaityti A. K. , kurio atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas jam mirus, parodymai,  A. S. , M. I. , V. M. , kuriu atžvilgiu bylos išskirtos, parodymai, akistatų protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti duomenys apie dažnus ir pastovius kaltinamųjų tarpusavio ryšius, jų ryšius su kitais bendrininkais ir kitais asmenimis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mėnesio A. Š. , A. V. , V. G. , G. R. , nuo 2005 m. sausio 4 d. A. Š. , A. V. , V. G. , G. R. , K. M. , o vėliau, priklausomai nuo prisijungimo prie organizuotos grupės momento, ir kitų asmenų, t. y. A. N. ir R. K. , veiksmai buvo nukreipti kelių nusikaltimų darymui, buvo planuojami ir koordinuojami organizatorių A. Š. , A. V. ir G. R. , buvo aptarti nusikalstamų veiksmų planai, buvo pasiskirstyta konkrečiais darbais, per G. R. ir V. G. buvo duodami konkretūs nurodymai nusikalstamų veikų tiesioginiams vykdytojams - A. N. , K. M. , R. K. bei kitiems asmenims, kurių atžvilgiu tyrimas nutrauktas bei išskirtas, taip pat tyrimo nenustatytiems asmenims.

G. R. nepagrįstai teigia, kad nuosprendis grindžiamas tokiais V. G. ir K. M. parodymais, kurių jie nedavė, nes jie apklausų metu nenurodė, jog būtų girdėję nuteistąjį tariantis su susitikimo kavinėje prie Joniškio dalyviais imtis cigarečių gamybos verslo stambiu mastu turint tikslą realizuoti pagamintą produkciją, nenurodė, kad A. Š. ir A. V. jiems girdint, būtų tarpusavyje ar su jais taręsi imtis cigarečių gamybos verslo stambiu mastu turint tikslą realizuoti pagamintą produkciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors tiesioginio žodinio susitarimo V. G. ir K. M. negirdėjo, tačiau aptartų įrodymų visuma, bei byloje nustatytų įvykių seka paneigia tokius nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentus. Iš šių asmenų parodymų bei kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad nuteistasis G. R. dalyvavo visų paminėtų asmenų bendro pokalbio metu, tuoj pat po pokalbio vežė juos apžiūrėti cigarečių gamybos liniją, organizavo linijos pervežimą į kitas patalpas bei jos remonto darbus, siūlė V. G., K. M. ir A. N. toliau dirbti su minėta linija, vėliau rūpinosi specialistų iš Baltarusijos pristatymu. Visos šios aplinkybės, kolegijos nuomone patvirtina, kad G. R. suvokė, jog kaip organizatorius veikia organizuotos grupės veikloje ir su tuo sutiko.

Nuteistasis G. R. teigia, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą K. M. ir A. N. ir V. G. turėjo ypatingą, išskirtinę padėtį, nes iš jų ir valstybinio kaltintojo tarpusavio santykių, matėsi, jog juos palaiko valstybinis kaltintojas. Todėl mano, kad būtent dėl šių aplinkybių minėti asmenys buvo suinteresuoti duoti tendencingus ir melagingus parodymus. Kolegija atmeta tokius nuteistojo teiginius. BK 391 straipsnis numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, kurie aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad valstybinis kaltintojas prašo tokių asmenų atžvilgiu taikyti šį BK straipsnį bei tai, kad paminėti asmenys pasinaudojo šia galimybe ir padėjo atskleisti visos organizuotos grupės narių padarytas nuskalstamas veikas, negali būti vertinama, kaip aplinkybė rodanti, kad jie davė tendencingus ir melagingus parodymus.

Motyvai dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 202  straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.), BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 224 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį naikintina ir vadovaujantis BK 391 straipsniu ir 327 straipsnio 2 punktu byla šio asmens atžvilgiu nutrauktina.

BK 391 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos atleisti asmenį, įtariamą ar kaltinamą dalyvavus organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausius nusikalstamam susivienijimui, nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šios sąlygos yra: 1) asmens prisipažinimas dalyvavus darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausius nusikalstamam susivienijimui, 2) aktyvus padėjimas atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, 3) aplinkybių, nurodytų BK 391 straipsnio 2 dalyje, nebuvimas. Esant visoms nurodytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, kad procesas gali būti užbaigtas neskiriant įtariamajam (kaltinamajam) bausmės, o atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą tam asmeniui nutraukti. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kad asmuo duoda parodymus apie jo ir bendrininkų nusikalstamas veikas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį gali būti tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. Be to, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti priimtas tik tais atvejais, kai tokiu sprendimu būtų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (kasacinė byla Nr. 2K–395/2007).

Pareiga vertinti, ar duodančio parodymus kaltinamojo pateikiama informacija laikytina aktyviu padėjimu atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas ir ar atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nebus iškreipta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso paskirtis, tenka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, kurie nustato faktines bylos aplinkybes, vertina kiekvieno įrodymo reikšmę ir įrodymų visumą. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, atleisdamas K. M. ir A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, be pagrindo analogiško sprendimo nepriėmė nuteistojo V. G. atžvilgiu. Kolegijos nuomone, šiuo atveju buvo visos BK 391 straipsnyje numatytos sąlygos priimti tokį sprendimą. Visų pirma pastebėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. G. prisipažino dalyvavęs darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kolegija taip pat konstatuoja, kad V. G. aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbu įvertinti, kokią būtent informaciją savo prisipažinimu bei aktyvia pagalba teikė kaltininkas, kiek ji svarbi bylai, ar tokio asmens prisipažinimo iš esmės nesąlygojo byloje susiklosčiusios aplinkybės, kurios pagal savo esme paskatino asmenį prisipažinti bei būti aktyviam. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo V. G. parodymai iš esmės nekito viso proceso metu ir turėjo esminę reikšmę išaiškinant organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Jis atskleidė ne tik savo, bet ir kitų bendrininkų vaidmenis ir veiksmus darant nusikalstamas veikas. Būtent jo parodymais sutvirtinti kiti byloje surinkti įrodymai. Taigi, kolegijos nuomone, V. G. duodamas parodymus aktyviai padėjo byloje atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas bei nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra ta, kad neturi būti aplinkybių, nurodytų BK 391 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. G. atžvilgiu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės netaikytas iš esmės dėl to, kad jis pripažintas  vienu iš inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatorių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas nepagrįstai nuteistojo V. G. nusikalstamus veiksmus vertino kaip organizatoriaus. Kolegijos nuomone, bylos medžiaga tokios apygardos teismo išvados nepatvirtina. Nors V. G. pripažino dalyvavęs pradiniame etape suburiant organizuotą grupę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jo vaidmuo iš esmės apsiribojo tik cigarečių gamybos įrangos remontu, būtent už tai jam buvo mokami pinigai. Duomenų, kurie patvirtintų, kad jis iš nelegalaus cigarečių verslo būtų gavęs pajamas nėra. Taigi, konstatuotina, kad V. G. tyčia nebuvo nukreipta verstis neteisėta ūkine – komercine veikla, jis siekė gauti pajamas tik už įrangos remontą, nors ir suvokė, kad ši įranga vėliau bus panaudota neteisėtai ūkinei – komercinei veiklai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. iš esmės vykdė A. Š. ir kitų grupės narių nurodymus, buvo jų finansuojamas. Vien tai, kad jis tarpininkavo tarp A. Š. ir asmens, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, dėl tabako pristatymo bei nesugebėdamas vienas suremontuoti cigarečių gamybos liniją, papildomai į organizuotą grupę įtraukė A. N. , K. M. ir keletą asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas, negali būti vertinama, kaip pagrindas pripažinti jį nusikalstamų veikų organizatorium, jo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų vykdytojo vaidmenį.

Taigi, nustačius, kad nuteistasis V. G. nebuvo inkriminuotų nusikalstamų veikų organizatorius, konstatuotina, kad byloje yra visos būtinosios sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 391 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nutraukus nuteistajam V. G. bylą, taip pat panaikinamos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 202  straipsnio 1 dalį (2003-06-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.), BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 224 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos. Baudžiamojo poveikio priemonės V. G. netaikytinos.

Pastebėtina, kad tiek pirmosios , tiek apeliacinės instancijos teisme prokuroras taip pat prašė nuteistojo V. G. atžvilgiu taikyti BK 391 straipsnio nuostatas, be to prokuroras apeliaciniame skunde prašė švelninti šiam nuteistajam paskirtą bausmę. Taigi, aukščiau išdėstytais motyvais tenkinama prokuroro apeliacinio skundo dalis.

Kolegija atmeta nuteistojo V. G. apeliacinio skundo prašymą netenkinti UAB „Philip Morris Lietuva“ civilinio ieškinio. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad  byloje nustačius, jog A. Š. , A. V. , G. R. , R. K. , V. G. , K. M. , A. N. veiksmais UAB „Philip Morris Lietuva“ buvo padaryta 8360,70 Lt dydžio turtinė žala, ši žala ir palūkanos už priteisiamą sumą civiliniam ieškovui turi būti priteistos iš jų visų solidariai (CK 6.279 str.). Nors V. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo priteistinas ir iš jo, nes tarp jo padarytos nusikalstamos veikos  ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Be to, iš V. G. kartu su kitais nusikalstamose veikose dalyvavusiais asmenimis UAB „Philip Morris Lietuva“ naudai priteistos turėtos 5000 Lt išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti.

Motyvai dėl šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš apygardos  teismo nuosprendžio šalinama nuteistojo G. R. atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du pagrindus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą (kasacinė byla Nr. 2K-201/2007).

Kolegijos nuomone, apygardos teismas šiuo atveju nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis G. R. duodamas teisingus parodymus padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. R. bylai svarbius teisingus parodymus davė ne apie visas esmines faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir tik po to, kai teisme išklausė kitų, su teisėsaugos institucijomis aktyviai bendradarbiaujančių, jo bendrininkų V. G. , K. M. ir A. N. parodymus. Duodamas parodymus teisme G. R. taip pat vengė duoti parodymus apie tuos bendrininkus, apie kuriuos nebuvo surinkta įrodymų arba jo manymu, buvo surinkta nepakankamai įrodymų. Pavyzdžiui G. R. vengė duoti parodymus apie nuteistąjį A. V. jo vaidmenį nusikalstamų veikų organizavime. Tai iš dalies patvirtina operatyvinio sekimo protokolas iš kurio matyti, kad pervežant cigarečių gamybos įrangą betarpiškai dalyvavo ir A. V. , tokių faktinių aplinkybių G. R. nenurodė (t. 3, b. l. 181). Taigi, kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų pripažįstant šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savanoriško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas. Dėl tokių aplinkybių, kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti jog nuteistasis G. R. padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl neva netinkamai paskirtų bausmių nuteistiesiems A. Š. , A. V. , G. R. ir R. K. . Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, jas tinkamai individualizavo, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininkų asmenybes, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertino kitas reikšmingas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui aplinkybes ir vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais nuteistiesiems paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per švelnios ir neišeina už nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų ribų.

Kolegijos nuomone, prokuroras nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems, atskiroms BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytoms bausmę individualizuojančioms aplinkybėms suteikė išskirtinį prioritetą.

Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. Š. , apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkią ir tris nesunkias nusikalstamas veikas, buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius ir veikė aktyviais veiksmais,  taip pat teismas  atsižvelgė į tai, jog A. Š. anksčiau neteistas (t. 10, b. l. 11), dirba, turi verslą, policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 13), turi šeimą, augina tris vaikus, kurių du – mažamečiai, byloje nėra duomenų, kad nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. V. , teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkią ir tris nesunkias nusikalstamas veikas, buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius ir veikė aktyviais veiksmais, taip pat atsižvelgė į tai, jog A. V. anksčiau neteistas (t. 10, b. l. 144 - 145), dirba (t. 11(23), b. l. 112 - 113), policijos nuovados ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 147, t. 11(23), b. l. 114), yra vedęs (t. 11(23), b. l. 115), augina du mažamečius vaikus (t. 11(23), b. l. 116 - 117), byloje nėra duomenų, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę nuteistajam G. R. , teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkią ir tris nesunkias nusikalstamas veikas, buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius ir vykdytojas, veikė aktyviais veiksmais, taip pat atsižvelgė į tai, jog G. R. anksčiau nebuvo teistas (t. 9, b. l. 157), dirba, policijos nuovados, darbovietės, Šiaulių „Saulės“ Rotary klubo ir teniso klubo „Optimistas“ charakterizuojamas teigiamai (t. 9, b. l. 159), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 9, b. l. 159), yra vedęs ir turi du vaikus, duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apygardos teismas nustatė vieną nuteistojo G. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau kolegija mano, kad apeliacinės instancijos teismui iš nuosprendžio šią aplinkybę pašalinus, visgi nuteistajam G. R. paskirtoji bausmė (atsižvelgus į kitas nuteistajam palankias aplinkybes) nėra aiškiai per švelni ir atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistųjų A. Š. , A. V. , G. R. padarytos nusikalstamos veikos yra ekonominio (finansinio) pobūdžio, jų padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, nes neteisėtai įgytas tabakas, pagamintos cigaretės, cigarečių pakelių ruošiniai su neteisėtai panaudotais prekių ženklais, suklastotos rusiškos banderolės buvo paimti dar nespėjus jų realizuoti, t. y. paleisti į apyvartą. Dėl šių aplinkybių, o taip pat įvertinus šių nuteistųjų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, kolegija mano, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šių asmenų atžvilgiu bus pasiekti už padarytus nusikaltimus jiems paskyrus bausmes – baudas, savo dydžiu artimas šios bausmės vidurkiams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. , teismas atsižvelgė į tai, kad viena jo padarytų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o trys – nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino ir tai, kad jis buvo nusikalstamų veikų vykdytojas, kad jo vaidmuo nusikaltimų darymo metu buvo antraeilis, veiksmai buvo mažiau aktyvūs nei kitų bendrininkų, nusikalstamas veikas jis darė labai trumpą laiką – vos keletą dienų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. K. anksčiau neteistas (t. 10, b. l. 113), dirba (t. 11(23), b. l. 119 - 120), daugiabučio namo savininkų bendrijos charakterizuojamas teigiamai (t. 10, b. l. 59), turi mažametį vaiką (t. 11(23), b. l. 118), duomenų, kad jo atžvilgiu būtų atliekami ikiteisminiai tyrimai kitose bylose, nėra, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad R. K. padaryti nusikaltimai yra ekonominiai (finansiniai), pasekmių jie nesukėlė, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai R. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už padarytas nusikalstamas veikas bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu, t. y. baudas, savo dydžiu mažesnes nei šios bausmės vidurkiai.

Kolegija atmeta prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes neįvertino žalos, kurią buvo siekiama padaryti, dydžio bei neįvertino nuteistųjų kaltės formos ir rūšies. Priešingai nei teigia prokuroras, iš nuosprendžio matyti, kad parenkant nuteistiesiems skirtinos bausmės rūšį ir dydį buvo vertinama tiek nuteistiesiems palankių, tiek nepalankių aplinkybių visuma, tame tarpe ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis bei kaltės forma ir rūšis, nebuvo teikiamas prioritetas nė vienai iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Kaip jau minėta teismas atsižvelgė į realios žalos nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis padaryta nebuvo, iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad visa jų neteisėta veikla buvo kontroliuojama policijos pareigūnų ir nutraukta nespėjus pagamintos produkcijos realizuoti. Kolegijos nuomone, prokuroras nepagrįstai tvirtina, jog nustačius, kad padarant BK 1992 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką valstybei buvo siekiama nesumokėti ar buvo nesumokėta mokesčių, kurių suma viršija 250 MGL, kaltininkui turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė ir tik išskirtiniais atvejais turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis. Kolegijos nuomone, tokiu būdu prokuroras neadekvačiai aiškina BK 1992 straipsnyje įtvirtintos teisės normos sankciją. Išties, prokuroras teisus teigdamas, kad žalos dydis svarbus kriterijus nustatant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tačiau BK 1992 straipsnio sankcijoje tiek bauda, tiek terminuotas laisvės atėmimas numatyti kaip alternatyvios bausmės. Tiek vieną, tiek kitą teismas gali parinkti vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nė vienas iš šio BK  straipsnio 2 dalyje numatytas kriterijus (tame tarpe ir nusikalstamos veikos pavojingumas ar kaltės forma ir rūšis) neturi prioriteto prieš kitus kriterijus. Tuo tarpu iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad prašoma, kaip tik bausmę nuteistiesiems G. R. , A. V. , A. Š. , R. K. griežtinti atsižvelgus iš esmės tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei į kaltininkų kaltės formą ir rūšį. Kolegijos nuomone, tai prieštarautų susiklosčiusiai teismų praktikai ir neatitiktų baudžiamojo įstatymo reikalavimų.