Civilinė byla Nr. e2-1075-1178/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01226-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.1; 3.2.3.8 

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 21 d.   

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 622 straipsnio pagrindu,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant ieškovui Ž. J. (nuotoliniu būdu)  ir jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui (nuotoliniu būdu),

atsakovės vadovui M. A. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai BMW Motorrad Club Lithuania dėl avanso priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose priimtas ieškovo Ž. J. ieškinys atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) BMW Motorrad Club Lithuania, kuriuo prašoma priteisti ieškovui iš atsakovės 1000 Eur sumokėto avanso; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir žyminį mokestį; priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. kovo mėn. viename socialiniame tinkle ieškovas pastebėjo įrašą, kuriame buvo pateikta informacija apie Indonezijoje organizuojamą kelionę motociklais. Iš šio įrašo ieškovas suprato, kas įrašą paskelbęs asmuo M. A. atstovauja VšĮ BMW Motorrad Club ir ši įstaiga organizuoja kelionę. Susisiekęs su M. A. ir išreiškęs savo susidomėjimą dėl dalyvavimo kelionėje, ieškovui elektroniniu paštu buvo atsiųsta brošiūra. M. A. nurodė pervesti ieškovui 1000 Eur sumą, kaip avansinį mokėjimą už organizuojamą kelionę į VšĮ BMW Motorrad Club banko sąskaitą. M. A. nurodė, kad už šiuos pinigus bus nupirkti ir ieškovui atsiųsti lėktuvo bilietai, dengiamos kitos išlaidos. M. A. atsiuntė planuojamų skrydžių laiką, bet jokie bilietai nebuvo nupirkti ir atsiųsti ieškovui. Vėliau ieškovas sužinojo, kad VšĮ BMW Motorrad Club Lithuania nėra kelionių organizatorius ir šios kelionės neorganizuoja. Ieškovui nerimą sukėlė ar apskritai kelionė įvyks, nes atsakovas jokių veiksmų nevykdė, nepasirašė jokios sutarties su ieškovu, neatsiuntė jam lėktuvo bilietų, neteikė jokios tikslios informacijos, ieškovas nežinojo jokių kelionės detalių. Dėl to ieškovas susisiekė telefonu su M. A. ir, jam neišsklaidžius jokių abejonių, paprašė jo grąžinti VšĮ BMW Motorrad Club sumokėtus pinigus į jam priklausančią banko sąskaitą. M. A. tą padaryti atsisakė, nors nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėtų pinigų jis negrąžina pagrįstai. Ieškovas kreipėsi į atstovą, kuris atsakovui 2024 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė rašytinę pretenziją. Pretenzijoje buvo nurodyta sugrąžinti ieškovui sugrąžinti visą jo sumokėtą 1000 Eur sumą, tačiau pinigai ieškovui nebuvo grąžinti. Kadangi M. A. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių jo teisę pasilikti ieškovo sumokėtus pinigus, ieškovas prašo iš atsakovės jam priteisti 1000 Eur avansą.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, atsakovė nėra ta kelionių organizatorė, kuri numatyta pagal Turizmo įstatymą. Facebook paskyroje buvo paviešinta inciatyva keliauti su motociklais per Indoneziją, todėl tas, kas yra prijaučiantis tokio pobūdžio kelionėms, gali jungtis į grupę ir keliauti į Indoneziją. Kiekvienas minėto žygio dalyvis galėjo keliauti savarankiškai, be atsakovės pagalbos, tačiau paskirtą dieną reikėjo būti nurodytoje vietoje. Tam, kad žygio dalyviai būtų saugūs, atsakovė suderino su Indonezijoje gyvenančiu gidu, kad jo lydimi moto žygio dalyviai galėtų pasiekti kelionės tikslą. Visi norintys galėjo prisijungti prie grupės Indonezijoje ir su asmeniniais motociklais. Susitarimas su ieškovu buvo žodinis. Ieškovui buvo paaiškinta, kad atsakovė turėjo taip pat išlaidų ir sugaišo daug laiko.

4.       Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Facebook tinkle pamatė skelbimą apie keliavimą motociklais po Indoneziją. Pasiūlymu susidomėjo ir paskambino telefonu M. A.. Pastarasis ieškovui paaiškino, kad visos kelionės kaina sudaro apie 3000 Eur, tačiau būtina sumokėti 1000 Eur avansą, kadangi reikia nupirkti bilietus ir rezervuoti viešbučius Indonezijoje. Ieškovas 1000 Eur avansą pervedė į atsakovės banko sąskaitą; likusi pinigų suma turėjo būti mokama prieš kelionę. Rašytinės sutarties nesudarė, o pokalbio telefonu metu kalbėjo tik apie tai, kaip vyks kelionė; kas būtų, jei kelionė neįvyktų ar ieškovas nuspręstų nebevykti – nekalbėjo. Kai ieškovas pervedė avansą, tikėjosi gauti bilietus, tačiau jie nebuvo jam atsiųsti. Kadangi negavo jokios informacijos iš atsakovės vadovo, ėmė nerimauti ar nebus pervedęs pinigų sukčiams. Ieškojo internete informacijos apie atsakovės organizuojamas keliones. Buvo vieną kartą susitikęs su atsakovės vadovu, tačiau pokalbis buvo abstraktus, jam nebuvo pateikta reikšminga informacija. Jam buvo atsiųsta informacija apie preliminarias skrydžių datas, tačiau ne lėktuvo bilietai. Jis buvo pridėtas prie keliautojų grupės Facebook tinkle (jo slapyvardis yra (duomenys neskelbtini)), tačiau iš grupės buvo pašalintas, kai pareikalavo jam grąžinti avansą. Ieškovas nusprendė nebevykti į kelionę, nes visas kelionės organizavimas jam ėmė kelti nerimą. Atsakovės vadovas atsisakė grąžinti pinigus, nors ir nepateikė jokių duomenų kokius nuostolius jis patyrė ieškovui atsisakius vykti į kelionę. Nurodė supratęs, jog skrydžio bilietai turėjo būti nupirkti gavus 1000 Eur avansą, tačiau nesulaukęs nupirktų bilietų, nusprendė nebevykti į kelionę.

5.       Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Marius Ruzas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, jog tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryto rašytinio susitarimo dėl netesybų, todėl ieškovo sumokėtas avansas negrąžinamas nepagrįstai. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, jog šalys buvo žodžiu susitarusios dėl avanso negrąžinimo, jei ieškovas nevyks į kelionę, nebuvo minima šalių susirašinėjimuose. Taip pat nurodė, jog atsakovės vadovas nesiekė išspręsti ginčo iki ieškinio pareiškimo teismui. Nurodė, jog atsakovės vadovas pripažino, jog jokių tiesioginių nuostolių dėl to, kad ieškovas atsisakė vykti į kelionę, nepatyrė, todėl avansas negrąžinamas nepagrįstai.

6.         Teismo posėdžio metu atsakovės prezidentas M. A. paaiškino puikiai pamenantis visas aplinkybes, kadangi jis 2024 m. rudenį organizavo ekspediciją  motociklais po Indoneziją. Nurodė, kad panašias keliones organizuoja maždaug dešimt metų ir iki šiol nėra buvę panašių atvejų. Tai nebuvo turistinės kelionės paslauga, o tik kelionės iniciatyva, kurią jis prisiėmė. Visos paslaugos turėjo būti perkamos iš vietinių gidų, ši informacija ieškovui buvo žinoma. Visa reikalinga informacija ieškovui buvo nusiųsta ir jis turėjo galimybę su ja susipažinti. Galutinio ieškovo sprendimo dėl apsisprendimo vykti į kelionę buvo laukta keletą mėnesių. Pažymėjo, jog apie tai, kad 1000 Eur avansas nebus grąžinamas, jeigu ieškovas atsisakys vykti į kelionę, ieškovui buvo žinoma – jis apie tai buvo informuotas telefoninio pokalbio metu. Ši sąlyga – avanso negrąžinimas, jei atsisakoma vykti – buvo žinoma visiems ekspedicijos dalyviams. Kai ieškovas atsisakė vykti į kelionę, didžioji darbų dalis jau buvo padaryta, liko tik galutiniai organizaciniai derinimai su vietiniais paslaugų tiekėjais, taip pat buvo jau padarytas avansinis mokėjimas už bilietus, atliktas avansinis mokėjimas gidams. Ieškovo sprendimas nebevykti, sukėlė daug papildomų organizacinių iššūkių. Nebuvo galimybės pakeisti vykstančio asmens. Ieškovui buvo teikiami pasiūlymai dėl jo galimybių pasiimti atostogas, taip pat teikiami ir alternatyvūs pasiūlymai – pasiimti nemokamas atostogų dienas, pasiūlyti kitą žmogų vietoj savęs, nes buvo galimybė pakeisti žmogų. Taip pat teigė, jog ieškovas nurodo neteisingas aplinkybes dėl to, jog jis pagalvojo pakliuvęs į sukčių pinkles, kadangi ieškovas teiravosi dėl galimybės užskaityti avansą už kitų metų kelionę, jei tokia būtų organizuojama. Teigė, jog avanso negrąžinimo sąlyga buvo esminė, kadangi projektas buvo rizikingas, galėjo kilti įvairiausių sunkumų, nebuvo žinoma kokių papildomų piniginių lėšų galėjo pareikalauti partneriai iš Indonezijos ir pan. Nurodė, jog tiesioginių išlaidų nepatyrė. Kai ieškovas atsisakė vykti į kelionę, sutiko derinti detales dėl dalies avanso grąžinimo, tačiau tai turėjo būti padaryta po kelionės. Taip pat paaiškino, kad į pirminę pretenziją nesureagavo patartas pažįstamo teisininko – tikėjosi susitikti su ieškovu gyvai, kuomet bus pabaigti skubūs darbai. Po kelionės neiniciavo susitikimo su ieškovu, kadangi gavo duomenų, jog apie atsakovę skleidžiama tikrovės neatitinkanti, šmeižikiška informacija.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Ieškinys tenkintinas visiškai.

      Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

7.       Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Ž. J., susidomėjęs informacija Facebook socialiniame tinkle, susisiekė su  atsakovės  VšĮ BMW Motorrad Club Lithuania prezidentu M. A. ir telefoninio pokalbio metu susitarė, jog VšĮ BMW Motorrad Club Lithuania suteiks ieškovui kelionės į Indoneziją organizavimo paslaugą. Šalys susitarė, kad visa kelionės kaina sudarys apie 3000 Eur, avansas – 1000 Eur. Ieškovas sumokėjo avansą, tačiau į kelionę vykti atsisakė ir atsakovės paprašė grąžinti jo sumokėtą avansą. Atsakovė avansą atsisakė grąžinti.

8.       Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl avanso grąžinimo ir įrodinėja, jog atsakovė privalo grąžinti avansą, kadangi šalys nesitarė, jog avansas nebus grąžinamas, jei ieškovas atsisakys į vykti į kelionę. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir teigia, jog avansas šiuo atveju atliko ir netesybų, dėl kurių šalys susitarė, funkciją, todėl ieškovui nusprendus nevykti į kelionę, avansas buvo užskaitytas kaip netesybos ir nekyla pagrindas jį grąžinti ieškovui.

            Dėl avanso (ne)grąžinimo

9.       Iš ieškovo ir atsakovės prezidento paaiškinimų nustatyta, kad tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta žodinė sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui kelionės motociklais po Indoneziją organizavimo paslaugą. Kadangi atsakovės atstovas patvirtino, jog šiuo atveju nebuvo teikiama turistinės kelionės paslauga (atsakovė neteikia turistinių kelionių organizavimo paslaugų), darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis).

10.       Ieškovas, priėmęs atsakovės pasiūlymą dėl kelionės motociklais po Indoneziją, 2024 m. balandžio 26 d. į atsakovės banko sąskaitą pervedė 1000 Eur avansą. Vėliau ieškovas atsisakė vykti į kelionę ir pareikalavo jam grąžinti avansą. Atsakovė, teigdama, jog šalys susitarė, jog nusprendus nevykti į kelionę, avansas nebus grąžinimas, ieškovo reikalavimo netenkino. Taigi šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai negrąžina ieškovui jo sumokėto avanso.

11.       Sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Sutartyje nustačius tokią sankciją, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2014).

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

13.       Šiuo atveju pagrindinė sutartis dėl kelionės nebuvo sudaryta – ieškovas į organizuojamą kelionę vykti atsisakė. Todėl šiuo atveju spręstinas klausimas ar šalys buvo susitarusios dėl avanso kaip netesybų prievolės įvykdymui užtikrinti.

14.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys nebuvo sudariusios jokio rašytinės formos susitarimo, kuriame būtų susitarusios dėl netesybų mokėjimo. Ieškovas akcentuoja, jog tokio susitarimo nebuvo, atsakovė įrodinėja priešingai – teigia, jog šalys žodžiu susitarė, jog ieškovui atsisakius vykti į kelionę, sumokėtas avansas nebus grąžinamas.

15.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

16.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-611/2021 35 punktą). Įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑248‑686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-611/2021 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

17.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Kaip jau minėta, šalys nurodo kardinaliai priešingą poziciją dėl to, ar jos tarėsi dėl avanso, kaip netesybų prievolės įvykdymui užtikrinti.

19.       CK 6.72 straipsnyje yra nurodyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Tačiau šio reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio, o tik atima teisę, kilus ginčui, įrodinėjant susitarimą dėl netesybų, šalims remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

20.       Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertinęs šalių paaiškinimus, daro labiau tikėtiną išvadą, jog šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų. Tokia išvada grindžiama šiais argumentais:

20.1.                      į bylą pateiktuose susirašinėjimuose nėra minimos aplinkybės dėl avanso negrąžinimo pagrindo kaip netesybų užskaitymo;

20.2.                      atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat neužsimena apie aplinkybes dėl šalių susitarimo dėl netesybų;

20.3.                      į bylą nėra pateikta duomenų apie susitarimus su kitais kelionės dalyviais, iš kurių būtų galima spręsti, jog su kitais kelionės dalyviais buvo susitarta dėl avanso kaip netesybų prievolės įvykdymui užtikrinti (teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad su visais kelionės dalyviais buvo susitarta dėl analogiškų sąlygų).

21.       Papildomai pažymėtina, jog atsakovės prezidentas patvirtino, jog jokių tiesioginių nuostolių dėl to, jog ieškovas atsisakė vykti į kelionę, atsakovė nepatyrė.

22.       Taigi, atsakovė nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog šalys žodžiu ar kitokia forma būtų susitarusios dėl netesybų mokėjimo (CPK 178 straipsnis).

23.       Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, jog ieškovas įrodė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų, o kadangi atsakovė ieškovo sumokėtą 1 000 Eur avansą vienašališkai laikė netesybomis dėl sandorio nesudarymo, ji privalo ieškovui grąžinti jo sumokėtą 1000 Eur dydžio avansą.

24.       Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

           Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintas visiškai. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovo išlaidas sudaro: 23 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už žodines 2 val. konsultacijas, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teismo posėdžiuose (2024 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas), 250 Eur už dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo (pokalbiai su atsakovo atstovu telefonu, susirašinėjimas su atsakovo atstovu el. paštu, taikos sutarties projekto parengimas), kliento konsultavimą, pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teismo posėdyje (4 val.) (2025 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymas).

27.       Šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos privalo neviršyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Remiantis minėtomis Rekomendacijomis, už ieškinį maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4392,80 Eur, viena teisinių konsultacijų teikimo valanda – 175,71 Eur. Nustatyta, kad šioje byloje įvyko trys posėdžiai: 2025 m. gegužės 8 d. parengiamasis posėdis truko 46 min., 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdis truko 57 min., 2025 m. liepos 10 d. teismo posėdis truko 21 min. Iš viso posėdžiai truko maždaug 2 val. Teismo vertinimu, pateiktuose prašymuose nurodytų paslaugų apimtis, valandų kiekis ir sumokėtos sumos nesudaro pagrindo išvadai, jog prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

28.       Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos BMW Motorrad Club Lithuania, juridinio asmens kodas 305631944, ieškovui Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) negrąžinto avanso, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 16 d.) iki sprendimo įvykdymo ir 733 Eur (septynių šimtų trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                               Jurga Jasmontienė