Civilinė byla Nr.2S-327-611/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31121-2013-3

              Procesinio sprendimo kategorija: 18.2.1.; 122.2.; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Girteka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Girteka“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 101 956,87 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, o taip pat ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-14 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr.3779, atsakovas įdarbintas vairuotoju. Atsakovas, atlikdamas darbines funkcijas su atsakovui išduotu vilkiku su puspriekabe pažeidė savo darbo pareigas, būdamas neblaivus vairavo transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, o padarytos turtinės žalos faktas yra užfiksuotas 2012-12-31 Valensijos civilinės gvardijos eismo grupės protokole.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo UAB „Girteka“ ieškinį atsakovui R. S. paliko nenagrinėtą.

Teismas konstatavo, remiantis Darbo kodekso 287, 299 str. nuostatomis, pareikšti ieškinio reikalavimai nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, dėl šios priežasties priimtas ieškinys, kaip pateiktas nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, paliktinas nenagrinėtas.

3. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Darbo kodekso 289 str. 1 d. yra įtvirtintas 3 mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo nuo sužinojimo dienos apie pažeistas teises. Kadangi ieškovas praleido šį terminą, remiantis DK 27 str. ir CPK 431 str., 2013-05-09 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi panaikino išduotą teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo ir nurodė, kad klausimas gali būti sprendžiamas patikslinus atsakovo gyvenamąją vietą LR CPK XXIII skyriaus pagrindais ir tvarka bendrais ginčo teisenos pagrindais arba dokumentinio proceso tvarka. Ieškovui nesuprantama, kodėl Vilnius miesto apylinkės teismas skirtingai taiko DK 289 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą – vienu atveju priimdamas teismo įsakymą, kitu atveju nurodydamas kreiptis į darbo ginčų komisiją, nors trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčo komisiją yra pradelstas.
2. Ieškovui kreipiantis į darbo ginčų komisiją, atsakovas galėtų išvengti galimo sprendimo įvykdymo, kadangi darbo ginčų komisija neturi teisės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčiją pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto ieškinys dėl žalos iš darbuotojo priteisimo paliktas nenagrinėtu, dėl to, jog buvo nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti žalą iš savo darbuotojo, remdamasis DK 255 str. 1 d. 6 p., atsakovui netinkamai įgyvendinus darbo įstatymuose ir darbo sutartyje nustatytas pareigas. Darbo kodekso (toliau – DK) 287 str. įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 str. 2 d. numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tačiau šioje byloje aktualus klausimas dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo į tokius DK 299 str. 2 d. numatytus atvejus nepatenka. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovas su prašymu dėl žalos atlyginimo iš darbuotojo turėjo visų pirma kreiptis į darbo ginčų komisiją, o jam to nepadarius, pirmosios instancijos teismas, šiai aplinkybei paaiškėjus jau priėmus ieškinį, pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju taip pat nėra svarbi aplinkybė, ar darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, kadangi nuo 2013-01-01 įsigaliojusius naujai DK redakcijai, nuostata, jog ginčas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, yra panaikinta, o darbo ginčų komisijai buvo suteikti platesni įgaliojimai sprendžiant individualius darbo ginčus.

Be to, atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad sprendžiant klausimą, kur ieškovas turėtų kreiptis dėl žalos iš darbuotojo priteisimo – į darbo ginčų komisiją ar tiesiogiai į teismą, neturi reikšmės DK 289 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisiją praleidimas ir nereiškia, kad praleidęs šį terminą ieškovas gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Pažymėtina, kad praleistas prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK 289 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, ir paaiškėjus, kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, ieškinį paliko nenagrinėtą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų UAB „Girteka“ atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                Andžej Maciejevski